- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- eI3-1127-484/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03477-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Ina Kirkutienė (pirm.), Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Gediminas Užubalis
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Transmedos projektai
- Pareiškėjas
- UAB „Mano turtas“
- Advokatai
- Saulius Aviža
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,
atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei J. D.,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transmedos projektai“ atstovui advokato padėjėjui D. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Transmedos projektai“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano turtas“ (toliau – pareiškėja ar Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2019 m. spalio 2 d. sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 ir įpareigoti Inspekciją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (el. byla, I tomas, b. l. 1-4).
Pareiškėja skunde nurodo, kad Bendrovė nuo 2017 metų siekia apginti savo teisėtus interesus ir prašo Inspekcijos savavališkos statybos akte fiksuoti visus pažeidimus, padarytus vykdant statybas sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pareiškėjos teigimu, šių statybų metu neteisėtai ir be jokių derinimų su ja dalis gelžbetoninės atraminės sienutės buvo pastatyta jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tvirtina, kad Inspekcija vengia papildyti jos surašytą savavališkos statybos aktą arba surašyti naują, kuriame būtų fiksuojamas neteisėtas statinio įsiterpimas į Bendrovei priklausantį žemės sklypą.
Nurodo, kad dar 2018 m. gruodžio 7 d. Bendrovė kreipėsi į Inspekciją, pateikdama du atskirus prašymus: 1) papildyti savavališkos statybos aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo. Atsakydama į šiuos pareiškėjos prašymus, Inspekcija nurodė, kad teisės aktai nesuteikia jai teisės papildyti surašytą savavališkos statybos aktą arba surašyti naują aktą. Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. raštu Nr. (7.9)-2D-9573 pakeitė savo ankstesnius sprendimus ir paliko nenagrinėtą pirmą pareiškėjos prašymą (dėl savavališkos statybos akto papildymo), nes, Inspekcijos nuomone, buvo praleistas skundo dėl surašyto savavališkos statybos akto padavimo terminas, tačiau dėl prašymo surašyti naują savavališkos statybos aktą Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. rašte nepasisakė. Dėl Inspekcijos vengimo priimti sprendimą ir pareiškėjos prašymo nagrinėjimo vilkinimo Bendrovė kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. patenkino jos skundą ir įpareigojo atsakovę išnagrinėti jos prašymą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, nurodant padarytą pažeidimą – atraminės sienutės įsiterpimą į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius. Tačiau net ir po Lietuvos administracinių ginčų komisijos įpareigojimo Inspekcija vėl pateikė 2019 m. spalio 2 d. raštą Nr. (2.34)-2D-12615 (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriame tvirtinama, kad Inspekcija neturi teisės surašyti naują savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius dėl atraminės sienutės įsiterpimo į gretimą žemės sklypą.
Pareiškėja nesutinka su Inspekcijos argumentu, nurodytu Skundžiamame sprendime, jog teisės aktai riboja jai galimybę surašyti kelis savavališkos statybos aktus dėl to paties statinio. Teigia, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 1 dalis nustato Inspekcijai pareigą surašyti savavališkos statybos aktą visais atvejais, kai nustatoma savavališka statyba.
Pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymo Nr. D1-530 redakcija) patvirtintų Inspekcijos nuostatų 10.2 punktą vienas pagrindinių Inspekcijos veiklos tikslų yra užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai. Nurodo, kad Inspekcijos atstovai privalo tinkamai reaguoti į visus neteisėtų statybų faktus ir imtis priemonių užtikrinti teisės aktų nuostatų laikymąsi ir pašalinti visus padarytus pažeidimus. Pažymi, kad visų statytojo padarytų pažeidimų neįvardijimas savavališkos statybos akte (ar keliuose aktuose) leidžia pažeidėjui bandyti išvengti privalomo nurodymo įvykdymo gaunant statybą leidžiančius dokumentus žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nepašalinus visų realiai esančių pažeidimų. Tokiu atveju pažeidžiami ir neginami teisėti gretimo žemės sklypo savininko – Bendrovės interesai, nes pažeidėjui sudaromos sąlygos neteisėtai naudotis svetimo sklypo dalimi. Inspekcija, vengdama tinkamai atlikti savo pareigas ir užtikrinti žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vykdomų statybų teisėtumą, pažeidžia ir riboja pareiškėjos teisę naudotis savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teritorija (nes dalis statinio iš gretimo sklypo neteisėtai įsiterpia į jos sklypą).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėja nesutinka su Skundžiamu aktu, nes šis dokumentas yra nepagrįstas bei neobjektyvus ir turi būti panaikintas, o jos nurodytas statytojo pažeidimas (dalies statinio pastatymas svetimame sklype) turi būti tinkamai užfiksuotas ir įvertintas, surašant naują savavališkos statybos aktą.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, Inspekcija laiko, kad pareiškėjo skundas yra visiškai nepagrįstas ir neįrodytas, prieštaraujantis nustatytoms faktinėms aplinkybės, esantiems įrodymams bei teisiniam reglamentavimui (el. byla, I tomas, b. l. 23-32).
UAB „Transmedos projektai“ dėl pareiškėjos skundo nepagrįstumo visų pirma, nurodo, kad pagal pareiškėjos skundą iškelta byla nėra nagrinėtina administraciniame teisme, kadangi Aktas, dėl kurio turinio kreiptasi į teismą, pagal administracinių teismų praktiką negali būti administracinės bylos dalyku – jame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui).
Kadangi byloje pareikštas reikalavimas, susijęs su Inspekcijos veiksmais, tiriant pareiškėjos prašymą (skundą), kuriuo pareiškėja siekia įpareigoti Inspekciją atlikti atitinkamus administracinius veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad taip pat yra svarbu nustatyti, kokias teisines pasekmes šie veiksmai turėtų sukelti. Trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdamas į pareiškėjos skundo teiginius, kad „nefiksuodama visų statytojo padarytų pažeidimų ir atsisakydama apginti sąžiningo gretimo sklypo savininko teises, Inspekcija pažeidžia teisinės valstybės ir teisinio tikrumo principus ir piktybiškai vengia vykdyti teisės aktuose jai numatytą pareigą – užtikrinti, kad statinių statyba būtų vykdoma teisėtai“, daro išvadą, kad pareiškėja šioje byloje siekia ne apginti pažeistas jos teises, o nustatyti juridinį faktą, jog neva Inspekcijos nefiksuotas (tariamas) Atraminės sienos pažeidimas iš tikrųjų egzistuoja. Pažymi, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo.
UAB „Transmedos projektai“ teigimu, svarbi yra ir ta aplinkybė, kad nagrinėtoje civilinėje byloje dar 2018 m. balandžio 26 d. kartu su atsiliepimu į pareiškėjos ieškinį buvo pateiktas Aktas ir Nurodymas, o neva esamas ginčo atraminės sienos įsiterpimas į sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ribas buvo nustatinėjamas dar 2017 m. spalio 5 d. pareiškėjos pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Tai leidžia teigti, kad dar iki šio administracinio ginčo pareiškėja žinojo, kad esą ginčo atraminė siena dalinai pastatyta jos sklype. Pareiškėja yra praleidusi Nurodymo apskundimo terminą, todėl šia byla siekia ne ko kito, kaip tik suformuoti sau pagrindą teigti, kad atraminės sienos įteisinimas 2018 m spalio 16 d. leidimu Atraminės sienos statybai Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas. Pažymi, kad Pareiškėja yra praleidusi ir terminą apskųsti statybą leidžiantį dokumentą, todėl tik nustačius naują faktinę aplinkybę, ji įgytų teisę inicijuoti naujas teismines bylas prieš UAB „Transmedos projektai“.
Tvirtina, kad atraminės sienos teisėtumo šiuo pagrindu pareiškėja niekuomet neginčijo. Priešingai, ji pasirinko kitokią teisinio spaudimo UAB „Transmedos projektai“ atžvilgiu formą – sieti Atraminės sienos statybą su poreikiu perstatyti ar nugriauti Pastatą (tokie buvo Pareiškėjos reikalavimai civilinėje byloje Nr. e2-542-854/2019, kurie atmesti kaip nepagrįsti). Pažymi, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. sprendimu, atmetus pareiškėjos ieškinį, buvo konstatuota, jog Atraminės sienos klausimas nėra susijęs su gyvenamojo Pastato statybos teisiniu kvalifikavimu, dėl to pareiškėja ir siekė apeiti nenaudingą jai teismo išaiškinimą, įpareigojant Inspekciją ginti neva pažeistas jos teises.
Dėl pareiškėjos siekio patikslinti Aktą, nurodo, kad tam n
ėra teisinių pagrindų, tokio patikslinimo (naujomis aplinkybėmis) nenumato galiojantys teisės aktai. Teigia, kad priešingu atveju Inspekcija pažeistų VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintą viešojo administravimo įstatymo viršenybės principą, reikalaujantį, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymu.
Dėl reikalavimo surašyti naują savavališkos statybos aktą UAB „Transmedos projektai“ visų pirma akcentuoja, kad pareiškėja tik praėjus metams po
1. Akto surašymo ėmėsi teisinių veiksmų. Pažymi, kad pareiškėja informacija, esančia UAB „NT valda“ atliktų matavimų (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. situacijos schemoje ir antstolio D. K. 2017 m. spalio 6 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0174/17/086 disponavo nuo šių dokumentų parengimo dienos. Pareiškėja per Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte ir Inspekcijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymo Nr. 1V-5 „Dėl Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių patvirtinimo“ 46.9.5 ir 46.9.7 punktuose nustatytus terminus pareigūnų veiksmų, surašant Aktą ir Nurodymo neskundė, todėl laiko, jog pareiškėja kreipėsi su skundu į teismą, aiškiai praleidusi terminą Inspekcijos pareigūnų veiksmams apskųsti dėl Akto surašymo turinio.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad sutinka su Inspekcijos 2019 m. spalio 2 d. sprendime pateiktu paaiškinimu, jog Inspekcija nėra įgaliota kelių savavališkos statybos aktų surašymu dėl to paties statinio (el. byla, I tomas, b. l. 73-79).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skundo reikalavimus ir prašė juos tenkinti remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Papildomai akcentavo, kad šioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės taikymo, t. y. dėl to, ar teisės aktai Inspekcijai suteikia teisę surašyti daugiau nei vieną savavališkos statybos aktą vienam statybos objektui. Pareiškėjos atstovo teigimu, aplinkybė, kad dalis atraminės sienelės yra pastatyta jai priklausančiame žemės sklype, laikytina teisės aktų pažeidimu ir dėl to turi būti surašomas naujas savavališkos statybos aktas, kaip atskiram savavališkos statybos atvejui.
Teismo posėdyje atsakovės atstovė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti remdamasi atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti remdamasis atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. spalio 2 d. sprendimo Nr. (2.34)-2D-12615 teisėtumo ir pagrįstumo, bei Inspekcijos atsisakymo surašyti savavališkos statybos aktą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – Departamentas) pareigūnas statytojui UAB „Transmedos projektai“ surašė 2017 m. lapkričio 14 d. savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas; el. byla, I tomas, b. l. 64-65, 80-81). Akto pagrindu statytojui UAB „Transmedos projektai“ buvo surašytas 2017 m. lapkričio 20 d. privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas), kuriame nurodyta „nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini)“ (el. byla, I tomas, b. l. 66-67, 82-83).
Statytojui „Transmedos projektai“ 2018 m. spalio 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) statyti naują statinį – tvorą ir atraminę sienelę žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, galiojantį nuo 2012 m. balandžio 18 d. (el. byla, I tomas, b. l. 94-95).
Pareiškėja 2018 m. gruodžio 7 d. Departamentui pateikė prašymą Nr. B/06-1637 „Dėl savavališkos statybos akto papildymo arba naujo savavališkos statybos akto surašymo“, kuriame nurodė, kad Departamentas statytojui UAB „Transmedos projektai“ 2017 m. lapkričio 20 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta nugriauti 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype (duomenys neskelbtini). Atitinkamai buvo surašytas ir savavališkos statybos aktas, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė pastatyta neturint leidžiamo dokumento – leidimo statyti naują statinį, įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė. Kadangi atraminė sienutė įsiterpia į gretimą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir šiame žemės sklype pastatyta neturint žemės sklypo savininko sutikimo, pareiškėja Inspekcijos prašė: 1) papildyti savavališkos statybos Aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (el. byla, I tomas, b. 1. 46-47).
Departamentas 2019 m. sausio 7 d. raštu „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ informavo pareiškėją, kad statytojui „Transmedos projektai“ 2017 m. lapkričio 14 d. surašytas Aktas ir 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas, kuriame nurodyta nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę. Departamentas konstatavo, kad Aktas surašytas vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalies nuostatomis ir nurodė, kad jis skundžiamas nebuvo. Akte pažymėta, kad neturint statybą leidžiančio dokumento (duomenys neskelbtini), Vilniuje įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė. Departamentas nurodė, kad savininko sutikimas nėra statybą leidžiantis dokumentas ir akto papildymas nėra numatytas teisės aktuose, todėl dėl galimo gelžbetoninės atraminės sienutės įsiterpimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcija neturi teisinio pagrindo surašyti naują aktą (el. byla, I tomas, b. l. 71-72).
Pareiškėja 2019 m. vasario 7 d. Departamentui pateikė prašymą Nr. B/06-1645 „Dėl 2019-01-07 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento atsakymo“, kuriame pareiškė nesutikimą su Inspekcijos 2019 m. sausio 7 d. atsakymu ir prašė iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2018 m. gruodžio 7 d. prašymą Nr. B/06-1637 ir priimti vieną iš žemiau pateiktų sprendimų: 1) papildyti savavališkos statybos Aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų - atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas - atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (el. byla, I tomas, b. l. 46-47).
Departamentas 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406 „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ pateikė atsakymą į pareiškėjos 2019 m. vasario 7 d. prašymą, kuriame nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir 2019 m. sausio 7 d. rašte, bei papildomai pažymėjo, kad Nurodyme yra nurodyta nugriauti visą atraminę sienutę, t. y. nepaliekant ir konstrukcijų galimai įsiterpiančių į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi Aktas yra galiojantis, Inspekcija nurodė, kad nėra pagrindo surašyti naują savavališkos statybos aktą (el. byla, I tomas, b. l. 60-61).
Pareiškėja, nesutikdama su Departamento 2019 m. kovo 13 d. raštu Nr. (23.2)-2D-3406, 2019 m. gegužės 8 d. Inspekcijai pateikė skundą Nr. B/06-1650, kuriame nurodė, kad skundžiamas Departamento raštas priimtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir neatsižvelgiant į informaciją apie statytojo UAB „Transmedos projektai“ įvykdytus pažeidimus, todėl prašė iš naujo išnagrinėti jos skundą ir priimti vieną iš žemiau pateiktų sprendimų: 1) papildyti savavališkos statybos Aktą, nurodant, kad vienas iš šalinamų pažeidimų – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo, arba 2) surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo (el. byla, I tomas, b. 1. 51-53). Pareiškėja skunde akcentavo, kad Nurodymas iki šiol nėra įvykdytas, o aplinkybė, kad savavališko statybos akto papildymas nėra numatytas teisės aktuose neatleidžia Inspekcijos nuo pareigos užtikrinti teisės aktų laikymąsi.
Pareiškėja, nesutikdama su Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. sprendimu, kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu, kuriame prašė įpareigoti Inspekciją išnagrinėti 2019 m. gegužės 8 d. skundo „Dėl 2019-03-13 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ reikalavimą „surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo “ ir priimti sprendimą dėl šio reikalavimo.
Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. 21R-(AG-479/07-2019) pareiškėjos skundą tenkino ir įpareigojo Inspekciją išnagrinėti jos 2019 m. gegužės 8 d. skundo „Dėl 2019-03-13 Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto „Dėl savavališkos statybos akto (duomenys neskelbtini), Vilniuje“ prašymą „surašyti naują savavališkos statybos aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš pareiškėjai priklausančio žemės sklypo“ ir priimti teisės aktų nuostatas atitinkantį sprendimą dėl šio prašymo (el. byla, I tomas, b. l. 6-9).
Vykdydama Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau ir Komisija) 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-479/07-2019), Inspekcija iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. skundo prašymą dėl įpareigojimo surašyti naują savavališkos statybos aktą ir 2019 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą Nr. (2.34)-2D-12615 „Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo vykdymo“, kuriuo pareiškėjos 2019 m. gruodžio 8 d. skundo prašymo dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo netenkino (el. byla, I tomas, b. l. 12-13).
Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamas Inspekcijos sprendimas priimtas vykdant Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-479/07-2019), teismas visų pirma vertins, ar Inspekcija tinkamai įgyvendino Komisijos įpareigojimą.
Kaip matyti iš Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-479/07-2019) motyvuojamosios dalies, Komisija konstatavo, kad Inspekcija 2019 m. liepos 18 d. rašte visiškai nepateikė jokio sprendimo dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo, todėl įpareigojo Inspekciją priimti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo.
Pareiškėja 2019 m. gegužės 8 d. prašymą surašyti naują savavališkos statybos aktą iš esmės grindė aplinkybe, kad Nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius iki šiol nėra įvykdytas. Atraminė sienutė yra pastatyta pareiškėjai priklausančiame žemės sklype, todėl Inspekcija, neturėdama galimybės papildyti jau surašytą Aktą, privalo imtis veiksmų užtikrinant teisės aktų laikymąsi, t. y. surašyti naują Aktą, nurodant, kad padarytas pažeidimas – atraminės sienutės įsiterpimas į gretimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Vilnius, atitinkamai statytojas turi ją pašalinti iš UAB „Mano turtas“ priklausančio žemės sklypo.
Nustatyta, kad Inspekcija skundžiamą 2019 m. spalio 2 d. sprendimą, kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjos 2019 m. gegužės 8 d. prašymą surašyti naują savavališkos statybos aktą grindė Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros 14 straipsnio ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – STR 1.05.01:2017) IV skyriaus nuostatomis ir konstatavo, kad šiuose teisės aktuose nenumatyta galimybė Inspekcijai dėl to paties statinio savavališkos statybos surašyti kelių savavališkos statybos aktų ar privalomųjų nurodymų pašalinti savavališkos statybos padarinius, jei po savavališkos statybos akto surašymo statybos darbai nebuvo tęsiami.
Atsakovė, nagrinėdama pareiškėjos prašymą nustatė, kad: „nagrinėjamu atveju nei 2017-11-14 savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Aktas), nei 2017-11-20 privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nurodymas) dėl konkretaus statinio (atraminės sienutės) statybos nėra nuginčyti teisės aktuose nustatyta tvarka (jie yra galiojantys)“. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes bei aukščiau pateiktą teisės aiškinimą, Inspekcija skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad norint surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl to paties statinio (atraminės sienutės) statybos, reikėtų panaikinti Aktą ir Nurodymą (iš esmės nagrinėti šių dokumentų surašymo teisėtumą). Aiškinant priešingai, pasak Inspekcijos, „dėl to paties statinio (atraminės sienutės) galiotų keli savavališkos statybos aktai ir privalomieji nurodymai šalinti savavališkos statybos padarinius su nustatytais skirtingais padarinių šalinimo terminais (tokia galimybė teisės aktuose nenustatyta)“. Sprendime pažymėta, kad sprendimas dėl galimybės nagrinėti Akto ir Nurodymo surašymo teisėtumą pareiškėjai buvo pateiktas Inspekcijos 2019 m. liepos 18 d. rašte Nr. 2D-9573.
Taip pat nustatyta, kad Inspekcija skundžiamame sprendime taip pat informavo pareiškėją, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija statytojui UAB „Transmedos projektai“ yra išdavusi 2018 m. spalio 18 d. leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantį teisę statyti tvorą ir atraminę sienutė, adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kad Inspekcijos Rytų statybos valstybinės priežiūros departamentas atlieka šio leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą. Inspekcija pareiškėjai paaiškino, kad Departamentas, atlikęs leidimo išdavimo teisėtumo patikrinimą, tolimesnius savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmus vykdys vadovaujantis Priežiūros įstatyme ir STR 1.05.01:2017 nustatyta tvarka.
Teismas, įvertinęs skundžiamo sprendimo turinį, daro išvadą, kad jis atitinka VAĮ 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui. Jame nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, pateiktas ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir pateiktos išvados, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes. Taigi, Inspekcija tinkamai įvykdė Komisijos sprendimą.
Pareiškėja iš esmės ginčo dėl skundžiamo sprendimo atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams nekelia, tačiau nesutinka su jame pateiktu teisės aiškinimu, kad vienam statybos objektui gali būti surašytas tik vienas savavališkos statybos aktas. Pareiškėjos teigimu, pagal Statybos įstatymo ir STR 1.05.01:2017 nuostatas, savavališkos statybos aktas yra surašomas kiekvienam savavališkos statybos atvejui. Aplinkybė, kad ginčo atraminės sienutės dalis yra pastatyta jai priklausančiame žemės sklype be jos sutikimo ir yra laikytina pažeidimu, dėl kurio turi būti surašytas savavališkos statybos aktas.
Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatyta, kad savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas, nustatęs, kad statyba yra savavališka, surašo savavališkos statybos aktą. STR 1.05.01:2017 130.2 straipsnyje nustatyta, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas, gavęs informacijos apie galimą savavališką statybą ir (ar) pats nustatęs galbūt savavališkos statybos atvejį, privalo esant galimybei, tą pačią dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo savavališkos statybos nustatymo dienos naudojantis IS „Infostatyba“ surašyti savavališkos statybos aktą ir privalomąjį nurodymą nevykdyti statybos darbų, iki bus pašalinti savavališkos statybos padariniai.
Nurodytų teisės normų nuostatos leidžia daryti išvadą, kad savavališkos statybos aktas surašomas statybos objekte nustačius savavališkos statybos atvejį, kuris pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalį gali būti dvejopas: 1) kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento; 2) kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcijos pareigūnas per 10 darbo dienų nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui privalomąjį nurodymą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Privalomajame nurodyme nurodoma, kad asmuo turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjęs Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą, šalinantį savavališkos statybos padarinius, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame (kurioje) nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Taip pat asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę.
Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu asmuo per šio straipsnio 2 dalyje nustatyto privalomojo nurodymo įvykdymo terminą gauna statybą leidžiantį dokumentą, jis apie tai raštu informuoja Inspekciją. Inspekcija per 10 darbo dienų nuo statybą leidžiančio dokumento gavimo dienos patikrina statybą leidžiančio dokumento teisėtumą šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka ir: 1) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas neteisėtai, priima sprendimą dėl kreipimosi į teismą dėl šio dokumento galiojimo panaikinimo; 2) nustačiusi, kad statybą leidžiantis dokumentas išduotas teisėtai, per 10 darbo dienų patikrina savavališkai pastatyto statinio (statinių) atitiktį statinio projekto, pagal kurį išduotas statybą leidžiantis dokumentas, sprendiniams ir, jeigu statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius, per 5 darbo dienas pažymi privalomajame nurodyme, kad jis įvykdytas; jeigu statinys neatitinka statinio projekto esminių sprendinių, laikoma, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad statytojui UAB „Transmedos projektai“ 2018 m. lapkričio 14 d. buvo surašytas Aktas, kuriame nurodyta, kad atraminė sienutė pastatyta neturint statybą leidžiančio dokumento – leidimo statyti naują statinį įrengta gelžbetoninė atraminė sienutė, ir atitinkamai surašytas 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas, kuriuo statytojas įpareigotas nugriauti 35,26 m ilgio ir 2,85-2,95 m aukščio gelžbetoninę atraminę sienutę žemės sklype Vilniaus m. sav., Vilnius, (duomenys neskelbtini). Nei Aktas, nei Nurodymas nebuvo ginčijami.
Taip pat nustatyta, kad Statytojas UAB „Transmedos projektai“ įteisino statybą – Vilniaus miesto savivaldybės administracija UAB „Transmedos projektai“ išdavė 2018 m. spalio 18 d. statybą leidžiantį dokumentą (duomenys neskelbtini), šalinantį savavališkos statybos padarinius. Taigi, 2017 m. lapkričio 20 d. Nurodymas iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos jau buvo įvykdytas, savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra yra įgyvendinta.
Esant šiai faktinei situacijai, laikoma, kad ginčo atraminė sienutė yra pastatyta teisėtai, turint statybą leidžiantį dokumentą, todėl siekiant nustatyti savavališkos statybos faktą, nagrinėjamu atveju turi būti patikrintas statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas. Kaip minėta, pagal Statybos 2 straipsnio 46 dalies nuostatas, savavališka statyba yra nustatoma tada, kai statinio ar jo dalies statyba vykdoma (įvykdyta) turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.
Priežiūros įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Inspekcija statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumą tikrina pagal Inspekcijos metinius veiklos planus, taip pat viešojo administravimo subjektų, fizinių asmenų, juridinių asmenų ir jų padalinių, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių pateiktų skundų ar pranešimų pagrindu. Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje pripažino, kad Inspekcijai neginčijo 2018 m. spalio 18 d. išduoto statybą leidžiančio dokumento teisėtumo.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad esant aukščiau nurodytai situacijai Inspekcija iš esmės pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir surašyti naują savavališkos statybos aktą dėl ginčo atraminės sienutės, todėl pareiškėjos skundo reikalavimas panaikinti Inspekcijos sprendimą ir įpareigoti ją iš naujo priimti sprendimą dėl naujo savavališkos statybos akto surašymo dėl statybų, vykdytų adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Transmedos projektai“ teismui pateikė prašymus atlyginti bylinėjimosi išlaidas, patirtas šioje byloje.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju sprendimas šioje byloje priimamas ne pareiškėjos naudai, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.
ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (ABTĮ 40 str. 5 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Nagrinėjamu atveju laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Transmedos projektai“ naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo teismui nenurodė patirtų išlaidų dydžio ir nepateikė jų pagrindimo, nėra teisinio pagrindo šį prašymą tenkinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ skundą atmesti.
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Mano turtas“ ir trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Transmedos projektai“ prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.