Kauno apygardos teismo nutartis

Nr.1A - 306 - 383/2009 Proceso Nr. 65-1-01844-06 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1.2. Pranešėjas V. Vitunskas

2009 m. birželio 25 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Gyčio Večersko, Arvydo Stankaus, sekretoriaujant Ingai Levinskienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, gynėjui advokatui Jonui Kvaraciejui, nuteistiesiems J. K., S. K. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų J. K., S. K., E. K. gynėjo advokato J. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendžio, kuriuo:

E. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., ir nubaustas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pritaikyta E. K. atžvilgiu LR BK 75 str. 1 ir 2 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

S. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., ir nubaustas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pritaikyta S. K. atžvilgiu LR BK 75 str. 1 ir 2 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (650 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

J. K. pripažintas kaltu pagal LR BK 294 str. 2 d., LR BK 294 str. 2 d., LR BK 138 str. 2 d. 5 p. ir nubaustas:

- pagal LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas M. B. ir T. S. atžvilgiu) 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas G. D. atžvilgiu) 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo;

- pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. 2 (dviems) metams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 2, 5, 6 dalimis bausmės pagal LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas M. B. ir T. S. atžvilgiu) ir pagal LR BK 138 str. 2 d. 5 p. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 4 d., 6 d. prie paskirtos sudėtos bausmės iš dalies pridėta paskirta bausmė pagal LR BK 294 str. 2 d. (savavaldžiavimas G. D. atžvilgiu) ir galutinė bausmė paskirta 2 (du) metai 2 (du) mėnesiai laisvės atėmimo.

Pritaikyta J. K. atžvilgiu LR BK 75 str. 1 ir 2 d. ir laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviems) metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Priteista iš J. K. 256,80 Lt (du šimtai penkiasdešimt šeši litai 80 ct) turtinei žalai atlyginti Valstybinės ligonių kasos naudai.

Nukentėjusiajam G. D. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas grupėje su S. K. ir J. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, t.y. 2006-12-09 apie 22.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Ancė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kerštaudamas už suniokotus savo namus, bendrai su S. K. ir J. K. T. S. lazda sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimus plaštakose, kaktoje, lengvą smegenų sutrenkimą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą savavaldžiaudamas.

J. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, t.y. 2006-12-09 apie 22.05 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kieme, kerštaudamas už suniokotus savo namus, G. D. lazda, rankomis bei kojomis sudavė nemažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas G. D. odos nubrozdinimą kaktoje, kairėje plaštakoje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, J. K., veikdamas grupėje su S. K. ir E. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, t.y. 2006-12-09 apie 22.15 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Ancė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kerštaudamas už suniokotus savo namus, bendrai su S. K. ir E. K. M. B. lazda sudavė ne mažiau 3 smūgius į veido sritį, nemažiau 5 smūgius į nugaros sritį ir nemažiau kaip 4 smūgius per kojas, padarydamas M. B. odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, nosies kaulų lūžį ir uodegikaulio lūžį, savavaldžiaudamas padarė M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką pribėgo prie E. K. ir S. K. mušamo T. S. ir jam lazda sudavė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimus plaštakose, kaktoje, lengvą smegenų sutrenkimą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą savavaldžiaudamas.

Be to, J. K., tuo pačiu metu toje pačioje vietoje, suduodamas lazda M. B. nemažiau kaip 3 smūgius į veido sritį, nemažiau 5 smūgius į nugaros sritį ir nemažiau kaip 4 smūgius per kojas, padarė odos nubrozdinimą kairės ausies kaušelyje, kairiame dilbyje, kairėje blauzdoje, dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, nosies kaulų lūžį ir uodegikaulio lūžį, tuo padarydamas M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, suduodamas lazda T. S. ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, padarė muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimus plaštakose, kaktoje, lengvą smegenų sukrėtimą, tuo padarydamas T. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

S. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas grupėje su E. K. ir J. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, t.y. 2006-12-09 apie 22.15 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Ancė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kerštaudamas už suniokotus savo namus, bendrai su E. K. ir J. K. T. S. lazda sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas muštinę žaizdą kairėje momeninėje srityje, poodines kraujosruvas dešinėje plaštakoje, krūtinės ląstos kairėje, nugaros kairėje, odos nubrozdinimus plaštakose, kaktoje, lengvą smegenų sutrenkimą, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą savavaldžiaudamas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.

Apeliacinio skundo argumentas, jog teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, pagrįstas.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 219 str. įtvirtinti reikalavimai kaltinamojo akto turiniui. Šio straipsnio 3 punkte išdėstyta, jog kaltinamajame akte turi būti aprašyta nusikalstama veika, dėl kurios padarymo yra reiškiami kaltinimai. Aprašant nusikalstamą veiką turi būti aptarti visi komentuojamo straipsnio 3 punkte paminėti požymiai. Pagal BK 2 str. 4 d. pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Jei nėra bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

LR BPK 254 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Analogiškos nuorodos pateikiamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų procesą apeliacinės instancijos teisme“ 14 p., kur teigiama, kad nutartis panaikinti nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui priimama tada, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo nagrinėti bylą.

Kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Jeigu kaltinamajame akte neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, tai dėl to šio dokumento turinio trūkumai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas kaltinamasis aktas ir jame nurodytos klaidingos, bet svarbios nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės. Kaltinamajame akte nurodoma, kad E. K. savavaldžiavo su S. K. ir J. K., tai yra nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, tai yra 2006-12-09 apie 22.15 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Ancė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kerštaudamas už suniokotus savo namus, bendrais veiksmais T. S. lazda sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių į įvairias kūno vietas, tai yra bendrais veiksmais T. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą savavaldžiaudamas. J. K. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, t.y. 2006-12-09 apie 22.05 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini), kieme, kerštaudamas už suniokotus savo namus, G. D. lazda, rankomis bei kojomis sudavė nemažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas G. D. odos nubrozdinimą kaktoje, kairėje plaštakoje, padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaltinamajame akte nurodoma, jog J. K., veikdamas grupėje su S. K. ir E. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, t.y. 2006-12-09 apie 22.15 val. Kauno raj., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Ancė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kerštaudamas už suniokotus savo namus, bendrai su S. K. ir E. K. M. B. lazda sudavė ne mažiau 3 smūgius į veido sritį, ne mažiau 5 smūgius į nugaros sritį ir ne mažiau kaip 4 smūgius per kojas, padarydamas M. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, tęsdamas savo nusikalstamą veiką pribėgo prie E. K. ir S. K. mušamo T. S. ir jam lazda sudavė ne mažiau kaip 20 kartų į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą savavaldžiaudamas. Kaltinamajame akte nurodoma, jog S. K. savavaldžiavo veikdamas grupėje su E. K. ir J. K., nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai vykdė ginčijamą ar pripažįstamą, bet nerealizuotą savo tikrą ar tariamą teisę, panaudojant fizinę prievartą, tai yra 2006-12-09 apie 22.15 val. Kauno r., (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „Ancė“ esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, kerštaudamas už suniokotus savo namus, bendrai su E. K. ir J. K. T. S. lazda sudavė ne mažiau 20 smūgių į įvairias kūno vietas, padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą savavaldžiaudamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajame akte kaltininkų veiksmai neteisingai kvalifikuoti pagal LR Baudžiamojo kodekso 294 str. 2 d. Šio nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tam, kad neteisėtas kaltininko elgesys būtų pripažintas savavaldžiavimu, yra būtinos visos įstatymų leidėjo BK 294 str. numatytos sąlygos. Baudžiamajame įstatyme savavaldžiavimas yra priskiriamas nusikaltimams valdymo tvarkai, nusikaltimo tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas – tai konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata). Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai, civilinių teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymo sąlygos nustatytos Civilinio kodekso 1.136 ir 1.137 str.

Pagal BK 294 str. įtvirtintą savavaldžiavimo sudėties dispoziciją savaldžiavimas yra tada, kai asmuo nesilaikydamas nustatytos tvarkos savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę (numatytą LR CK 1.136 str.), kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet neįgyvendinama. Šių veiksmų subjektas turi būti susijęs su šiais santykiais. Kam faktiškai atstovauja kaltininkas, savavaldžiavimo kvalifikavimui neturi reikšmės, tačiau svarbu tai, kad tikrosios ar tariamos teisės yra nerealizuojamos dėl to, kad nukentėjusysis jas ginčija (nepripažįsta skolos, teisės į paveldėtą turtą ar kt.) arba pripažindamas tas teises, atsisako vykdyti savo pareigą patenkinti reikalavimus. Pagal dispoziciją konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio dalyviai.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė, jog kaltinamieji, vykdydami neteisėtą veiką, t.y. panaudodami fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu, o būtent E. K. panaudodamas fizinę prievartą T. S. atžvilgiu, J. K. panaudodamas fizinę prievartą G. D. ir M. B. atžvilgiu (dvi veikos), S. K. panaudodamas fizinę prievartą T. S. atžvilgiu pažeidė valstybėje įstatymais nustatytą asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarką, t.y. nesikreipdami į teisėsaugos institucijas, patys perėmė teisėsaugos institucijų, kaip išskirtinių, visuomenės pripažintų institucijų, kurioms suteikta teisės įgyvendinti valstybinę prievartą, funkcijas, ir panaudojo nukentėjusiųjų atžvilgiu fizinę prievartą tuo pažeisdami nukentėjusiųjų teisę į sveikatą. Teismo manymu, kaltinamieji veikė įsitikinę, kad vykdo ginčijamą arba pripažįstamą, bet nerealizuotą savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, t.y. norėjo atsilyginti nukentėjusiesiems už suniokotus namus, ir dėl to neteisingai kvalifikavo kaltininkų veiksmus, jog E., S. ir J. K. padaryti veiksmai atitinka LR BK 294 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtį. Ikiteisminio tyrimo metu buvo netinkamai surašytas kaltinamasis aktas, vertinant įvykio aplinkybes ir kvalifikuojant įtariamųjų veiksmus. Tai sąlygojo nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

Iš kaltinamojo akto nematyti, jog BK 294 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos būtini objektyvieji ir subjektyvieji šiai veikai inkriminuoti požymiai E., S. ir J. K. padarytuose veiksmuose būtų nustatyti. Nukentėjusieji jokių įsipareigojimų nuteistiesiems neturi ir negali turėti, nes tarp jų nėra tikrų ar tariamų teisinių santykių.

Pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas E. K., S. K. ir J. K. veiksmus pagal BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, neatsižvelgė į formuojamą teismų praktiką ir į minėtas aplinkybes, dėl ko neteisingai išaiškino baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai jį pritaikė, nes šiuo atveju nėra BK 294 str. numatytos nusikalstamos veikos visų būtinų požymių.

Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog objektyviai situacijos, kuri apibrėžta BK 294 straipsnio dispozicijoje, šioje byloje nėra. Pagal bylos aplinkybes darytina išvada, kad kaltinamieji iš keršto įvykdė prieš nukentėjusiuosius veiksmus. Kerštas - tai pagrindinis kaltinamųjų motyvas įvykdyti nusikalstamas veikas. Tai gali sudaryti kitų nusikaltimų sudėtį, numatytą LR BK 284str. (viešosios tvarkos pažeidimas), arba pagal pasekmes – LR BK 138str.,139str.,140str. (sveikatos sutrikdymai).

Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes jame neteisingai nurodytos svarbios veikų faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius (tai BPK 219 straipsnio 3 punkto pažeidimas), bei neteisingai kvalifikuotos nusikalstamos veikos (LR BPK 219str.5p.).

LR BPK 1 straipsnis nurodo, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vadovaujantis aukščiau paminėtais principais, tiek priimant apkaltinamąjį nuosprendį, tiek ir išteisinamąjį nuosprendį, teismo išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Minėtų reikalavimų nesilaikyta, todėl šiuo atveju laikoma, kad J. K., S. K. ir E. K. nepagrįstai nuteisti už nusikalstamas veikas.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino paminėtų kaltinamojo akto trūkumų, sutrukdžiusių bylą nagrinėti teisme, o kartu ir realizuoti baudžiamojo proceso principus, nesiėmė priemonių klaidoms pašalinti ir nepagrįstai neperdavė bylos prokurorui vadovaujantis LR BPK 254 str. 3 dalimi.

LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia nutartis gali būti priimama tik esant būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės yra ydingas, apeliacinės instancijos teismas negalės priimti šioje byloje aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Bylos perdavimas prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą duoda pagrindą manyti, jog kaltinimas bus konkretesnis, patikslintas, nusikalstami veiksmai atitiks faktines įvykio aplinkybes, bei teisingai bus kvalifikuotos nusikalstamos veikos, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Tad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo, onus probandi ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Analizuojamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (LR Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti teismo pareiga nustatyti objektyvią tiesą bei teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo.

Kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas negali savo iniciatyva taisyti nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, nes tokiu atveju būtų suvaržyta nuteistųjų J., S. ir E. K. teisė į gynybą. Tuo pačiu, būtų pažeistos BPK normos, reglamentuojančios nagrinėjimo teisme ribas, nes teisme byla nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, o nusikalstamos veikos aplinkybės iš esmės skiriasi nuo išdėstytųjų kaltinamajame akte tais atvejais, kai padarytas kitas nusikaltimas, nei išdėstytas kaltinamajame akte. Darytina išvada, jog nuosprendis, kuriuo nuteisti J. K., S. K. ir E. K., naikintinas ir byla perduotina prokurorui, kadangi ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, ir tai trukdo teisme nagrinėti bylą.

Atsižvelgiant į tai, jog byloje surašytas iš esmės LR BPK 219 straipsnių reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir jis trukdo bylą nagrinėti teisme, o nuosprendis naikinamas, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų išteisinimo nenagrinėjami.

Kadangi Kauno rajono apylinkės teismo 2009-04-07 nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama prokurorui, tuo pačiu kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamiesiems Jonui, Sauliui ir E. K. paliekamos tos pačios, nes ši kardomoji priemonė nuteistiesiems buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu.

Rezoliucinė dalis

n utaria:

panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti E. K., J. K. ir S. K. ir bylą perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – E. K., J. K. ir S. K. palikti.