Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Žemesnės instancijos teismas

Pagal CPK 339 straipsnį apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Pagal Civilinio kodekso (toliau CK) 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškinys teismui buvo pateiktas 2013-09-09 (2 b. l.).

Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškovės atstovas nepraleido trejų metų termino ieškiniui dėl žalos atlyginimo pareikšti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, jog įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (duty of loyalty); įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Konstatavęs, kad daugelis bendrovės vadovo, kaip valdymo organo ir atstovo, pareigų, be abejo, ir teisių, atsiranda būtent įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu, pavyzdžiui: Akcinių bendrovių įstatymo (toliau ir ABĮ) 19 straipsnio 6, 8 dalys, 37 straipsnio 5, 8, 9, 10 dalys, CK 2.81 straipsnio 1 dalis, 2.82 straipsnio 1 dalis, 2.87 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalys ir kt. Pažymėtina, kad pirmiau nurodytose įstatymų nuostatose įtvirtintos vadovo pareigos yra labiau civilinio teisinio pobūdžio – vienvaldiškai veikti bendrovės vardu jos santykiuose su kitais asmenimis, bendrovės ir kitų bendrovės organų narių atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, būti lojaliam bendrovei, laikytis konfidencialumo ir kt. Už įstatymuose įtvirtintų pareigų nevykdymą ir (arba) netinkamą vykdymą bendrovės vadovo, kaip bendrovės valdymo organo, atsakomybė kyla taip pat įstatymų, o ne darbo sutarties ar vietinių (lokalinių) norminių (darbo) teisės aktų pagrindu (pvz., ABĮ 37 straipsnio 10 dalis, CK 2.82 straipsnio 3, 4 dalys, 2.83 straipsnio 3 dalis, 2.87 straipsnio 7 dalis). Pažymėtina ir tai, kad už pirmiau nurodytų civilinio teisinio pobūdžio pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą bendrovės vadovui, kaip bendrovės valdymo organui, kyla pareiga atlyginti jo kaltais veiksmais, nesilaikant įstatymuose įtvirtintų pareigų, padarytą žalą. Šią pareigą ir jos teisinį pagrindą nustato civilinės, o ne darbo teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009).

Taigi vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovė privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Iš UAB „Gaivineta“ finansinių dokumentų matyti, kad UAB „Rodvita“ sumokėjo UAB „Gaivineta“ 20 514 Lt, D. M. įmonė „Divina“ sumokėjo UAB „Gaivineta“ 211 370,40 Lt (116–117 b. l.). Apyskaitose nurodyti mokėjimo dokumentų numeriai, pagal kuriuos buvo priimtos lėšos iš prieš tai minėtų įmonių. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas pagal 2009-04-20 avansinėje apyskaitoje nurodytus apskaitos dokumentus (pinigų priėmimo kvitus) 2006-01-11 priėmė iš UAB „Rodvita“ 9514 Lt, o 2006 m. rugsėjo 7 d.– 11000 Lt (41–42 b. l.). Pagal 2009-02-25 avansinėje apyskaitoje nurodytus apskaitos dokumentus atsakovas priėmė iš D. M. įmonės „Divina“ 211 370,40 Lt: 2009 m. sausio 5 d. – 35 000 Lt, 2009 m. sausio 6 d.– 35 000 Lt, 2009 m. sausio 7 d.– 35 000 Lt, 2009 m. sausio 8 d.– 35 000 Lt, 2009 m. sausio 9 d.– 35 000 Lt, 2009 m. sausio 12 d. – 36 370,40 Lt (27–32 b. l.).

Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 9 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. Šio įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (1 punktas); kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (11 punktas).

UAB „Gaivineta“ įstatuose nurodyta, kad bendrovės tikslai yra, be kita ko, užtikrinti efektyvų bendrovės funkcionavimą ir siekti ekonominės naudos (44 b. l., 2.1 įstatų punktas).

CK 2.87 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys: juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (1 dalis); turi būti lojalus juridiniam asmeniui (2 dalis); privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (3 dalis); negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu (4 dalis).

Pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau taisyklės) 10 punktą į kasą pinigai priimami iš atskaitingo asmens, kuris įmonės vardu gavo pinigus iš kitų ūkio subjektų arba gyventojų už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas arba avansą. Jeigu naudoti kasos aparatų neprivaloma, atskaitingas asmuo, gavęs iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą. Vienas pinigų priėmimo kvito egzempliorius lieka atskaitingam asmeniui, o antrasis atiduodamas pinigų mokėtojui.

Akivaizdu, kad atsakovas, išrašęs minėtus pinigų priėmimo kvitus, turėjo pagal kvitus gautus pinigus įnešti į įmonės kasą arba panaudoti įmonės poreikiams.

Taisyklių 16 punkte nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais.

LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (aktuali redakcija 2003 m. gruodžio 18 d. iki 2007 m. birželio 20 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai turėjo būti surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal šio straipsnio 4 dalį apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti. Pagal šio įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2008 m. lapkričio 29 d. iki 2009 m. gruodžio 27 d., 6 straipsnio 5 dalį grynųjų pinigų priėmimo, išmokėjimo, jų apskaitos ir laikymo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gali atsakyti vadovas, kuris tvarko ūkio subjekto apskaitą.

Iš UAB „Gaivineta“ kasos knygos matyti, kad iš D. M. įmonės „Divina“ gautos lėšos nebuvo atsakovo įneštos į bendrovės kasą ir nebuvo apskaitytos įmonės kasos knygoje (kasos knygos 28 lapas) (118 b. l.).

Žemesnės instancijos teismas

Nors atsakovas nurodė, kad, jį atleidžiant iš bendrovės vadovo pareigų, nebuvo lėšų trūkumo, tai paneigia bylos medžiaga.