Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-02-12 · Administracinė byla Nr. eI3-1127-484/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2020-02-12Vilniaus apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-06-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-12
Bylos Nr.
eI3-1127-484/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03477-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Gediminas Užubalis
Atsakovas
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
Transmedos projektai
Pareiškėjas
UAB „Mano turtas“
Advokatai
Saulius Aviža
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-1127-484/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.6; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Sauliui Avižai,

atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. D.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transmedos projektai“ atstovui advokato padėjėjui D. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transmedos projektai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano turtas“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 ir įpareigoti Inspekciją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (el. byla, I tomas, b. l. 1-4).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė nuo 2017 metų siekia apginti savo teisėtus interesus ir prašo Inspekcijos savavališkos statybos akte fiksuoti visus pažeidimus, padarytus vykdant statybas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjos teigimu, šių statybų metu neteisėtai ir be jokių derinimų su ja dalis gelžbetoninės atraminės sienutės buvo pastatyta jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tvirtina, kad Inspekcija vengia papildyti jos surašytą savavališkos statybos aktą arba surašyti naują, kuriame būtų fiksuojamas neteisėtas statinio įsiterpimas į Bendrovei priklausantį žemės sklypą.

Nurodo, kad dar 2018 m. gruodžio 7 d. Bendrovė kreipėsi į Inspekciją, pateikdama du atskirus prašymus: 1) papildyti savavališkos statybos aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo. Atsakydama į šiuos pareiškėjos prašymus, Inspekcija nurodė, kad teisės aktai nesuteikia jai teisės papildyti surašytą savavališkos statybos aktą arba surašyti naują aktą. Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.9)-2D-9573 pakeitė savo ankstesnius sprendimus ir paliko nenagrinėtą pirmą pareiškėjos prašymą (dėl savavališkos statybos akto papildymo), nes, Inspekcijos nuomone, buvo praleistas skundo dėl surašyto savavališkos statybos akto padavimo terminas, tačiau dėl prašymo surašyti naują savavališkos statybos aktą Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. rašte nepasisakė. Dėl Inspekcijos vengimo priimti sprendimą ir pareiškėjos prašymo nagrinėjimo vilkinimo Bendrovė kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. patenkino jos skundą ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti jos prašymą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, nurodant padarytą pažeidimą – atraminės sienutės įsiterpimą į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau net ir po Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimo Inspekcija vėl pateikė 2019 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.34)-2D-12615 (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriame tvirtinama, kad Inspekcija neturi teisės surašyti naują savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl atraminės sienutės įsiterpimo į gretimą žemės sklypą.

Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos argumentu, nurodytu Skundžiamame sprendime, jog teisės aktai riboja jai galimybę surašyti kelis savavališkos statybos aktus dėl to paties statinio. Teigia, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis nustato Inspekcijai pareigą surašyti savavališkos statybos aktą visais atvejais, kai nustatoma savavališka statyba.

Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 redakcija) patvirtintų Inspekcijos nuostatų 10.2 punktą vienas pagrindinių Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Nurodo, kad Inspekcijos atstovai privalo tinkamai reaguoti į visus neteisėtų statybų faktus ir imtis priemonių užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi ir pašalinti visus padarytus pažeidimus. Pažymi, kad visų statytojo padarytų pažeidimų neįvardijimas savavališkos statybos akte (ar keliuose aktuose) leidžia pažeidėjui bandyti išvengti privalomo nurodymo įvykdymo gaunant statybą leidžiančius dokumentus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepašalinus visų realiai esančių pažeidimų. Tokiu atveju pažeidžiami ir neginami teisėti gretimo žemės sklypo savininko – Bendrovės interesai, nes pažeidėjui sudaromos sąlygos neteisėtai naudotis svetimo sklypo dalimi. Inspekcija, vengdama tinkamai atlikti savo pareigas ir užtikrinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomų statybų teisėtumą, pažeidžia ir riboja pareiškėjos teisę naudotis savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorija (nes dalis statinio iš gretimo sklypo neteisėtai įsiterpia į jos sklypą).

Atkreipia dėmesį, kad Inspekcija dar 2017 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad atraminė sienutė pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį. Inspekcija 2017 m. lapkričio 20 d. taip pat surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė nugriauti 35,26 m. ilgio ir 2,85–2,95 m. aukščio atraminę sienutę žemės sklype, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, tačiau nepaisant to, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius, 2017 m. lapkričio 20 d. surašytas privalomasis nurodymas dėl atraminės sienutės griovimo iki šiol nėra įvykdytas.

Nurodo, kad Bendrovė dar 2018 m. gruodžio 7 d. rašte Nr. B/06-1637 Inspekcijai nurodė papildomą (savavališkos statybos akte nefiksuotą) statytojo padarytą pažeidimą – dalis akte nurodyto statinio (Atraminės sienutės) be jokių suderinimų ar leidimų pastatyta gretimame žemės sklype ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), kuris priklauso Bendrovei, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus (UAB „NT valda“ atliktų matavimų (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. situacijos schema ir antstolio D. K. 2017 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0174/17/086). Taigi, Inspekcija jau nuo 2018 metų gruodžio mėnesio buvo informuota apie naują, surašytame savavališkos statybos akte nefiksuotą statytojo pažeidimą, tačiau vengia fiksuoti naujai paaiškėjusį statytojo pažeidimą, aiškindama, kad negali surašyti kelių savavališkos statybos aktų vieno statinio atžvilgiu.

Dėl Skundžiamame akte nurodytos aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui yra išdavusi 2018 m. spalio 18 d. leidimą, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienelę adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje (tačiau statytojas neturi leidimo statyti atraminės sienutės gretimame žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje), pareiškėja atkreipia dėmesį, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalį, tais atvejais, kai statytojas per privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą. Pareiškėjos teigimu, Inspekcija nevykdo šio įstatymo reikalavimo ir Skundžiamajame akte tiesiog nurodo, kad dar tik atliekamas 2018 m. spalio 18 d. leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimas. Taigi, Inspekcija jau ilgą laiką atsisako fiksuoti ir įvertinti vieną iš statytojo, vykdant statybas sklype, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, padarytų pažeidimų – dalies gelžbetoninės atraminės sienutės pastatymą gretimame kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, neturint tam leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja nesutinka su Skundžiamu aktu, nes šis dokumentas yra nepagrįstas bei neobjektyvus ir turi būti panaikintas, o jos nurodytas statytojo pažeidimas (dalies statinio pastatymas svetimame sklype) turi būti tinkamai užfiksuotas ir įvertintas, surašant naują savavališkos statybos aktą.

Atsakovė Inspekcija su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodo, kad Inspekcija 2018 m. gruodžio 10 d. gavo pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. B/06-1637, kuriuo buvo prašoma papildyti 2017 m. lapkričio 14 d. surašytą savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – savavališkos statybos aktas) arba surašyti naują savavališkos statybos aktą. Papildomai pareiškėja nurodė, kad atraminė sienutė, dėl kurios surašytas savavališkos statybos aktas, neva įsiterpia į jai priklausantį žemės sklypą, dėl ko ji nėra davusi sutikimo. Inspekcija 2019 m. sausio 7 d. raštu „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ Nr. 2D-304 informavo pareiškėją, kad statytojui UAB „Transmedos projektai“ Inspekcija dar 2017 m. lapkričio 14 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atraminės sienutės, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat informavo, kad 2017 m. lapkričio 20 d. statytojai UAB „Transmedos projektai“ surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – privalomasis nurodymas), kuriame nurodyta nugriauti visą statinį ir sutvarkyti statybvietę – t. y. 35,26 m ilgio ir 2,85–2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę. Tačiau Inspekcijoje 2019 m. vasario 8 d. gautas 2019 m. vasario 7 d. pareiškėjos skundas Nr. B/06-1645, kuriuo buvo prašoma iš naujo išnagrinėti jos 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą ir: 1) papildyti savavališkos statybos aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – Atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – Atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo“. Inspekcija 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406 atsakė pareiškėjai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 46 dalimi, nagrinėjamu atveju jau yra surašytas savavališkos statybos aktas, kuris apskųstas nebuvo. Pažymėjo, kad savavališkos statybos akto papildymas teisės aktuose nėra numatytas, o dėl galimo gelžbetoninės atraminės sienutės įsiterpimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcija neturi teisinio pagrindo surašyti naują aktą.

Taip pat nurodo, kad Inspekcija 2019 m. gegužės 8 d. gavo pareiškėjos skundą, kuriuo buvo prašoma atlikti analogiškus veiksmus, kaip ir 2019 m. vasario 7 d. skunde. Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu paliko pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. skundą nenagrinėtą. Nesutikdama su tuo, pareiškėja kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. patenkino pareiškėjo skundą ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti jos prašymo dalį dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, nurodant padarytą pažeidimą – atraminės sienutės įsiterpimą į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą, Inspekcija 2019 m. spalio 2 d. raštu Nr. (2.34)-2D-12615 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“ pareiškėjai atsakė, kad ji neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo surašyti naują savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl atraminės sienutės, nes jau yra surašytas tiek savavališkos statybos aktas, tiek ir 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, ir šie aktai nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka (jie yra galiojantys).

Nesutikdama su pareiškėjos skundo argumentais, atsakovė pažymi, kad viešojoje teisėje galioja principas, jog viešojo administravimo subjektas gali daryti tik tai, kas jam tiesiogiai yra leidžiama. Nurodo, kad Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. To paties straipsnio 2 dalies 4 ir 9 punktuose įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą bei asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą.

Tvirtina, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus – jame nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, kuris yra aiškus ir motyvuotas – t. y. sprendime aiškiai nurodyta, kad dėl pareiškėjo nurodomo objekto – atraminės sienutės jau yra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nėra nuginčyti, t. y. tiek savavališkos statybos aktas, tiek ir privalomasis nurodymas yra galiojantys ir vykdytini. Taip pat nurodo, kad Skundžiamame sprendime buvo nustatytas juridinių faktų visetas, kuris buvo pakankamas priimti skundžiamą sprendimą – Inspekcija, vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą papildomai atsakė pareiškėjai dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, informavo pareiškėją, kad teisės aktuose nėra numatytos galimybės tam pačiam statiniui surašyti naują savavališkos statybos aktą, jei statybos darbai nebuvo tęsiami. Mano, kad šių aplinkybių pakanka konstatuoti, jog Inspekcija nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatų: skundžiamas sprendimas yra pagrįstas teisės aktų normomis, priimtas visapusiškai išnagrinėjus aplinkybes ir ne kartą pareiškėją informavus apie nustatytas aplinkybes ir galiojantį reglamentavimą.

Dėl skundo argumento, kad Inspekcija turėjo surašyti naują, dar vieną savavališkos statybos aktą statiniui – atraminei sienutei, esančiai adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nurodo, kad remiantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies ir STR 2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 130.2 papunkčio nuostatomis, nustačius savavališkos statybos faktą, yra surašomas savavališkos statybos aktas, kuriame konstatuojamas statybų savavališkumas – teisės aktų pažeidimas. Pažymi, kad šiose normose nekalbama apie galimybę surašyti kelis savavališkos statybos aktus tam pačiam statiniui. Norint surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, reikėtų naikinti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą (iš esmės nagrinėti šių dokumentų surašymo teisėtumą). Aiškinant priešingai, dėl to paties statinio (atraminės sienutės) galiotų keli savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai šalinti savavališkos statybos padarinius su nustatytais skirtingais padarinių šalinimo terminais (tokia galimybė teisės aktuose nenustatyta).

Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog statyba laikoma neteisėta, jeigu ji vykdoma arba yra baigta, nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kokiu metu ir kokie teisės aktų reikalavimai pažeidžiami, neteisėtos statybos kvalifikavimas gali būti nevienodas, nuo to priklauso padarinių šalinimo sąlygos ir aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija v. UAB „Jozita“, bylos Nr. 3K-3-196/2013). Pažymi, kad nagrinėjamu atveju dar 2017 m. buvo atlikta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra, statytojai UAB „Transmedos projektai“ 2017 m. lapkričio 14 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) Vilniuje, o 2017 m. lapkričio 20 d. surašytas privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta nugriauti statinį: 35,26 m ilgio ir 2,85–2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Nurodo, kad pagal Statybos įstatymo (redakcija nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.) 2 straipsnio 46 dalį savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Pažymi, kad savavališkos statybos akte jau yra užfiksuotas pažeidimas, kad neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė, kurios ilgis 35,26 m, aukštis 2,85-2,95 m, storis 0,338- 0,71 m, todėl privalomuoju nurodymu pareikalauta ją nugriauti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiek skunduose, pateiktuose Inspekcijai, tiek Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tiek ir šiam teismui kelia klausimą dėl tos pačios atraminės sienutės, dėl kurios jau yra surašytas savavališkos statybos aktas ir įpareigojimas ją nugriauti. Kaip minėta, šie administraciniai aktai teisės aktų nustatyta tvarka skųsti nebuvo, jie galioja, todėl statytoja UAB „Transmedos projektai“ privalo juos vykdyti.

Teigia, kad Inspekcija neturi nei teisės, nei pareigos dėl to paties statinio surašyti dar vieno administracinio akto, kadangi savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra į nurodytą statinį – atraminę sienutę jau yra įgyvendinta. Įvertinus tai, kas išdėstyta, mano, kad pareiškėjos argumentai, jog Inspekcija nefiksuoja statytojo padarytų pažeidimų ir taip neva pažeidžia teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus, ir vengia vykdyti priskirtas funkcijas yra nepagrįsti ir neįrodyti, bei prieštarauja byloje esantiems įrodymams – Inspekcija patikrino atraminės sienutės statybą ir, nustačiusi jos savavališką statybą, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka atliko savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą, konstatavo padarytus pažeidimus ir įpareigojo juos šalinti.

Atsakydama į skundo argumentus, kad Inspekcija netinkamai vykdo statybų teisėtumo užtikrinimo funkciją ir pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, atsakovė cituoja Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį, to paties straipsnio 87 dalį ir 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriuose įtvirtintos savavališkos statybos ir statybą leidžiančio dokumento sąvokos, bei 27 straipsnio 5 dalį, nustatančią statybą leidžiančiam dokumentui gauti pateikiamų dokumentų sąrašą, ir teigia, kad galimo atraminės sienos patekimo į pareiškėjo valdomą žemės sklypą faktas pats savaime nėra laikytinas tokiu pažeidimu, dėl kurio būtų surašytas savavališkos statybos aktas, nes savavališka statyba yra statinio ar jo dalies statyba, neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento, o (gretimo) žemės sklypo savininko sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas.

Primena, kad Inspekcija, nustačiusi pažeidimą – savavališką statybą, dar 2017 m. surašė statytojai UAB „Transmedos projektai“ savavališkos statybos aktą, todėl nesutinka su skundo argumentu, kad ji vengia atlikti Priežiūros įstatyme jai nustatytas pareigas.

Dėl skundo argumentų, kad savavališkos statybos padariniai vis dar nėra pašalinti, Inspekcija pažymi, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nurodo, kad statytojas su 2018 m. gegužės 14 d. prašymu kreipėsi į Inspekcijos Vilniaus departamentą ir prašė atidėti 2017 m spalio 20 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. spalio 20 d. privalomuoju nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą terminą iki 2018 m. spalio 20 d. Inspekcija, išnagrinėjusi šį prašymą, bei remdamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo Nr. SDPN-100-180522-00029 jo netenkino. Statytojas, nesutikdamas su šiuo sprendimu, Vilniaus apygardos administraciniam teismui 2018 m. birželio 20 d. pateikė skundą, kurį minėtas teismas 2018 m. spalio 8 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-3496-244/2018, atmetė. Šiuo metu ši administracinė byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pažymi, kad pagal Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Atsižvelgiant į tai, kad teismine tvarka nėra galutinai išspręstas klausimas dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo arba nepratęsimo, Inspekcija negali iniciuoti priverstinio privalomojo nurodymo vykdymo.

Atsakovė taip pat akcentuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui 2018 m. spalio 18 d. išdavė leidimą, suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienelę adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Inspekcijos Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas STR 2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nustatyta tvarka turi patikrinti statybą leidžiančio dokumento teisėtumą ir priimti sprendimą, ar išduotas leidimas visiškai šalina savavališkos statybos padarinius. Pažymi, kad statybą leidžiančio dokumento teisėtumo patikrinimas yra atskira procedūra. Jei būtų nustatyta pažeidimų, Inspekcija teigia, kad imtųsi teisės aktuose nurodytų veiksmų dėl jų šalinimo.

Inspekcija dėl ginčo esmės papildomai atkreipia dėmesį, kad dar 2017 m. lapkričio 27 d. buvo gautas pareiškėjos 2017 m. lapkričio 24 d. raštas Nr. K/06-1530, kuriame nurodyta, kad ji žino apie pradėtą savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūrą dėl atraminės sienutės ir pageidauja susipažinti su priimtais sprendimais. UAB „Mano turtas“ atstovai 2017 m. gruodžio 4 d. buvo supažindinti su turimais (nuasmenintais) dokumentais ir priimtais sprendimais. Be to, kaip matyti iš pareiškėjo 2018 m. gegužės 25 d. rašto Nr. B/06-1578 turinio, apie savavališkos statybos akto ir privalomojo nurodymo turinį jai buvo žinoma ir šio rašto rengimo metu. Dėl šių aplinkybių atsakovei nėra suprantama, kodėl žinant apie Inspekcijos nustatytus pažeidimus ir surašytą savavališkos statybos aktą bei turint duomenis dar iki savavališkos statybos akto surašymo parengtą situacijos schemą bei manant, kad atraminė siena įsiterpia į pareiškėjos sklypą dar daugiau nei vienerius metus, yra delsiama kreiptis su prašymu dėl galimai pažeistų teisių gynimo, priimtų sprendimų kvestionavimo. Atsakovė taip pat nurodo, kad klausimas dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje ribų nustatymo buvo keliamas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-673-863/2019. Teigia, kad šios bylos nagrinėjimo metu ginčo atraminė siena jau faktiškai stovėjo, pareiškėja turėjo situacijos planą (Mastelis 1:500), parengtą 2017 m. spalio 5 d., tačiau reikalavimų dėl to byloje nereiškė ir jokių argumentų dėl to nepateikė.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, Inspekcija laiko, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybės, esantiems įrodymams bei teisiniam reglamentavimui (el. byla, I tomas, b. l. 23-32).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transmedos projektai“ (toliau – ir Statytojas) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Statytojas žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau – Pastatas). Statant Pastatą ir siekiant sutvirtinti galimą grunto slinkimą iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį valdo pareiškėja, buvo įrengta ginčo atraminė siena, kurią Inspekcija laikė savavališku statiniu, pastatytu neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija Statytojui surašė 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), kurio pagrindu statytojui buvo surašytas 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas), kuriame nurodyta ginčo atraminę sienutę nugriauti. Tačiau Statytojui 2018 m. spalio 16 d. buvo išduotas leidimas Atraminės sienos statybai Nr. (duomenys neskelbtini), kuomet buvo parengtas Atraminės sienos techninis projektas bei sumokėtos įmokos už savavališką statybą.

UAB „Transmedos projektai“ dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo visų pirma, nurodo, kad pagal pareiškėjos skundą iškelta byla nėra nagrinėtina administraciniame teisme, kadangi Aktas, dėl kurio turinio kreiptasi į teismą, pagal administracinių teismų praktiką negali būti administracinės bylos dalyku – jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui).

Kadangi byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su Inspekcijos veiksmais, tiriant pareiškėjos prašymą (skundą), kuriuo pareiškėja siekia įpareigoti Inspekciją atlikti atitinkamus administracinius veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad taip pat yra svarbu nustatyti, kokias teisines pasekmes šie veiksmai turėtų sukelti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo teiginius, kad „nefiksuodama visų statytojo padarytų pažeidimų ir atsisakydama apginti sąžiningo gretimo sklypo savininko teises, Inspekcija pažeidžia teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus ir piktybiškai vengia vykdyti teisės aktuose jai numatytą pareigą – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai“, daro išvadą, kad pareiškėja šioje byloje siekia ne apginti pažeistas jos teises, o nustatyti juridinį faktą, jog neva Inspekcijos nefiksuotas (tariamas) Atraminės sienos pažeidimas iš tikrųjų egzistuoja. Pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.

UAB „Transmedos projektai“ teigimu, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad nagrinėtoje civilinėje byloje dar 2018 m. balandžio 26 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos ieškinį buvo pateiktas Aktas ir Nurodymas, o neva esamas ginčo atraminės sienos įsiterpimas į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas buvo nustatinėjamas dar 2017 m. spalio 5 d. pareiškėjos pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tai leidžia teigti, kad dar iki šio administracinio ginčo pareiškėja žinojo, kad esą ginčo atraminė siena dalinai pastatyta jos sklype. Pareiškėja yra praleidusi Nurodymo apskundimo terminą, todėl šia byla siekia ne ko kito, kaip tik suformuoti sau pagrindą teigti, kad atraminės sienos įteisinimas 2018 m spalio 16 d. leidimu Atraminės sienos statybai Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Pažymi, kad Pareiškėja yra praleidusi ir terminą apskųsti statybą leidžiantį dokumentą, todėl tik nustačius naują faktinę aplinkybę, ji įgytų teisę inicijuoti naujas teismines bylas prieš UAB „Transmedos projektai“.

Tvirtina, kad atraminės sienos teisėtumo šiuo pagrindu pareiškėja niekuomet neginčijo. Priešingai, ji pasirinko kitokią teisinio spaudimo UAB „Transmedos projektai“ atžvilgiu formą – sieti Atraminės sienos statybą su poreikiu perstatyti ar nugriauti Pastatą (tokie buvo Pareiškėjos reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-542-854/2019, kurie atmesti kaip nepagrįsti). Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimu, atmetus pareiškėjos ieškinį, buvo konstatuota, jog Atraminės sienos klausimas nėra susijęs su gyvenamojo Pastato statybos teisiniu kvalifikavimu, dėl to pareiškėja ir siekė apeiti nenaudingą jai teismo išaiškinimą, įpareigojant Inspekciją ginti neva pažeistas jos teises.

Dėl pareiškėjos siekio patikslinti Aktą, nurodo, kad tam n

ėra teisinių pagrindų, tokio patikslinimo (naujomis aplinkybėmis) nenumato galiojantys teisės aktai. Teigia, kad priešingu atveju Inspekcija pažeistų VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą viešojo administravimo įstatymo viršenybės principą, reikalaujantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymu.

Dėl reikalavimo surašyti naują savavališkos statybos aktą UAB „Transmedos projektai“ visų pirma akcentuoja, kad pareiškėja tik praėjus metams po

1. Akto surašymo ėmėsi teisinių veiksmų. Pažymi, kad pareiškėja informacija, esančia UAB „NT valda“ atliktų matavimų (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. situacijos schemoje ir antstolio D. K. 2017 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0174/17/086 disponavo nuo šių dokumentų parengimo dienos. Pareiškėja per Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 46.9.5 ir 46.9.7 punktuose nustatytus terminus pareigūnų veiksmų, surašant Aktą ir Nurodymo neskundė, todėl laiko, jog pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, aiškiai praleidusi terminą Inspekcijos pareigūnų veiksmams apskųsti dėl Akto surašymo turinio.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su Inspekcijos 2019 m. spalio 2 d. sprendime pateiktu paaiškinimu, jog Inspekcija nėra įgaliota kelių savavališkos statybos aktų surašymu dėl to paties statinio (el. byla, I tomas, b. l. 73-79).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės taikymo, t. y. dėl to, ar teisės aktai Inspekcijai suteikia teisę surašyti daugiau nei vieną savavališkos statybos aktą vienam statybos objektui. Pareiškėjos atstovo teigimu, aplinkybė, kad dalis atraminės sienelės yra pastatyta jai priklausančiame žemės sklype, laikytina teisės aktų pažeidimu ir dėl to turi būti surašomas naujas savavališkos statybos aktas, kaip atskiram savavališkos statybos atvejui.

Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.34)-2D-12615 teisėtumo ir pagrįstumo, bei Inspekcijos atsisakymo surašyti savavališkos statybos aktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) pareigūnas statytojui UAB „Transmedos projektai“ surašė 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas; el. byla, I tomas, b. l. 64-65, 80-81). Akto pagrindu statytojui UAB „Transmedos projektai“ buvo surašytas 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas), kuriame nurodyta „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini)“ (el. byla, I tomas, b. l. 66-67, 82-83).

Statytojui „Transmedos projektai“ 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį – tvorą ir atraminę sienelę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojantį nuo 2012 m. balandžio 18 d. (el. byla, I tomas, b. l. 94-95).

Pareiškėja 2018 m. gruodžio 7 d. Departamentui pateikė prašymą Nr. B/06-1637 „Dėl savavališkos statybos akto papildymo arba naujo savavališkos statybos akto surašymo“, kuriame nurodė, kad Departamentas statytojui UAB „Transmedos projektai“ 2017 m. lapkričio 20 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta nugriauti 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atitinkamai buvo surašytas ir savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė pastatyta neturint leidžiamo dokumento – leidimo statyti naują statinį, įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė. Kadangi atraminė sienutė įsiterpia į gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiame žemės sklype pastatyta neturint žemės sklypo savininko sutikimo, pareiškėja Inspekcijos prašė: 1) papildyti savavališkos statybos Aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (el. byla, I tomas, b. 1. 46-47).

Departamentas 2019 m. sausio 7 d. raštu „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ informavo pareiškėją, kad statytojui „Transmedos projektai“ 2017 m. lapkričio 14 d. surašytas Aktas ir 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas, kuriame nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Departamentas konstatavo, kad Aktas surašytas vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatomis ir nurodė, kad jis skundžiamas nebuvo. Akte pažymėta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė. Departamentas nurodė, kad savininko sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas ir akto papildymas nėra numatytas teisės aktuose, todėl dėl galimo gelžbetoninės atraminės sienutės įsiterpimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcija neturi teisinio pagrindo surašyti naują aktą (el. byla, I tomas, b. l. 71-72).

Pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. Departamentui pateikė prašymą Nr. B/06-1645 „Dėl 2019-01-07 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymo“, kuriame pareiškė nesutikimą su Inspekcijos 2019 m. sausio 7 d. atsakymu ir prašė iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą Nr. B/06-1637 ir priimti vieną iš žemiau pateiktų sprendimų: 1) papildyti savavališkos statybos Aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų - atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas - atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (el. byla, I tomas, b. l. 46-47).

Departamentas 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406 „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ pateikė atsakymą į pareiškėjos 2019 m. vasario 7 d. prašymą, kuriame nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir 2019 m. sausio 7 d. rašte, bei papildomai pažymėjo, kad Nurodyme yra nurodyta nugriauti visą atraminę sienutę, t. y. nepaliekant ir konstrukcijų galimai įsiterpiančių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi Aktas yra galiojantis, Inspekcija nurodė, kad nėra pagrindo surašyti naują savavališkos statybos aktą (el. byla, I tomas, b. l. 60-61).

Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406, 2019 m. gegužės 8 d. Inspekcijai pateikė skundą Nr. B/06-1650, kuriame nurodė, kad skundžiamas Departamento raštas priimtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir neatsižvelgiant į informaciją apie statytojo UAB „Transmedos projektai“ įvykdytus pažeidimus, todėl prašė iš naujo išnagrinėti jos skundą ir priimti vieną iš žemiau pateiktų sprendimų: 1) papildyti savavališkos statybos Aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (el. byla, I tomas, b. 1. 51-53). Pareiškėja skunde akcentavo, kad Nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, o aplinkybė, kad savavališko statybos akto papildymas nėra numatytas teisės aktuose neatleidžia Inspekcijos nuo pareigos užtikrinti teisės aktų laikymąsi.

Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.9)-2D-9573, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 5 dalies 5 punktu bei Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punktu, Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Inspekcijoje taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5, 46.9.5 ir 46.9.7 papunkčiais, paliko pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. skundą nenagrinėtą, motyvuodama tuo, kad jo padavimo momentu buvo suėjęs terminas apskųsti Departamento pareigūnų veiksmus surašant Aktą ir Nurodymą (el. byla, I tomas, b. 1 56-58).

Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu, kuriame prašė įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2019 m. gegužės 8 d. skundo „Dėl 2019-03-13 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ reikalavimą „surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo “ ir priimti sprendimą dėl šio reikalavimo.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-479/07-2019) pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti jos 2019 m. gegužės 8 d. skundo „Dėl 2019-03-13 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ prašymą „surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo“ ir priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo (el. byla, I tomas, b. l. 6-9).

Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-479/07-2019), Inspekcija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. skundo prašymą dėl įpareigojimo surašyti naują savavališkos statybos aktą ir 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“, kuriuo pareiškėjos 2019 m. gruodžio 8 d. skundo prašymo dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo netenkino (el. byla, I tomas, b. l. 12-13).

Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas priimtas vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-479/07-2019), teismas visų pirma vertins, ar Inspekcija tinkamai įgyvendino Komisijos įpareigojimą.

Kaip matyti iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-479/07-2019) motyvuojamosios dalies, Komisija konstatavo, kad Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. rašte visiškai nepateikė jokio sprendimo dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, todėl įpareigojo Inspekciją priimti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo.

Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. prašymą surašyti naują savavališkos statybos aktą iš esmės grindė aplinkybe, kad Nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šiol nėra įvykdytas. Atraminė sienutė yra pastatyta pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, todėl Inspekcija, neturėdama galimybės papildyti jau surašytą Aktą, privalo imtis veiksmų užtikrinant teisės aktų laikymąsi, t. y. surašyti naują Aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo.

Nustatyta, kad Inspekcija skundžiamą 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. prašymą surašyti naują savavališkos statybos aktą grindė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 14 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017) IV skyriaus nuostatomis ir konstatavo, kad šiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė Inspekcijai dėl to paties statinio savavališkos statybos surašyti kelių savavališkos statybos aktų ar privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, jei po savavališkos statybos akto surašymo statybos darbai nebuvo tęsiami.

Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą nustatė, kad: „nagrinėjamu atveju nei 2017-11-14 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), nei 2017-11-20 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas) dėl konkretaus statinio (atraminės sienutės) statybos nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka (jie yra galiojantys)“. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei aukščiau pateiktą teisės aiškinimą, Inspekcija skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad norint surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, reikėtų panaikinti Aktą ir Nurodymą (iš esmės nagrinėti šių dokumentų surašymo teisėtumą). Aiškinant priešingai, pasak Inspekcijos, „dėl to paties statinio (atraminės sienutės) galiotų keli savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai šalinti savavališkos statybos padarinius su nustatytais skirtingais padarinių šalinimo terminais (tokia galimybė teisės aktuose nenustatyta)“. Sprendime pažymėta, kad sprendimas dėl galimybės nagrinėti Akto ir Nurodymo surašymo teisėtumą pareiškėjai buvo pateiktas Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. rašte Nr. 2D-9573.

Taip pat nustatyta, kad Inspekcija skundžiamame sprendime taip pat informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Transmedos projektai“ yra išdavusi 2018 m. spalio 18 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienutė, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kad Inspekcijos Rytų statybos valstybinės priežiūros departamentas atlieka šio leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Inspekcija pareiškėjai paaiškino, kad Departamentas, atlikęs leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, tolimesnius savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus vykdys vadovaujantis Priežiūros įstatyme ir STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka.

Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir pateiktos išvados, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, Inspekcija tinkamai įvykdė Komisijos sprendimą.

Pareiškėja iš esmės ginčo dėl skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams nekelia, tačiau nesutinka su jame pateiktu teisės aiškinimu, kad vienam statybos objektui gali būti surašytas tik vienas savavališkos statybos aktas. Pareiškėjos teigimu, pagal Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatas, savavališkos statybos aktas yra surašomas kiekvienam savavališkos statybos atvejui. Aplinkybė, kad ginčo atraminės sienutės dalis yra pastatyta jai priklausančiame žemės sklype be jos sutikimo ir yra laikytina pažeidimu, dėl kurio turi būti surašytas savavališkos statybos aktas.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. STR 1.05.01:2017 130.2 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą ir (ar) pats nustatęs galbūt savavališkos statybos atvejį, privalo esant galimybei, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo savavališkos statybos nustatymo dienos naudojantis IS „Infostatyba“ surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.

Nurodytų teisės normų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos aktas surašomas statybos objekte nustačius savavališkos statybos atvejį, kuris pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį gali būti dvejopas: 1) kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento; 2) kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.

Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo per šio straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir: 1) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo; 2) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas; jeigu statinys neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad statytojui UAB „Transmedos projektai“ 2018 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas Aktas, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė, ir atitinkamai surašytas 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas, kuriuo statytojas įpareigotas nugriauti 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini). Nei Aktas, nei Nurodymas nebuvo ginčijami.

Taip pat nustatyta, kad Statytojas UAB „Transmedos projektai“ įteisino statybą – Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Transmedos projektai“ išdavė 2018 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), šalinantį savavališkos statybos padarinius. Taigi, 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jau buvo įvykdytas, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta.

Esant šiai faktinei situacijai, laikoma, kad ginčo atraminė sienutė yra pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant nustatyti savavališkos statybos faktą, nagrinėjamu atveju turi būti patikrintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas. Kaip minėta, pagal Statybos 2 straipsnio 46 dalies nuostatas, savavališka statyba yra nustatoma tada, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Inspekcijai neginčijo 2018 m. spalio 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esant aukščiau nurodytai situacijai Inspekcija iš esmės pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl ginčo atraminės sienutės, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos sprendimą ir įpareigoti ją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transmedos projektai“ teismui pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Nagrinėjamu atveju laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Transmedos projektai“ naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nenurodė patirtų išlaidų dydžio ir nepateikė jų pagrindimo, nėra teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ skundą atmesti.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transmedos projektai“ prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jūratė Gaidytė-LavrinovičIna KirkutienėGediminas Užubalis