Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teisėjų Svajūno Knizlerio, Aloyzo Kruopio ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. (J. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas J. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-03-14 iki 2015-03-25, vieną parą prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai, ir nustatyta, kad J. B. likusi mokėtina baudos dalis yra 126 MGL (4745,16 Eur).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, kaip nusikaltimo priemonė konfiskuotas automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis. Jis, veikdamas bendrininkų grupe kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, 2015-03-14, apie 20.25 val., Šalčininkų rajone, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, tarp Valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), nuo Lietuvos Respublikos valstybinės sienos iki miško masyve prie (duomenys neskelbtini) kaime palikto automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „F.“ ir 2 000 pakelių cigarečių „NZ G. S. S., kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-09 nutarimu Nr. 408 patvirtintų apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 5 p. nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir buvo 16 987 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, kad byloje yra įrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, nenustatė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, įtakojusių nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatyta ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos duomenis, kurie, anot apelianto, buvo gauti neteisėtais būdais ir nepagrįstai juos pripažino kaltinančiais įrodymais. Taip pat nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas byloje ištyrė bei pripažino įrodymais tik tuos duomenis, kurie kaltino nuteistąjį, tačiau objektyviai neįvertino įrodymų visumos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas priimtame nuosprendyje įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, palygino juos tarpusavyje ir nurodė, kuriais remiasi, darydamas išvadas dėl J. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, o kuriuos atmeta. Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja 305 straipsnio 1 dalis, išdėstęs byloje surinktus įrodymus, pateikė jų vertinimo motyvus. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, išimtinė teisė, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės bei pasiūlymai dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui nėra privalomos. Tai, kad teismas neatsižvelgė į nuteistojo ir jo gynėjo siūlytą tam tikrų atskirų įrodymų vertinimo būdą, savaime negali būti laikoma teisės į gynybą pažeidimu ar esminiu BPK 20 straipsnio pažeidimu.

Stebėjimo įranga užfiksuotus duomenis patvirtina liudytojų, valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymai. Liudytoju apklaustas Valstybės sienos apsaugos tarnybos (duomenys neskelbtini) rinktinės Sargybų skyriaus jaunesnysis specialistas A. K. parodė, kad (duomenys neskelbtini) užkardoje, 2015-03-14 tarnybos metu per termovizorių buvo pastebėti du asmenys perimantys ir nešantys daiktus, į tą vietą buvo pasiųsti tarnybos pareigūnai. Kai du asmenys judėjo link J. B., šis buvo tarp jų ir automobilio. Tarp J. B. ir kitų dviejų asmenų buvo 50 metrų atstumas. Matė kaip J. B. buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Tarnybos pareigūnai aptiko 9 dėžes su cigaretėmis. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 32-33), kuriuose jis parodė, jog per vaizdo stebėjimo įrangos „(duomenys neskelbtini)“ 8 bokšto termovizorių, tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) pamainos vyresnysis V. V. pastebėjo du asmenis. Nedelsiant jis (A. K.) išsiuntė sargybą į įvykio vietą, o pats toliau stebėjo asmenis, kurie ant nugaros užsidėjo nešulius ir judėjo į Lietuvos Respublikos gilumą. Sekant šių asmenų judėjimą, buvo pastebėtas dar vienas asmuo, link kurio ėjo asmenys su nešuliais. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, minėti asmenys pradėjo bėgti. Asmenys, kurie nešė daiktus, juos metė ir spruko link valstybės sienos, o asmuo, kuris jų laukė, pradėjo bėgti į vieną pusę, tačiau pamatęs pasieniečių automobilį, bėgo į kitą pusę, tačiau buvo sulaikytas. Kaip paaiškėjo vėliau, tai buvo J. B.. Sargyba pranešė, kad apie 50 metrų atstumu nuo J. B. sulaikymo vietos, buvo rastos 9 dėžės, apvilktos juodu polietilenu, kuriose buvo cigaretės, pažymėtos Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais, netoli (duomenys neskelbtini) 8 bokšto rastas automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio bagažinėje buvo sudėtos 5 dėžės su Baltarusijos respublikos akcizo ženklais.

Šio liudytojo parodymus patvirtina ir liudytojo V. V., dirbusio pamainos vyresniojo pareigose ir betarpiškai per termovizorių stebėjusio teritoriją prie valstybės sienos, parodymai, iš kurių matyti, kad jis pastebėjo du asmenis su nešuliais prie valstybės sienos, ir nedelsdamas apie tai informavo naujos pamainos vyresnįjį, kuris davė sargybai nurodymą vykti į vietą. Pats tuo metu intensyviai stebėjo vaizdą ir pamatė dar vieną asmenį, apie kurį informavus pareigūnus, jis buvo sulaikytas. Sulaikymą jis pats stebėjo betarpiškai, matė, kad tas asmuo bandė bėgti, po to atsigulė prie medžio, kur jį ir sulaikė. Nuo stebėjimo kameros iki vietos, kur buvo sulaikytas J. B. yra 50-100 metrų atstumas, todėl sulaikymas puikiai buvo matomas.

Liudytojas G. P. teisme patvirtino radęs J. B., gulintį prie medžio, šalia jo rado pirštines. Pirštines surado tuo metu, kai J. B. jo kolegė J. M. saugojo tarnybiniame automobilyje. Sulaikytasis pasakė, kad ieško šuns, vėliau sakė, kad ieško žmonos. Šalia, apie dviejų metrų atstumu nuo pirštinių, krūmuose buvo rasti ir automobilio rakteliai. Teisme liudytojas G. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.1, b.l. 29-30), kuriuose parodė, kad su kolege J. M. pagal pamainos vyresniojo nurodymą, nuvykę į įvykio vietą ir apšvietęs miško masyvą, po medžiu rado pasislėpusį asmenį, kuris tuo metu kažką išmetė. Asmuo prisistatė J. B., pateikė asmens dokumentą ir paaiškino, kad ieško šuns. Sulaikytąjį nuvedė į tarnybinį automobilį. Grįžęs ir apžiūrėjęs sulaikymo vietą, jis rado juodos spalvos pirštines ir automobilio Volvo XC 70 raktelius, apie kuriuos pranešė į įvykio vietą atvykusiam tyrėjui. Teisme liudytojas G. P. papildomai paaiškino, kad automobilio raktelius surado pakartotinai apžiūrint įvykio vietą, kai jau buvo prašvitę. Antrą kartą įvykio vietą apžiūrėjo su kolege J. M.. Rasti rakteliai buvo perduoti tyrėjui, kuris atvažiavo kai jau buvo šviesu. Naktį surado pirštines, nuo jų iki rasto automobilio Volvo buvo apie 200 metrų. Taip pat liudytojas parodė, kad po to buvo surastos cigaretės ir automobilis. Prašvitus gavo nurodymą patikrinti įvykio ir sulaikymo vietą. J. B. sulaikymo vietoje rado automobilio raktelius, kurie gulėjo apie 25 cm aukščio krūmeliuose, apie tai pranešė tyrėjui. Automobilio raktelius rado apie 100 metrų atstumu nuo artimiausio namo. Automobilis Volvo stovėjo apie 250 metrų atstumu nuo namo. Taip pat jis matė kaip J. B. kažką išmetė. Suradęs daiktus, laukė kol atvažiuos tyrėjas, kuris atvažiavo jau prašvitus. Automobilio rakteliai buvo perduoti tyrėjui. Šio liudytojo parodymus patvirtino ir J. M., tarnybiniame automobilyje saugojusi sulaikytą J. B., kuris, pasak liudytojos, buvo išsigandęs negalėjo paaiškinti ką veikė toje vietovėje. Ryte pakartotinai buvo apžiūrėta įvykio vieta. Jos kolega G. P. rado automobilio raktelius. Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą apklausti liudytojai G. P. ir J. M. nurodė iš esmės analogiškas J. B. sulaikymo aplinkybes. Liudytojas G. P. patvirtino, kad sulaikė J. B., kuris slėpėsi už krūmų, apžiūrėjo J. B. sulaikymo vietą ir rado pirštines, pakartotinio patikrinimo metu miške rado automobilio raktelius. Automobilio raktelius perdavė tyrėjui. Liudytoja J. M. pavirtino, kad J. B. sulaikymo vietoje, jos kolega G. P. rado automobilio raktelius. Liudytoju byloje apklaustas tyrėjas L. J. patvirtino, kad jam atvykus į įvykio vietą, pasieniečiai jam pranešė, kad be kita ko, netoli J. B. sulaikymo vietos buvo rasti ir automobilio Volvo rakteliai, kurių suradimo vietą jis ir užfiksavo įvykio vietos apžiūros protokole. Nustatytas aplinkybes apie nuteistojo J. B. sulaikymą ir rastą automobilį su cigaretėmis, patvirtina ir liudytojų A. C., M. B., R. M. parodymai, iš kurių matyti, kad įvykio naktį, vykdant pasienio zonoje asmenų paiešką, buvo gautas nurodymas užblokuoti išvažiavimą nuo (duomenys neskelbtini)link (duomenys neskelbtini), kur patikrinus keliuką prie bokšto, rastas ir apžiūrėtas automobilis Volvo, kurio bagažinėje pastebėtos penkios pakuotės, panašios į dėžes. Jas apžiūrėjus, nustatyta, kad tai akcizinės prekės - cigaretės. Liudytojai parodė, kad rasto automobilio durelių neatidarinėjo, išskyrus bagažinės dureles. Automobilis, kurio raktelio nebuvo, stovėjo apie 50 - 60 metrų nuo stebėjimo bokšto į Lietuvos gilumą. Netoliese, apie 150 metrų nuo automobilio atstumu, kiti paiešką vykdę pareigūnai, sulaikė J. B.. Šiuos asmenų parodymus patvirtina ir liudytojas J. M., iš kurio parodymų turinio matyti, kad tarnybos metu per radijo stotį vyresnysis pasienietis A. K. pranešė vietą, kur buvo rastos cigaretės, į kurią jis ir nuvyko. Per radijo stotį jis girdėjo, jog netoliese buvo sulaikytas J. B., netoliese rastas ir automobilis. Rastos dėžės buvo įvyniotos į juodą polietileną, pušyne sumestos į krūvą. Liudytojas A. R. taip pat patvirtino, kad 2015-03-14 per kameras pastebėjo einantį žmogų; po to, vykdydamas nurodymą vyko į vietą, kur matė jau sulaikytą J. B., automobilį Volvo, kurio bagažinėje buvo į juodą plėvelę įvyniotos dėžės. Jis kartu su R. V. įvykio vietoje saugojo automobilį iki 8 val. Į automobilio vidų niekas nebuvo įlipęs, automobilio neatidarinėjo, automobilio raktelių nebuvo. Liudytojas, užkardos pamainos vyresnysis R. V. patvirtino, kad apieškojęs nurodytą vietovę, surado cigaretes, vėliau kiti pareigūnai surado automobilį Volvo, kuriame taip pat buvo cigaretės. Jis automobilį apžiūrėjo tik iš išorės, matėsi automobilio bagažinėje sudėti ryšuliai, galinės sėdynės nebuvo, automobilis buvo paruoštas kontrabandai, kad galima būtų sukrauti daugiau dėžių. Liudytojas, vyresnysis pasienietis A. K. parodė, kad vyko į įvykio vietą, kur jau buvo sulaikytas J. B., kurį sulaikė pareigūnas G. P.. Jis pats su kolegomis tikrino teritoriją ir rado cigaretes, kurios nuo sienos buvo 200-300 metrų atstumu. Apie tai pranešė budėtojui. Nuo vietos, kur buvo sulaikytas J. B., iki vietos, kur buvo rastos cigaretės, atstumas maždaug 150-200 metrų.

Kolegijos vertinimu, liudytojų parodymai yra nuoseklūs esminėse aplinkybėse, vieni kitus papildantys, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kaip kaltinančiais įrodymais. Juose nustatyti neesminiai prieštaravimai, nėra reikšmingi sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą. Taigi byloje ištirtais liudytojų parodymais nustatyta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tarnybos metu per termovizorių tarp valstybės sienos ženklų Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastebėję du asmenis nešančius daiktus, judančius į Lietuvos Respublikos gilumą, į tą vietą nusiuntė tarnybos pareigūnus. Stebimi du asmenys judėjo link trečio, kaip nustatyta, J. B.. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą, asmenys, kurie nešė daiktus, juos metė ir spruko link valstybės sienos, o trečias asmuo – J. B., kuris jų laukė, pradėjo bėgti į vieną pusę, tačiau pamatęs pasieniečių automobilį, bėgo į kitą pusę, vėliau atsigulė, tačiau buvo surastas ir sulaikytas. Buvo rastas ir automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame sukrautomis penkiomis dėžėmis - 2 500 pakelių cigarečių „F.“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, miške, 150 metrų atstumu nuo Lietuvos Respublikos sienos; 50 metrų atstumu nuo J. B. sulaikymo vietos, rastos dar devynios dėžės, t. y. 2 500 pakelių cigarečių „F.“ ir 2 000 pakelių cigarečių „NZ G. S.“, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis.

Be kita ko, tai, kad J. B. neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes, patvirtina ne tik pirmiau aptarti liudytojų parodymai, bet ir Specialisto išvada (t. 1, b.l. 96-102), iš kurios matyti, kad kvapo pėdsakuose, 2015-03-15 paimtuose iš automobilio VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės ir vairo, rastas J. B. kvapas. Teisiamajame posėdyje specialistė A. V. patvirtino atlikto tyrimo išvadą bei papildomai paaiškino, kad atliekant tyrimą buvo laikomasi visų šiam tyrimui keliamų metodinių reikalavimų. Todėl, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodo apeliantas, šią specialisto išvadą pagrįstai pripažino kaltinančiu įrodymu ir rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Apelianto nuomone, specialistas D. K. nesilaikė kvapo pėdsako paėmimo tvarkos, veiksmų eiliškumo, tačiau kaip teisiamajame posėdyje parodė specialistė A. V., tyrimo rezultatų negali iškreipti eiliškumas, t. y. kokia tvarka paimami pėdsakai, todėl teismas neturi pagrindo abejoti išvados objektyvumu ir vertina ją kaip kaltinantį įrodymą. Tuo pačiu pažymėtina, kad ir pats J. B. viso proceso metu negalėjo logiškai paaiškinti kokiu būdu jo kvapas atsirado minėtame automobilyje, jeigu, pasak jo, jis niekada jame nebuvo, jo nevairavo. Apeliantas skunde teigia, kad įvykio metu jo turėta kepurė-kaukė ar pirštinės buvo neteisėtai panaudoti automobilyje nustatant kvapo pėdsakus, tačiau toks nuteistojo aiškinimas nepatvirtintas jokiais faktiniais bylos duomenimis. Byloje nėra duomenų apie sulaikymo metu J. B. turėtą kepurę-kaukę, o iš įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad pirštinės, kurios buvo rastos jo sulaikymo vietoje, paimtos atlikus apžiūrą. Tai patvirtina ir liudytojas L. J. parodęs, kad daiktai, nurodyti paminėtame protokole, buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) užkardą.

Teisėjų kolegija atmeta kaip visiškai nepagrįstą ir skundo argumentą, jog J. B. niekaip nebuvo susijęs su rastu įvykio vietoje automobiliu, tuo labiau, jį vairavęs.

Kaip jau minėta, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kvapo pėdsakuose, 2015-03-15 paimtuose iš automobilio VOLVO XC70, rastas J. B. kvapas. Be to, byloje nustatyta, kad automobilis VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė apelianto žmonos giminaitei J. P. (t. 1, b. l. 176-178). Liudytoja apklausta apelianto uošvė L. P. patvirtino, kad automobilį Volvo XC70 pirko jos dukterėčia J. P., kuri išvažiavo į užsienį ir šį automobilį keletą mėnesių laikė jos namų kieme. Tai pat liudytoja pripažino, kad šį automobilį ji (L. P.) yra draudusi privalomos civilinės atsakomybės draudimu. Vėliau dukterėčia automobilį pardavė, kada automobilis buvo parduotas, ji neatsimena. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja L. P. davė iš esmės analogiškus parodymus. Aplinkybę, kad 2012-07-19 – 2013-07-09 L. P. buvo automobilio Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) draudėju, patvirtina duomenys apie transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą (t. 1, b. l. 179). Pasak liudytojos L. P., J. P. automobilį pardavė, tačiau byloje pateiktoje VĮ „Regitra“ informacijoje apie automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie naują šio automobilio savininką. Pats apeliantas neneigia, kad dažnai su žmona lankydavosi uošvės (L. P.) namuose, todėl jo tvirtinimas, kad automobilio Volvo XC70 niekada nėra matęs, neįtikinamas ir nelogiškas. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo imtasi priemonių nustatyti buvimo vietą ir apklausti liudytoja J. P., tačiau liudytojai šaukimas gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteiktas, pagal byloje 2017-04-03 pateiktą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos informaciją, J. B. (P.) išvykusi į užsienį. Todėl išnaudojus visas procesines galimybes, liudytoja J. P. (B.) nebuvo apklausta. Kita vertus, byloje ištirtų įrodymų visuma, paneigia nuteistojo J. B. parodymus apie tai, kad jis niekaip nėra susijęs su minėtu Volvo automobiliu, tuo labiau apie jį nieko nežino, jo nėra matęs ir juo naudojęsis. Įvykio naktį netoli jo sulaikymo vietos rastame automobilyje rastas jo kvapas, automobilis priklausė jo žmonos giminaitei, jis buvo draustas jo uošvės vardu, buvo laikomas pastarosios kieme. Dar daugiau, šalia jo sulaikymo vietos rasti ir minėto automobilio, kuriame rastos ir cigaretės, rakteliai.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis, neigdamas aplinkybes, susijusias su Volvo automobilio naudojimusi, ginčija ir automobilio raktelių radimo faktą šalia jo sulaikymo vietos, tačiau byloje objektyviai nustatyta, kad automobilio Volvo, kuriuo įvykio naktį naudojosi nuteistasis, rakteliai buvo rasti šalia J. B. sulaikymo vietos.

Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini), Šalčininkų rajono ribose, nuo kelio (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) apie100 metrų atstumu, 10 metrų nuo vaizdo stebėjimo sistemos „(duomenys neskelbtini)“ bokšto Nr. 8 tvoros, rastas automobilis Volvo XC 70, v/n (duomenys neskelbtini), kurio bagažinėje rastos penkios stačiakampės formos, juoda plėvele apvyniotos rusvos spalvos kartoninės dėžės, perrištos virve. Dėžėse cigaretės „F.“ su Baltarusijos Respublikos akcizo mokesčio ženklais. Be to, apžiūros metu, apie 150 metrų į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą nuo valstybės sienos nurodytų ženklų rastos dar devynios dėžės su cigaretėmis. Apie 50 metrų nuo devynių minėtų dėžių į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą, J. B. sulaikymo vietoje, ant sausos žolės rasta pora juodos spalvos pirštinių ir automobilio Volvo XC 70 juodos spalvos užvedimo rakteliai (t. 1, b. l. 7-15). Pasienio apsaugos tarnybos pareigūnas, liudytojas G. P. ir kartu sulaikyme dalyvavusi pareigūnė J. M. patvirtino, kad automobilio rakteliai buvo rasti netoli J. B. sulaikymo vietos, jie gi buvo perduoti į įvykio vietą atvykusiam tyrėjui L. J., kuris apklausiamas ir apeliacinės instancijos teisme, pakartotinai patvirtino, kad apie minėto automobilio raktelius ir jų radimo vietą jį informavo pasieniečiai, betarpiškai sulaikę J. B.. Todėl jis pirminiame įvykio vietos apžiūros protokole ir užfiksavo pareigūnų nurodytą automobilio raktelių radimo vietą. Atliekant papildomą daiktų apžiūrą kartu su specialistu D. K., jis (tyrėjas L. J.) pats atrakino automobilį, kartu su specialistu apžiūrinėjo jo saloną, fotografo šio procesinio veiksmo metu specialistas D. K.. Dėl automobilio raktelių, matomų fotonuotraukoje Nr. 4 (t. 1, b.l. 21) liudytojas paaiškino, kad jis, atrakinęs automobilį, raktelius padėjo ant vairuotojo sėdynės, kurie ir buvo užfiksuoti minėtoje fotonuotraukoje, pridėtoje prie papildomo daiktų apžiūros protokolo. Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, paminėtų liudytojų parodymai bei įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolas neabejotinai patvirtina faktą, kad automobilio rakteliai buvo rasti šalia nuteistojo J. B. sulaikymo vietos, kas ir buvo užfiksuota įvykio vietos protokole. Todėl priede prie papildomo daiktų apžiūros protokolo (fotonuotrauka Nr. 4) matomi ant vairuotojo sėdynės automobilio rakteliai, savaime nekelia abejonės dėl jų radimo vietos, kaip yra teigiama apeliaciniame skunde. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Papildomos daiktų apžiūros protokole (t. 1, b.l. 16-17) nėra nurodyti automobilio rakteliai, kaip automobilyje rastas ir apžiūrėtas bylai reikšmingas daiktas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais dėl nenustatytos automobilio Volvo raktelių radimo vietos ir su prieštaringomis byloje jų radimo aplinkybėmis. Tiesa, sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad yra netikslumų aukščiau paminėtuose procesiniuose dokumentuose, tačiau jie nėra esminiai, jų gi nėra pagrindo pripažinti neatitinkančiais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir pažeidžiančiais įrodymų leistinumo principą. Apklausiamas liudytoju tyrėjas L. J. pripažino, kad klaidingai į įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolą buvo įrašyta, kad atliekant šiuos procesinius veiksmus dalyvavo specialistas D. K., kuris apklausiamas teisme patvirtino nedalyvavęs pirminės įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu. L. J. parodė, kad taip atsitiko dėl to, kad tiek pirminė įvykio vietos ir daiktų apžiūra, tiek ir papildoma buvo atliekama per trumpą laiko tarpą, abu procesiniai dokumentai buvo kompiuteriu surašyti atlikus procesinius veiksmus tarnybiniame kabinete, dėl ko ir buvo padaryta techninė klaida. Kaip matyti iš minėtų procesinių dokumentų, įvykio vietos ir daiktų apžiūra buvo atlikta keleto valandų laikotarpyje - 2015 03 14-15 nuo 23 val. iki 01. 20 val. (t. 1, b.l. 7-15), papildoma daiktų apžiūra – 2015 03 15 nuo 9.45 iki 11.15 val. (t. 1, b.l. 16-17), kurios metu buvo paimtos plokštelės su mikrodalelėmis iš automobilio salono, paimti kvapo pėdsakai, atlikti kiti specialisto D. K. veiksmai. Liudytojas, tyrėjas L. J., surašęs procesinius dokumentus, kaip minėta, pripažino padaręs techninę klaidą, specialistas D. K. paneigė dalyvavęs pirminės apžiūros metu, kas leidžia daryti išvadą, kad specialistas nedalyvavo šiame procesiniame veiksme. Kita vertus, nustatyta techninė klaida procesiniame dokumente, kolegijos vertinimu, nedaro jo niekiniu ar tuo labiau nerodo dokumento klastojimo fakto, kaip teigiama apeliaciniame skunde. Apelianto nurodoma aplinkybė, kad įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodytas automobilio raktelių suradimo laikas nesutampa su liudytojų G. P. ir J. M. nurodytu raktelių suradimo laiku, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad procesinis veiksmas buvo neteisėtas ir jo negalima pripažinti įrodymu. Iš tikrųjų nesutampa aplinkybės dėl automobilių raktelių radimo laiko (rasti tamsiu paros metu ar prašvitus), tačiau, kaip minėta automobilio raktelių radimo vieta nustatyta, be to tiek minėtame protokole, tiek liudytojų parodymuose nurodyta vienodai – šalia J. B. sulaikymo vietos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie kitą faktinę jų radimo vietą, todėl net ir pripažinus, kad šis protokolas turi tam tikrų trūkumų, nėra pagrindo netikėti jame užfiksuota informacija ir nevertinti jį kaip vieną iš kaltinančių įrodymų. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų būtinų procesinių priemonių neatitikimams liudytojų parodymuose ir procesiniuose dokumentuose pašalinti - apklausė įvykio vietoje dalyvavusius pareigūnus, tiek J. B., tiek jo gynėjas turėjo galimybę užduoti klausimus įvykio vietos ir daiktų apžiūroje dalyvavusiems pareigūnams. Apeliacinės instancijos teisme taip pat buvo apklausti liudytojai G. P., J. M., L. J., siekiant pašalinti esančius prieštaravimus. Įvykio aplinkybės buvo atkurtos remiantis ne tik įvykio vietos apžiūros protokolu, tačiau ir kitais objektyviais bylos duomenimis, kurie buvo surinkti ir patikrinti laikantis BPK 20 straipsnio reikalavimų. Dėl išdėstytų aplinkybių 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolu remiamasi tiek, kiek jis atitinka kitus įrodymus, o būtent liudytojais apklaustų Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų parodymus, t. y. tiek paminėtame protokole nurodyti duomenys, tiek liudytojų parodymai sutampa dėl surastų cigarečių įpakavimo, kiekio, jų suradimo vietos, surasto automobilio Volvo ir jame buvusių daiktų, J. B. sulaikymo vietoje rastų daiktų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentu dėl teismo šališkumo. Kaip jau minėta, byloje įrodymai surinkti ir įvertinti laikantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nenustatyta ir teismo šališkumo požymių nei subjektyviuoju, nei objektyviuoju aspektais.

Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, jog liudytojų A. K., A. R., R. V., J. M. parodymai paneigia, kad įvykio vieta buvo apžiūrima. Iš šių liudytojų parodymų matyti, kad jie tarnybos metu vyko į įvykio vietą, apieškojo vietovę ir surado cigaretes, jas saugojo, vėliau sukrovė į tarnybinį transportą. Įvykio vietos apžiūros faktą patvirtina tiek šio procesinio veiksmo atlikimo protokolas, o taip pat ir liudytojų G. P. bei J. M. parodymai.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje nenustatyta, kas įvykio vietoje nakties metu padarė foto nuotraukas. Liudytojas L. J. patvirtino, jog atlikdamas įvykio vietos ir daiktų apžiūrą fotografavo. Nuotraukos pridėtos prie įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo (priedas fotolentelė Nr. 1). Šią aplinkybę liudytojas patvirtino ir apklausiamas apeliacinės instancijos teisme.

Apeliantas nurodo ir tai, kad iš nuotraukų, pridėtų prie papildomos apžiūros protokolo, matosi, kad automobilio bagažinėje prie dėžių nėra kepurės. Iš tikrųjų prie papildomos įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo pridėtoje fotolentelėje automobilio bagažinėje įvykio vietos ir daiktų apžiūros metu rastos juodos spalvos kepurės nematyti, tačiau daiktai, kurie išvardinti 2015 m. kovo 14-15 d. įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole, tame tarpe ir kepurė, atlikus apžiūrą paimti. Šią aplinkybę patvirtino liudytoju apklaustas L. J., jis nurodė, kad paimti daiktai buvo nuvežti į (duomenys neskelbtini) užkardą, o vėliau visi daiktiniai įrodymai perduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams.

Priešingai nei nurodo nuteistasis, nė vienas iš byloje liudytojais apklaustų pasieniečių vienareikšmiškai nenurodė aplinkybės, kad cigaretės buvo rastos trijose vietose. Iš jau paminėtų liudytojų parodymų matyti, kad pareigūnai apie cigarečių radimo vietą davė nuoseklius ir vienodus parodymus, t. y., kad devynios juoda plėvele apvyniotos dėžės rastos miškelyje, penkios dėžės rastos automobilyje Volvo XC 70.

Nors apeliantas nurodo, kad ant automobilio raktelių bei pirštinių nebuvo ieškomi DNR pėdsakai, taip pat neieškota pėdsakų ant dėžių su cigaretėmis, tačiau baudžiamojo proceso įstatymai nenumato privalomų ikiteisminio tyrimo veiksmų renkant nusikalstamos veikos įrodymus, todėl tai, kad apelianto nurodomi konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atlikti, nėra baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimas. Tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo užfiksuotas rastų automobilio raktelių atitikimo automobiliui Volvo XC70 nustatymo faktas, vertinant įrodymų visetą, nėra reikšminga. Byloje nustatytas faktas, kad minėto automobilio rakteliai rasti šalia J. B. sulaikymo vietos, jais tyrėjas L. J., atlikdamas automobilio apžiūrą, atrakino įvykio vietoje rastą automobilį, pats J. B. iš pasienio pareigūnų stebėjimo lauko nebuvo dingęs, automobilyje rastas J. B. kvapas, todėl nėra pagrindo abejoti, kad būtent kaltinime nurodytu Volvo markės automobiliu ir šalia jo rastais rakteliais įvykio naktį naudojosi nuteistasis J. B..

Byloje nustatyta ir tai, kad ant kepurės, paimtos 2015-03-15 įvykio vietoje, apžiūrint automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su J. S. genotipu, tai konstatuota specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 94-95). Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant tirti pateiktos kepurės rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai, nepriklausantys J. B. (t.1, b. l. 88-89). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centras 2015-05-25 raštu informavo VSAT (duomenys neskelbtini) rinktinės ITS viršininką, jog specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytų žmogaus biologinių pėdsakų, rastų ant kepurės, genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti – J. S.. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas J. S. negalėjo paaiškinti kaip jo kepurė atsirado automobilyje Volvo XC70. Parodė, kad jam priklausantis automobilis Volvo taip pat buvo areštuotas, todėl jo kepurė per klaidą galėjo būti įdėta į automobilį Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 43-44) apie tai, kad kepurę galėjo pamesti grybaudamas arba ją galėjo palikti, kai dirbo pas J. B.. Apeliantas skunde akcentuoja šio liudytojo parodymus apie tai, kad J. S. kepurė per klaidą galėjo būti įdėta į automobilį Volvo XC70, tačiau toks liudytojo aiškinimas nepatvirtintas jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojui J. S. priklausantis automobilis ir automobilis Volvo XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sulaikyti vienu metu.

Įvertinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kurių visuma sudaro logišką įrodymų grandinę, patvirtinančią J. B. kaltę disponavus akcizais apmokestinamomis prekėmis jas gabenant, t. y. padarius BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl J. B. nepagrįstai inkriminuotos aplinkybės - bendrininkų grupės. Kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje nebuvo pagrindo išvadai, kad J. B., veikdamas bendrininkų grupe su kitais ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, neteisėtai gabeno akcizais apmokestinamas prekes.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. BK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį. Todėl, kaltinant bendrininkavimu darant ar padarius nusikalstamą veiką, taip pat turi būti nustatyta tos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta atitinkame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Bylos duomenys patvirtina, kad prieš J. B. sulaikymą, pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai, per vaizdo stebėjimo įrangą, matė kitus du asmenis, nešančius ryšulius link J. B., kurie iki pastarojo sulaikymo pabėgo. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami proceso veiksmai, siekiant nustatyti tuos asmenis, be to, nėra pradėtas, atliekamas ar atskirtas ir ikiteisminis tyrimas kitų nenustatytų asmenų atžvilgiu. Bendrininkų grupė J. B. inkriminuota nenustačius jokių objektyvių duomenų apie kitus asmenis, galėjusius prisidėti prie J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje visiškai nepagrindė išvados dėl J. B. bendrininkavimo su nenustatytais asmenimis. Todėl ši aplinkybė šalinama iš J. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos ir šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms (BPK 328 straipsnio 3 punktas).

Nuteistajam J. B. bausmė paskirta laikantis BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimų. Teismas, parinkdamas sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatė žymiai mažesnį nei numatytas bausmės vidurkis, artimesnį sankcijos minimumui. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas bausmei skirti svarbias aplinkybes. Paskirtoji bausmė – 150 MGL dydžio bauda nėra akivaizdžiai per griežta. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ir pašalinus aplinkybę, jog J. B. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, nėra pagrindo švelninti skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Nuteistajam paskirta bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nuosprendį pakeisti: pašalinti iš nuosprendžio aplinkybę, kad J. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, veikdamas bendrininkų grupe su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.