- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-11-11
- Bylos Nr.
- 2-2008/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Vytas Milius, Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- UAB „Gaivineta“
- Ieškovas
- UAB „Tavo alga“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Gaivineta“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1094-357/2010 pagal ieškovo UAB „Tavo alga“ ieškinį atsakovui UAB „Gaivineta“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Gaivineta“. Nurodė, kad pagal 2008 m. rugpjūčio 4 d. darbo sutartį, sudarytą tarp UAB „Gaivineta“ ir N. Ž., N. Ž. dirbo direktoriaus pavaduotoju gamybai, vėliau direktoriumi, vėliau direktoriaus pavaduotoju gamybai. Darbo sutartis 2010 m. vasario 12 d. buvo nutraukta, tačiau UAB „Gaivineta“ liko skolinga N. Ž. 18 167,65 Lt. Į šią sumą nėra įtraukti delspinigiai nuo neišmokėto atlyginimo ir vidutinis darbo užmokestis už uždelsimą atsiskaityti su darbuotoju ne dėl darbuotojo kaltės laiką.
2010 m. balandžio 27 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. TA/NŽ/10/04/27 N. Ž. visas reikalavimo teises, kylančias iš darbo sutarties, perleido ieškovui UAB „Tavo alga“. Šios sutarties pagrindu UAB „Tavo alga“ tapo naujuoju UAB „Gaivineta“ kreditoriumi. Ieškovas UAB „Tavo alga“ pranešė atsakovui apie reikalavimo teisės perleidimą bei paprašė sumokėti susidariusią skolą, taip pat informavo atsakovą, jog, nesumokėjus skolos per 30 dienų, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo. Apmokėjimas iš atsakovo nebuvo gautas. Ieškovas darė prielaidą, kad įmonė nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais dėl nemokumo. Ieškovas prašė iškelti bylą UAB „Gaivineta“ ir bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto departamentas LT“.
Žemesnės instancijos teismas
2010 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių apygardos teismas nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Gaivineta“ ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“. Teismas šią nutartį grindė tuo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų kreditoriams, turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas, jam taip pat taikyta hipoteka, duomenų apie įmonės kreditorius ir skolininkus atsakovas iki teismo nustatyto termino nepateikė, o šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija įmonės turto vertę. Bankroto administratoriumi pirmosios instancijos teismas paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“, nes nenustatė aplinkybių, kurios trukdytų administruoti UAB „Gaivineta“.
Šalies argumentai
2010 m. rugsėjo 22 d. UAB „Gaivineta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1094-357/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria UAB „Gaivineta“ bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto departamentas LT“. Šį prašymą grindė tokiais argumentais:
1. Ieškovas nėra UAB „Gaivineta“ kreditorius, nes ieškovas nėra UAB „Gaivineta“ darbuotojas, UAB „Gaivineta“ nėra skolinga ieškovui pagal kokius nors tarpusavio susitarimus. Ši aplinkybė lemia, kad Šiaulių apygardos teismas formaliai vertino bylos aplinkybes ir dėl to priėmė nepagrįstą skundžiamą nutartį.
2. Ieškovo prašomas skirti bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ turi teisinį suinteresuotumą šioje civilinėje byloje, nes galimai yra jam daro įtaką UAB „IREC LT“ ir/ arba UAB „IREC Lietuva“.
3. Ieškovo siūlomas skirti bankroto administratorius neturi tokių personalo pajėgumų, kaip UAB „Gaivineta“ siūlomas bankroto administratorius. Taip pat ieškovo siūlomo bankroto administratoriaus vykdomų bankroto administravimo procedūrų skaičius kelis kartus viršija UAB „Gaivineta“ siūlomo bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ vykdomas bankroto procedūras.
Atsiliepimas
2010 m. spalio 5 d. UAB „Tavo alga“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1094-357/2010. Atsiliepimu prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad UAB „Tavo alga“ yra UAB „Gaivineta“ kreditorius pagal Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. TA/NŽ/10/04/27, kuria UAB „Gaivineta“ darbuotojas N. Ž. perleido savo kreditorinį reikalavimą UAB „Gaivineta“ ieškovui UAB „Tavo alga“. Taip pat nurodė, kad ieškovo siūlomas bankroto administratorius nėra suinteresuotas šia civiline byla ir jam nedaro įtakos apelianto nurodyti asmenys. Pažymėjo, kad įmonės vadovo siūlomo bankroto administratoriaus paskyrimas sukeltų abejones dėl bankroto administratoriaus nešališkumo ir komplikuotų bankroto procedūrą. UAB „Tavo alga“ atkreipė teismo dėmesį į tai, kad UAB „Gaivineta“ nesiūlė bankroto administratoriaus kandidatūros pirmosios instancijos teisme. Ieškovo nuomone, ši aplinkybė suteikia pagrindą manyti, kad atsakovas nepagrįstai vilkina procesą teikdamas atskirąjį skundą.
2010 m. spalio 22 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas UAB „Gaivineta“ prašymas dėl dokumentų prijungimo prie nagrinėjamos civilinės bylos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskiriesiems skundams nagrinėti yra taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.), o bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai (CPK 338 str., 320 str. 1 d.).
Iš atskirojo skundo turinio matyti, kad apeliantas ginčija Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalį, kuria teismas UAB „Gaivineta“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“. Ši aplinkybė lemia, kad nagrinėjamu atveju bus tiriamas Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties dalies, kuria teismas UAB „Gaivineta“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto departamentas LT“, teisėtumas ir pagrįstumas.
Įmonės administratorius – svarbiausias asmuo bankroto procese, kuris iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas bei atlieka teisinį tyrimą dėl atsakovo bei su juo susijusių asmenų veiksmų ar neveikimo. Tik nešališkas ir profesionaliai veikiantis bankroto administratorius gali nustatyti tikrąsias nemokumo priežastis, pasiekti pusiausvyrą tarp įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, ir jos kreditorių interesų, teisingai išspręsti atskirus klausimus bankroto procese. Šios bankroto administratoriaus funkcijos sudaro pagrindą įstatyme nustatyti specialią jo skyrimo tvarką. Įmonių bankroto įstatymo normos nustato specialius reikalavimus bankrutuojančios įmonės administratoriui. Juo gali būti skiriamas tik asmuo, atitinkantis ĮBĮ 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus bankroto administratoriui. Dėl administratoriaus išskirtinės svarbos bankroto procese neatsitiktinai tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę jį paskirti.
Teismo diskrecijos teisė parinkti administratoriaus kandidatūrą nėra absoliuti, nes teismas privalo įsitikinti, kad administratoriumi skiriamas asmuo pagal turimą patirtį (baigtų bankroto bylų skaičius, terminai, administravimo išlaidos, skundai dėl administratoriaus veiksmų ir kt.) geriausiai iš visų pasiūlytų sugebės užtikrinti bendrovės turto apsaugą, kreditorių bei skolininko interesų pusiausvyrą, sklandžią bankroto proceso eigą, be to, skirdamas administratorių, teismas turėtų stengtis nesukelti priešpriešos tarp asmenų, siūliusių administratoriaus kandidatūras ir ieškoti geriausio kompromiso. Pagal formuojamą teismų praktiką pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų.
Ieškovė UAB „Tavo alga“ teikdama ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Gaivineta“ prašė bankroto administratoriumi skirti UAB „Bankroto departamentas LT“. Kartu su ieškiniu pateikė bankroto administratoriaus deklaraciją dėl atitikties teisės aktų reikalavimams (b. l.1 t. 20), bankroto administratorių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (b. l. 1 t. 21), Lietuvos Respublikos Ūkio ministerijos leidimą teikti bankroto administravimo paslaugas (b. l. 1 t. 22). Šie pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, jog bankroto administratorius UAB „Bankroto departamentas LT“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus. Kaip minėta, pirmosios instancijos nutartis, kuria paskirtas bankroto administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka ĮBĮ nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju, nustačius, kad pirmosios instancijos teismo paskirtas bankroto administratorius „Bankroto departamentas LT“ atitinka ĮBĮ nustatytus reikalavimus, nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarties.
Iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą suponuoja tai, kad kiekvienas teismo baigiamasis aktas turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus (t. y. teismo baigiamajame akte argumentų turi būti tiek, kad pakaktų šiam aktui pagrįsti), aiškus, kad byloje dalyvaujantys ir kiti asmenys galėtų suprasti teismo baigiamojo akto prasmę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas). Visgi tais atvejais, kai teismo nutartis yra grindžiama nepakankamais motyvais, tačiau iš esmės yra teisėta, ši nutartis negali būti panaikinama formaliais pagrindais (CPK 328 str.).
Skundžiamoje nutartyje Šiaulių apygardos teismas bankroto administratoriumi skirdamas UAB „Bankroto departamentas LT“ nurodė, jog nenustatė aplinkybių, dėl kurių nurodytas administratorius negalėtų administruoti įmonės. Pažymėtina, jog bankroto administratoriaus vaidmuo bankroto procese yra svarbus, o tai turėtų lemti išsamesnę bylos aplinkybių, administratoriaus kandidatūrų analizę ir išsamesnius teismo argumentus, kurie pagrįstų konkrečios administratoriaus kandidatūros tinkamumą eiti bankroto administratoriaus pareigas. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pateikė nepakankamai išsamius argumentus, kurie pagrįstų UAB „Bankroto departamentas LT“ tinkamumą eiti UAB „Gaivineta“ bankroto administratoriaus pareigas, tačiau iš esmės priėmė teisėtą nutartį. Ši aplinkybė lemia, kad nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
CPK 314 str. nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostatos apibrėžia subjektų, privalančių ir turinčių teisę siūlyti teismui administratoriaus kandidatūras, ratą. Remiantis minėtomis nuostatomis, administratoriaus kandidatūrą teismui pasiūlo asmuo, pateikdamas pareiškimą teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Administratoriaus kandidatūrą gali pasiūlyti ir kiti ĮBĮ 5 straipsnyje išvardinti asmenys – kreditorius (kreditoriai), savininkas (savininkai), įmonės administracijos vadovas. Tai reiškia, jog minėti asmenys privalo ir turi teisę pateikti bankroto administratoriaus kandidatūrą ir jo tinkamumą eiti bankroto administratoriaus pareigas patvirtinančius įrodymus iki teismui paskiriant bankroto administratorių. Apeliantas bankroto administratoriaus UAB „Insolvensa“ kandidatūrą pateikė kartu su atskiruoju skundu, o jo tinkamumą eiti bankroto administratoriaus pareigas pagrindžiančius įrodymus 2010 m. spalio 22 d., nors turėjo pareigą ir galimybę pateikti šią administratoriaus kandidatūrą ir minėtus įrodymus pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, nustačius, jog apeliantas turėjo pareigą ir galimybę pateikti bankroto administratoriaus kandidatūrą ir jo tinkamumą eiti bankroto administratoriaus pareigas pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti ir vertinti apelianto pateiktus naujus įrodymus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė teisėtą bei pagrįstą skundžiamą nutartį. Ši aplinkybė lemia, kad nėra pagrindo naikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.