Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams advokatui Jovitui Elzbergui ir advokato padėjėjui Donatui Lapinskui,

trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Donatui Kilikevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės „Transmedos projektai“ ieškinį atsakovei Uždarajai akcinei bendrovei „Mano turtas“ dėl tvoros pašalinimo iš ieškovės valdomo žemės sklypo bei atsakovės priešieškinį ieškovei dėl žemės sklypų ribų nustatymo, su trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų byloje, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybės įmone Registrų centru, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Uždarąja akcine bendrove „Transmeda“, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas J. P. teismui paaiškino, jog yra tiek UAB „Transmeda“ tiek UAB „Transmedos projektai“ vadovas. UAB „Transmeda“ vadovauja nuo 1986 metų. Bendrovės yra susijusios – motininė ir dukterinė (100 procentų akcijų priklausomybė). UAB „Transmeda“ priklauso viešbutis (duomenys neskelbtini), UAB „Transmedos projektai“ priklauso žemė nuo 2015 metų, iki to buvo valstybinė. Viešbutis buvo rekonstruotas iš daugiaaukščio garažų patalpų, rekonstrukcija pradėta 2001 metais, baigtas 2003 metais. 2002 metais buvo reikalingas finansavimas, pastatas buvo lizinguotas, pastatą įsigijo Hansalizingas, žemė aplinkui irgi buvo subnuomota lizingo davėjui. Kada buvo pastatyta tvora neprisimena, kai atėjo dirbti įmonės autoūkio direktoriumi 1986 metais, buvo neaukšta kokio metro tvora ir šlaitas buvo (duomenys neskelbtini), dėl to buvo daug problemų, nes gyventojai pylė šiukšles, jie kaip ir kiemo neturėjo. Kas statė tą nedidelę tvorą nežino, ji buvo gal nuo caro reikalų, tuo metų privačios nuosavybės nebuvo, tad statė matyt savivaldybė. Darbas buvo įtemptas, reikėjo dirbti 7 dienas per savaitę, todėl, kada konkrečiai atsirado aukšta tvora, nežino, jokio projekto nėra matęs ir jokio sutikimo nedavė. Iki 2001 metų nebuvo jokio pamato, jokios atraminės sienos, buvo iki metro tinklo tvora. 2008 metais kreipėsi atsakovės direktorius dėl tvoros statymo, tai pasakė jam, kad nenori ištisinės tvoros. Statė kažkada, gal 2007 metais. Kas statė, nežino, bet aišku tvora yra nelegali, nes neregistruota, Kultūros departamentas seniai turėjo patikrinti, nes čia nebuvo jokių tyrimų, nors urbanistinis paminklas, niekas nieko neprižiūrėjo. Tad neteisėtai buvo statoma, o dabar gali griūti, nes nesaugus statinys gali griūti. Kai atsirado konfliktas su kaimynu, pradėjo tirti situaciją ir tirti pačią tvorą, nustatyti skylimai, gali bet kokiu metu griūti. Kadangi kaimynai buvo įtakingi žmonės, matomai tai įtakojo visą situaciją. Viską matė, bet negalėjo žinoti, kad neteisėta. Kad neteisėta sužinojo tik 2017 metais, kai jie užsipuolė dėl tariamų teisės pažeidimų. Vijokliai ir lauko apšvietimo elektros kabelis ant sienos jokios žalos nedaro, nes pati siena neteisėta. Elektrikas išvedžiojo kabelius neklausdamas jokio sutikimo, tokia praktika įprasta. 2015 metais atliktuose matavimuose nedalyvavo, nes tuo metu nebuvo vadovu. Nuo kada apšvietimas pritvirtintas ant atraminės sienos nepamena.

2019 m. sausio 30 d. teismo posėdžio metu apklausti šalių liudytojai M. P. ir D. P..

Liudytojas M. P. teismui paaiškino, jog dalyvavo teismui atliekant vietos apžiūrą ir ieškovės užsakymu atliko 2015 metais žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kadastriniai matavimai buvo atlikti pagal visas tuo metu galiojančias procedūras. Pažymėjo, jog pirmiausiai buvo nustatytos žemės sklypo ribos UAB „Mano turtas“ 2005 metais, vėliau 2007 metais – ieškovei atlikti kadastriniai matavimai, vėliau atnaujinti 2015 metais. Matavimai pirma atlikti atsakovei, vėliau ieškovei, riba visą tą laiką nesikeitė, argumentai dėl ribos nustatymo palei tvorą nesutinka, nes iš pastatų – tvoros kadastrinių matavimo byloje esančio planelio matyti, jog tvora buvo pradėta statyti po pirminių kadastrinių matavimų 2005 metais. Statinių išdėstymo plane matome, jog tvora patenka gražiai į sklypo ribas, žemės sklypo riba yra pažymėta vadovaujantis 2005 metų plano pagrindu. Kaip tvora atsirado kitame žemės sklype, registratoriui matyt buvo pateikti melagingi duomenys, nes neaišku pagal jokią logiką kaip buvo užregistruota tvora, pastatyta ne pagal ribą. Dėl to negalima vadovautis tokia tvora, kaip žemės sklypų riba. Atliekant kadastrinius matavimus nustatė, jog žemės sklypo riba kerta inžinierinius statytinius, tačiau mano, jog kreipti dėmesį į tai nebuvo būtina, atlikti papildomų procedūrų nereikėjo, užteko viską atvaizduoti plane. Jei ribą kirstų pastatas ar statinys reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, šiuo atveju nereikėjo. Atliekant kadastrinius matavimus iš vis nežinojo, jog tvora yra registruota viešame registre, netikrino tokių duomenų registre. Atsakydamas į šalių atstovų klausimus liudytojas paaiškino, kad atliekant 2015 metais kadastrinius matavimus dalyvavo UAB „Mano turtas“ atstovas, vienas riboženklis buvo kalamas netgi atsakovės teritorijoje, su visais riboženkliais buvo supažindintas jo atstovas. 12 riboženklis buvo kalamas UAB „Mano turtas“ teritorijoje. UAB „Julimatas“ kadastrinių matavimų koordinatės 11-12 nesikeitė atnaujinus 2015 metais kadastrinius matavimus. Ar UAB „Mano turtas“ atstovas atliekant ieškovės žemės sklypo kadastrinius matavimus turėjo įgaliojimą nežino, bet turėjo antspaudą ir pasirašė. Pažymėjo, jog jei pereinant iš vienos koordinačių sistemos į kitą riba slinktų, tai slinktų tolygiai visų statinių atžvilgiu, ne vien tvoros atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas. Priešieškinis atmestinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, šalių ir liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė UAB „Transmedos projektai“ ir Lietuvos Respublika yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčiai, ieškovei nuosavybės teise priklauso 3328/10035 žemės sklypo, Lietuvos valstybei – 6707/10035 žemės sklypo. Pastarąją valstybinės žemės sklypo dalį ieškovė valdo nuomos pagrindais. Ieškovei nuosavybės teise priklausanti minėto žemės sklypo dalis rytinėje pusėje ribojasi su atsakovei ir Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (atitinkamai atsakovei priklauso 3128/3178 dalys, Lietuvos valstybei – 50/3178 dalys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilnius, be pastato-administracinio pastato ir kitų statinių, yra įregistruoti kiti inžineriniai statiniai – tvora, kuriuos nuosavybės teise valdo atsakovė UAB „Mano turtas“.

Iš antstolio Ginto Badikonio 2017 m. spalio 13 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 40/17/991 bei antstolio Vitalio Milevičiaus 2018 m. kovo 29 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 13-18-1300 matyti, kad atsakovei priklausanti tvora patenka į UAB „Transmedos projektai“ valdomo žemės sklypo ribas, didžiausias įsiterpimas pietinėje pusėje – 0,83 m (el. b. t. I, l. 19-26). Aplinkybes apie tvoros įsiterpimą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. gruodžio 14 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-1111-(14.49.140), kuriame nurodyta, jog dalis atsakovei priklausančios tvoros – atraminės sienutės, apaugusios vijokliais, patenka į ieškovės teritoriją, užimamas plotas – 27 kv. m“, pietų pusėje tvora patenka į ieškovės žemės sklypą 1,11 m ir tolygiai šis atstumas mažėja šiaurės kryptimi (el. b. t. VIII, l. 54-61).

Dėl ieškovės reikalavimo pašalinti nuosavybės teisės pažeidimus ir atsakovės reikalavimo nustatyti žemės sklypų ribą

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis garantuoja kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Civilines teises teismas gina įstatymų nustatyta tvarka neviršydamas savo kompetencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnyje nurodytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę arba įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalyką) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (ieškinio pagrindas), o ginčo teisinius santykius kvalifikuoja teismas.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nugriauti atsakovės valdomo inžinerinio statinio – tvoros dalį, kuri pastatyta žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes tokiam statiniui nedavė sutikimo, atitinkamai jis pastatytas neteisėtai. Savarankiški savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nuosavybės teisių gynimo būdui parinkti yra reikšmingas nuosavybės teisės objektas ir ieškovai savo teises gina siekdami pašalinti pažeidimus, kurie trukdo naudotis jiems priklausančiu daiktu, pareikšti reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008). Todėl ieškovės reiškiamas reikalavimas yra priskirtinas negatoriniams ieškiniams, nes šiuo atveju ieškovė gina nuosavybės teisę į žemės sklypą, kurio dalimi – apie 27 kv. m negali naudotis dėl įsiterpusios atsakovės tvoros.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą bei nustatinėti kaimyninių sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008, kt.). Tačiau tokį reikalavimą pareiškus atsakovui priešieškiniu, teismas turi pirmiausia nustatyti, ar žemės sklypo ribos yra aiškios. Atsakovė šioje byloje būtent ir pareiškė priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo, kuriuo prašo ginčo žemės sklypų, atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), žemės sklypų ribą vakarinėje žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalyje vietoje esamos koordinatės 12 posūkio taškas X-6061871.71; Y-581454.58 nustatyti naujas 12 posūkio taško koordinates X-6061871.17; Y-581453,73 taip, kad ginčo žemės sklypų riba vakarinėje dalyje sutaptų su tvoros ir atraminės sienos esama vieta.

Žemės sklypo ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį ir kadastrinių matavimų tikslai sutampa – nustatyti tikslias ir teisines žemės sklypo ribas. Šių dviejų ribų nustatymo būdų tarpusavio santykis reguliuojamas CK 4.45 straipsnio, pagal kurio 1 dalį teismas nustato žemės sklypo ribas tik tokiu atveju, jei žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų ir ribos yra neaiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas, o antrąją aplinkybę gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų, kt.), esami dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems, dokumentai nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu. Tokiems atvejams priskiriamas žemės sklypo teisinės ir faktinės ribos nesutapymas, jos nesutapymas taip, kad ji eina per gretimo žemės sklypo savininko statinius. Egzistuojant šioms aplinkybėms, savininkas, remdamasis dispozityvumo principu, gali pasirinkti kokiu būdu užtikrins savo nuosavybės gynimą nustatant ribas. Jis gali administracine tvarka ginčyti registro duomenis dėl kadastrinių matavimų ir esant pagrindui pradėti administracinį teisminį procesą. Tačiau galimybė ginčą spręsti administracine tvarka nepaneigia žemės sklypo savininko teisės civiline tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu gretimo sklypo savininkui pagal CK 4.45 straipsnį. Jei asmuo kreipėsi į teismą su tokiu ieškiniu, teismas jį turi spręsti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokiu atveju nepakanka nurodyti, kad reikia kreiptis į administracines institucijas dėl žemės sklypo ribų pažymėjimo, nes tai prieštarauja proceso koncentruotumo ir ekonomikos, visokeriopos civilinių teisių gynybos principams. Teismas neperduoda ir nepalieka ginčo spręsti administracinėms institucijoms (pvz., motyvuose pasisakydamas, kad iš dokumentų riba yra aiški, o reikia kreiptis į registrų ar kadastro tarnybas, kad jos ribą nustatytų), nes tokio sprendimo priėmimas iš esmės reikštų nusišalinimą nuo teisingumo vykdymo ir ribų nustatymo pagal CK 4.45 straipsnį, kuris reikalauja nustatyti žemės sklypo ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo išaiškinimais atmestini ieškovės argumentai dėl priešieškinio apie tai, jog atsakovė reikalavimą dėl ribų nustatymo pareiškė netinkamam asmeniui, taip pat apie tai, jog nesant atliktų naujų atsakovės sklypo kadastrinių matavimų, ginčas dėl ribų nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog teismui patenkinus reikalavimą dėl žemės sklypo ribos nustatymo konkrečioje koordinatėje pagal parengtą schemą, kadastriniai matavimai būtų atliekami teismo sprendimo ir minėtos schemos pagrindu.

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančiu rašytinių įrodymų nustatytos šios šalių žemės sklypų ribas nustatančios aplinkybės.

Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilnius buvo parengti tokie planai ir juose užfiksuotos tokios aplinkybės:

Atsakovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) situacijos schemoje Ml:500 sudarytoje 1995 m. gegužės 25 d. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus gamybinio personalo šalių žemės sklypų bendra riba pažymėta dviguba linija, kuri, kaip paaiškino liudytojas L. K., pagal tuo metu galiojusius sutartinius ženklus reiškė betoninę tvorą (el. b. t. VIII, l. 100). Ši schema 1995 m. rugsėjo 20 d. suderinta su Vilniaus apskrities valdytojo administracija. Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 2002 m. gegužės 16 d. sprendimu Nr. 1046V „Dėl sklypo pakalnės g. 9 ribų ir ploto nustatymo“ buvo nustatytas minėto žemės sklypo plotas – 3 178 kv. m, sklypas patvirtintoje pridedamoje miesto plano ištraukoje pažymėtas linijomis ir skaičiais 1-10. Vakarinėje dalyje žemės sklypo riba tikėtina sutapatinta su tvora, skiriančia du gretimus žemės sklypus. Iš miesto plano ištraukos matyti, jog žemės sklypo ribos tarp taškų 9-10, 9-8 ir 8-7 paryškintos dviguba linija, kas kaip minėta, reiškia betoninę sieną arba tvorą (el. b. t. VIII, l.98).

Iš chronologine tvarka sekančio - Žemės sklypo plano Ml:500, sudaryto 2004 m. lapkričio 22 d. Alfredo Meidaus personalinės įmonės, matyti, jog atsakovės žemės sklype vakarų pusėje nėra pažymėta ginčo atraminė sienelė – tvora. Šis žemės sklypo planas 2004 m. lapkričio 30 d. buvo suderintas VAVA Žemės departamento Vilniaus miesto skyriuje bei 2005 m. vasario 2 d. VĮ „Registrų centras“ ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (el. b. t. VIII, l. 105-106).

Naudojimosi Žemės sklypui plane Ml:500, sudarytame 2008 m. gruodžio 19 d. UAB „Inverstatus“, atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje LKS-94, nurodyta, kad vakarinė žemės sklypo riba sutampa su tvora (el. b. t. VIII, l. 101).

Žemės sklypo plane Ml:500, sudarytame 2011 m. liepos 12 d. UAB „Geodeziniai matavimai“, parengtame pagal žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 30- 925, nurodyta, kad ginčo tvora vakarų pusėje apie 1 m yra už žemės sklypo ribos (el. b. t. VIII, l. 91-92).

Atsakovės žemės sklypo planai ir juose užfiksuotos aplinkybės:

UAB „Julimatas” 2007 m. liepos 25 d. parengė ieškovės žemės sklypo kadastrinių matavimų bylą, kurioje pažymėjo bendrą ribą, tarp jos ir atsakovės sklypų skaičiais 11 ir 12. Ties minėtas skaičiais pažymėti riboženkliai (el. b. t. VIII, l. 88). Kaip teismui paaiškino matininkas L. K., tokių riboženklių plane pažymėjimas (trikampiais) reiškia, jog ginčo vietoje nėra (nebėra) natūralių riboženklių, taip pat tai, kad nurodytose taškuose riboženkliai faktiškai buvo įkalti į žemę.

Tikslinant UAB „Julimatas“ parengtus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinius matavimus 2015 m. rugpjūčio 3 d. UAB „Geoforta“ parengė kadastrinių matavimų bylą, kurioje buvo pažymėta bendra riba, tarp sklypų, pažymint ją skaičiais 11 ir 12 (el. b. t. VII, l. 128), kuri atitiko UAB „Julimatus“ duomenis, tačiau minėti duomenys jau užfiksuoti valstybinėje LKS-94 koordinačių sistemoje.

Teismui nuvykus į vietą faktiškai įkaltų riboženklių ginčo vietoje (ant žemės sklypo ginčo ribos) nenustatyta.

Susipažinus su visais minėtais planai ir sugretinus byloje pateiktus kitus rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, remiantis tikimybių pusiausvyros principu yra labiau tikėtina ir darytinos tokios išvados: 2004 metų lapkričio 22 d. Alfredo Meidaus personalinės įmonės parengtas planas buvo parengtas pažeidžiant įstatymo reikalavimus, nepažymint faktiškai egzistuojančią žemės sklypus skiriančią tvorą, kuri tuo metu atliko natūralaus riboženklio funkcijas; tokia išvada darytina įvertinus tai, jog tiek ankstesniuose, tiek vėlesniuose planuose tokia tvora yra pažymėta, be to, tokia tvora matyti ir iš ieškovės pateiktos į bylą foto nuotraukos (popierinio bylos priedo 6 lapas), kurioje matyti, jog 2001 metais ant žemės sklypų ribos stovėjo metalinė tvora ant betoninio pamato (ant betoninės atraminės senelės); dėl tvoros nepažymėjimo ant viešame registre įregistruoto žemės sklypo plano, tikėtina, jog kiti planai galėjo būti rengiami pasinaudojus Alfredo Meidaus plano duomenimis, nevykstant realiai į vietą, kas sąlygojo, jog vėlesniuose planuose išnyko prisiryšimas prie tvoros, kai besiribojančius sklypus žyminčios ribos, perėjus iš vietinės į valstybinę LKS-94 koordinačių sistemą į faktiškai egzistuojančios ribos nesutapymą su teisine (vaizduojama plane) nebuvo atkreiptas dėmesys, nors tvora ir atsidūrė ieškovės žemės sklype. Tokią išvadą patvirtina tai, jog nuvykus apžiūrėti ginčo vietą, ieškovės žemės sklype nerasti UAB „Geoforta“ parengtuose kadastriniuose matavimuose pažymėti riboženkliai. Iš padarytų išvadų tikėtina, jog faktinė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba nuo pat šio žemės sklypo suformavimo sutapo su atramine betonine sienele, skiriančia du šalia esančius žemės sklypus, tačiau dėl natūralios žemės sklypo ribos neatvaizdavimo 2004 m. lapkričio 22 d. matininko Alfredo Meidaus atsakovės žemės sklypo plane bei nesutapatinimo su atsakovės žemės sklypo vakarine riba, lėmė aplinkybę, kad ginčo tvora šiuo metu nesutampa su šio žemės sklypo ribomis vietovėje.

Nepaisant padarytų išvadų žemės sklypų ribos nustatymas atsakovės nurodytu būtu – t. y. sutapatinant ją su tvora, neatitiktų kasacinio teismo formuojamos praktikos, nes tai reikštų atsakovės žemės sklypo padidėjimą ieškovės nuosavybės sąskaitą: pagal ieškovės pateiktus paskaičiavimus ieškovė netektų 18,56 kv. m ploto, pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos paskaičiavimus – iki 27 kv. m ploto. Tarp šalių nėra ginčo, jog šiuo metu tiek ieškovė tiek atsakovė nuosavybės teise valdo tokį žemės sklypo plotą, kokį įsigijo atitinkamų pirkimo – pardavimo sutarčių pagrindu. Todėl, kadangi sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypo ribų, gali būti keičiamos jų ribos, sklypų konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (sumažėti ar padidėti) žemės dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. lapkričio 2 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-359/2005), reikalavimas dėl žemės sklypo ribos nustatymo atsakovės nurodytu būdu atmestinas.

Ieškovė prašo įpareigoti atsakovę nugriauti dalį tvoros, įsiterpiančios į jos žemės sklypą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmuo, reikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407-2008, 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Dėl ieškovės nuosavybės teisių į žemės sklypą ginčo nėra, ieškovės teisės pažeidžiamos negalėjimu naudotis dalimi žemės sklypo.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ginčo tvora Nekilnojamojo turto registre įregistruota 2008 m. spalio 13 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101) 11.4-1522 pagrindu. Iš byloje esančio minėtos tvoros projekto ištraukų matyti, jog tvora buvo statoma laikotarpiu nuo 2006 iki 2008 metų, tvorai statyti buvo parengtas techninis projektas, suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija (el. b. t. IV, l. 48-51). Kartu pažymėtina, jog ieškovės atstovas bylos nagrinėjimo metu teismui pareiškė, jog yra susipažinęs su visa tvoros medžiaga Vilniaus miesto savivaldybėje ir nemato poreikio, kad visas projektas būtų pateiktas į bylą.

Iš tvoros inventorinės bylos (2019 m. kovo 20 d. VĮ Registrų centras į byla pateikti rašytiniai įrodymai, kurie nesusiformavo į vieningą elektroninę bylą) matyti, jog tvora buvo statoma ant jau esamos atraminės sienutės, statomos tvoros aukštis – 2 m. Šios aplinkybės patvirtina atsakovės atstovo bylos nagrinėjimo metu palaikytą poziciją, jog atsakovė pastatė tik tvorą, tuo tarpu atraminė siena buvo pastatyta iki jai tampant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininke. Pažymėtina ir tai, jog ieškovės vadovas – J. P. bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju, nors nurodė, jog tvora pastatyta savavališkai ir jam nėra žinoma kas išdavė leidimą tvoros pastatymui, tačiau taip pat pripažino, jog dėl tvoros statybos su juo buvo deramasi ir jis išreiškė pageidavimą, kad pastaroji nebūtų aklina; taip pat pripažino, jog atraminė sienutė ant žemės sklypų ribos stovėjo nuo „caro“ laikų, kažkada priklausė savivaldybei, kada atsirado didelė atraminė siena jam nėra žinoma, nors ginčo sklype dirba nuo 1986 metų.

Iš inventorinės bylos planelio, parengto 2005 m. gruodžio 13 d. žemės sklypo kadastrinių matavimų duomenimis, matyti, jog tvora pastatyta ant žemės sklypo ribos, į ieškovės sklypą neįsiterpia. Ginčo, jog tvoros pastatymui ant žemės sklypo ribos nepritarė, ieškovė nekėlė, tuo labiau, jog pati ieškovė žemės sklypo savininke tapo tik 2015 metais, buvusi žemės sklypo savininkė – valstybė dėl žemės sklypo tvoros ar atraminės sienos statybos jokių pretenzijų nekėlė.

Įvertinus tai, jog atraminė siena (duomenys neskelbtini) stovėjo dar iki 2006 metais atsakovės pradėtos tvoros statybos, sutiktina su atsakovės pozicija, jog reikalauti nugriauti dalį tvoros su atramine siena yra praleistas ieškinio senaties terminas, nes iki ieškovės buvęs savininkas tokio reikalavimo nereiškė (CK 4.48 straipsnis). Kartu pažymėtina, jog prieš daugelį metų pastatytos tvoros su atramine siena, kuri užtikrina abiejų žemės sklypų, tarp kurių yra didelis aukščio skirtumas, optimalų naudojimą (nėra įgriuvos, sulaiko žemes), nugriovimas šiandien neatitiktų tiek teisingumo tiek protingumo principų, nes kaip jau nustatyta, tvoros pastatymo ir pripažinimo tinkama naudoti metu tvora atitiko įstatymo reikalavimus ir neišėjo į kaimyninį sklypą, atitinkamai tvoros statytojas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tvoros įsikišimas į svetimą sklypą atsirado žemės sklypų planuose, parengtuose pagal tobulesnę – LKS-94 sistemą, kuomet pastarieji buvo parengti nereaguojant į formalios (teisinės) ir faktinės žemės sklypų ribos nesutapymus, tikėtina realiai nevykstant į vietą. Tokiu atveju, net ir nepraleidus ieškinio senaties termino, tvoros nugriovimas neatitiktų proporcingumo principo ir atsakovės teisėtų lūkesčių principo, kad teisėtai pastatyta tvora neturėtų pažeisti kieno nors teises ar interesus ateityje, todėl taikant minėtus principus, taip teisinių santykių stabilumo ir tikrumo principus, ieškinys turėtų būti atmestas ir dėl šių priežasčių. Tuo labiau, jog ieškovė savo pažeistas teises dėl negalėjimo naudotis dalimi žemės sklypo gali ginti kitais teisės būdais, kaip ir atlygintino servituto nustatymu.

Atsižvelgiant į padarytas išvadas ieškinys ir priešieškinis atmestini. Atsižvelgiant į bylos baigtį šalims jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Dėl kitų procesinių klausimų

Vadovaujantis CPK nuostatomis, reglamentuojančiomis įrodymų tyrimą, bylos šalys žodinius/rašytinius paaiškinimus bei įrodymus teismui teikia iki įrodymų tyrimų (bylos nagrinėjimo iš esmės) pabaigos (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 250-251 straipsniai).

Atsakovei pateikus 2019 m. balandžio 15 d. naujus įrodymus ir rašytinius paaiškinimus po to, kai teismas 2019 m. balandžio 11 d. išnagrinėjo bylą iš esmės ir išėjo priimti sprendimą, pastaruosius atsakovės rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus atsisakoma priimti kaip pateiktus jau pasibaigus įrodymų tyrimui ir teismas dėl juose išdėstytų ieškovės teiginių/prašymų atskirai nepasisako (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, 250-251 straipsniai).

Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 7,32 Eur buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteisiamos jei jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur). Atsižvelgiant į bylos baigtį, byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš šalių lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės UAB „Transmedos projektai“, juridinio asmens kodas 304057973, ir atsakovės UAB „Mano turtas“, juridinio asmens kodas 300050337, valstybės naudai lygiomis dalimis 7,32 Eur (septynis eurus ir 32 euro centus), t. y. po 3,66 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvienos šalies. Šios sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvitą būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.