Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Kęstučio Jucio ir Reginos Pocienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas J. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. kovo 14 d. iki 2015 m. kovo 25 d., vieną parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta, kad J. B. likusi mokėtina baudos dalis yra 126 MGL (4745,16 Eur).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikaltimo priemonė konfiskuotas automobilis Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 26 d. nutartimi pakeista nuosprendžio dalis, pašalinant aplinkybę, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis panaikinta ir byla iš naujo perduota nagrinėti apeliacine tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis:

- jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2015 m. kovo 14 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), tarp Valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos iki miško masyve prie (duomenys neskelbtini) palikto automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 16 987 Eur.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. B. prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, panaikinti ir jam baudžiamąją bylą nutraukti.

2.1. Apeliantas skunde nurodo, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė byloje esančius duomenis, kai kuriuos neteisėtais būdais ir priemonėmis gautus duomenis nepagrįstai pripažino įrodymais, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Dalis veikos padarymo aplinkybių nepagrįstai pripažintos įrodytomis, jos išdėstytos tendencingai, neobjektyviai ir netiksliai. Skundžiamame nuosprendyje įrodymai, kurių pagrindu jis buvo pripažintas kaltu, išdėstyti nenuosekliai, vienpusiškai, taip pat šališkai ir tendencingai, be to, neatskleista teisme išnagrinėtų įrodymų visuma, neišanalizuotas bei neįvertintas jų tarpusavio ryšys. Teismas nuosprendyje iš esmės pažodžiui atkartojo kaltinamojo akto formuluotes, kuriose atsispindi tas pats stilius, šriftas, rašybos ir stiliaus klaidos.

2.2. Apelianto manymu, nors pirmosios instancijos teismo įsitikinimu nepasitvirtino jo versija, jog jis įvykio vietoje atsirado atsitiktinai- tuo metu ėjo pas netoliese gyvenantį pažįstamą V. R., tai nereiškia, kad jis padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą. Nors V. R. teisme parodė, kad apeliantas pas jį namuose nebuvo, nereiškia, kad J. B. meluoja. Tą vakarą jis nusprendė pas V. R. nueiti, nes reikėjo susitarti dėl darbų.

2.3. Taip pat apelianto nuomone, byloje liudytojo G. P. parodymai yra prieštaringi, teisme duoti parodymai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu duotiems, taip pat jie neatitinka įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotiems duomenims, kitų liudytojų parodymams. Galimai G. P. sako tiesą, kad automobilio Volvo raktelius surado ryte, nes tai patvirtina ir liudytoja apklausta J. M.. Kita vertus, tokie jų parodymai daro niekiniais, nepatikimais, suklastotais duomenis, kurie nurodyti apžiūros protokoluose ir jų prieduose, taip pat ir visus kitus vėliau atliktus veiksmus.

2.4. Apeliantas kategoriškai nesutinka su teismo išvadomis, kad nors įvykio vietos apžiūros protokoluose yra tam tikrų netikslumų, susijusių su automobilio raktelių radimo vietos fiksavimu, ši aplinkybė nepaneigia G. P. parodymų, kad būtent jis rado automobilio raktelius, teisingumo. Nurodo, jog procesiniuose dokumentuose užfiksuotų duomenų negalima įvardinti netikslumais, tai akivaizdus dokumentų klastojimas. Tuo tarpu teismas, tokius dokumentus pripažindamas patikimais įrodymais ir grįsdamas jais apkaltinamąjį nuosprendį, taip pat dangstydamas tyrėjo L. J. ir specialisto D. K. veiksmus, dėl jų surašytų ir pasirašytų dokumentų, išreiškė savo šališkumą jo atžvilgiu.

2.5. Pažymima, kad liudytojas L. J. teisme tvirtino – „viskas surašyta protokole“, „konkrečiai neatsimenu“, „vietą rodė pasieniečiai“, „fotografavau“, „viskas surašyta teisingai“. Gi, pasak apelianto, jo parengti dokumentai aiškiai neteisingi ir net prieštarauja vienas kitam. Antai, tyrėjas L. J. pirmame įvykio vietos apžiūros protokole nurodė, kad dalyvavo ir specialistas D. K., tačiau faktiškai specialistas D. K. nedalyvavo. Pats D. K. teisme apie tai parodė, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pasirašė šį dokumentą. Teisme paklaustas gynėjo, ar jis pasirašo dokumentus, jei nedalyvauja pačiame veiksme, jis atsakė neigiamai. Kai teisme jam buvo parodyti duomenys ir įrodyta, kad jis faktiškai vietoje nebuvo, kad negalėjo dalyvauti pirmoje apžiūroje, tuomet jis parodė, kad yra sutrikęs, ar paėmė kvapus įvykio vietoje, to neatsimena, fotonuotraukų nedarė, fotolentelių taip pat nedarė, tyrėjo L. J. visai neatsimena.

2.6. Pirmosios apžiūros metu protokole parašyta, kad apžiūrint automobilį, atidarius bagažinės dureles, bagažinės skyriuje matyti penkios stačiakampio formos, juoda plėvele apvyniotos rusvos spalvos kartoninės dėžės cigarečių „Fest“ ir nurodyta, kad viso bagažinėje buvo sukrauta 2 500 pakelių cigarečių „Fest“. Taip pat bagažinės skyriuje prie dėžių matyti juoda vyriška kepurė be užrašų. Toks procesinio veiksmo aprašymas leidžia daryti išvadą, kad cigaretės buvo iš automobilio išimtos, vėliau detaliai apžiūrimos ir skaičiuojamos, nes nurodytas konkretus jų pavadinimas, kiekis, kilmės šalis. Lieka neaišku, nei kas jas miške išiminėjo, nei kas skaičiavo ir detaliai apžiūrinėjo. Nufotografuota bagažinėje juodos spalvos kepurė guli šalia bagažinės krašto. Tai leidžia daryti išvadą, apie daiktų krovimo į bagažinę eiliškumą. Iš nuotraukų matyti, kad dėžės sudėtos pirmiau nei kepurė, priešingu atveju, kepurės už dėžių negalima butų pastebėti. Apie tai, kad automobilio durelės ir bagažinė buvo atidaromos, taip pat liudija įrašai šiame protokole. Protokole nurodyta, jog atidarius vairuotojo dureles matyti, kad užvedimo spynelėje nėra užvedimo raktelio, tačiau antros apžiūros metu padarytos nuotraukos dienos metu liudija, kad automobilio Volvo raktai guli ant vairuotojo sėdinės matomojoje vietoje. Nei vienas iš liudytojų negalėjo paaiškinti, kaip raktai ten atsirado, kas juos ten padėjo. Be to, šiame protokole nurodyta, kad tęsiant įvykio vietos apžiūrą (duomenys neskelbtini), nuo valstybės sienos ženklo (duomenys neskelbtini), 100 metrų link valstybės sienos ženklo (duomenys neskelbtini), ir nuo valstybės sienos linijos apie 150 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, miško masyve, matyti ant žemės gulinčios 9 juoda plėvele apvyniotos rusvos spalvos kartoninės dėžės, perrištos baltos ir juodos spalvos virve. Penkios dėžės cigarečių „Fest“, keturiose mažesnėse dėžėse yra cigarečių „NZ Gold Super Slims“. Tokie protokole nurodyti duomenys reiškia, kad cigaretės gulėjo vienoje vietoje, jos naktį apžiūros metu buvo taip pat suskaičiuotos ir aprašytos. Tuo tarpu liudytojų A. K., A. R., R. V., J. M. parodymai patvirtina, kad jokia įvykio vieta apžiūrinėjama nebuvo. Protokolo įrašai apie tai, kad apie 50 metrų nuo gulinčių devynių dėžių J. B. sulaikymo vietoje, ant sausos žolės guli viena pora juodos spalvos, medžiaginių gumuotų pirštinių bei automobilio Volvo XC70 užvedimo rakteliai juodos spalvos, taip pat yra akivaizdi klastotė, nes nesutampa nei raktelių suradimo aplinkybės, nei jo sulaikymo vieta. Protokole nurodyta, kad atlikus apžiūrą paimta: 9 dėžės cigarečių, automobilis Volvo, automobilio užvedimo rakteliai, gumuotos pirštinės, juodos spalvos vyriška kepurė be užrašų. Šie įrašai, taip pat neatitinka tikrovės, nes raktelių nebuvo, ant kepurės, kuri vėliau apžiūrėta teisme, yra firminis „Nike“ užrašas - ženklas, pats automobilis su jame esančiomis dėžėmis niekur nebuvo paimtas, nes jis dar buvo vėliau to paties tyrėjo apžiūrimas ryte.

2.7. Protokolo priedo fotonuotraukoje Nr. 4 matosi, kad automobilio bagažinėje prieš dėžes su cigaretėmis guli juoda kepurė, tyrimo metu buvo nustatyta, kad pagal DNR kepurė priklauso J. S.. Po fotonuotrauka Nr. 6 nurodyta, kad vietoje, kur buvo sulaikytas J. B., rasta dar ir viena pora juodų pirštinių bei automobilio užvedimo rakteliai. Fotolentelėje Nr. 7 nurodyta, kad tai J. B. sulaikymo vietoje surastų juodų pirštinių bendras vaizdas, o fotolentelėse Nr. 8 ir 9 nurodyta, kad tai J. B. sulaikymo vietoje rastų raktelių su pulteliu bendras vaizdas ir vaizdas iš arti. Teismas visiškai nesidomėjo, kodėl, kokiam tikslui, kokiu būdu ir kas tai darė, kodėl klastojant dokumentus rašoma neatitinkanti tikrovės informacija. Toks abejingumas, apelianto manymu, vertintinas kaip teismo šališkumo pasireiškimas. Liudytojas R. V. matė pirštines automobilio viduje. Ryte daroma antra apžiūra, pirštinių automobilyje jau nėra, tačiau paimamas kvapas ir po to nustatoma, kad tai jo (apelianto) kvapas.

2.8. Nuosprendžio teiginiai, jog J. B. stovėjo tarp mašinos ir asmenų, nešusių cigaretes, kad J. B. buvo įvykio vietoje, pasienio ruože, link jo ėjo asmenys su nešuliais (cigaretėmis), atvykus sargyboms puolė bėgti, slėpėsi, rastas automobilis Volvo anksčiau priklausė kaltinamojo žmonos mamai L. P., yra tik sutapimas ir neįrodo, kad jis disponavo cigaretėmis su Baltarusijos Respublikos banderolėmis ar vairavo automobilį Volvo, kuris priklausė anksčiau jo uošvei. Liudytoja L. P. parodė, kad automobilį Volvo iš jos pirko dukterėčia, kuri teisme nebuvo apklausta, nors pagal bylos duomenis šį automobilį pardavinėjo jos vyras.

2.9. Skunde nurodoma ir, kad papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nukopijuoti tokie pat duomenys, kaip ir pirmame įvykio vietos apžiūros protokole, tik papildomai nurodyta, kad paimta plokštelė su mikrodalelėmis, kvapo pėdsakai, sprendžiant iš protokolo turinio, bagažinėje vėl buvo apžiūrimos ir skaičiuojamos cigaretės, kurios nurodytos ankstesniame protokole, tačiau juodos spalvos kepurės jau bagažinėje nesimato. Nėra automobilyje ir jokių pirštinių. Prie šio protokolo esančioje fotolentelėje Nr. 4 nufotografuoti automobilio rakteliai. Tačiau, kaip ir iš kur jie atsirado, niekas nesiaiškino.

2.8. Atkreipiamas dėmesys, kad įvykio vietoje dėžės su cigaretėmis buvo rastos dvejose vietose, t. y. miško masyve ir automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini). Tačiau anot apelianto šios teismo išvados taip pat netikslios, nes jos grindžiamos suklastotais apžiūros protokolais. Liudytojai pasieniečiai, kurie dalyvavo ieškant cigarečių nurodė, kad cigaretės buvo ne dvejose, bet trijose vietose, jos vėliau buvo suneštos į vieną vietą, kraunamos į pasieniečių automobilį ir vežamos į užkardą. Tuo tarpu, vien ta aplinkybė, kad cigaretės „Fest“ yra to paties gamintojo, panašaus serijinio numerio ir praktiškai vienos (dviejų) dienos gamybos, kaip tai nurodyta nuosprendyje nereiškia, kad jis jas gabeno, tuo labiau, kad buvo gabenamos ir cigaretės „NZ Gold Super Slims“, kurių pagaminimo numeriai ir pagaminimo datos ženkliai skiriasi nuo nuosprendyje minimų cigarečių „Fest“. Be kita ko, apžiūrint cigaretes jokie objektai nei nuo pačių pakelių, nei nuo įpakavimų bei nuo kitų dalių nebuvo imami, ieškomi.

2.9. Apelianto teigimu taip pat skundžiamame nuosprendyje padaryta nepagrįsta išvada, jog ant automobilio vairuotojo pusės durelių rėmo rasti pirštinių pėdsako fragmentai palikti būtent jo sulaikymo vietoje rastomis darbinėmis pirštinėmis. Nuosprendyje nurodyta, kad įvykio vietos apžiūros metu, J. B. sulaikymo vietoje rastos darbinės pirštinės, kurios, kaip J. B. pats apklausos metu minėjo, priklauso jam. Pirma, jam apklausos metu pirštinės nebuvo parodytos. Antra, mano, jog yra akivaizdus skirtumas tarp medžiaginių gumuotų pirštinių ir darbinių pirštinių. Kokios pirštinės buvo automobilyje Volvo, niekas nenustatinėjo. Be to, pirmos automobilio apžiūros metu nurodyta, kad buvo atidarinėjamos priekinės vairuotojo automobilio durelės, tačiau taip ir liko neaišku, kas jas atidarinėjo, ar atidarant dėvėjo pirštines, ar buvo be jų ir kokius pėdsakus galėjo palikti.

2.10. Be kita ko, nors specialisto D. K. išvadoje buvo nurodyta, kad apžiūrint automobilį Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad automobilis neužrakintas, tačiau niekas neįsitikino, ar surasti rakteliai tinka saugomam Volvo automobiliui, ar jais galima atidaryti durelių užraktus ar užvesti variklį.

2.11. Apeliantui kelia abejonių ir byloje atliktas DNR tyrimas. Pirminėje išvadoje nurodyta, kad negalima identifikuoti asmens pagal kepurės DNR pėdsakus, tačiau vėliau padaryta išvada, kad kepurė yra J. S., kuris neigia dalyvavęs nusikalstamoje veikoje. Ir nors apkaltinamajame nuosprendyje teismas analizavo J. S. duotus parodymus, tačiau jam naudingu aspektu. Teismas nutylėjo apie J. S. parodymus, kad iš jo buvo paimtas taip pat automobilis Volvo ir dar juoda kepurė, kad galėjo kažkas supainioti ir įdėti jo kepurę į sulaikytą automobilį Volvo. Automobiliai užkardoje stovėjo aikštelėje ir kai jis atsiėmė savo automobilį, jam kepurės negrąžino. Svarbu ir tai, kad sulaikymo metu jis (apeliantas) taip pat turėjo kepurę-kaukę, bet ji po jo sulaikymo dingo.

2.12. Specialisto išvadoje Nr. 140-1-(00019)-IS1-19 nurodoma, kad kvapo pėdsakuose, paimtuose iš automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, rastas jo (apelianto) kvapas. Išvada gal ir formaliai teisinga, tačiau to kvapo tikroji atsiradimo istorija automobilyje Volvo liko objektyviai nenagrinėta.

2.13. Iš baudžiamojoje byloje esančio specialisto J. K. tarnybinio pranešimo ir tarnybinio šuns panaudojimo akto matyti, kad 2015 m. kovo 14 d., apie 21.15 val. atvykus į įvykio vietą buvo panaudotas tarnybinis šuo pėdsekystei, žmonių ir daiktų paieškai. Asmenų ir paliktų ar išmestų įkalčių nerasta. O, tai pasak apelianto, aiškiai parodo, kad jis prie jokių dėžių, kurios buvo surastos miške faktiškai nebuvo, jų nei gabeno nei disponavo jomis.

2.14. Nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodyta ir tai, kad jis veikė kartu su tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei baigus jį, ikiteisminis tyrimas nenustatytų asmenų atžvilgiu nebuvo atskirtas, jų faktiškai niekas neieškojo. Šios aplinkybės tik patvirtina teismo šališkumą jo atžvilgiu.

3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, priėmė 2017 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria be joje konstatuotų kitų aplinkybių, pakeitė nuosprendžio dalį, pašalindama kaip nepasitvirtinusią aplinkybę, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal paduotą kasacinį skundą, 2018 m. sausio 9 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

4.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje konstatavo, kad asmuo gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tik nustačius, kad akcizais apmokestinamų prekių, kurias kaltininkas gabeno, laikė ar kitaip disponavo, vertė viršijo 250 MGL dydžio sumą. Teisėjų kolegija nurodė, kad iš įvykio vietos apžiūros 2015 m. kovo 14 (15) d. protokolo, papildomos įvykio vietos apžiūros 2015 m. kovo 15 d. protokolo ir kitų byloje surinktų įrodymų matyti, kad dalis J. B. inkriminuotų neteisėtai gabentų akcizais apmokestinamų prekių – penkios dėžės cigarečių – buvo surastos apžiūrint automobilio „Volvo XC70“ (v. n. (duomenys neskelbtini)) bagažinę, o kita dalis neteisėtai gabentų cigarečių (devynios dėžės) rastos miško masyve 100 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) link valstybės sienos ženklo (duomenys neskelbtini) ir 150 metrų atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą. Pagal liudytojo A. K. ir kitų pasieniečių parodymus nustatyta, kad miško masyve surastas cigaretes į teritorijos gilumą gabeno du nenustatyti asmenys, kurie, išgirdę atvažiuojančius pasieniečius, metė nešamas cigaretes ir ėmė bėgti, jų pasieniečiams sulaikyti nepavyko. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pateikė argumentuotą išvadą, kodėl automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), rastos cigaretės – 2500 pakelių cigarečių „Fest“ – inkriminuotinos J. B., tačiau vieno šių cigarečių pakelio vertė pagal pateiktą vertinimą yra tik 2,35 Eur ir bendra visų automobilyje rastų cigarečių vertė nesudaro sumos, viršijančios 250 MGL dydžio sumą. Iš to išplaukia, kad sprendimas J. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 199² straipsnio 1 dalį buvo grindžiamas ir tuo, kad likusios devynios dėžės su cigaretėmis, kurios rastos miško masyve, taip pat buvo gabenamos J. B.. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pašalino iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybę, kad J. B. cigaretes gabeno, veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, be to, padarė kategorišką išvadą, kad byloje apskritai nenustatytas J. B. bendrininkavimo su kitais asmenimis faktas. Pašalinęs iš kaltinimo bendrininkavimo aplinkybę, priimtoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nenurodė įrodymų ir neišdėstė jokių motyvuotų išvadų, kuriomis būtų pagrindęs faktą, kad J. B. pats tiesiogiai (ar veikdamas per tarpininką, kuris dėl veikos nėra kaltas) gabeno ir miško masyve rastas cigaretes.

4.2. Kasacinės instancijos teismas pažymėjo, kad kitų asmenų veikų rezultatai gali būti inkriminuojami kaltinamajam, tik nustačius jo bendrininkavimą su šiais asmenimis ar veikimo per tarpininką (BK 24 straipsnio 3 dalis) požymius. Veiksmai, kuriuos kaltinamasis nespėjo ar nesugebėjo atlikti, gali būti jam inkriminuojami tik kaip rengimasis ar pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką (BK 21, 22 straipsniai). Tokiu būdu, teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismui pašalinus iš kaltinimo bendrininkavimo aplinkybę, liko neaišku, kokiu pagrindu J. B. nuteistas už baigtą neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių gabenimą, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Dėl to spręstina, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo principo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), ir netinkamai motyvavo procesinį sprendimą (BPK 332 straipsnio 5 dalis).

4.3. Kasacinės instancijos teismas laikė, jog padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimai yra esminiai, nes sutrukdė apeliacinės instancijos teismui priimti teisingą sprendimą, dėl to apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikino ir bylą grąžino iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nurodydamas, kad apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą, turi išsamiai išnagrinėti nuteistojo apeliacinio skundo argumentus ir, laikydamasis non reformatio in peius principo, padaryti motyvuotas išvadas dėl visų J. B. inkriminuotų faktinių aplinkybių įrodytumo ir kvalifikavimo.

5. Teismo posėdyje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis J. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, teismo ištirtus įrodymus ir patikrinęs skundžiamą nuosprendį paduoto apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo išvados buvo padaryto, remiantis byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. Apygardos teismas, įvertinęs įrodymus pagal įstatymą ir vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, iš esmės teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, išskyrus aplinkybes dėl J. B. veikimo bendrininkų grupe ir aplinkybes, lemiančias teisinę išvadą dėl jam (J. B.) taikytinos teisinės atsakomybės rūšies. Todėl nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, konstatuojant, jog nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 328 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7.1. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai, nei buvo nurodoma apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjusio teismo šališkumo požymių nenustatyta. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su, jo nuomone, neišsamiu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, byloje pateiktu įrodymų vertinimu, jo atžvilgiu nepalankaus teismo sprendimo priėmimu, o tai negali būti laikoma teismo šališkumo požymiu, jei nėra kitų teismo šališkumą patvirtinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad šališku visada turėtų būti pripažįstamas teismas, kai jis bylą negalėjo nagrinėti dėl BPK 58 straipsnyje išvardintų aplinkybių, tačiau tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, kaip matyti, teisminio nagrinėjimo procese nei nuteistasis, nei jo gynėjas nušalinimo teisėjui nebuvo pareiškę, o teismo šališkumo klausimas keliamas tik apeliaciniame skunde, priėmus nuteistojo atžvilgiu nepalankų sprendimą. Bylos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo visapusiškai, objektyviai, nuteistojo teisių nevaržė ir išankstinės pozicijos jo atžvilgiu nerodė. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nuteistojo ir jo gynėjo prašymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Dėl reikštų prašymų teismas, atsižvelgdamas į prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonę, motyvuotai pasisakė protokolinėmis nutartimis. Akcentuotina, kad, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturi būti grindžiamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų vertinimu, kuris nuteistojo lūkesčių. Vien ši aplinkybė savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja, jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamus duomenis. Tokiu būdu, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Todėl pirmosios instancijos teismo kitokių išvadų ir sprendimų priėmimas, nei buvo tikėtasi, nelaikomas esminiu BPK normų pažeidimu. Teismo nešališkumo principas negali būti suvokiamas pernelyg plačiai, todėl teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie yra esminiai, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad teismas bylą nagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų vertinimu ar kitais nuosprendžio surašymo trūkumais. Šių išdėstytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nėra jokio pagrindo nei konstatuoti apkaltinamąjį nuosprendį priėmusio teismo asmeninį suinteresuotumą, nei daryti išvadų apie nešališkumo principo pažeidimą objektyviuoju aspektu.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

8. Byloje nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) saugomame pasienio ruože, (duomenys neskelbtini), miško masyve 2015 m. kovo 14 d. apie 20.25 val., rastos dėžės – penkios automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), bagažinėje ir devynios 100 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 150 metrų atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą – su neteisėtai gabentomis akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, nepaženklintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL. Taip pat nustatyta, kad vaizdo stebėjimo įrangos (sistemos) pagalba minėtoje teritorijoje įvykio metu buvo pastebėti trys asmenys, iš kurių vienas, stovėjęs miške (kaip nustatyta J. B.) buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, o kiti du, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, į teritorijos gilumą gabenę dėžes su akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis ir judėję į trečiojo miške stovėjusio ir pareigūnų sulaikyto asmens pusę, išgirdę atvažiuojančius pasieniečius, metė nešulius, vėliau rastus miško masyve, ir iš įvykio vietos pabėgo (sulaikyti nebuvo).

8.1. Šios aplinkybės patvirtintos pareigūnų (liudytojų) G. P., J. M., A. K., M. B., A. C., L. J., V. V., J. M., A. K., R. V., A. R. parodymais apie aplinkybes, susijusias su 2015 m. kovo 14 d. vykusia tarnyba, t. y. atliktų veiksmų eiga ir rezultatais; taip pat rašytiniais bylos įrodymais – J. B. laikino sulaikymo protokolu (t. 1, b. l. 158); 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų bei 2015 m. kovo 15 d. papildomu daiktų apžiūros protokolu, kuriuose be kitų aplinkybių atitinkamai užfiksuotos aplinkybės, susijusios su įvykio teritorijoje rastu automobiliu Volvo XC 70, v. n. (duomenys neskelbtini) ir jo viduje surastomis penkiomis dėžėmis su cigaretėmis, taip pat miško masyvo teritorijoje rastomis devyniomis dėžėmis su cigaretėmis, kurios apžiūrėtos, kaip matyti iš 2016 m. sausio 15 d. protokolo (t. 1, b. l. 7-15, 16-24, 61-77). Iš Vilniaus teritorinės muitinės pateiktų duomenų taip pat nustatyta, kad 5 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“ bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, yra 16 987 Eur (t. 1, b. l. 104). Visų šių aptartų duomenų, kuriuos pirmosios instancijos teismas laikė leistinais įrodymais, pagrindu byloje buvo neginčijamai įrodytas 2015 m. kovo 14 d. (duomenys neskelbtini) vykęs neteisėtas akcizais apmokestinamų prekių gabenimas.

8.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad byloje nustatytomis aplinkybėmis akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, gabenimą, pažeidžiant nustatytą tvarką, atliko J. B., veikdamas bendrininkų grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

9. Nuteistasis J. B. neigia jam inkriminuotos veikos, numatytos BK 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nurodydamas atsiradimo įvykio vietoje aplinkybes, tvirtino, kad įvykio vakarą su žmona buvo atvykęs aplankyti jos motinos, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), o nutaręs nueiti pas kaimynystėje gyvenantį pažįstamą V. R., pakeliui buvo sulaikytas pasieniečių, įtariant jį cigarečių kontrabanda. Pareigūnų buvo nuvežtas prie automobilio, nutolusio nuo jo sulaikymo vietos apie 500 metrų atstumu, kurio bagažinėje buvo sukrautos dėžės. Aiškino, kad nėra susijęs su šiuo automobiliu (nei kam priklausė, nei kas vairavo ir kokiomis aplinkybėmis automobilis atsirado miške, teigė nežinantis), o taip pat ir su kitomis, miško masyve rastomis cigarečių dėžėmis. Nepaisant šių nuteistojo teiginių, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje yra atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko parodymais ir aiškinimais, bet kartu tiriant ir vertinant objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. J. B. parodymais vadovaujamasi toje apimtyje, kiek juos patvirtina ar paneigia iš kitų įrodymų šaltinių gauti faktiniai duomenys.

9.1. Teisėjų kolegija, atsakydama į apeliacinio skundo argumentus dėl apeliantui inkriminuotos veikos pagrįstumo, atkreipia dėmesį į tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog J. B. parodymai, susiję su jo atsiradimo įvykio vietoje paaiškinimu, viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Ikiteisminio tyrimo metu, be kitų aplinkybių, J. B. aiškino, kad ėjo aplankyti (kaip nurodo - į svečius) savo pažįstamo V. R. ir pakeliui buvo sulaikytas pareigūnų (t. 1, b. l. 150-151). Pirmosios instancijos teisme jis parodė, kad pas V. R. ėjo prašyti pastarojo padėti kapoti malkas, o, nuėjęs prie kaimyno namo ir išgirdęs šauksmus, nuėjo į mišką, galvodamas, kad pastarasis yra jame (t. 2, b. l. 21). Pastebėtina, kad šią versiją (naujų detalių parodymas, įvertinant tai, jog ikiteisminio tyrimo metu po pirminių parodymų davimo vėliau atsisakė duoti parodymus), nuteistasis pateikė tik teisminio bylos nagrinėjimo metu ir būdamas susipažinęs su surinkta bylos medžiaga, todėl, kolegijos vertinimu, darytina išvada, jog nuteistasis tokiais parodymais derinasi prie surinktų bylos duomenų. Apeliaciniame skunde apeliantas pateikė naujas aplinkybes, teigdamas, kad miške jis slėpėsi tik dėl to, jog neturėjo reikiamo leidimo būti pasienio zonoje, o, išgirdęs važiuojantį automobilį, išsigando, kad gali būti sulaikytas pasieniečių (t. 2, b. l. 115).

9.2. Pareigūnų G. P. ir J. M. parodymais nustatytos ne tik aplinkybės apie J. B. veiksmus, reakciją, bet ir apie jo paaiškinimus sulaikymo metu. Kaip matyti, liudytojo G. P. parodymais nustatyta, kad, vykdydamas tarnybą, jis aptiko J. B. pasislėpusį po medžiu, iš pradžių šis nurodė ieškantis šuns, o po to - kad žmonos (t. 2, b. l. 21). Liudytoja J. M. iš esmės nurodė tapačias J. B. aptikimo aplinkybes, tik pastebėdama, kad pastarasis buvo išsigandęs ir tinkamai paaiškint, ką veikė jo sulaikymo vietoje, išskyrus tai, kad ieško šuns, nesugebėjo (t. 2, b. l. 23). Ne ką mažiau svarbūs liudytojo V. R. parodymai apie J. B. ir pastarojo tarpusavio bendravimą. Šio liudytojo aiškinimu, jokių reikalų su J. B. jis neturėjo ir pastarąjį pažinojo tik kaip kaimynės žentą, kuriai kartais padėdavo sukrauti malkas ar atnešti vandens, kartu pažymint ir tai, kad šiosios namuose lankėsi senai (t. 2, b. l. 45). Tokiu būdu matyti, jog šiais liudytojų parodymais J. B. versija, kad įvykio vietoje jis buvo atsitiktinai, nebuvo patvirtinta. Ir nors apelianto nuomone, V. R. parodytos aplinkybės, jog jis, J. B. nebuvo pas jį namuose, dar nereiškia, kad jis sako netiesą, vien ši aplinkybė nekeičia teismo nustatytų duomenų vertinimo, juolab, kad be šių byloje buvo nustatyti ir kiti reikšmingi duomenys dėl nagrinėjamo įvykio.

9.3. Iš 2015 m. gegužės 9 d. daiktų ir dokumentų apžiūros protokolo turinio ir jo priedo matyti, kad 2015 m. kovo 14 d. nuo 20:20:19 val. iki 20:27:37 val. vaizdo stebėjimo įranga buvo fiksuoti du asmenys, link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pusėje rišantys ir nešantys ryšulius į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą į asmens, stovinčio miške, pusę; 20:27:48 val. stovintis miške asmuo (kaip nustatyta J. B.), pasileidžia bėgti į vieną pusę, po to apsisuka, pabėga į kitą pusę ir pritupia, po ko, pasirodžius pasienio pareigūnams, yra sulaikomas, o kiti du asmenys pasišalina (t. 1, b. l. 54-60). Šie stebėjimo įranga užfiksuoti duomenys byloje buvo patvirtinti ir liudytojų pareigūnų V. V. ir A. K., betarpiškai vykdžiusių stebėjimą, parodymais. Kaip matyti, tiek vienas, tiek kitas parodė, jog tarnybos metu teritorijoje tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti du asmenys su nešuliais, einantys į Lietuvos teritorijos gilumą, ir vienas asmuo, stovintis miškingoje vietovėje. Liudytojo V. V. parodymais, asmenys, nešę nešulius, supratę, jog kažkas vyksta, pasišalino, o kitas asmuo, kaip nustatyta J. B., bandė bėgti, tačiau pabėgęs kelis metrus, atsigulė prie medžio, kur netrukus ir buvo sulaikytas atvykusių pareigūnų. Liudytojas A. K. parodė, jog J. B. stovėjo kelyje tarp asmenų einančių su nešuliais ir automobilio, kuriame buvo aptiktos dėžės su cigaretėmis, iki atvykstant pareigūnams ir asmenims, nešusiems nešulius pradėjus šalintis, tarp J. B. ir pastarųjų buvo apie 50 metrų atstumas. Sulaikius J. B., buvo pranešta, kad apie 50 metrų atstumu nuo pastarojo sulaikymo vietos surastos 9 dėžės su cigaretės pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, o netoli UNISAS 8 bokšto – automobilis, kuriame buvo sudėtos 5 dėžės su cigaretėmis (t. 1, b. l. 32-33; t. 2, b. l. 24-25, 46-48). Pastebėtina, kad, nors apeliantas tvirtino ėjęs pas V. R., liudytojų V. V. ir A. K. parodymais nustatyta, kad J. B., iki jo sulaikymo, t. y. kol atvyko pareigūnai, mažai judėjo, ką patvirtina ir 2015 m. kovo 14 d. laikotarpio nuo 20:20:19 val. iki 20:27:37 val. vaizdo įrašas.

9.4. Liudytojo G. P. parodymais taip pat nustatyta, kad, sulaikant J. B., jis matė, kaip šis kažką išmetė; apžiūrėjęs vietą, kurioje J. B. buvo sulaikytas, rado juodos spalvos pirštines, kurios buvo toje vietoje, kur slėpėsi J. B., ir poros metrų atstumu automobilio (kaip nustatyta Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini)) užvedimo raktelį. Pareigūno pastebėjimu, nuo surastų pirštinių vietos, maždaug už 200 metrų buvo surastas ir automobilis Volvo (t. 2, b. l. 21-23). Automobilio raktelių suradimo faktą, byloje patvirtino ir liudytoja apklausta J. M. (t. 2, b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, jog tokiais pareigūnų parodymais nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo netikėti, duomenų, jog pareigūnai siektų apkalbėti nuteistąjį byloje, nebuvo nustatyta. Šių daiktų suradimas, o tuo pačiu ir įvykio vietos apžiūra, jos metu gauti rezultatai buvo fiksuoti 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, jame atitinkamai nurodant ir apie kitus rastus bei paimtus daiktus (automobilį, cigaretes, vyriška juodos spalvos kepurę). Ir nors apelianto nurodoma į G. P. parodymų dėl automobilio užvedimo raktelio radimo vietos, laiko, skyrimąsi nuo įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, o taip pat ir 2015 m. kovo 15 d. papildomos daiktų apžiūros protokole užfiksuotų duomenų, vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo paneigti pareigūno parodymuose ar minėtuose apžiūros protokoluose užfiksuotų duomenų. Teisėjų kolegija sutinka, kad tiek pareigūno parodymuose, tiek minėtuose protokoluose yra netikslumai tiek dėl raktelių suradimo laiko, tiek dėl asmenų dalyvavusių, atliekant tokią apžiūrą, tačiau šiems prieštaravimams pašalinti (išaiškinti) pirmosios instancijos teismas ėmėsi procesinių priemonių – teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai, atlikę įvykio vietos apžiūros ir apžiūros protokolo surašymo veiksmus. Kaip matyti, teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas G. P., patvirtinęs savo parodymus, duotus bylos ikiteisminio tyrimo metu, nurodė ir tai, kad automobilio užvedimo raktelį jis rado paryčiui, patikslinant, kad J. B. sulaikymo vietą jis apžiūrėjo du kartus - pirmos apžiūros metu naktį vietoje, kur gulėjo J. B., rado pirštines, o antros, jau prašvitus - poros metrų atstumu ir automobilio užvedimo raktelį; apie šių daiktų suradimą informavus atvykusį tyrėją, juos perdavė pastarajam (t. 2, b. l. 22-23). Liudytojo parodymus dėl automobilio užvedimo raktelio suradimo laiko ir vietos aplinkybių byloje patvirtino ir pareigūnė J. M. (t. 2, b. l. 23-24). Gi, 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole automobilio raktelio suradimo faktas buvo fiksuotas naktį. Liudytoju apklaustas pareigūnas L. J. parodė, kad pareigūnų, sulaikiusių J. B., buvo informuotas apie rastą automobilio užvedimo raktelį ir jo radimo vietą, tačiau nurodė, kad įvykio vietos apžiūra atlikta ir daiktai surasti tamsiu paros metu, kas iš esmės atsispindi ir apžiūros protokolo turinyje. Taip pat liudytojas pažymėjo, kad protokole buvo fiksuota pareigūnų nurodyta raktelio radimo vieta (t. 2, b. l. 45-46). Taigi, kaip nustatyta, aplinkybės dėl automobilio raktelio suradimo laiko byloje nesutapo. Nepaisant to, tiek šių liudytojų parodymais, tiek minėtu procesiniu dokumentu byloje buvo patvirtintas faktas, jog automobilio raktelis surastas netoli (šalia) J. B. sulaikymo vietos, kas ir buvo užfiksuota. Duomenų apie tai, kad automobilio raktelis galėjo būti rastas kitoje vietoje, t. y. apie kitą faktinę jo radimo vietą, byloje nėra. Teisėjų kolegija nelaiko pakankamu pagrindu šio tyrimui reikšmingo daikto suradimo aplinkybėms paneigti ir to, kad 2015 m. kovo 15 d. papildomos daiktų apžiūros protokolo priede – fotonuotraukoje Nr. 4 automobilio raktelis buvo užfiksuotas ant priekinės vairuotojo sėdynės (t. 1, b. l. 16-17, 18-24). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad šiame protokole buvo fiksuojami duomenys, susiję su tyrimui reikšmingų mėginių paėmimu, tačiau automobilio užvedimo raktas nebuvo nurodytas kaip automobilyje rastas ir apžiūrėtas bylai reikšmingas daiktas, priešingai nei 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, ką patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklausti pareigūnai L. J., D. K.. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad papildoma apžiūra buvo atlikta vėliau nei pirminė, t. y. jau suradus ir užfiksavus automobilio raktelio suradimo vietą, todėl logiška, kad, atliekant papildomą apžiūrą, juo pareigūnai galėjo pasinaudoti ir dėl to jie buvo užfiksuoti šio protokolo priedo fotonuotraukoje. Juolab, kad pareigūnų A. C., M. B. ir A. R., aptikusių ir saugojusių surastą automobilį, kuriame buvo dėžės su akcizais apmokestinamomis prekėmis, iki jo apžiūros, parodymais taip pat nustatyta, jog automobilyje raktelių nebuvo (t. 2, b. l. 77, 87, 88). Šiuo aspektu, kaip nepagrįsti, atmetami ir skundo argumentai, kuriais ginčijamas šio rakto tinkamumas automobiliui Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), atidaryti. Nors baudžiamojoje byloje ir nėra šio procesinio veiksmo atlikimą patvirtinančių duomenų, vien dėl to, įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, nekyla abejonių, kad raktelio tinkamumas automobiliui atidaryti, ką patvirtino ir pareigūnas G. P., apklaustas kaip liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje. Taip pat pirmosios instancijos teisme apklausus pareigūną L. J. ir specialistą D. K., buvo nustatytos aplinkybės dėl specialisto D. K. dalyvavimo pirminės įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu, kaip užfiksuota protokole. Tiek vienas, tiek kitas liudytojai teisiamajame posėdyje patvirtino, jog šiame veiksme specialistas nedalyvavo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šių liudytojų teisiamajame posėdyje duotų parodymų turinį, taip pat įvertinusi bylos medžiagą, laiko, jog buvo padaryta techninė klaida, kurią galėjo lemti protokolo surašymo aplinkybės, t. y. kaip nustatyta, tiek pirminė, tiek vėliau buvusi apžiūra, kurioje jau dalyvavo ir specialistas, buvo atlikta keleto valandų laikotarpyje, įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas buvo rašomas ne įvykio vietoje, o tarnybinėse patalpose, tuo pačiu metu ir tas pats pareigūnas surašė ir papildomos daiktų apžiūros protokolą. Tokiu būdu, klaidingas specialisto įrašymas į protokolą, teisėjų kolegijos vertinimu, neduoda pagrindo pripažinti šį procesinį dokumentą niekiniu, šis nustatytas netikslumas neturėjo jokios įtakos, vertinant byloje surinktus įrodymus, o tuo labiau nerodo dokumento klastojimo fakto, kaip šią aplinkybę siūlo vertinti apeliantas. Taigi, nepaisant šių nustatytų netikslumų, įvertinus nurodytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija, nelaiko to esminiu pažeidimu, teikiančiu pagrindą nesivadovauti procesinių veiksmų atlikimo metu fiksuotais duomenimis, nustatant faktines šios bylos aplinkybes, juolab, kad šiuo protokolu iš esmės buvo patvirtintas ir automobilio, cigarečių, kitų daiktų suradimo faktas, taip pat neteisėto akcizais apmokestinamų prekių nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gabenimo faktas. Gi, šie duomenys, neprieštarauja kitiems šios bylos duomenims.

9.4.1. Pažymėtina ir tai, kad atliekamo tyrimo veiksmų eigos ir rezultatų fiksavimo tvarką nustato BPK 179 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad protokolą rašo tyrimo veiksmą atliekantis arba jam padedantis asmuo tyrimo veiksmo metu arba tuojau pat jį pabaigus. Tai reiškia, kad įvykio vietos apžiūros protokolas gali būti surašomas ir ne pačioje įvykio vietoje, procesinio veiksmo atlikimo metu. Protokole turi būti nurodyta tyrimo veiksmo atlikimo vieta ir laikas (data ir valanda). BPK 205 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad daiktai, dokumentai ir kitokie objektai tiriami jų radimo vietoje, tačiau jeigu jiems ištirti reikia daug laiko arba kuriuos būtina tirti techninėmis priemonėmis, šie gali būti tiriami ir laboratorijoje arba kitoje vietoje, kur yra tam reikalingos sąlygos. Bylos duomenys liudija, kad objektų tyrimas įvykio vietos apžiūros metu nebuvo atliekamas, tačiau buvo atlikta jų apžiūra. Pastebėtina tai, kad apžiūra gali vykti, atliekant tą tyrimo veiksmą, kuriuo daiktas paimamas. Šiuo gi atveju, atliekant tyrimo veiksmus, pradžioje buvo taikomas apžiūros metodas: daiktas stebimas, apžiūrimas ir paimamas, o apžiūros rezultatai vėliau fiksuojami ikiteisminio tyrimo įstaigoje šio veiksmo protokole. Kaip matyti, surašyti betarpiškai pačioje įvykio vietoje protokolo nebuvo galimybės, ką iš esmės patvirtino ir pats L. J.. Ir nors surašęs protokolą ne pačioje įvykio vietoje pareigūnas nurodė įvykio vietoje rastų cigarečių rūšį ir kiekį, kilmės šalį, nors šie duomenys galutinai paaiškėjo tik ikiteisminio tyrimo įstaigoje, atlikus jų detalesnę apžiūrą, tačiau vien dėl to nėra pagrindo konstatuoti procesinių įstatymų pažeidimą. Pirmiau aptartos protokolo surašymo aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paneigia apelianto keliamas abejones dėl įvykio vietos apžiūros metų rastų objektų apžiūros ir jų kiekio, rūšies ir kilmės šalies nustatymo. Duomenys, susiję su įvykio vietos ir rastų objektų fotografavimu, taip pat nepaneigia to, kad pati apžiūra vyko. Pats šio tyrimo veiksmo teisėtumas, taip pat surastų ir apžiūrėtų cigarečių rūšys ir jų kiekis jokių abejonių nekelia.

9.4.2. Apelianto argumentai, jog liudytojų A. K., A. R., R. V. ir J. M. parodymai patvirtina, kad jokia įvykio vieta apžiūrima nebuvo, taip pat nepagrįsti, nes neatitinka bylos aplinkybių. Priešingai, nei nurodoma, šių liudytojų parodymais ne tik nustatytos aplinkybės, susijusios su jų vykdyta tarnyba, bet ir jos metu atliktų veiksmų eiga ir rezultatais. Nors šių pareigūnų tarnybinių pranešimų byloje nėra, tačiau ši aplinkybė nepaneigia 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos apžiūros atlikimo fakto. Be to, šį faktą byloje patvirtina ir jau minėtas įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas, kurio informacijos turinys, kaip nurodė jį surašęs pareigūnas L. J., taip pat buvo fiksuojamas, atsižvelgus ir į pareigūnų tarnybos metu parodytas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, jog priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, nė vienas iš pasienio pareigūnų, apklaustų byloje kaip liudininkų, neparodė, kad cigaretės buvo rastos dar ir kitose vietose, nei buvo fiksuota įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole. Kaip matyti, kiekvienas jų atitinkamai davė nuoseklius parodymus, tiek dėl automobilyje Volvo surastų penkių dėžių, tiek dėl devynių dėži, rastų miško masyve, todėl toks apelianto teiginys laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.

9.4.3. Apeliaciniame skunde pažymima ir apie apžiūros protokole automobilyje surastos kepurės fiksavimą ir jos paėmimą, tuo pačiu argumentuojant, kad įvykio metu rasta kepurė nebuvo apelianto. Visų pirma, pastebėtina, kad tyrimui reikšmingas daiktas - kepurė, nors ir nebuvo tinkamai užfiksuotas fotolentelėje, tačiau ji, kaip ir kiti daiktai, išvardinti 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, atlikus jų pirminę apžiūrą, buvo paimti ir, kaip nustatyta iš pareigūno L. J. parodymų, nuvežti į (duomenys neskelbtini) užkardą, o vėliau visi daiktai, tame tarpe ir kepurė, kaip daiktiniai įrodymai perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taip pat, nors apelianto buvo tvirtinama, kad įvykio metu jis turėjo kepurę-kaukę, tačiau toks jo aiškinimas nebuvo patvirtintas jokiais faktiniais duomenimis. Komentuojamu aspektu nėra pagrindo sutikti ir su apelianto argumentais, kad automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) rasta kepurė į automobilį galėjo būti įdėta per klaidą. Vertintina specialisto išvadoje Nr. 140-(4993)-IS1-5847 konstatuota aplinkybė, jog ant kepurės rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų DNR genotipas sutampa su J. S. (J. S.) genotipu (t. 1, b. l. 93-95), taip pat J. S. teisme duotas aiškinimas apie jo paties sulaikytą automobilį jokiais objektyviais bylos duomenimis nėra patvirtintas. Kita vertus, iš J. S. parodymų matyti, jog jis, nors negalėjo nieko paaiškinti, kaip jo kepurė galėjo atsidurti minėtame automobilyje, teigė, kad kepurę galėjo pamesti ar palikti, kai dirbo pas J. B. (t. 1, b. l. 27). Nors ant tirti pateiktos kepurės nebuvo rasti J. B. pėdsakai, nėra pagrindo šia aplinkybe nesiremti, juolab, kad šiais duomenimis nustatyti tarpiniai faktai, kurie su kitais ištirtais duomenimis laikytini taip pat reikšmingais, nustatant faktines šios bylos aplinkybes. Apelianto pastebėta aplinkybė, kad įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole buvo pažymėta, jog buvo rasta ir paimta juodos spalvos kepurė be užrašų, o atliekant specialisto tyrimą, detalizuota bei pirmosios instancijos teisme papildomai apžiūrėjus, nustatyta, jog ant kepurės buvo išsiuvinėta kablio pavidalo aplikacija („Nike“ logotipas), šiuo atveju taip pat nesudaro pagrindo patvirtinti apelianto keliamas abejones dėl įvykio metu rastos ir paimtos kepurės bei specialisto tyrimu nustatytų aplinkybių objektyvumo.

9.5. 2015 m. kovo 15 d. papildomos daiktų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo paimti kvapai ir mikrodalelės (t. 1, b. l. 16-24). Kaip jau minėta, priešingai nei nurodoma apelianto, šiame protokole daiktai, kurie išvardinti 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, nebuvo nurodyti kaip pakartotinai automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) rasti ir apžiūrėti bylai reikšmingi daiktai. Nors, kaip nustatyta, apžiūros protokole nurodyta dalis informacijos, kuri yra tapati 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo turinyje užfiksuotai, tačiau vien ši aplinkybė nedaro paties procesinio veiksmo metu užfiksuotų duomenų neteisėtais, juolab, kad buvo tiriama ta pati veika, minėtuose procesiniuose dokumentuose buvo nurodomi ir analogiško turinio duomenys. Tačiau šiuose apžiūros protokoluose yra fiksuoti atlikti skirtingi procesiniai veiksmai, skirtingų objektų apžiūra ir paėmimas. Šiuo aspektu įvertintina tai, kad prie 2015 m. kovo 15 d. apžiūros protokolo pateikta specialisto išvada nustatyta, jog ant automobilio vairuotojo durelių rėmo išorinio paviršiaus buvo išryškinti pirštinių pėdsakų fragmentai, kuriuose atsispindėjo smulkūs, silpnai išreikšti, sutepti taškelių formos rašto elementai. Kaip nustatyta, įvykio vietos apžiūros metu J. B. sulaikymo vietoje buvo rastos darbinės (kaip nurodoma medžiaginės gumuotos) pirštinės. Paties J. B. duotais paaiškinimas tiek bylos ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu taip pat patvirtintas faktas, kad jis turėjo pirštines. Ir nors, byloje nėra patvirtinta, kad būtent šių rastų pirštinių fragmentas buvo paliktas ant automobilio, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės taip pat laikytinos reikšmingomis teismo vidinio įsitikinimo formavimui įrodymų vertinimo procese. Apeliacinio skundo argumentai, kad apklausos metu J. B. nebuvo parodytos rastos pirštinės, nekeičia nustatytų aplinkybių vertinimo. Pažymėtina, kad apie būtinybę (poreikį) byloje atlikti tam tikrus procesinius veiksmus kiekvienu atveju sprendžia prokuroras ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atsižvelgę į byloje surinktų duomenų pakankamumą atitinkamai aplinkybei pagrįsti. Šiuo konkrečiu atveju matyti, jog visos reikšmingos aplinkybės buvo nustatytos, atliekant kitus proceso veiksmus. Taip pat be pagrindo byloje akcentuojamas ir įvykio metu rastų bei paimtų pirštinių apibūdinimas, traktuojant, kad tarp medžiaginių gumuotų ir darbinių pirštinių yra akivaizdus skirtumas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto pateiktu vertinimu sutikti negali, nes bylos duomenimis nebuvo patvirtinta, jog įvykio vietoje būtų rastos ir paimtos kitos pirštinės, nei fiksuotos 2015 m. kovo 14-15 d. apžiūros protokole ir jo priede. Be to, kiekvieno iš asmenų vertinimas, įvykio ar aplinkybių apibūdinimas yra subjektyvus, atitinkantis to asmens asmeninį suvokimą, kas galėjo įtakoti ir bylos procesiniuose dokumentuose užfiksuotą rastų pirštinių apibūdinimą.

9.6. Be jau aptartų, byloje reikšmingos aplinkybės nustatytos ir 2015 m. birželio 4 d. specialisto išvada Nr. 140-1-(00019)-IS1-19, kuria konstatuota, jog kvapo pėdsakuose, paimtuose 2015 m. kovo 15 d. iš automobilio Volvo, v. n. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, buvo rastas J. B. kvapas (t. 1, b. l. 99-102). Nors apelianto tvirtinama, kad kvapo automobilyje atsiradimo istorija liko objektyviai nenagrinėta, tačiau toks argumentas laikytinas nepagrįstu. Kaip matyti, pirmosios instancijos teisme apklausta specialistė Audronė Verseckaitė patvirtino konstatuotų išvadų teisingumą ir savo kompetencijos ribose atsakė į visus jai proceso dalyvių (tarp jų ir apelianto gynėjo) pateiktus klausimus, susijusius tiek su tyrimo metodika, tiek su kvapo atsiradimo ant objektų, išsilaikymo ir paėmimo nuo jų eiliškumo aplinkybėmis. Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ir specialistas D. K., kuris atliko objekto - automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) apžiūrą ir tyrimui reikšmingų ėminių paėmimą. Tiek nuteistajam, tiek jo gynėjui nebuvo suvaržyta galimybė užduoti pastarajam klausimus. Šiuo atveju nėra jokio pagrindo nesivadovauti minėta specialisto išvada, kaip įrodymu byloje. Nebuvo nustatyta ir jokių objektyvių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima svarstyti dėl tyrimui pateiktų objektų gavimo, pažeidžiant nustatytą tvarką. Duomenų, patvirtinančių pareigūnų suinteresuotumą nepagrįstai apkaltinti J. B. nusikalstamos veikos padarymu, taip pat nebuvo nustatyta, tokių duomenų nepateikė ir apeliantas. Apeliaciniame skunde keliamos apelianto versijos dėl jo kvapo automobilyje atsiradimo aplinkybių laikytinos nelogiškomis, nepasitvirtinusiomis ir deklaratyviomis. Jokių papildomų duomenų, kas leistų suabejoti specialisto išvada, joje konstatuotų išvadų teisingumu, apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad specialisto išvados, kaip įrodymo, vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikta išvada yra išsami, motyvuota, joje atsakyta į pateiktą klausimą, tyrimas atliktas, ištyrus tinkamai nuo objektų paimtus mėginius ir išanalizavus gautus rezultatus, todėl vien apelianto keliamos abejonės nėra tas kriterijus, kuriuo remiantis būtų galima remtis, neigiant joje konstatuotos išvados patikimumą.

9.7. Byloje taip pat nustatyta, kad automobilis Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rastas J. B. kvapas, priklausė pastarojo žmonos giminaitei J. P. (t. 1, b. l. 176, 182-183). Apklausta liudytoja L. P., patvirtino, kad minėtas automobilis priklausė jos dukterėčiai J. P., kuri išvykusi į užsienį, šį automobilį iki jo pardavimo laikė jos namų kieme ir kurį ji pati (liudytoja L. P.) buvo apdraudusi savo vardu (t. 2, b. l. 26). Aplinkybės, kad automobilio savininkė buvo apelianto žmonos giminaitė, o draudėja - žmonos motina, byloje patvirtina duomenys, gauti iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės ir duomenys apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (t. 1, b. l. 176-179), taip pat pranešimo-deklaracijos ir transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenys (t. 1, b. l. 181-183). Pastebėtina ir tai, jog, nors buvo nurodoma, kad minėtas automobilis buvo parduotas dar prieš nagrinėjamą įvykį, byloje pateiktoje VĮ „Regitra“ informacijoje duomenų apie naująjį šio automobilio savininką nėra. Paties J. B. parodymais patvirtinta, kad jis dažnai lankydavosi savo žmonos motinos namuose, ką iš esmės patvirtino ir pati L. P., todėl apelianto teiginiai, kad automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) jis niekada nebuvo matęs, laikytini neįtikinamais. Šiuo atveju aplinkybė, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo apklausta J. P., nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių visumos, kurių pakanka teismo vidinio įsitikinimo formavimui byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimo procese, negalimumą šios liudytojos apklausti teisme lėmė objektyvios priežastys.

9.8. Teisėjų kolegijos vertinimu, visi šie aukščiau išdėstyti bylos duomenys, kurie pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo pripažinti įrodymais, sudaro tarpusavyje vieningą įrodomąją logišką nuoseklią grandinę, atitinkančią baudžiamojo proceso metu nustatytų faktinių aplinkybių visumą, patvirtinančia, kad J. B. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamos prekėmis. Priešingai nei tvirtina apeliantas, nustatytos faktinės aplinkybės – automobilio raktelių radimas šalia J. B. sulaikymo vietos, nuo vairuotojo sėdynės ir vairo paimtuose ėminiuose rastas J. B. kvapas, automobilio priklausymo jo žmonos giminaitei faktas, jo apdraudimas civilinės atsakomybės draudimu J. P. (žmonos motinos) vardu ir šio laikymas J. P. kieme – jo parodymus, jog jis nebuvo susijęs su automobiliu Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), apie jį jam nieko nebuvo žinoma ir jo apskritai nebuvo matęs, o tuo pačiu ir, kad jis nebuvo susijęs su šiame automobilyje rastu cigarečių kiekiu, t. y. jog neteisėtas disponavimas automobilyje rastomis cigaretėmis jam buvo inkriminuotas nepagrįstai, paneigia apelianto poziciją ir patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą. Nors įvykio vietoje panaudojus tarnybinį šunį, pastarasis pėdsakais, aptiktais miško masyve prie paliktų dėžių, vedė iki valstybės sienos, o taip pat ir į Lietuvos teritorijos gilumą, asmenys ir palikti įkalčiai nebuvo rasti, iš byloje esančio 2015 m. kovo 14 d. pareigūno J. K. tarnybinio pranešimo dėl aptiktų pėdsakų ir tarnybinio šuns panaudojimo akto matyti (t. 1, b. l. 5-6), kad tarnybinis šuo buvo naudojamas kitų asmenų, pastebėtų gabenančių nešulius ir iš įvykio vietos pasišalinusių, suradimui. Apelianto argumentai, kad byloje nebuvo imtasi veiksmų, siekiant ištirti galimus pėdsakus ant automobilio raktelių, pirštinių ar dėžių su cigaretėmis, atmestini, nes klausimo apie poreikį byloje atlikti tam tikrus procesinius veiksmus, kokią tyrimo taktiką ir kryptį pasirinkti sprendimas yra procesinių veiksmų atlikimą koordinuojančios institucijos kompetencija. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad faktinėms aplinkybėms nustatyti neturi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, o teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o teisinių išvadų, daromų, įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, pagrįstumas. Šiuo atveju J. B. tvirtinimas, kad įvykio teritorijoje jo buvimas buvo tik atsitiktinumas, buvo pagrįstai paneigtas šioje byloje patikrintų, patikimų, leistinų ir pakankamų įrodymų visuma.

10. Visgi, nepaisant šių konstatuotų aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu padaryta išvada dėl J. B. veikimo bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabenant visą kaltinime jam inkriminuotą akcizais apmokestinamų prekių kiekį, nebuvo pagrįsta byloje surinktų įrodymų visuma.

10.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Taigi, kitų asmenų veikų rezultatai gali būti inkriminuojami kaltinamajam tik nustačius jo bendrininkavimą su šiais asmenimis ar veikimo per tarpininką požymius.

10.2. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, jog įvykio metu įvykio teritorijoje buvo fiksuoti trys asmenys, kuriu du užfiksuoti rišantys ir nešantys ryšulius nuo Lietuvos Respublikos sienos į jos teritoriją ir vienas asmuo, kaip nustatyta J. B., stovintis miško masyve. Taip pat nustatyta, kad pastarieji du asmenys, pastebėję pareigūnus, palikę nešulius, iš įvykio teritorijos pasišalino, o J. B. buvo sulaikytas. Nepavykus sulaikyti kitų dviejų asmenų, išsiaiškinti jų asmenybių, byloje J. B. įtarimai, o vėliau ir kaltinimas buvo pareikštas, kad jis nusikalstamą veiką padarė, veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Vertinant šį J. B. pateiktą kaltinimą, pagal kurį, jis pirmosios instancijos teismo buvo nuteistas, atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami veiksmai, siekiant nustatyti minėtus asmenis, ikiteisminis tyrimas dėl šių asmenų nebuvo pradėtas ir byla jų atžvilgiu neišskirta. Pagal veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta aprašymą, nėra aišku pasišalinusių asmenų amžius, jų pakaltinamumas, taip pat nenustatytas jų susitarimo, veikiant bendrai, daryti nusikaltimą turinys, vaidmuo, darant šį nusikaltimą. Taigi, bendrininkų grupė J. B. inkriminuota, nenustačius jokių objektyvių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius prisidėti prie J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Išvada dėl J. B. bendrininkavimo su nenustatytais asmenimis teismo nebuvo pagrįsta. Išdėstytas teismo vertinimas nelaikytinas pakankamu ir tinkamu, nustatant ir atskleidžiant bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis duomenis ir turinį. Nuosprendyje pagrindžiant bendrininkavimą, iš esmės išdėstytos tik bendro pobūdžio frazės dėl byloje nustatytų aplinkybių ir veikos mąsto. Be to, kaip jau buvo minėta, ikiteisminis tyrimas dėl nenustatytų asmenų nepradėtas, todėl bendrininkavimo požymis, padarant nusikalstą veiką, J. B. inkriminuotas, nesant tam teisinio pagrindo. Dėl paminėtų priežasčių šis nusikalstamos veikos požymis šalintinas iš veikos, kuri teismo nuosprendžiu pripažinta įrodyta.

11.1. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, prokuroras pateikė prašymą pakeisti kaltinimą, nurodant, kad J. B. padarė ne baigtą nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, o pasikėsino ją padaryti, t. y. kad jis pažeisdamas nustatytą tvarką, 2015 m. kovo 14 d., apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), tarp Valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini), nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos iki miško masyve prie (duomenys neskelbtini) palikto automobilio Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) pasikėsino neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „Fest“ ir 2 000 pakelių cigarečių „NZ Gold Super Slims“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 16 987 Eur, tačiau nusikalstamo veikos nebaigė, nes buvo pastebėtas ir sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

11.2. BK 199² straipsnyje numatytas nusikaltimas – neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, kurių vertė viršija 250 MGL, gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Šios straipsnio dispozicijoje numatytos alternatyvios veikos turi savarankišką baudžiamąją teisinę reikšmę, nes kiekviena jų, ją padarius, gali būti savarankišku asmens baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Nustačius, kad asmuo padarė bent vieną iš BK 199² straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų, tokia nusikalstama veika laikoma baigta. Taigi, neteisėtas disponavimas akcizais apmokestinamomis prekėmis, yra baigtas, nuo jo atlikimo momento, neatsižvelgiant į tai, kaltininkui šį sumanymą įgyvendinti pavyko visiškai ar tik iš dalies. Kaip baigtas nusikaltimas veika kvalifikuojama ir tada, kai bent vieną iš straipsnio dispozicijoje numatytų veiksmų baigiama daryti, o kitą tik pasikėsinama padaryti.

11.3. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, t. y. kad visos abejonės turi būti aiškinamos nuteistojo naudai, pažymi, kad šiuo atveju, byloje eliminavus bendrininkavimo aplinkybę, J. B. gali būti inkriminuojamas tik tų cigarečių, kurios buvo aptiktos automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), neteisėtas gabenimas. Kaip minėta, byloje nustatyta, kad įvykio teritorijoje, akcizais apmokestinamos prekės – cigaretės, kurios nebuvo paženklintos nustatyta tvarka, buvo surastos trijose vietose, t. y. jau minėtame automobilyje ir miško masyve – 100 metrų atstumu nuo valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) link valstybės sienos ženklo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 150 metrų atstumu į Lietuvos teritorijos gilumą. Byloje pripažinus įrodyta, kad J. B. neteisėtai gabeno minėtame automobilyje surastą cigarečių kiekį, ir laikant šią veiką baigta, o taip pat byloje nenustačius J. B. bendrininkavimo kartu su kitais tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie, kaip minėta, rišo ir gabeno nešulius su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis, o vėliau juos paliko netoli J. B. sulaikymo vietos bei pasišalino, nenustatytas pagrindas J. B. patraukti baudžiamojon atsakomybėn už nusikalstamus veiksmus su visomis įvykio teritorijoje rastomis cigaretėmis be Lietuvos Respublikos banderolių. Bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamo įvykio metu, nusikalstamos veikos imitavimo modeliai ar veiksmai, neatskleidžiant savo tapatybės nebuvo vykdomi, J. B. veiksmai taip pat nebuvo kontroliuojami, juolab, kad ir jo tapatybė iki tol nebuvo nustatyta. Tokiu būdu, darytina išvada, kad nėra teisinio pagrindo J. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikuoti ir kaip pasikėsinimą disponuoti visomis įvykio vietoje rastomis akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 22 straipsnio 1 dalis 199² straipsnio 1 dalis).

12. Baudžiamojon atsakomybėn BK 199² straipsnio pagrindu, asmuo gali būti patrauktas tik nustačius, kad akcizais apmokestinamų prekių vertė, kuriomis disponavo kaltininkas, viršijo 250 MGL. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje, J. B. gali būti inkriminuojamas tik tų cigarečių kiekio neteisėtas gabenimas, kuris, įvykio metu buvo rastas automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Vilniaus teritorinės muitinės rašto dėl cigarečių muitinio įvertinimo matyti, kad bendra visų cigarečių vertė nustatyta 19 987 Eur („NZ Gold Superslims“ 2 000 pakelių vertė – 5 234 Eur, „Fest“ 5 000 pakelių – 11 753 eur). Vieno pakelio „NZ Gold Superslims“ vertė yra 2.62 Eur, „Fest“ – 2.35 Eur (t. 1, b. l. 104). Byloje atskirai nėra nustatyta automobilyje Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), gabentų cigarečių vertė, tačiau byloje yra duomenų, kiek ir kokių cigarečių buvo gabenta šiame automobilyje (2 500 pakelių cigarečių „Fest“). Nustatant minėtame automobilyje gabentų cigarečių vertę, nereikalingos specialiosios žinos ar specialus tyrimas. Šiuo atveju pakanka atlikti aritmetinius skaičiavimus, kuriais nustatyta, kad Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini) gabentų 2 500 pakelių cigarečių „Fest“ vertė, įskaitant privalomus mokesčius, yra 5 875 Eur. Tokiu būdu, nustatyta, kad automobilyje Volvo XC70 rastų cigarečių vertė nesudaro sumos, viršijančios BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyto privalomo 250 MGL dydžio sumos. Tokiu būdu, nesant būtino nusikalstamos veikos požymio – muitinei privalomų pateikti prekių, kurių vertė viršija 250 MGL – J. B. veika atitinka ne nusikaltimo, o atitinkamo administracinio nusižengimo požymius. Todėl J. B. išteisinamas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13. Priėmus išteisinamąjį nuosprendį, naikintinos J. B. paskirtos kardomosios priemonės (Lietuvos Respublikos BPK 139 straipsnio 3 dalis), taip pat naikintinos nuosprendžio dalys dėl transporto priemonės kaip nusikaltimo priemonės konfiskavimo ir su J. B. neteisėta veika susijusių daiktų konfiskavimo bei jų sunaikinimo. Tiek automobilis, tiek daiktai paliktini saugoti prie bylos, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo (administracinio teisės pažeidimo) byla.

14. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o Administracinių teisės pažeidimų kodekso 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Lietuvos Respublikos ANK 592 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu Baudžiamojo proceso kodekse nustatytais atvejais ir tvarka yra nutraukiamas ikiteisminis tyrimas ar baudžiamoji byla, tačiau ikiteisminio tyrimo medžiagoje ar baudžiamojoje byloje nustatoma, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją bylą kopija (nuorašas) kartu su visa tyrimo ar bylos medžiagos patvirtinta kopija (nuorašu) perduodama įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti ir administracinio nusižengimo protokolui surašyti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą byloje atliko Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini). ANK 589 straipsnio 55 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus dėl šio kodekso 209 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (akcizais apmokestinamų prekių įsigijimas (išskyrus energinius produktus ir elektros energiją), laikymas, gabenimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką) surašo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai. Šioje baudžiamojoje byloje nustačius, kad yra administracinio nusižengimo požymių, nuosprendžio nuorašas kartu su bylos medžiagos patvirtinta kopija perduotini Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) spręsti klausimą dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir atitinkamų procesinių sprendimų priėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 328 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį dalyje dėl J. B. nuteisimo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

J. B. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Panaikinti J. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria transporto priemonė – automobilis Volvo XC70, v. n. (duomenys neskelbtini), konfiskuota BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu, kaip nusikaltimo priemonė ir transporto priemonę palikti saugoti, kol bus išspręstas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2500 pakelių cigarečių „FEST“ su Baltarusijos akcizo ženklais, J. S. lyginamieji DNR pavyzdžiai, J. S. lyginamieji kvapo pavyzdžiai (du stiklainiai), J. B. lyginamieji DNR pavyzdžiai, plokštelė su mikrodalelėmis, kepurė, pirštinės nuspręsta sunaikinti ir šiuos daiktus palikti saugoti prie bylos, kol bus išspręstas klausimas dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo.

2500 pakelių cigarečių „FEST“ ir 2000 pakelių cigarečių „NZ Gold SuperSlims“ su Baltarusijos akcizo ženklais sunaikinti.

Mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry“, IMEI (duomenys neskelbtini) grąžinti J. B..