- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- BIK-88/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-45204-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Pranytė-Zalieckienė (pirm.), Eligijus Gladutis, Algimantas Valantinas
- Civilinis atsakovas
- UAB „M“
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Algimanto Valantino, spręsdama civilinės atsakovės UAB „M“ atstovo direktoriaus R. K. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties T. S. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Civilinės atsakovės UAB „M“ atstovas direktorius R. K. kasaciniu skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 4 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti iš dalies dėl netinkamai pritaikyto deliktinės atsakomybės pagrindo numatyto CK 6.264 straipsnio 3 dalyje ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai netinkamai taikė CK 6.264 straipsnio 3 dalį ir be teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš abiejų civilinių atsakovų solidariai, apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokio įstatymo, kurio pagrindu kiltų bendra abiejų civilinių atsakovų pareiga atlyginti nukentėjusiems asmenims jų patirtą neturtinę žalą. Teismai netinkamai nustatė atlygintinos neturtinės žalos dydžius, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes ir neteisingai suprato bei pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, nes neatsižvelgė į tai, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius 2021 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu nukentėjusiųjų atstovei V. K. išmokėjo vienkartinę 57 787,17 Eur išmoką už sūnaus S. P. žūtį. Aptariamu atveju nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų atliktų veiksmų bei realiai kilusių pasekmių, todėl nepagrįstai yra priteista iš bendrovės neturtinė žala ieškovų naudai. Teismai nepasisakė bei neįvertino S. P. atliktų veiksmų. S. P. prisiėmė riziką ir atliko veiksmus, dėl kurių atsirado nuostoliai ir kurių atsakovas (-ai) negalėjo kontroliuoti, o tai yra pagrindas atleisti civilinį atsakovą UAB ,,M“ nuo civilinės atsakomybės atlyginant žalą fizinio asmens mirties atveju. Apeliacine tvarka nagrinėjant civilinį ieškinį nebuvo svarstyta ir įvertinta apelianto civilinio atsakovo UAB „M“ finansinė padėtis, neatsižvelgta į kasatoriaus nurodytas aplinkybes, nelaimingą atsitikimą darbe lėmusius faktorius. Į bylą nebuvo pateikta jokių duomenų apie ieškovų psichologinę-psichinę sveikatą, kuriais remiantis būtų galima traktuoti, kad pastarieji išgyveno ypač didelius dvasinius išgyvenimus ir jų dvasinė bei emocinė psichologinė pusiausvyra buvo ženkliai pažeista. Civiliniai ieškovai nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos. Atsižvelgiant į išmokėtas sumas civiliniams ieškovams, patirtą civilinio atsakovo žalą, priteistina neturtinė žala civiliniams ieškovams turėjo būti gerokai sumažinta arba ieškiniai iš viso atmesti. Teismai neturtinės žalos atlyginimo klausimą turėjo išspręsti vadovaudamiesi minėta CK 6.264 straipsnio 1 dalimi ir nustatę deliktinės atsakomybės pagrindus turėjo teisę spręsti dėl žalos priteisimo iš asmens, samdžiusio darbuotoją, ir dėl kurio kaltės galimai įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. iš civilinio atsakovo UAB „M“, o ne iš civilinio atsakovo ir nuteistojo T. S. solidariai.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad neturtinės žalos dydžio klausimas paprastai yra ne teisės, bet fakto klausimas, priklausantis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijai. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrina, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-628/2022, 2K-227-697/2022 ir kt.). Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius savo skundą argumentuoja tuo, kad teismai netinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, taip pat ir susijusių su civilinio ieškinio dydžio pagrįstumu. Aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, tyrimas ir vertinimas yra paprastai baigiami apeliacinės instancijos teisme. Skunde išdėstytais teiginiais iš esmės yra keliamas fakto, o ne teisės taikymo klausimas. Nors kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, tačiau iš skunde dėstomų argumentų matyti, kad šie teiginiai grindžiami ne teisiniais argumentais, kurie pagrįstų, jog teismų išvados dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo padarytos aiškiai netinkamai pritaikius materialiosios teisės nuostatas, o tiesiog siekiama iš naujo įvertinti neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes ir padaryti priešingas išvadas, nei dėl šios dalies padarė apeliacinės instancijos teismas.
Kasaciniame skunde neteisingai nurodoma, kad teismai be teisinio pagrindo neturtinės žalos atlyginimą priteisė iš abiejų civilinių atsakovų solidariai, nes kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. gruodžio 13 d. nutarties, apeliacinės instancijos teismas neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems priteisė iš UAB „M“ ir subsidiariai iš nuteistojo T. S..
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti civilinės atsakovės UAB „M“ atstovo direktoriaus R. K. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.