- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-27
- Bylos Nr.
- e2S-235-856/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-01758-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Ieškovas
- BigBank AS
- Atsakovas
- J. M.
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.1.3Bylos sustabdymas, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
10. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta sustabdyti bylos nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
11. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
12. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Sustabdžius civilinę bylą, teismo procesas neišvengiamai užsitęsia. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 ir kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai, o kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad iš tiesų yra aplinkybės, kurios sudaro įstatymo nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
13. Pirmosios instancijos teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą pagal CPK 164 straipsnio 4 dalį, t.y. kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, atliekamas ikiteisminis tyrimas nėra pagrindas privalomai sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 45 punktas; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012; 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teismo teisės stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo CPK 164 straipsnio 4 punkte įtvirtintu pagrindu, taip pat yra išaiškinęs, jog vien tik ta aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vieno iš asmenų, esančių dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje (nagrinėjamu atveju galimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, sukčiavimo ir dokumentų klastojimo išduodant paskolas), nėra pakankamas pagrindas sustabdyti civilinę bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2012).
14. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog sprendimas dėl veiksmų byloje sustabdymo turi būti priimamas esant pagrindui, o teismo motyvai turi būti aiškūs ir pagrįsti. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas sustabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi vadovautis nuostatomis, ar tai pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, kad nebūtų pažeista asmens teisė į teismą pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ir sprendimą dėl civilinės bylos sustabdymo turi aiškiai ir pagrįstai motyvuoti, kad šis atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus. Teismas turi įvertinti ir, tik įsitikinęs, kad jis, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys šių veiksmų negali atlikti ar neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje, gali konstatuoti būtinumą sustabdyti bylą kol vyksta tyrimas ikiteisminio tyrimo institucijoje. Jeigu tokios aplinkybės gali būti nustatomos operatyviau civilinio proceso tvarka, tai jį sustabdyti dėl vykdomo ikiteisminio tyrimo yra pernelyg abstraktu, ypač nemotyvuojant, kokių duomenų rinkimui ir kuriam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas. Jeigu civilinė byla sustabdoma dėl konkrečių įrodymų gavimo, konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo, tai tokiomis aplinkybėmis turi būti motyvuojama. Kitu atveju, motyvai yra nekonkretūs, neatitinka teisinio apibrėžtumo reikalavimų, neužtikrina civilinio proceso intensyvumo ir gali pažeisti jo operatyvumą. Taip sudaromos prielaidos nevykdyti Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teismą tinkamo įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2008; 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-469/2019, 46 punktas).
15. Teisme nagrinėjama civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo gali būti stabdoma CPK 164 straipsnio 4 punkte nurodytu fakultatyviuoju pagrindu tik išimtiniais atvejais, įsitikinus, jog bylą stabdyti būtina, nes teismas, šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys procesinių veiksmų negali atlikti ar visiškai neekonomiška tai daryti, ar dėl kitų priežasčių neįmanoma ar netikslinga tai daryti civilinėje byloje. Civilinė byla dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo negali būti stabdoma, t. y. negali būti konstatuojamas būtinumas ją stabdyti, jeigu ikiteisminiame tyrime tiriamos ir nustatomos aplinkybės, galinčios turėti reikšmės ir civilinei bylai, gali būti nustatomos civilinio proceso tvarka. Bet kuriuo atveju teismas, pripažindamas būtinumą stabdyti civilinę bylą dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, turi nurodyti, kokios konkrečiai ikiteisminio tyrimo metu nustatytinos aplinkybės turės įrodomąją reikšmę stabdomoje civilinėje byloje, taip pat kodėl jų negalima nustatyti civilinio proceso tvarka taikant civilinio proceso nustatytas priemones. Jeigu dėl tokių ikiteisminiame tyrime nustatytinų aplinkybių bent dalies civilinės bylos nagrinėjimui reikšmingų įrodymų nėra galimybės gauti civilinio proceso tvarka, tai sudaro pagrindą sustabdyti civilinę bylą iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-611/2020).
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrindą bylos sustabdymui, rėmėsi tuo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje remiamasi neteisėtais veiksmais, kurie yra tiriami ikiteisminiame tyrime, ir ikiteisminiame tyrime surinktais duomenimis, todėl, teismo vertinimu, nėra galimybės išnagrinėti pateikto ieškinio iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir dėl jo priimtas atitinkamas procesinis sprendimas. Teismas taip pat nurodė, kad byloje yra poreikis papildomai patikrinti atsakovo nurodomą informaciją dėl vartojimo kredito sudarymo aplinkybių, ar pats atsakovas suprato su juo atliekamus kitų asmenų veiksmus, tam gali būti reikalinga skirti ekspertizę ikiteisminio tyrimo metu, o visus tokius duomenis lengviau patikrinti baudžiamojo proceso priemonėmis.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus, konstatuoja, jog toks nagrinėjamos bylos sustabdymo būtinumo motyvavimas neatitinka aukščiau aptartos kasacinio teismo praktikos. Sutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai nepagrindė, dėl kokių konkrečių veiksmų atlikimo ir įrodymų gavimo bylos nagrinėjimas yra sustabdytas, taip pat kodėl šių įrodymų negalima gauti civilinio proceso tvarka. Pažymėtina ir tai, jog tokių aplinkybių nenurodė ir atsakovas, remdamasis abstraktaus pobūdžio teiginiais apie ikiteisminio tyrimo reikšmę nagrinėjamai civilinei bylai. Taip pat sutiktina su apeliantu, kad teismas nurodė tik hipotetines galimybes dėl ekspertizės skyrimo ikiteisminio tyrimo metu, tačiau toks neapibrėžtas ir nekonkretus motyvas negali lemti civilinės bylos sustabdymo. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį apeliantas atskirajame skunde, nagrinėjamojoje civilinėje byloje yra galimybė skirti ekspertizę siekiant nustatyti, ar atsakovas galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti būtent ginčijamų sandorių sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustačius objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti kilusį ginčą, civilinės bylos sustabdymu būtų nepagrįstai užtęsiamas teisminis procesas.
18. Pažymėtina, kad ieškinio faktinis pagrindas gali būti nustatytas (patikrintas) civilinio proceso tvarka, šalims naudojantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl civilinę bylą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga įvertinti šalių pateiktus įrodymus bei paaiškinimus, atlikti teisinę byloje nustatytų faktinių aplinkybių kvalifikaciją (identifikuoti šalis siejusius teisinius santykius). Taigi, nesant reikšmingų argumentų dėl aplinkybių, kurios gali būti nustatytos tik atliekant ikiteisminį tyrimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymų rinkimas gali būti atliekamas ir civilinėje byloje pagal civilinį procesą reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina ir tai, jog civilinėje byloje nėra duomenų apie ikiteisminio tyrimo eigą (kiek ikiteisminis tyrimas yra pažengęs, ar jame surinkta pakankamai duomenų), todėl, remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, nėra pagrindo spręsti, jog civilinio proceso tęstinumas pažeis ekonomiškumo principą.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, sustabdydamas bylos nagrinėjimą, netinkamai taikė CPK įtvirtintus fakultatyvius bylos sustabdymo pagrindus, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos kasacinio teismo praktikos, todėl skundžiama pirmosios instancijos tesimo nutartis naikinama ir atsakovo prašymas dėl bylos sustabdymo išsprendžiamas iš esmės, atsisakant jį tenkinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. kovo 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti atsakovo J. M. prašymo sustabdyti civilinę bylą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.