- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-17
- Bylos Nr.
- e2S-94-252/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- L. A. A.
- Suinteresuotas asmuo
- V. K., L. K.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S - 94 - 252- 2016
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07038-2015-9
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 17 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo L. A. A. ir suinteresuotų asmenų V. K. ir L. K. atskiruosius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8253-223/2015 pagal pareiškėjo L. A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. K., L. K., antstoliui A. B. dėl skolininko turto dalies, esančios bendrąja jungtine nuosavybe, nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas L. A. A. prašė nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis nekilnojamojo turto, t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu – gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ½ dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, ½ dalis V. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų, ½ dalis L. K. su darbo santykiais susijusių pajamų, ½ dalis L. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančių piniginių lėšų. Taip pat prašė nustatyti, kad L. K. priklauso ½ dalis minėto nekilnojamojo turto ir analogiškų piniginių lėšų bei darbinių pajamų. Nurodė, kad V. K. yra skolingas 27 034,87 Eur sumą pagal Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-12 įsakymą. Įsiteisėjęs teismo įsakymas buvo pateiktas vykdyti antstoliui A. B.. Iš antstolio pareiškėjas 2015-08-22 gavo patvarkymą dėl skolininko sutuoktinei priklausančio darbo užmokesčio arešto. Šiuo patvarkymu pareiškėjas buvo įpareigotas vadovaujantis CPK 667 str. kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys L. K. ir V. K. atsiliepimu į pateiktą pareiškimą (b. l. 30) bei atskiru prašymu (b. l. 34) prašė sustabdyti nagrinėjamą bylą iki Panevėžio miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-8500-828/2015 pagal L. K. skundą dėl antstolio veiksmų bei iki Panevėžio miesto apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė bylą Nr. 2-8903-812/2015 pagal V. K. ieškinį A. L. A. dėl paskolos sutarties nuginčijimo, taip pat prašė prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad V. K. su pareiškėju 2009-01-01 sudarė Kredito sutartį. Dėl sutarties neįvykdymo Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009-11-12 priėmė įsakymą išieškoti iš V. K. 26 761,76 Eur skolą, metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Tačiau V. K. niekada nesutiko su pareiškėjo reikalavimais grąžinti kreditą, nes pagal minėtą sutartį jokie pinigai jam nebuvo perduoti. Kadangi su pareiškėju geruoju susitarti nepavyksta, jis buvo priverstas kreiptis į teismą. Šiuo metu Panevėžio miesto apylinkės teisme priimtas V. K. ieškinys L. A. A. (byla Nr. 2-8903-812/2015). Be to, pareiškėjas savo pareiškimu įgyvendina A. B. patvarkymą, kurį L. K. ginčija savo skundu civilinėje byloje Nr. 2-8500-828/2015 ir prašo panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 16 d. nutartimi nustatė, kad skolininkui V. K. priklauso ½ 0,0673 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nenustatęs jokių aplinkybių, kad pareiškimas turi būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas suinteresuotų asmenų prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetė (CPK 593 str. 3 d.). Taip pat atmetė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo. Motyvavo tuo, kad nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-8500-828/2015 yra skundžiami antstolio veiksmai. Tokiu būdu, nenustatyta, kad tarp šios nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2-8500-828/2015 yra prejudicinis ryšys bei kad negalima nagrinėti šios bylos, kol nebus priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje. Teismas nustatė, jog antstolis areštavo ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo tuo pačiu adresu. Tačiau iš VĮ Registrų centro išrašų matyti, kad apie daikto – gyvenamojo namo nuosavybę įrašų nėra, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-04-27 sprendimas yra apskųstas ir neįsiteisėjęs. Taigi, teismo vertinimu, faktiškai šiuo metu nėra jokio teisinio pagrindo laikyti ginčo namą bendrąja jungtine L. K. ir V. K. nuosavybe, nes į minėtą objektą nėra įregistruota daiktinių teisių. Nuosavybės teisė į žemės sklypą (kuris yra antstolio areštuotas) yra įregistruota V. K.. Nustatė, kad suinteresuoti asmenys L. K. ir V. K. yra sutuoktiniai, santuoka iki šiol nenutraukta, 2009-11-12 teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-10163-589/2009 iš skolininko V. K. kreditoriaus L. A. A. naudai priteista skola. Antstolis pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kad V. K. turi asmeninio turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas, nėra pateikta. Tokiu atveju, skola gali būti išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Bylos duomenimis, vedybų ar povedybinė sutartys sudarytos nebuvo, turto padalijimo faktų nėra įregistruota, todėl turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 str.). Pagal CK 3.117 str. sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismo vertinimu, šioje byloje nėra duomenų, kad yra reikalinga nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies, t. y. tik areštuoto turto dalyje dėl antstolio areštuoto žemės sklypo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys L. K. ir V. K. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį dalyje dėl pareiškėjo L. A. A. pareiškimo tenkinimo panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba panaikinus ginčijamą nutartį ginčijamoje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo L. A. A. prašymą atmesti. Taip pat prašo sustabdyti nagrinėjamą bylą iki Panevėžio miesto apylinkės teisme bus išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-8500-828/2015 ir Nr. 2-8903-812/2015 ir jose įsiteisės priimti procesiniai sprendimai. Nurodo, kad pareiškėjas savo pareiškimu įgyvendina antstolio patvarkymą, kurį L. K. ginčija savo skundu byloje Nr. 2-8500-828/2015. Ta aplinkybė, kad ginčijamas visas patvarkymas, ginčijamoje nutartyje buvo neįvertinta. Be to, savo 2015-10-15 prašymu L. K. pakartotinai kreipėsi šioje byloje dėl jos sustabdymo, nurodydama, jog Panevėžio miesto apylinkės teisme priimtas nagrinėti V. K. ieškinys dėl sandorio, kurio pagrindu pradėtas vykdymo procesas, pripažinimo negaliojančiu. Ginčijamoje nutartyje teismas visiškai nepasisakė dėl pastarojo L. K. prašymo, dėl jame nurodytų bylų prejudicinio ryšio. Mano, kad teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo, su kuriuo buvo sieta galimybė pateikti ir įrodyti ginčo turto priklausomybę L. K..
Atskiruoju skundu pareiškėjas L. A. A. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-16 nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo patenkinti visiškai. Nurodo, kad antstoliui areštavus skolininko sutuoktinės L. K. gaunamą darbo užmokestį teismas turėjo pagal pareiškėjo L. A. A. prašymą nustatyti, kokia skolininko V. K. sutuoktinės L. K. darbo užmokesčio ir piniginių lėšų, esančių banko sąskaitose, dalis priklauso skolininkui V. K.. Tačiau teismas šio pareiškėjo reikalavimo neišsprendė ir dėl jo nepateikė motyvų. Be to, teismui taip pat buvo pateikti rašytiniai įrodymai, pagrindžiantys, jog yra areštuotas pastatas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio pastato – gyvenamojo namo skolininkas su savo sutuoktine piktybiškai neregistruoja, taip siekdami išvengti priverstinio skolos iš šio turto išieškojimo. Apelianto manymu, namo neįregistravimo Nekilnojamojo turto registre faktas nėra ir negali būti kliūtis nustatyti, kokia šio namo dalis priklauso skolininkui V. K., o kokia – jo sutuoktinei L. K..
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo L. A. A. atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys L. K. ir V. K. prašo pareiškėjo atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą, atmesti.
Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų L. K. ir V. K. atskirąjį skundą pareiškėjas L. A. A. prašo suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad suinteresuoti asmenys nepagrįstais prašymais sustabdyti bylos nagrinėjimą bando užvilkinti procesą ir sutrukdyti pareiškėjui atgauti skolą pagal įsiteisėjusį Panevėžio miesto apylinkės teismo įsakymą.
Motyvuojamoji dalis
Suinteresuotų asmenų V. K. ir L. K. atskirasis skundas atmestinas, pareiškėjo Liudviko A. A. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Suinteresuoti asmenys V. K. ir L. K. atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas be pagrindo neįvertino esant šios bylos ir civilinės bylos Nr. 2-8500-828/2015 prejudiciniam ryšiui, taip pat visiškai neatsižvelgė į tai, jog yra priimtas V. K. ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-8903-812/2015. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atskirojo skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais. Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo padalinti turtą, kuris yra V. K. ir L. K. bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. ginčas vyksta dėl skolininko turto dalies nustatymo. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-8500-828/2015 skundžiami antstolio veiksmai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013). Pažymėtina, kad minėtos normos formuluotė suponuoja išvadą, jog faktų įrodomoji, prejudicinė ar privalomoji galia sustabdomoje byloje turi būti tokia reikšminga, jog sustabdoma byla, jų nenustačius, negali būti išnagrinėta. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju tarp šios nagrinėjamos bylos ir bylos Nr. 2-8500-828/2015 nėra prejudicinio ryšio ir galima nagrinėti šią bylą iki kol bus priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje. O būtent – nagrinėjant klausimą dėl nuosavybės dalies nustatymo, neturi jokios reikšmės tai, ar antstolio A. B. patvarkymas galios ar ne (antstolio patvarkymu tik areštuota skolininkės darbo užmokesčio dalis ir įpareigotas kreditorius kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje).
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas suinteresuotų asmenų atskirąjį skundą patikrino Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, kurie patvirtina, jog V. K. ieškinys dėl paskolos sutarties nuginčijimo civilinėje byloje Nr. 2-8903-812/2015 2015-10-16 priimant skundžiamą nutartį dar nebuvo priimtas, t. y. civilinė byla neiškelta. Kaip matyti, 2015-10-14 nutartimi teismas nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tačiau tokia aplinkybė neleidžia spręsti, jog V. K. ieškinys yra teismui pateiktas tinkamai ir priimtas. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutikdamas su skundo argumentu laiko, jog pirmosios instancijos teismas galėjo pasisakyti dėl šios aplinkybės, t. y. kodėl atmeta prašymą sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-8903-812/2015, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti CPK 291 str. nutarties turiniui nustatytų reikalavimų pažeidimų.
CPK 593 str. reglamentuota pareiškimų teismui nagrinėjimo vykdymo proceso metu tvarka ir nurodyta, kad šio Kodekso numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu (CPK 593 str. 1 d.), teismas pareiškimą išnagrinėja ne vėliau kaip per septynias dienas nuo jų priėmimo dienos. Antstolis kartu su pareiškimu turi teismui pateikti kitus reikalingus dokumentus (CPK 593 str. 2 d.); šiame straipsnyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais šiame Kodekse numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas (CPK 593 str. 5 d.). Taigi CPK nenustato imperatyvo apie tokio pobūdžio bylų nagrinėjimą pranešti suinteresuotiems asmenims bei būtinai skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių tokio prašymo nagrinėjimo tvarką. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, vadovaujantis CPK 593 str. 4 d., buvo išsiųsta suinteresuotiems asmenims V. K. bei L. K., kurie teismo nutartį apskundė atskiruoju skundu, todėl jų procesinės teisės pažeistos nebuvo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėjo L. A. A. atskirojo skundo argumentu dėl ne visų skundžiama nutartimi išspręstų pareiškime nurodytų reikalavimų. Pažymėtina, jog be kitų atvejų, absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 str. 2 d. nustatyta tvarka (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas pareiškėjo prašymą padalinti turtą, kuris yra V. K. ir L. K. bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nustatė, kad skolininkui V. K. priklauso ½ 0,0673 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Taip pat pasisakė, kodėl atmeta prašymą nustatyti, kad ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso skolininkui V. K.. Tačiau liko visiškai neišspręstas (nepasisakyta) reikalavimas, kuriuo buvo prašoma nustatyti, kad skolininkui V. K. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės L. K. su darbo santykiais susijusių pajamų ir piniginių lėšų L. K. banko sąskaitose. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, visuma skundžiamoje nutartyje nurodytų motyvų liudija tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pareiškėjo skundą nagrinėjo tik dalinai, tuo šiurkščiai pažeisdamas civilinio proceso teisingumo, sąžiningumo ir betarpiškumo principus. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis tiesiogiai pažeidžia pareiškėjo (apelianto) teisę į teisminę gynybą. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo pareiškėjo skunde pareikštų reikalavimų, dėl dalies jų iš esmės nepasisakė. Tai yra absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 7 p.), nes teismo procesiniame sprendime turėjo būti pasisakyta dėl visų pareiškėjo L. A. A. reikalavimų ir dėstomų aplinkybių.
Esant nurodytoms aplinkybėms, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.