- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-18
- Bylos Nr.
- 2-1036-390/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-0091-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- J. B., R. J. B.
- Atsakovas
- J. S.
- Advokatai
- Antanas Jarašius, Aleksandras Gogolevas
- Kategorijos
- 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant ieškovų J. B. ir R. J. B. atstovams advokatui Antanui Jarašiui, K. B., atsakovei J. S., jos atstovui advokatui Aleksandrui Gogolevui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. B. ir R. J. B. ieškinį atsakovei J. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai J. B. ir R.J. B. patikslintu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės J. S. 234 296,96 Lt žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 132-137). Nurodo, kad 2008 m. gegužės 6 d. J. B., atstovaujamas dukters K. B., su atsakove J. S. sudarė preliminariąją gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo parduoti gyvenamąjį namą su priklausiniais bei žemės sklypą, o atsakovė įsipareigojo turtą nupirkti bei sumokėti už jį 970 000 Lt. Pagrindinė nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta. Po preliminarios sutarties sudarymo tarp šalių buvo sudaryta žodinė panaudos sutartis, pagal kurią atsakovė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo įleista gyventi į gyvenamąjį namą. Atsakovė, kaip būsima namo savininkė, įsipareigojo tinkamai naudotis turtu, kaip tai daro protingas, rūpestingas ir apdairus žmogus. K. B. atidavė visus raktus (nuo vartų, pastatų), paliko visus baldus, buitinę techniką, dokumentus. Atsakovė nuo įsikėlimo į namą ieškovų neįsileido, išsikelti atsisakė. Atsakovė prieš ieškovų valią liko gyventi ieškovų nuosavame name, o pareigų dėl turto apsaugos, jo išlaikymo nevykdė, mokesčių nemokėjo. Tuo pačiu ji apsiėmė riziką dėl turto išsaugojimo. Nuo 2008-12-05 atsakovė nemokėjo nei už vandens tiekimą, nei už suvartotą elektros energiją. Atsakovė nevykdė ir RST reikalavimų deklaruoti suvartotos elektros energijos kiekio, neatsakinėjo į raštiškus paklausimus ir reikalavimus, todėl nuo 2009-09-02 elektros energijos tiekimas namui buvo laikinai nutrauktas. Ir vėliau atsakovė nevykdė Elektros skirstomųjų tinklų reikalavimų, galimai grobstė elektros energiją. Už atsakovę J. B., atsakovei gyvenant name ir naudojantis paslaugomis RST sumokėjo: 2009-07-22 - 74,99 Lt; 2009-10-28 - 270 Lt; 2010-06-15 - 75 Lt; pagal 2010-03-16 AB RST apskaičiavimą ir išrašytą sąskaitą - 543,90 Lt; pagal 2010-08-19 teismo įsakymą, 355,79 Lt už suvartotą elektros energiją, palūkanas - 16,50 Lt bei bylinėjimosi išlaidas 5,50 Lt, - viso 1341,68 Lt. Siekdama apsaugoti savo nuosavybę, atgauti namą K. B. dėjo visas pastangas, bandydama teisėtais būdais patekti į namo teritoriją ir į namą, ne kartą kvietė policijos pareigūnus, antstolį, tačiau J. S. pateikdavo preliminariąją sutartį, teismo procesinius dokumentus (kad sumokėjusi 350000 Lt pagal preliminariąją sutartį, kad teisme vyksta ginčas, - ir policijos pareigūnai, grasindami baudomis, mūsų įgaliotinei K. B. uždrausdavo įeiti į vidų, jame apsigyventi, pakeisti spynas. 2010-11-21 name kilo gaisras. 2010-11-25 apžiūros metu nustatyta, jog grindinės lentos dar buvo sukrautos 2 aukšto miegamajame ir koridoriuje, o parketas iš 3 kambarių - išimtas (išluptas), tačiau atvykus lapkričio 30 d. name nebebuvo ir lentų bei parketo. Atsakovei surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 188 str. Kėdainių rajono savivaldybės administracinė komisija atsakovei 2011-02-24 paskyrė įspėjimą. Iki gaisro (2010-11-21) J. S. (arba sujos žinia kiti asmenys) jau buvo išvežusi ir K. B. baldus, kurių vertė - 36800 Lt. Pradėtas ikiteisminis tyrimas ir pagal BK 178 str. 3 d., kuris nenustačius asmenų sustabdytas. Draudimo bendrovė nustatė, kad namas nebuvo nuolat gyvenamas, todėl draudimo išmoką sumažino iki 27 630,73 Lt. Jei namas būtų nuolat gyvenamas, draudimo išmokos (pagal draudimo bendrovės pateiktą gaisro nuostolių sąmatą) ieškovai būtų gavę 181 303,98 Lt. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą gaisro metu sugadinto turto atkūrimo vertė – 273 968 Lt. Iš atsakovės atsakingos už tai, kad neteisėtai užvaldytame name nebuvo nuolatinai gyvenama ir name kilo gaisras, priteistina 232 215,28 Lt (273968,00 Lt - 27630,73 Lt - 14.121,99 Lt (šioje - 14.121,99 Lt dalyje su AB „Lietuvos draudimas sudarytą taikos sutartį teismas patvirtino)). Iš atsakovės taip pat priteistina 1341,68 Lt už komunalinius patarnavimus, 300 Lt už lokalinės sąmatos sudarymą bei 440 Lt sumokėtų antstoliui už 2 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų parengimą, viso - 2081,68 Lt. Taigi, viso iš J. S. priteistina 234 296,96 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti (t. II, b.l. 81-82). Nurodo, kad iki 2010 gegužės 12 d. atsakovė buvo išsikrausčiusi iš ieškovams priklausančio namo. Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė pareiškė prašymą skirti ieškovams 5000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. II, b.l. 182-92) papildomai nurodo, kad atsakovė 2010 m. liepos mėnesį persikraustė į savo butą ir ieškovų name nebegyveno. Atsakovė, remdamasi preliminaria sutartimi, manė, kad gyvenamasis namas pereis jos nuosavybėn, todėl jai nebuvo jokio pagrindo bloginti namo būklę ar kitaip jį niokoti. Atsakovė gyvenamuoju namu visada rūpinosi kaip savo nuosavybe. Nors ieškovai tinkamai neįspėjo atsakovės apie panaudos sutarties nutraukimą, tačiau kreipimasis į Kėdainių rajono apylinkės teismą su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo yra aiškus ieškovų valios išreiškimas apie panaudos sutarties tolesnį galiojimą. Taigi, ieškovai vienašališkai nutraukė panaudos sutartį. Atsakovė išsikraustė 2010 m. liepos mėnesį ir nuo to laiko gyvenamajame name nesilankė ir negyveno. Pareiga rūpintis ir saugoti gyvenamąjį namą atsakovei išnyko nuo jos išsikraustymo momento. Nuo šio momento pareiga rūpintis gyvenamuoju namu perėjo ieškovams, kaip teisėtiems gyvenamojo namo savininkams. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad gaisras buvo sukeltas tyčia, tačiau asmenys, atsakingi už gaisro sukėlimą, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti ir ikiteisminis tyrimas šiuo pagrindu sustabdytas. Tai, jog atsakovės gaisto kilimo metu gyvenamajame name nebuvo, leidžia teigti, jog tiesioginė gaisro kilimo priežastis buvo ne atsakovės, o nenustatyto trečiojo asmens veiksmai. Todėl atsakovės elgesyje vienos iš būtinųjų sąlygų kilti deliktinei atsakomybei – neteisėtų veiksmų, nėra. Taip pat nėra atsakovės kaltės ir priežastinio ryšio tarp kokių nors atsakovės veiksmų ir name kilusio gaisro. Ieškovai teigia, jog atsakovė atsisakė išsikraustyti iš gyvenamojo namo, jį niokojo, grobstė elektros energiją, nemokėjo mokesčių, apgyvendino panaudos sutartimi nenumatytus asmenis, pati gyveno ne nuolat, tačiau nepateikia jokių šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų. Teigia, jog ieškovai, reikšdami nepagrįstą ieškinį, stengiasi išvengti avanso pagal preliminarią sutartį grąžinimo, toks ieškovų elgesys turi būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovų atstovai patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.
Teismo posėdžio metu atsakovė sutiko ieškovams atlyginti tik 1341,68 Lt išlaidas už sunaudotą elektros energiją, o kitus patikslintus ieškinio reikalavimus prašė netenkinti. Tvirtino, kad jai pareiga atlyginti žalą ieškovams neatsiranda, nes ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad gaisras name įvyko dėl kitų byloje nenustatytų asmenų tyčinių veiksmų. Atsakovė mano, kad ieškovai dėl žalos atlyginimo jai pareiškė visiškai nepagrįstą ieškinį ir dėl to piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ieškovams skirti 5000 Lt baudą.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys iš dalies tenkintinas.
Atsakovė pripažįsta ir sutinka ieškovams atlyginti 1341,68 Lt išlaidas už sunaudotą elektros energiją, todėl ši ieškinio reikalavimo dalis tenkintina ir iš atsakovės priteistina ieškovams 1341,68 Lt susidariusių elektros energijos išlaidų ( C K 6. 38 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008m. gegužės 6d. ieškovai su atsakove sudarė preliminariąją gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal šalių sudarytos paminėtos sutarties sąlygas ieškovai įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais ir tvarka parduoti gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini) vėliau sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovė įsipareigojo sudaryti pagrindinę sutartį ir priimti parduodamą turtą bei sumokėti už jį 970000 Lt sumą. Atsakovė vykdydama preliminariosios sutarties sąlygas sumokėjo ieškovams 388500 Lt avansą, o pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis šalių sutartais terminais sudaryta nebuvo. Įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2010m. gegužės 12d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-201-425/2010 nustatyta, kad pagrindinė nekilnojamojo turto sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovų kaltės ir pastarieji buvo įpareigoti atsakovei sumokėtą avansą. Bylos faktinės aplinkybės rodo, kad atsakovė su ieškovais sudaryto žodinio panaudos susitarimo pagrindu apsigyveno ieškovų gyvenamajame name ir kaip teigia atsakovė gyveno iki 2010m. liepos mėnesio. Nustatyta, kad 2009m. rugpjūčio 14d. ieškovas J. B. kreipėsi į Kėdainių apylinkės teismo su ieškiniu dėl atsakovės iškeldinimo, tačiau į teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovei ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu C P K 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Baudžiamosios bylos Nr. 66-1-01112-10 medžiaga nustatyta, kad 2010m. lapkričio 21d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Ieškovai mano, kad atsakovė gyvendama name turėjo pareigą rūpintis jai suteiktu naudotis turtu ir turi atlyginti ieškovams dėl gaisro atsiradusius neigiamus padarinius, ieškovė patikslintą ieškinį grindžia C K 6. 246 straipsnio 1 dalies pagrindu ir prašė priteisti iš atsakovės 234296,96 Lt žalai atlyginti.
Įstatyme ir teismų praktikoje pripažįstamos civilinės atsakomybės atsiradimui būtinos sąlygos yra neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala ( C K 6. 246-6. 249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, ieškovams pareiškus ieškinį atsakovei pagal C K 6. 246 straipsnį, civilinei atsakomybei taikyti taip pat būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas. Sprendžiant civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimą, visų jų ( išskyrus kaltę) įrodymas yra būtent ieškovo pareiga. Teismo vertinimu, ieškovų patikslintame ieškinyje išdėstyti argumentai, susiję su atsakovės veiksmais/neveikimu ir jų įtaka žalai atsirasti yra tik prielaidų pobūdžio, o dalis jų yra bendro pobūdžio deklaratyvūs reikalavimai atsakovės elgesiui, todėl ieškovų patikslintas ieškinys yra neįrodytas ir negali būti tenkinamas.
Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros penktojo skyriaus 2012m. rugsėjo 21d. nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo nustatyta, kad gaisras įvykęs 2010m. lapkričio 21d. gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo sukeltas tyčia, tačiau nenustačius nusikalstamas veikas padariusių asmenų yra sustabdytas ( Baudžiamoji byla Nr. 66-1-01112-10). Taigi, šis įsiteisėjęs ikiteisminio tyrimo nutarimas ir ikiteisminio tyrimo metu nustatyti faktai baudžiamojoje byloje patvirtina, kad gaisro name kilimo priežastis buvo ne atsakovės, o nenustatytų trečiųjų asmenų veiksmai.
Ieškovai byloje įrodinėja, kad atsakovė apsigyvenusi ginčo name, kaip būsima namo savininkė, įsipareigojo tinkamai naudotis jai suteiktu turtu, kaip tai daro protingas, rūpestingas ir apdairus žmogus, turėjo rūpintis gyvenamuoju namu, jį prižiūrėti, o įvykus gaisrui turi atlyginti gaisro metu padarytą žalą. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, kad atsakovė po preliminariosios namo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo iš tikrųjų persikėlė gyventi į ginčo gyvenamąjį namą, atsakovė šių aplinkybių neneigia. Atsakovė taip pat sutinka, kad šalis siejo panaudos sutarties santykiai, tačiau atsakovė tvirtina, kad įsipareigojimų saugoti namą nuo trečiųjų asmenų veiksmų neprisiėmė. Byloje tokie atsakovės teiginiai nepaneigti. Atsakovė atsikirsdama taip pat teigia, kad ji gyvendama name tinkamai rūpinosi juo ir jokiu būdu neblogino jo būklės. Teismas išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad byloje nėra įrodyta, kad atsakovė atliko kokius nors turto sunaikinimo ar sugadinimo veiksmus. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas J. B. 2009m. rugpjūčio 17d. Kėdainių rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš ginčo pastatų. 2010m. gegužės 27d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu ( Kėdainių rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-19-336/2010) ir ieškovai pakartotinai klausimo dėl atsakovės iškeldinimo nekėlė. Bylos aplinkybės rodo, kad ginčo name elektros energijos tiekimas buvo nutrauktas 2010m. birželio mėn. Įvertinus nustatytas aplinkybes, atsakovės teiginius, teismas sprendžia, kad atsakovė iš ginčo gyvenamojo namo galimai išsikėlė ir jame nebegyveno maždaug nuo 2010m. liepos mėn. Taigi, spręstina, kad atsakovė išsikėlusi iš ginčo namo rūpintis gyvenamuoju namu, jį prižiūrėti, neprivalėjo.
Remiantis nurodytais argumentais teismas daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta viena iš būtinųjų sąlygų kilti civilinei atsakomybei – atsakovės veiksmų neteisėtumas. Nagrinėjamoje byloje nekonstatavus atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų deliktinei civilinei atsakomybei kilti buvimo, nėra pagrindo analizuoti ir pasisakyti dėl kitų sąlygų egzistavimo, nes vienos iš jų nebuvimas lemia atsakomybės negalimumą ( Lietuvos apeliacinio teismo 2012m. spalio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-24/2012). Esant nurodytam ieškovų ieškinys pareikštas atsakovei dėl žalos atlyginimo netenkintinas visiškai.
Atsakovė nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu pateikė prašymą dėl ieškovų piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pareiškiant ieškinį ir prašė jiems skirti 5000 Lt baudą. Teismas pažymi, kad pagal C P K 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti yra būtinos sąlygos: dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningumas pareiškiant nepagrįstą ieškinį, teikiant nepagrįstą skundą ar kitą procesinį dokumentą arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Įstatyme nustatytos procesinės teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtinais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005m. balandžio 4d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 ). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai piktnaudžiavo ar piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, todėl teismas atsakovės minėtą prašymą laiko nepagrįstu ir jo netenkina.
Iš dalies patenkinus ieškovų ieškinį iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinas žyminis mokestis ieškovams ( C P K 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovai taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4500 Lt atstovavimo išlaidų. Pagal 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Kadangi, ieškovų ieškinys patenkintas tik nežymioje dalyje ir įvertinus tai, kad atsakovė šioje dalyje ieškinį pripažino, iš atsakovės ieškovams pagal paminėto straipsnio taisykles priteistinos 22,50 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 176, 178, 185, 259, 263-270 straipsniais, teismas,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį iš dalies patenkinti.
Iš atsakovės J. S., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1341,68 išlaidų už elektros energiją ieškovams J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) J. B., a.k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.
Iš atsakovės priteisti 40 Lt žyminį mokestį ir 22,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ieškovams.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.