- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2011-12-12
- Bylos Nr.
- 2S-2400-413/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02174-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- R. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Antanas Vincas Pilipčikas;
nutartis
2011 m. gruodžio 12 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. individualios įmonės atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2622-59/2011 pagal pareiškėjo R. K. individualios įmonės skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Antstolis S. V. vykdo skolų išieškojimą iš pareiškėjo R. K. individualios įmonės. Pareiškėjas 2011 m. balandžio 30 d. gavo antstolio 2011 m. balandžio 26 d. raštą Nr.0127/09/02751 ir skelbimą Nr.0127/09/02617 apie būsimas pareiškėjo sutuoktinei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio 144 000 Lt vertės nekilnojamojo turto – 0,2051 ha žemės sklypo ir 176,33 kv.m. ploto gyvenamojo namo, esančių Aušros g. 11, Užupių kaime, Alytaus rajone, varžytines.
Šalies argumentai
R. K., kaip individualios įmonės savininkas, kreipėsi į teismą ir patikslintu skundu prašė pripažinti antstolio veiksmus apie būsimų varžytinių paskelbimą neteisėtais. Reikalavimą grindė tuo, kad turtas, kurį norima parduoti varžytinėse, įvertintas per maža kaina. Be to, antstolis nenustatė išieškomų skolų dydžio, pareiškėjo ir jo sutuoktinės prievolių pobūdžio ir kilmės, t.y. kokia turto dalimi prieš kreditorius atsako sutuoktiniai, neatsižvelgė į tai, kad išieškojimą norima vykdyti iš vienintelio šeimos būsto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai (b.l. 46-48).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 11 d. nutartimi R. K. IĮ skundą atmetė. Teismas nustatė, kad R. K. IĮ neturi pakankamai turto ir pajamų, kurių užtektų išieškojimui įvykdyti. R. K. gyvena santuokoje su J. K. nuo 1997 m. spalio 11 d., įmonė įkurta 2002 m. liepos 8 d., todėl teismas sprendė, kad įmonė priklauso abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.88 str. l d. 4 p.) Teismas pažymėjo, kad nustatydamas areštuojamo R. K. ir J. K. turto vertę antstolis įstatymų reikalavimų nepažeidė, turto vertintojo nustatyta turto kaina nėra sumažinta, įmonės kreditorių ratas matosi iš pateiktų teismui vykdomųjų bylų, su kuriomis bet kuriuo išieškojimo laikotarpiu galėjo ir gali dabar susipažinti tiek R. K., tiek J. K.. Turto arešto mastas apima nedalomą turtą, todėl pardavinėti jį dalimis yra neracionalu. Įtraukti į procesą vaikų teisių apsaugos tarnybą įstatymai ar teismų praktika nagrinėjamu atveju nenumato (b.l. 65-66).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. IĮ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą tenkinti (b.l. 70-73). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1) Išieškojimas iš J. K. asmeninio turto negali būti vykdomas, kadangi R. K. IĮ turi turto, į kurį išieškojimas turi būti nukreiptas pirmiausiai. Teismas neatkreipė dėmesio, kad pareiškėjo turtą sudaro 11 000,00 Lt vertės krovininis automobilis MAN (1992 m.), 12 500 Lt vertės krovininis automobilis MAN (1993 m.), 4000 Lt vertės krovininis automobilis VW LT (1988 m.), viso šio turto vertė yra 27 500 Lt. Tokiu būdu Alytaus rajono apylinkės teismas neužtikrino teisingumo įgyvendinimo vykdymo procese.
2) Teismas neįvertino, kad pareiškėjo skolos dydis yra sumažėjęs ir toliau mažinamas. Skolininkas vykdymo procese 2011 m. birželio 6 d. sudarė taikos sutartį su išieškotoju UAB „W. B.", visiškai atsiskaitė su Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, pastoviai mažina įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai (sumokėjo 3800 Lt). Kitų kreditorių, t.y. AB „Kauno grūdai” ir UAB „General Financing” įsiskolinimai nėra tokio dydžio, kad būtų galimas išieškojimas ne iš įmonės, o iš sutuoktinės asmeninio turto. Kreditorių interesai gali būti patenkinti nepardavinėjant turto iš varžytynių. Byloje turi būti siekiama ne tik kreditorių, bet ir skolininko interesų apsaugos. Tokiu būdu teismas pažeidė protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.).
3) Antstolio veiklos ribas visų pirma apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomuosiuose dokumentuose skolininku nurodytas tik pareiškėjas ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus vykdomas tik iš R. K. individualios įmonės. Nukreipdamas pareiškėjo skolų išieškojimą į jo sutuoktinės J. K. asmeninį turtą, antstolis grubiai pažeidė CPK 586 straipsnio reikalavimus, kadangi vykdymo veiksmus atliko be vykdomojo dokumento (vykdomuosiuose dokumentuose skolų išieškojimas iš J. K. nenumatytas). Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, o bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nesant teismo sprendimo dėl antrojo sutuoktinio, vykdomasis dokumentas išieškoti iš jo asmeninio turto negali būti išduotas ir vykdomas. Antstolio veiksmai iš varžytynių parduoti J. K. asmeninį turtą yra neteisėti. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu sutuoktiniai kreditoriams atsako solidariai, išieškojimas iš asmeninio sutuoktinių turto (CK 3.113 str.) yra galimas tik tuo atveju, kai dėl sutuoktinio (skolininko) yra priimtas teismo sprendimas. Tik tada yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą, įgalinantį antstolį išieškojimą iš asmeninio sutuoktinio turto įvykdyti teisėtai (LAT 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008).
4) Nurodyta parduodamo iš varžytynių turto rinkos kaina yra akivaizdžiai per maža. Antstolio areštuotas ir aprašytas turtas yra žymiai didesnės vertės nei reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
5) Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. K. asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas yra vienintelis šeimos būstas, kuriame be pareiškėjo ir jo sutuoktinės gyvena trys nepilnamečiai vaikai. Šio turto pardavimas iš varžytynių pažeistų nepilnamečių vaikų interesus, kadangi nei vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto.
6) Teismo nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų, kadangi nutarties išvados nemotyvuotos, neatskleista bylos esmė, kas pripažintina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis S. V. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 83-84). Atsiliepime nurodoma:
1) Vykdant išieškojimą iš skolininko R. K. IĮ buvo nustatyta, kad įmonė neturi turto ar pajamų, kurių pakaktų išieškojimui įvykdyti. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą santuokos metu įkurta įmonė yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Kadangi R. K. IĮ nėra padalinta tarp sutuoktinių, tarp jų nėra sudaryta vedybinė sutartis, kuri reglamentuotų santuokos metu įgyto turto teisinį režimą, įmonė neturi pakankamai turto skoloms padengti, todėl, sutinkamai su CPK 673 straipsnio nuostatomis, vykdymo eigoje išieškojimas buvo nukreiptas į šios įmonės bendrasavininkų J. K. ir R. K. turtą.
2) Išieškoma suma susideda iš antstolio S. V. antstolės A. K. vedamų vykdomųjų bylų, kurios sutinkamai su CPK 759 straipsnio nuostatomis ir LAT suformuota teismų praktika yra sujungtos ir vykdomos bendrai. Taigi bendra R. K. IĮ skolų suma, įskaitant ir antstolės A. K. vedamas vykdomąsias bylas, viršija 120 000 Lt. Vykdymo eigoje R. K. individualios įmonės turto pardavimui buvo skelbtos varžytynės, tačiau varžytynėse neužsiregistravo nei vienas pirkėjas. Atsižvelgiant į tai buvo paskelbtos R. K. įmonės bendrasavininkės J. K. asmeninio turto varžytynės.
4) Areštavus R. K. IĮ bendrasavininkės J. K. turtą, buvo paskirta šio turto rinkos vertės nustatymo ekspertizė, kurią atliko turto vertintojas K. J.. Visiems bylos dalyviams buvo pranešta apie turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, paskirtą turto vertintoją, turto vertintojo nustatytą turto rinkos vertę, tačiau nei vienas dalyvis šių antstolio veiksmų neskundė, todėl apelianto argumentai dėl netinkamai nustatytos turto vertės yra nepagrįsti. Tai, kad turto vertintojo nustatyta turto kaina yra ne per žema, patvirtina ir aplinkybė, kad pirmosiose varžytynėse šio turto pirkimu niekas nesidomėjo ir į varžytynes neužsiregistravo nė vienas pirkėjas. Be to, parduodamo antrosiose varžytynėse turto pradinė kaina negali būti didesnė už 144 000 Lt, kadangi pagal CPK 722 straipsnio nuostatas antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 60 procentų pradinės turto įkainavimo kainos ir antstolis negali jos pakeisti.
5) Apeliantas nepagrįstai remiasi 2008 m. sausio 7 d. kasacinio teismo nutartimi Nr. 3K-7-114/2008, kadangi šioje byloje nagrinėtos aplinkybės nesutampa su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis.
6) Turtas, iš kurio negali būti vykdomas išieškojimas, yra nurodytas CPK 668 straipsnyje. Į šio turto sudėtį paskutinis šeimos būstas neįtrauktas, todėl apelianto argumentai nurodytu klausimu yra nepagrįsti.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Alytaus apskrities VMI prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 80-81). Atsiliepime nurodoma, kad Alytaus rajono apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir įrodymus, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą (b.l. 86). Atsiliepime nurodoma:
1) Pagal teismų praktiką, sutuoktinių prievolės iš individualios įmonės veiklos yra solidariosios prievolės, ir jeigu kreditorių, kuriems sutuoktiniai atsako solidariai, reikalavimams patenkinti bendro sutuoktinių turto nepakanka, tai šie reikalavimai tenkinami iš asmeninio turto (CK 3.113 str.). Todėl išieškojimo nukreipimas į J. K. asmeninį turtą yra galimas.
2) Skirtingai nei teigia pareiškėjas skunde, įmonė yra skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui: jos skola 2011 m. spalio 1 d. buvo 21 129,72 Lt (iš jų 20 221,82 Lt įmokų, 907,90 Lt delspinigių), o 2011 m. liepos 1 d. - 21 790,82 Lt (iš jų 21 202,62 Lt įmokų ir 586,20 delspinigių).
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo AB „Kauno grūdai“ su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo negarinėti bylą teismo nuožiūra (b.l. 87-88).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje duomenimis, pagal apjungtas anstolių S. V. ir A. K. vykdomąsias bylas, antstolis S. V. vykdo daugiau kaip 120 000 Lt išieškojimą iš skolininko R. K. individualios įmonės. Vykdomųjų dokumentų pagrindu antstolis sudarė R. K. įmonės turimo turto aprašą ir jį areštavo. Vykdymo proceso metu buvo nustatyta įmonės areštuoto turto (automobilių MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 13 000 Lt, MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 25 000 Lt) vertė ir 2010 m. sausio 15 d. paskelbtos pirmosios šio turto varžytinės. 2010 m. sausio 15 d. ir 2010 m. birželio 9 d. antstolio patvarkymais pirmosios ir antrosios varžytinės paskelbtos neįvykusiomis. 2010 m. rugpjūčio 23 d. anstolio patvarkymais nutarta parduoti iš varžytinių skolininkui R. K. priklausantį 2,5300 ha žemės sklypą, esantį Einorų k., Alytaus r., ir jo sutuoktinei J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, t.y. žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius Aušros g. 11, Užupių k., Alytaus r., bei nutarta parduodamo turto vertės nustatymui paskirti ekspertizę. 2010 m. rugsėjo 29 d. ekspertizės aktu Nr. NTA-10-09-164 buvo nustatyta sekanti nekilnojamojo turto vertė: žemės sklypo, esančio Einorų k., Alytaus r. – 12 000 Lt; žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių Aušros g. 11, Užupių k., Alytaus r. vertė – 240 000 Lt (žemės sklypo – 40 000 Lt, gyvenamojo namo – 200 000 Lt). Anstolis 2010 m. lapkričio 25 d. paskelbė pirmąsias sutuoktiniams R. K. ir J. K. asmeninės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto varžytines, nustatant pradinę parduodamo turto kainą - 192 000 Lt, tačiau, neatsiradus pirkėjų, varžytinės neįvyko. 2011 m. birželio 14 d. buvo paskelbtos antrosios J. K. priklausančio turto varžytinės, kurių vykdymas sustabdytas iki įsiteisės skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2622-59/2011.
Byloje keliamas individualios įmonės savininko sutuoktinio civilinės atsakomybės klausimas. Apelianto nuomone, negali būti vykdomas išieškojimas iš įmonės savininko sutuoktinio asmeninio turto, kol jo atžvilgiu nepriimtas teismo sprendimas ir neišduotas vykdomasis dokumentas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiuo apelianto argumentu ir pažymi, kad pagal CK 3.109 straipsnį prievolės, kylančios iš sutuoktinių bendro turto tvarkymo ir šeimos poreikių tenkinimo, yra bendros sutuoktinių prievolės, vykdomos iš bendro jų turto. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (CK 2.50 str. 4 d.; Individualių įmonių įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (CK 2.50 str. 4 d.). Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sutuoktinių, kaip individualių įmonių savininkų, atsakomybės, yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai nepakanka šio neribotos civilinės atsakomybės subjekto turto, pagal jo prievoles atsako savininkai (juridinio asmens dalyviai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004). Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja CK III knygos normos (CK 1.3 str. 2 d.). CK nustato dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšis: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str.). Byloje nėra duomenų, kad apeliantas ir jo sutuoktinis būtų buvę sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikytinos CK normos, reglamentuojančios įstatymu nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu. Įmonė yra turtinis kompleksas ir nuosavybės teisės objektas (CK 1.110 str.). Bylos duomenimis, R. K. individuali įmonė įsteigta santuokos metu. Taigi nurodyta prezumpcija galioja ir dėl šios įmonės. Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį asmuo, neigiantis sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją, privalo įrodyti, kad ginčo turtas nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje nustačius, kad individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ir suinteresuotiems asmenims nepaneigus, kad šis verslas buvo šeimos verslas ir iš jo gaunamos pajamos buvo naudojamos visos šeimos poreikiams tenkinti, iš tokio individualaus verslo atsirandančios prievolės pripažįstamos bendromis sutuoktinių prievolėmis pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 6 punktus. Būtent toks šio klausimo sprendimas leidžia apsaugoti individualių įmonių kreditorių interesus. Dėl šios priežasties išieškojimas pagrįstai buvo nukreiptas į bendrą turtą, o jo nepakankant – į sutuoktinių asmeninį turtą (CPK 673 str.). Tokią praktiką dėl įmonės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir jų savininkų atsakomybės pagal įmonės prievoles formuoja ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2005).
Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, suformuotos civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008. Teismas nesutinka su šiuo apelianto motyvu ir pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tik tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujas teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, konkuruojančias su esamomis, bet paisant jau įtvirtintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008). Skolininko atskirajame skunde keliamas klausimas yra susijęs ne su sutuoktinių atsakomybe pagal vieno iš sutuoktinių prisiimtas prievoles, bet pagal individualios įmonės, sutuoktiniams priklausančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise, prievoles. Todėl kasacinio teismo išaiškinimai apelianto nurodomoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2008 negali būti taikomi nagrinėjamai bylai, kadangi skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės.
Apeliantas teigia, kad antstolis per mažai įvertino norimą parduoti iš varžytinių turtą, kad skolininkui sumokėjus dalį skolų ir vykdymo procese sudarius su vienu iš išieškotojų taikos sutartį, išieškoma suma ženkliai sumažėjo. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad ginčo turto įvertinimą atliko profesionalus turto vertintojas (UAB „Kovertas“, ekspertizės aktas Nr. NTA-10-09-164). Apie patvarkymą skirti ekspertizę suinteresuotiems asmenims buvo žinoma, ekspertui nušalinimas nebuvo pareikštas (CPK 598 str.), eksperto išvados nebuvo ginčijamos (CPK 682 str. 2 d.), antstolio patvarkymų dėl pirmųjų varžytinių suinteresuoti asmenys neskundė ir įrodymų, paneigiančių eksperto išvadas, nepateikė. Taigi abejoti nustatyta norimo parduoti iš varžytinių turto verte nėra pagrindo. VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytos aplinkybės paneigia apelianto aiškinimą, kad su šia institucija jis atsiskaitė, o taikos sutarties sudarymas su vienu iš kreditorių neduoda pagrindo išvadai, kad antstolio nurodoma 120 000 Lt išieškoma skola sumažėjo taip, kad jos pakaktų išieškotojų skolų ir vykdymo išlaidų padengimui, nenukreipiant išieškojimo į ginčo nekilnojamąjį turtą. Todėl nėra pagrindo nesutikti su pimosios instancijos teismo išvada, kad turto arešto mastas apima nedalomą turtą, todėl pardavinėti jį dalimis yra neracionalu.
Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčo turtas yra vienintelis šeimos būstas, kuriame gyvena trys nepilnamečiai vaikai, taigi išieškojimui iš šio turto turėtų būti taikomi apribojimai, numatyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje. Pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų teisių į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugai vykdymo procese yra skirtos CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Tik tuo atveju, jeigu vykdomojoje byloje būtų pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalies nustatytą pareigą, privalėtų išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolis vykdo skolų išieškojimą ne dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, bet kitokio pobūdžio skolų išieškojimą. Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, kad pareiga rūpintis vaikais pirmiausia yra tėvų pareiga ir ji negali būti be pagrindo perkeliama kitiems asmenims. Ji reiškia tėvų pareigą sudarant sandorius ar veikiant kitomis aplinkybėmis, kai gali būti paliesti vaiko interesai, elgtis apdairiau ir labiau apgalvotai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui, negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1051/2001; 2003-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2003; ir kt.). Dėl šių motyvų apelianto argumentai atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.
Apeliantas nurodo, jog teismo nutartis neatitinka CPK 291 straipsnio reikalavimų: nutarties išvados nemotyvuotos, neatskleista bylos esmė, kas pripažintina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Su tokiais atskirojo skundo motyvais negalima sutikti. CPK 291 straipsnis, reglamentuojantis nutarties turinį, nurodo, kad nutartyje turi būti motyvai, kuriais remdamasis teismas padarė išvadas (CPK 291 str. 1 d. 5 p.), tačiau ši teisės norma neapibrėžia motyvų apimties. Todėl darytina išvada, kad svarbiausia, nepriklausomai nuo motyvų apimties, motyvai pagrįstų teismo priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas ištyrė aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant antstolio veiksmų teisėtumą, savo išvadas grindė bylos faktiniais duomenimis ir materialinės teisės normomis. Nors teismo motyvai yra glausti ir lakoniški, tačiau tai negali būti pagrindas panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą nutartį (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 328 str.).
Remdamasis išdėstytu, teismas sprendžia, kad tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,
nutaria:
palikti Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartį nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.