Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei R. K., suinteresuotam asmeniui J. K., trečiajam asmeniui antstolei Astai Pliuškevičienei dėl duomenų gimimo įraše apie vaiko tėvą nuginčijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. R. K atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad palaiko ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad jos sūnaus J tėvas yra kitas asmuo. Ji pasirūpins, kad vaikas žinotų tėvą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Ieškovo paaiškinimais bei bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo R. K. ir atsakovės R. K. santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) įregistruota Šilutės rajono savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius, akto (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimu (civilinė byla Nr. 2-514-1998) pagal ieškovės R. K. pareiškimą atsakovui R. K.. Nutraukiant santuoką konstatuota, kad santuokos metu šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus E. K.. Byloje taip pat įrodyta, kad ieškovas su atsakove nuo 1991 m. kartu negyveno, nevedė bendro ūkio. Ieškovas nuo 1991 m. gyveno su kita moterimi, didesnę laiko dalį praleisdavo užsienyje, kur dirba ir gyvena šiuo metu.

Iš byloje esančio(duomenys neskelbtini)gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) gimęs J. K., kurio tėvu į gimimo liudijimą buvo įrašytas ieškovas R. K., kaip atsakovės sutuoktinis. Duomenų apie tėvus įrašo pagrindas nenurodytas. Iš byloje esančio(duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo matyti, kad santuokos nutraukimo metu nustatyta, kad šalys kartu negyveno nuo 1991 m., bendro ūkio nevedė, pajamų netvarkė, jokių tarpusavio santykių nepalaikė. Ieškovas teisme nurodė, kad nuo 1991 m. gyveno su kita moterimi, didesnę laiko dalį praleisdavo užsienyje, kur dirba ir gyvena šiuo metu.

Iš atsakovės paaiškinimų nustatyta, kad J tėvas yra kitas asmuo.

CK 3.149 str. 1 d. numato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.150 str. 1 d. numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams, arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad J. K. gimė šalims dar nenutraukus santuokos.

Byloje nebuvo paskirta DNR ekspertizė, nes abi šalys jos nepageidavo, todėl vertinami kiti byloje surinkti įrodymai. Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai, bet ir kiti įtikinami faktai.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad ieškovo ieškinys pagrįstas, pilnai įrodytas išanalizuotais įrodymais, ieškinį pilnai pripažįsta atsakovė, todėl sutinkamai su LR CK 3.149- 3.153 str., ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę santykiai tarp vaiko ir tėvo. Tokiose bylose yra svarbu įvertinti ne tik vaiko santykį su tėvu, bet ir tėvo santykį su vaiku, jo požiūrį į jį. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, vertinama, ar asmuo, kuris ginčija pareiškimu pripažintą tėvystę, žinojo ar turėjo pagrindo įtarti, kad nėra vaiko tėvas, ir pripažino tėvystę; grėsmė vaikui, nuginčijus tėvystę, netekti tėvo ir materialinio išlaikymo, ar yra galimybė nustatyti biologinį vaiko tėvą ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, iš kurių visumos sprendžiama, kaip reikia suderinti susidūrusius interesus ir kokia teisinga šių interesų pusiausvyra konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321-687/2016). Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Kartu teismas pažymi, kad minėtose kasacinio teismo nagrinėtose bylose ir nagrinėjamoje byloje faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi tuo požiūriu, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose vaiką ir tėvystę siekiantį nuginčyti tėvą siejo emociniai, išlaikymo ar kiti ryšiai.

Šioje byloje nustatyta, kad J. K. ir ieškovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai ryšiai. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad nors nepilnametis vaikas gimė ieškovei ir atsakovui santuokos nenutraukus, tačiau visi byloje dalyvaujantys asmenys patvirtino, jog atsakovė susilaukė sūnaus J ne su ieškovu. Ieškovas patvirtino, kad jis nuo 1991 metų išvyko dirbti ir gyventi į užsienį. Teismo posėdžio metu taip pat nustatyta, tai patvirtino, ieškovas ir atsakovė, kad jie negyveno kartu iki santuokos nutraukimo apie septynerius metus, bei, kad atsakovė gyveno su kitu vyru, vedė bendrą ūkį ir jiems gimė sūnus J. K., o su ieškovu nuo 1991 metų jokių ryšių nepalaikė. Šalys neprašo skirti DNR ekspertizės, kadangi nei ieškovas, nei atsakovė neturi abejonių, kad J. K. nėra ieškovo sūnus, o ieškovas nėra J. K. tėvas. Ieškovas nėra ir negali būti vaiko J, gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu, kadangi vaiko motina, atsakovė ir ieškovas nuo 1991 metų kartu nebegyveno, nevedė bendro ūkio, neturėjo intymių santuokinių ryšių, o vaikas gimė(duomenys neskelbtini). Teismas laiko, kad paminėtų įrodymų visuma duoda pagrindą manyti, kad galimu vaiko J. K. pradėjimo laikotarpiu šalys negyveno kartu ir santuokinių ryšių nepalaikė, todėl ieškovo tėvystė nuginčytina ( LR CK 3.150 str.1d. ) ir nustatytina, kad duomenys (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame Pagėgių savivaldybės Civilinės metrikacijos ir viešosios tvarkos skyriuje, įrašas kuriame R. K. įrašytas J. K. tėvu, yra neteisingas. Darytina išvada, kad šalys faktiškai (fiziškai vaiko pradėjimo momentu bei jo laukiantis) kartu negyveno, nors nutraukę santuokos nebuvo. Šioje byloje taip pat nustatyta, kad J. K. ir ieškovo nesieja nei biologiniai, nei socialiniai, nei emociniai ryšiai. Kaip nurodė ieškovas, po 1991 metų, kai jis su ieškove išsiskyrė, su ja intymiai nebendravo, nevedė bendro ūkio, su (duomenys neskelbtini) gimusiu J. K. nebendravo, vaikas ieškovo nepažįsta. Pažymėtina, kad tiek ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, tiek atsakovė neginčija, kad J. K. nėra R. K. tėvas. Pagal CK 3.141 straipsnio 3 dalį, nuginčijus tėvystę, kuri buvo nustatyta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, naujas tėvystės pripažinimas pareiškimu negalimas. Kita vertus, teismas pažymi, kad egzistuoja ir kitos teisinės galimybės teisiškai įforminti tėviškus santykius – įvaikinimas, ieškinio dėl tėvystės nustatymo biologiniam tėvui pareiškimas. Pažymėtina, kad atsakovė nurodė, kad pasirūpins tėvystės vaikui nustatymu. Teismas pripažįsta, kad šiuo metu tėvystės teisinio įforminimo perspektyvos labiau teorinės, tačiau, teismo nuomone, šiuo konkrečiu atveju tėvystės nuginčijimas labiau atitinka vaiko interesus, pirmiau minėtų vertybių pusiausvyrą, negu tokia situacija, kai vaiko tėvu teisiškai pripažįstamas asmuo, su kuriuo vaiko nesieja jokie ryšiai ir kurio įrašymas vaiko tėvu kertasi su vaiko turimu suvokimu apie savo kilmę ir šeimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkintinas.

Pažymėtina, kad, nuginčijus tėvystę, ieškovo ir J. K. nebesieja tėvo ir vaiko teisės ir pareigos, įskaitant išlaikymo teisę ir pareigą (CK 3.192 straipsnis).

Nustačius, kad ieškovas R. K. nėra J. K. tėvas, nutrauktinas antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0124/02/00464 vykdymas pagal 2002 m. sausio 2 d. Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N-2-218-06, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikintina 2019 m. vasario 7 d. Tauragės apylinkės teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė - sustabdyti antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdymą vykdomąją bylą Nr. 0124/02/00464 dėl nepilnamečio J. K., gimusio(duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo iki kol įsiteisės teismo sprendimas (CPK 149 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

CPK 93 straipsnyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (1 dalis); jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (2 dalis).

Ieškovas patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: už reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo (ir susijusį reikalavimą dėl įrašo panaikinimo) mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis bei 38 Eur už laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymą. Kadangi ieškovas atsisako nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl jos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 376, 399 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nustatyti, kad R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra J. K., gimusio (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Panaikinti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) grafoje ,,Duomenys apie tėvą‘‘ įrašą - ,,R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutraukti antstolės Astos Pliuškevičienės kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0124/02/00464 vykdymą pagal(duomenys neskelbtini) Šilutės rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. N-2-218-06, nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti 2019 m. vasario 7 d. Tauragės apylinkės teismo nuatrtimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos šį sprendimą išsiųsti Tauragės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.