- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-14
- Bylos Nr.
- 2S-860-413/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00186-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- G. S.
- Atsakovas
- A. R., I. R.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4116-615/2017 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams A. R. ir I. R. dėl netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų 11 584,80 Eur žemės sklypo paskirties keitimo išlaidas, 11 584,80 Eur baudą, 6865,15 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Už ieškinį ieškovas sumokėjo 100 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios 789,46 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo prašė atleisti. Prašymą grindė sunkia turtine padėtimi.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo; pripažino, kad šiuo atveju nėra pagrindo ir atidėti dalies žyminio mokesčio sumokėjimą; įpareigojo ieškovą per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos sumokėti 789,46 Eur žyminį mokestį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.Teismas, įvertinęs prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatavo, kad ieškovas, prašydamas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nepateikė pakankamai duomenų, kurie atskleistų jo tikrąją turtinę padėtį ir pagrįstų atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo būtinumą dėl itin sunkios jo turtinės padėties. Teismas pažymėjo, kad ieškovas teismui pateikė tiktai duomenis, iš kurių matyti, jog jis turi įsiskolinimą, pateikė išrašą iš vienos banko sąskaitos, tačiau nenurodė aplinkybių, kokios šiuo metu yra Valstybinio socialinio draudimo fondo draudžiamosios jo pajamos ir kokios jos buvo paskutiniu metu, ieškovas nenurodė ar turi kitų pajamų. Ieškovas pateikė pažymą apie vieną nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį daiktą, tačiau ieškinyje nenurodė aplinkybių, kad jokio kito nekilnojamojo turto neturi ir nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Teismas vertino, kad VĮ Registrų centro pažyma tokių aplinkybių nepatvirtina, kadangi yra išduota pagal nekilnojamojo turto vienetą ir tai nėra Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas apie visą konkretaus asmens nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą. Ieškovas teismui nenurodė ir duomenų apie jam nuosavybės teise priklausančias transporto priemones (VĮ Regitra pažymos), nepateikė duomenų apie turimas sąskaitas kituose bankuose. Ieškovas nenurodė šeimyninės padėties, o tuo atveju jeigu ieškovas yra susituokęs – nenurodė jokių duomenų apie savo sutuoktinės gaunamas ir paskutiniu laikotarpiu gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo draudžiamas pajamas, nedraudžiamas pajamas, sutuoktinės vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kitą registruotiną ir/arba vertingą neregistruotiną turtą. Netenkinęs prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teismas ieškovui nustatė terminą likusios žyminio mokesčio dalies (789,46 Eur) sumokėjimui (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis).
Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies ieškovą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o teismui neatleidus nuo likusios žyminio mokesčio dalies, atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, spręsdamas klausimą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo, netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus. Ieškovo nuomone, pateikti byloje įrodymai pagrindžia sunkią ieškovo turtinę padėtį, kas sudaro pagrindą ieškovo prašymą tenkinti. Neužtekus duomenų apie ieškovo turtinę padėtį, teismas turėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti ir įpareigoti ieškovą pateikti trūkstamus dokumentus, o ne formaliai atmesti ieškovo prašymą. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas teikia teismui papildomus įrodymus, kurie pagrindžia, jog ieškovas piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi, turimas nekilnojamasis turtas yra areštuotas ir apsunkintas hipoteka, gaunamos mėnesinės pajamos siekia tik apie 19 Eur, kitų pajamų negauna, transporto priemonių neturi.Teismui ieškovo neatleidus nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ir jo mokėjimo neatidėjus, pažeidžiama ieškovo teisė kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynybos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamu atveju yra kvestionuojamas pirmos instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta tenkinti ieškovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą kopiją, metinės pajamų deklaracijos kopiją, bankų sąskaitų išrašus, VĮ Regitra išrašą, patvarkymo areštuoti lėšas kopiją, turto arešto akto kopiją, turto pardavimo iš varžytynių aktų kopijas, ištuokos liudijimo kopiją. Įvertinus tai, kad paminėti dokumentai susiję su byloje sprendžiamu klausimu dėl ieškovo finansinių galimybių sumokėti teismo nustatytą žyminio mokesčio dalį bei nenustačius ieškovo veiksmuose piktnaudžiavimo nesavalaikiai teikiant įrodymus, pateikti papildomi dokumentai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais (CPK 177, 178, 314 straipsniai).
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimo atidėjimo
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovo pareikšto ieškinio suma – 30 034,75 Eur, todėl, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma – 889,46 Eur. Ieškovas yra sumokėję 100 Eur žyminį mokestį, o nuo likusios mokėtinos žyminio mokesčio dalies (789,46 Eur) prašė atleisti. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, sprendė, kad šiuo atveju nėra pagrindo nei atleisti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, nei mokėjimą atidėti, todėl skundžiama nutartimi nustatė ieškovui terminą sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Ieškovas atskiruoju skundu nesutinka su skundžiama nutartimi, teigiant, kad teismas netinkamai įvertino pateiktus įrodymus, kurie jo nuomone, sudaro pagrindą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo ar jo mokėjimą atidėti iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Įstatymų leidėjas, siekdamas visiems asmenims užtikrinti vienodas galimybes kreiptis į teismą, CPK numatė atleidimo nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnis) bei žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis) institutus. Asmuo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo tuo atveju, kai pateikiami jo sunkią turtinę padėtį patvirtinantys įrodymai ir nėra duomenų, kad ši padėtis galėtų ateityje pagerėti (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-778/2009; 2010 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1023/2010). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau tokia jo turtinė padėtis yra laikina, t. y. pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1258-370/2015).Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą arba atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis, o pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis).Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, manydamas, jog ieškovas pateikė nepakankamai įrodymų dėl jo turtinės padėties, turėjo vadovautis trūkumų šalinimo institutu ir pareikalauti trūkstamų įrodymų. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovas teismui nepateikė kitų įrodymų, iš kurių galima būtų spręsti apie tikrąją atsakovų turtinę padėtį (tarp jų – VĮ „Regitra“ duomenų apie ieškovo turimas transporto priemones, banko sąskaitų išrašų apie ieškovo turimas lėšas kituose Lietuvos bankuose, šeimyninę padėtį bei turimas santaupas pagrindžiančių įrodymų), vien tai nesudaro pagrindo teigti, kad nepagrįsta teismo nutartis, ar, kad teismas turėjo nustatyti terminą trūkumų pašalinimui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, pateikdamas prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, pridėjo prie jo dokumentus, patvirtinančius, jo manymu, sunkią turtinę padėtį, dėl kurios jis negali sumokėti likusios žyminio mokesčio dalies, o pagal teisės aktus ir teismų praktiką, prašymo dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo trūkumų šalinimo institutas taikomas tuo atveju, jeigu prie tokio prašymo nėra pridėti jį pagrindžiantys įrodymai (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1606/2013).Iš kartu su ieškiniu ir atskiruoju skundu pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, kurio vidutinė rinkos vertė – 155 000 Eur (b. l. 25-27), tačiau minėtas turtas yra apsunkintas hipoteka, o antstolio, kuris vykdo išieškojimą kito kreditoriaus naudai, patvarkymu turtas yra areštuotas (b. l. 42, 43). Byloje pateikti išrašai iš ieškovo vardu turimų sąskaitų bankuose patvirtina, kad ieškovas piniginių lėšų bankų sąskaitose neturi (b. l. 22, 39, 40), VĮ „Regitra“ pateikta pažyma patvirtina, kad ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (b. l. 41), VSDFV Kauno skyriaus pažyma apie ieškovo gaunamą valstybinį socialinį draudimą patvirtina, kad ieškovo gaunamos mėnesinės pajamos yra apie 19 Eur (b. l. 37). Apeliantas nurodo, kad jokių kitų pajamų nei iš nuomos, nei iš akcijų, nei iš dividendų ar suteiktų paskolų negauna, ką jo teigimu patvirtina pateikta metinė pajamų deklaracija už 2015 metus (b. l. 38). Kartu su atskiruoju skundu pateiktas ištuokos liudijimas patvirtina, kad ieškovas yra išsituokęs (b. l. 46). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti byloje įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir jis šiuo metu nėra pajėgus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, tuo tarpu pirmosios instancijos teismo įpareigojimas sumokėti visą likusią žyminio mokesčio dalį – 789,46 Eur, užkirstų kelią ieškovui pasinaudoti teise į teisminę gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis).Byloje esantys duomenys patvirtina, kad apeliantas turi jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas turtas yra areštuotas kito kreditoriaus interesų užtikrinimui, be to, turtas yra apsunkintas hipoteka, darytina išvada, kad turtas nėra likvidus ir abejotina, kad jį realizavus ieškovui liktų lėšų žyminio mokesčio daliai (789,46 Eur) sumokėti. Taigi nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovas bus pajėgus sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį ateityje. Apibendrinant nutartyje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki ir abejotina, kad ji pagerės ateityje, todėl atsižvelgiant į tai, kad už ieškinį ieškovas yra sumokėjęs 100 Eur žyminio mokesčio, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas atleisti ieškovą nuo likusios žyminio mokesčio dalies (789,46 Eur) sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra panaikinama ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovas atleistinas nuo likusios 789,46 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti ieškovo G. S. prašymą ir atleisti jį nuo likusios 789,46 Eur žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimo.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.