Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (toliau – ir AB „Energijos skirstymo operatorius“) pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Klaipėdos miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“ (toliau – ir VĮ „Turto bankas“).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos pareiškimą nepateikė.

5. Valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas neginčijamas, todėl byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2019 m. vasario 13 d. raštu kreipėsi į VĮ „Registrų centras“, prašydama informuoti, ar yra įregistruotos Dujotiekio 1 ir Dujotiekio 2 daiktinės teisės viešame registre. Taip pat informuoti, kam nuosavybės teise priklauso prieš tai minėti dujotiekiai (e. b. l. 43). VĮ „Registrų centras“ 2019 m. vasario 14 d. raštu informavo AB „Energijos skirstymo operatorius“, kad dujotiekio tinklai, nutiesti į pastatą (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registre neregistruoti (e. b. l. 42). Lietuvos Respublikos Gamtinių dujų įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mažo ir vidutinio slėgio dujotiekiai laikomi kilnojamaisiais daiktais. Iš Dujotiekio 1 tinklo paso ir statybinio paso Nr. 39 matyti, kad 1992 m. gruodžio 3 d. buvo baigtas tiesti mažo slėgio 9,7 m ilgio dujotiekis, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 1992 m. gruodžio 29 d. buvo perduotas eksploatuoti pareiškėjai (e. b. l. 9-10, 47-55). Dujotiekio 2 statybos pase Nr. 304 nurodyta, jog 1993 m. sausio 21 d. baigtas tiesti mažo slėgio 46 m antžeminis dujotiekis adresu (duomenys neskelbtini), kuris 1993 m. vasario 10 d. perduotas pareiškėjai (e. b. l. 13-16). Atkreiptinas dėmesys, kad Dujotiekio 1 ir Dujotiekio 2 valdymas perėjo keliems asmenims, kurių teisių ir pareigų perėmėja yra pareiškėja.

9. Pažymėtina, kad nuo pat Dujotiekio 1 ir Dujotiekio 2 perdavimo pareiškėjai eksploatuoti dienos (1992 m. gruodžio 29 d. ir 1993 m. vasario 10 d.), juos prižiūri, eksploatuoja ir tvarko pareiškėja. Iš pareiškėjos veiksmų matyti, kad pareiškėja visą daiktų valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkė, rūpestingai prižiūrinti jai priklausančius daiktus. Teismui nėra pagrindo laikyti pareiškėjos nesąžininga, nes pagal į bylą pateiktus duomenis, nėra nustatyta kitų suinteresuotų asmenų, turinčių daugiau teisių už pareiškėją į jos valdomus daiktus – dujotiekius (CK 4.70 straipsnis). Pareiškėjai pradėjus nepertraukiamai valdyti Dujotiekį 1 ir Dujotiekį 2, ji buvo įsitikinusi, kad niekas neturi daugiau teisių į juos negu ji. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėja nuo 1992 m. gruodžio 29 d. Dujotiekį 1, o nuo 1993 m. vasario 10 d. Dujotiekį 2 valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja, t. y. valdo kaip savo. Per visą valdymo laikotarpį, t. y. 26 metus, niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl jos valdomų dujotiekių ir niekas nebandė įgyvendinti savo teisių į minėtus kilnojamuosius daiktus. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neturi duomenų apie tai, jog aptariami dujotiekiai priklausytų savivaldybei ar valstybei. VĮ „Turto bankas“ pareiškimą prašė spręsti teismo nuožiūra, pabrėždama, kad pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, jog dujotiekių valdymas atitinka įstatymo nustatytas sąlygas.

10. Teismo nustatytų ir įvertintų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pareiškėja, nors ir nėra mažo slėgio požeminio dujotiekio PL DN50, esančio (duomenys neskelbtini), kurio ilgis yra 9,7 m, ir mažo slėgio 46 m ilgio dujotiekio PL DN40, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau Dujotiekį 1 nuo 1992 m. gruodžio 29 d., o Dujotiekį 2 nuo 1993 m. vasario 10 d. (nuo inžinerinių tinklų perdavimo eksploatuoti) iki teismo sprendimo priėmimo dienos atvirai, nepertraukiamai, sąžiningai, teisėtai ir kaip savo daiktą valdė. Per visą valdymo laikotarpį daikto valdytojams ir pareiškėjai jokių pretenzijų dėl valdomo turto niekas nepareiškė.

11. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas, kaip pagrįstas tenkintinas, ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į mažo slėgio požeminį dujotiekį PL DN50, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis yra 9,7 m, koordinatės nuo 6180179/318749 iki 6180186/318757 ir į mažo slėgio antžeminį dujotiekį PL DN40, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis yra apie 46 m, koordinatės nuo 6180203/318744 iki 6180169/318770.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į mažo slėgio požeminį dujotiekį PL DN50, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis yra 9,7 m, koordinatės nuo 6180179/318749 iki 6180186/318757 ir į mažo slėgio antžeminį dujotiekį PL DN40, esantį (duomenys neskelbtini), kurio ilgis yra apie 46 m, koordinatės nuo 6180203/318744 iki 6180169/318770.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.