Vilniaus apygardos teismo nutartis

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 18 d. sprendimu patenkino ieškinio dalį: priteisė ieškovui iš atsakovo 2476 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio už papildomai atliktus darbus, 220,12 Eur delspinigių, apskaičiuotų iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., ir 0,07 proc. dydžio delspinigius už priteistą darbo užmokesčio skolos sumą už kiekvieną kalendorinę dieną nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo bei 936 Eur advokato pagalbos išlaidų; panaikino Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. DGKS-4288; kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 60,66 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą.

6. Teismas nustatė, kad šalys 2011 m. vasario 23 d. sudarė darbo sutartį, pagal kurią ieškovas buvo įdarbintas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Gaminio ir pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vyriausiuoju specialistu; 2014 m. balandžio 14 d. šalių sudaryta darbo sutartis buvo pakeista – ieškovas pradėjo eiti Klimato kaitos programos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas; 2016 m. rugpjūčio 12 d. šalių sudaryta darbo sutartis dar kartą pakeista, ieškovas nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. perkeltas į Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Gaminio ir pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, t. y. grįžo dirbti į ankstesnį skyrių.

7. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. rugpjūčio 12 d. Paraiškų perdavimo-priėmimo aktas rodo, jog ieškovas atsakovui (tiesiogiai – jo vadovui) perdavė Klimato kaitos programos projektų skyriuje turėtas projektų bylas. Šios aplinkybės atsakovas neginčijo ir teigė, jog, vietoj ieškovo nepriėmus naujo darbuotojo į šį skyrių, atsakovas patikėjo ieškovui rinkti ir teikti informaciją apie projektus, jo administruotus dirbant Klimato kaitos programos projektų skyriuje, taip pat atlikti kai kuriuos projektų administravimo tęstinumui būtinus darbus, neviršijant jo naujai atliekamų Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyrius vyriausiojo specialisto funkcijų, darbo krūvio bei nustatyto darbo laiko režimo. Teismo vertinimu, tokia paties atsakovo išreikšta pozicija rodo, kad ieškovas tam tikrą laiką faktiškai dirbo už du skirtingų skyrių vyriausiuosius specialistus, gaudamas tą patį atlyginimą. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog, ieškovui 2016 m. rugsėjį grįžus į seną skyrių ir pradėjus jame vykdyti vyriausiojo specialisto funkcijas, jam būtų sumažintas darbo krūvis ar pakeistas darbo laiko režimas; nėra duomenų, kad į ieškovo vietą Klimato kaitos programos projektų skyriuje būtų priimtas naujas žmogus, kuriam būtų perduotos toliau administruoti ieškovo administruotų šio skyriaus projektų bylos; nėra duomenų, kad šiuos projektus priėmė ir užbaigė kiti skyriaus darbuotojai. Teismas pažymėjo, kad, priešingai, nei nurodo atsakovas, ieškovui buvo pateikiami ne vienkartinio pobūdžio pavedimai, bet ieškovas faktiškai užbaigė eilę Klimato kaitos programos skyriuje kuruotų projektų, kartu turėdamas ir naujus projektus Gaminio ar pakuotės atliekų tvarkymo programų skyriuje. Tai, kad vadovo pavedimai ieškovui buvo tęstinio pobūdžio, rodo byloje esantis ieškovo susirašinėjimas su trečiaisiais asmenimis, konkrečiai jam (ieškovui), o ne atsakovui ar kuriam nors atsakovo skyriui, adresuoti trečiųjų asmenų paklausimai pagal ieškovo Klimato kaitos programos skyriuje kuruotus projektus, taip pat ir atsakovo vadovo tiesiogiai ieškovui adresuotos rezoliucijos.

8. Teismas priėjo prie išvados, kad bylos medžiaga besąlygiškai patvirtina, jog ieškovas po 2016 m. rugpjūčio 12 d. įvykusio perkėlimo į Gaminio ar pakuotės atliekų tvarkymo skyrių tęsė darbus, priskirtus pagal kompetenciją Klimato kaitos programos skyriaus darbuotojams: 1) Vilniaus L. K. vidurinės mokyklos pastato atnaujinimo (modernizavimo) projektą: šis projektas 2016 m. rugpjūčio 12 d. paraiškų priėmimo-perdavimo aktu buvo perduotas tiesiogiai atsakovo vadovui, tačiau ieškovas atliko aplinkosauginį-techninį vertinimą, ieškovo vykdytus darbus šiame projekte patvirtina į bylą pateiktas susirašinėjimas dėl projekto vertinimo, susitikimai su pareiškėju, konsultavimas, kurį įrodo ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas, Vilniaus L. K. mokyklos 2016 m. gruodžio 29 d. raštas Nr. SD-359, kuris 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovo vadovo rezoliucija pavestas tvarkyti ieškovui, tuo metu jau dirbusiam Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo Gaminio ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriuje; 2) Biokuro katilų rengimo UAB „Telšių vandenys“ administracinio pastato šildymui projektą: šis projektas 2016 m. rugpjūčio 12 d. paraiškų priėmimo perdavimo aktu taip pat buvo perduotas atsakovo vadovui, tačiau po šios datos ieškovas atliko paraiškos vertinimą, siuntė pareiškėjui pastabas, vertino pareiškėjo pateiktus patikslintus duomenis, bendravo su pareiškėju, parengė projekto vertinimo ataskaitą; 3) UAB „Egritmeda“ biokuro gamybos iš kirtimo atliekų plėtros ir modernizavimo projektą: šis projektas 2016 m. rugpjūčio 12 d. taip pat buvo perduotas atsakovo vadovui, tačiau vėlesne data datuotose dokumentuose matyti, kad, pareiškėjui nepateikus reikalautų privalomų dokumentų, būtent ieškovas, o ne tam tikras Klimato kaitos skyriaus specialistas, parengė pareiškėjui raštą „Dėl projekto paraiškos atmetimo“, kuriame kaip rengėjas nurodytas ieškovas; 4) UAB „Kietasis biokuras“ biokuro ruošos iš miško kirtimo atliekų proceso optimizavimo projektą: po šio projekto perdavimo 2016 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui būtent ieškovas vertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir rengė projekto vertinimo ataskaitą. Tokių projektų buvo dar devyni – tai įrodo ieškovo į bylą pateikti nenuginčyti rašytiniai dokumentai.

9. Teismas taip pat pažymėjo, kad apklaustas kaip liudytojas A. D. (posėdžio garso įrašo 01:02:30–01:17:55) parodė, jog ieškovas dirba jo kuruojamame Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriuje prie atliekų tvarkymo programų. Liudytojas teigė žinąs, kad direktorius asmeniškai nukreipdavo Klimato kaitos skyriaus projektus ir tam tikrus pavedimus ieškovui, nors tai nebuvo įprasta praktika; paprastai pavedimus direktorius adresuoja jam, kaip skyriaus vedėjui, o jis – projektą kuruojančiam asmeniui. Liudytojo teigimu, jis nežino, kas lėmė tokią situaciją, bet mano, jog galbūt direktorius suvokė, kad jis, kaip skyriaus vedėjas, nesutiks, jog jo skyriaus žmogus dirbtų kito skyriaus darbą. Tokia situacija nebuvo įprastinė. Darbo krūviai ieškovui buvo dideli, gerokai viršijo įprastinius. Pasak liudytojo, ieškovo darbo krūvis jo vadovaujamame Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriuje nebuvo sumažintas, ieškovas šio klausimo nekėlė, nors jo darbas skyriuje dėl papildomo užimtumo su buvusiais projektais strigo. Liudytojas parodė, kad ieškovas jam sakė, jog direktorius žadėjo papildomą apmokėjimą, todėl ir dirba. Apklausta kaip liudytoja L. P. (posėdžio garso įrašo 01:19:26–01:27:30) teismui aiškino, kad tais atvejais, kai ji likdavo dirbti po darbo valandų, dažnai matydavo dirbantį ir ieškovą; girdėjo bendradarbius kalbant, kad jis dirba daugiau, nes nori papildomai užsidirbti, kad taip sutarta su vadovu.

10. Teismas, atmesdamas atsakovo argumentus dėl ieškovo pateikto garso įrašo įrodomosios galios stokos, pažymėjo, kad darbo ginčas nagrinėjamas kompleksiškai vertinant visus byloje surinktus įrodymus (liudytojų parodymus, ieškovo pateiktą garso įrašą, rašytinius dokumentus), ir įrodymų visumos analizė teikia pagrindą daryti pakankamai tvirtą prielaidą, jog buvo ieškovo įvardytos aplinkybės dėl papildomo darbo.

11. Pagal ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 197 straipsnio nuostatas papildomų darbų buvimas ir galimybė už juos sumokėti turėjo būti užfiksuota raštu darbo ar kolektyvinėje sutartyje, o pagal DK 217 straipsnio ir 276 straipsnio 1 dalies nuostatas darbuotojas turėjo galimybę atsisakyti vykdyti pareigybės aprašyme neįvardytas darbo funkcijas. Tačiau teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo atveju svarbu atsižvelgti į ieškovo atliktų darbo funkcijų tapatumą jam dirbant tose pačiose pareigose tik skirtinguose atsakovo įstaigos skyriuose, taip pat tai, kad jis, kaip darbuotojas, pagal kone identiškų pareiginių instrukcijų 9.16 punktą negalėjo nepaklusti vadovo žodiniam nurodymui, juolab kad, gavęs vadovo žodinį nurodymą, taip pat gavo žodinį vadovo pažadą sumokėti už papildomus darbus, ir turėjo pakankamai pagrįstą lūkestį užsidirbti. Be to, įrašo darbo sutartyje DK 197 straipsnio turinio prasme pareiga tenka darbdaviui, o ne darbuotojui. Teismas pažymėjo, kad atsakovo patvirtinto Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sistemos aprašo nuostatos leidžia mokėti darbuotojams daugiau, nei numatyta darbo sutartyje, kai yra šio aprašo 8 dalyje įvardyti pagrindai, ir tai netiesiogiai patvirtina tiek darbdavio pareigą tinkamai, raštu įtvirtinti papildomų darbų buvimo faktą, tiek ir priemokos už juos galimybę.

12. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovas visiškai įrodė aplinkybes dėl papildomo darbo jo nurodytu metu buvimo (CPK 178 straipsnis), ir nusprendė panaikinti Darbo ginčų komisijos 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą.

13. Dėl prašomo priteisti darbo užmokesčio už papildomai atliktus darbus dydžio teismas nurodė, kad ieškovas šį reikalavimą grindžia skaičiavimais, kiek valandų sugaišo dirbdamas prie įvardytų projektų, ir prašo priteisti sumą, didesnę, negu nurodė 2017 m. liepos 5 d. pareiškime Darbo ginčų komisijai. Teismo vertinimu, ieškovo pateikto hipotetinio skaičiavimo, grindžiamo tik ieškovo teiginiais ir subjektyviais vertinimais, nepakanka prašomai priteisti sumai pagrįsti. Be to, aptartame garso įraše iš ieškovo pokalbio su tuomečiu įstaigos vadovu aišku, kad, kalbant apie atlygį už papildomai atliekamus darbus, tartasi dėl dviejų mėnesių darbo užmokesčio ieškovui išmokėjimo, ir tokiam darbuotojo pasiūlymui tuometis darbdavio atstovas neprieštaravo. Dėl to teismas sprendė, kad faktinis darbo santykio šalių susitarimas dėl atlygio už papildomai atliktus darbus buvo būtent dėl dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

14. Teismas, remdamasis tuo, kad pagal byloje esančius rašytinius įrodymus ieškovo mėnesinis darbo užmokestis – 1237,98 Eur, nusprendė priteisti jam iš atsakovo 2476 Eur (neatskaičius mokesčių) už papildomai atliktus darbus. Dėl atsakovo pozicijos, kad ieškinio tenkinimo atveju būtų pagrindas priteisti tik apie tarnybinio atlyginimo dydžio, t. y. 669,18 Eur, dviejų išmokų priteisimą, teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė argumentų tokiai savo pozicijai pagrįsti. Ieškovo mėnesio darbo užmokestis susidėjo iš tarnybinio atlyginimo (669,18 Eur) ir priedo (568,80 Eur), kurio darbdavys nedetalizavo (neaiški kas mėnesį mokamų priedų kilmė, neaišku, kokia yra pastovioji ir kintamoji atlyginimo dalys). Dėl to teismas sprendė, kad darbo užmokestis, apie kurį kalbama garso įraše ir kuris nurodytas ieškovo atsakovui adresuotame bei jo vadovo V. Š. vizuotame prašyme, yra būtent darbo užmokestis, nurodytas atsakovo pažymoje, t. y. 1237,98 Eur per mėnesį.

15. Dėl prašomų priteisti delspinigių teismas pažymėjo, kad ginčo šalis tebesieja darbo teisiniai santykiai. Ginčo atsiradimo metu (iki 2017 m. liepos 1 d.) galiojusio DK 201 straipsnio 1 dalyje buvo nurodyta, kad darbo užmokestis mokamas ne rečiau nei vieną kartą per mėnesį. Nukrypimas nuo tokios darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos laikomas DK 201 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Už šį pažeidimą darbdaviui taikoma iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 207 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė – skaičiuojami delspinigiai už pažeidimo laikotarpį. Pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymo (galiojusio iki 2017 m. liepos 1 d.) 2 straipsnio 1 dalį, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydis – 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje (jeigu jos nėra, o ginčo atveju – jos nėra) sutartyje arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Delspinigių įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministro indeksuojamas atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. A1-36 dėl delspinigių dydžio patvirtinimo delspinigių dydis ginčui aktualiu laikotarpiu – 0,07 proc. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas 2017 m. gegužės 11 d. oficialiai kreipėsi į atsakovą su prašymu sumokėti darbo užmokestį už papildomai atliktą darbą, teismas būtent šį momentą, o ne darbo projektuose pabaigą, kaip nurodė ieškovas, laikė delspinigių skaičiavimo eigos pradžia, ir nurodė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui 220,12 Eur delspinigių, apskaičiuotų už 127 kalendorines dienas nuo 2017 m. gegužės 19 d. (2017 m. gegužės 11 d. plius 7 kalendorinės dienos) iki kreipimosi į teismą dienos, t.y. iki 2017 m. rugsėjo 22 d., ir po 0,07 proc. dydžio delspinigius už priteistą sumą nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki šio teismo sprendimo įvykdymo.

Žemesnės instancijos teismas

16.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad yra įrodytos ieškovo įvardytos aplinkybės dėl papildomo darbo ir atlyginimo už jį. Atlikti papildomą darbą (DK 114 straipsnis) darbuotojas galėjo, jeigu to nedraudė įstatymai ir jeigu buvo susitarimas, kad jis toje pačioje darbovietėje eis tam tikras papildomas pareigas arba dirbs tam tikrą papildomą (sutartyje nesulygtą) darbą. Toks susitarimas turi būti įformintas rašytiniu dokumentu (DK 99 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nebuvo pasiekta, rašytine forma susitarimas dėl papildomo darbo nepasirašytas (aptariant tai galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas (modifikuojant darbo sutartį). Be to, papildomam darbui būdingas jo nuolatinumas, kurio ieškovas neįrodė. Priešingai, byloje pateikti faktai tik patvirtina buvus nenuolatinio pobūdžio pavedimus (veiksmus), susijusius su ieškovo iki perkėlimo kitame skyriuje vykdytomis funkcijomis. Šalių ginčo aplinkybes tinkamai Darbo ginčų komisija, 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendime Nr. DGKS-4288 konstatavusi, kad nėra duomenų, jog šalys būtų aptarusios papildomų darbų kiekį ir apmokėjimo už juos sąlygas.

16.2. Ieškovas Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektą skyriaus vyriausiuoju specialistu priimtas dirbti (pakeitus darbo sutartį) 2016 m. rugsėjo 5 d. Iki tol ji dirbo Klimato kaitos programos projektų skyriuje vyriausiuoju specialistu. Kadangi dėl darbo funkcijų pasikeitimo buvo būtina perduoti atliktus darbus ir nebaigtų projektų vertinimą, o naujas darbuotojas dėl tam tikrų nuo darbdavio nepriklausančių aplinkybių nebuvo priimtas, ieškovui darbdavys patikėjo rinkti ir teikti informaciją apie jo administruotus projektus Klimato kaitos programos projektų skyriuje, taip pat atlikti kai kuriuos projektų administravimo tęstinumui būtinus darbus, neviršijant jo naujai atliekamų Aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vyriausiojo specialisto funkcijų bei darbo krūvio, taip pat ir nustatyto darbo laiko režimo. Tokios užduotys galėjo būti laikinai pavedamos siekiant biudžetinės įstaigos strateginių tikslų, užtikrinant administruojamų projektų vertinimą ir jų įgyvendinimo priežiūrą bei atsiskaitomybę. Ieškovui buvo pateikiami nenuolatiniai ir vienkartinio pobūdžio pavedimai atlikti teikiant su jo buvusiomis darbo funkcijomis susijusią informaciją bei projektų administravimo tęstinumui būtinus veiksmus, iš esmės dėl tapačių funkcijų, kurios atliekamos ir dirbant Aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vyriausiuoju specialistu. Dėl to šios darbo funkcijos negali būti laikomos papildomomis, nes jos tapačios prieš tai ieškovo vykdytoms Klimato kaitos programos skyriaus vyriausiojo specialisto funkcijoms.

16.3. Ieškovas neprašė sudaryti darbo sutarties papildymą rašytine forma, aptariant papildomų užduočių atlikimą galiojančioje darbo sutartyje, keičiant sutarties sąlygas (darbo sutarties modifikavimas). Ieškovo vykdytų vienkartinio ar nenuolatinio pobūdžio pavedimų darbdavys nelaikė papildomais darbais, jis neturėjo pareigos įforminti darbo sutarties pakeitimų. Neneigtina, kad darbuotojas turi pagrįstą lūkestį užsidirbti daugiau, jeigu yra galimybė, tačiau dėl to turi būti sudarytas tinkamai ir teisėtai rašytine tvarka įforminamas susitarimas. Nesant tokio susitarimo, pagrįstas darbuotojo lūkestis negali atsirasti. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbi aplinkybė, kad darbdavys yra biudžetinė įstaiga, jos darbas yra organizuojamas atsižvelgiant į turimus finansinius ir žmogiškuosius resursus bei finansavimo šaltinį - biudžeto asignavimus, o ir darbdaviui įprastai yra keliami aukštesni formalaus pobūdžio (tiek finansinio, tiek veiklos reglamentavimo ir darbo organizavimo) reikalavimai. Dėl to ieškovas turėjo ne tik galimybę, bet ir pareigą nepaklusti vadovo žodiniam nurodymui ir, kol nesudarytas rašytinis susitarimas ar priimtas kitoks darbdavio rašytinis pavedimas, atsisakyti dirbti papildomą darbą. Tokios darbuotojo teisės ir pasirinkimo galimybės numatytos DK 217 straipsnyje, 276 straipsnio 1 dalyje, 197 straipsnio 1 dalyje. Atlikti teisėtus papildomus vienkartinio ir nenuolatinio pobūdžio pavedimus, taip pat tuos, kuriuos atlikti įpareigoja sudaryta darbo sutartis (nagrinėjamu atveju ieškovas vykdė būtent tokius pavedimus), darbuotojas privalo.

16.4. Teismas konstatavo, kad ieškovas dirbo papildomą darbą, tačiau tinkamai nekvalifikavo šių santykių. Teismas nenustatė, kada buvo pasiektas susitarimas dirbti papildomą darbą, dėl kokio dydžio atlygio šalys susitarė. Būdas, kurį pasirinko teismas, nustatydamas ieškovui mokėtiną atlygį, neatitinka teisės aktų reikalavimų. Be to, ieškovo darbo užmokestis, sulygtas pagal darbo sutartį laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. vasario 1 d., buvo 669 Eur (ieškovo tarnybinis atlyginimas). Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo mėnesinis darbo užmokestis – 1237,98 Eur. Tokio dydžio darbo užmokestis būtų tuomet, jeigu būtų nustatytas tarnybinio atlyginimo priedas, kuris skiriamas už aukštą kvalifikaciją, skubių bei svarbių užduočių vykdymą, ieškovui atliekant darbo funkcijas Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Gaminio ir pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriuje. Toks priedas nustatomas tik esant faktinėms prielaidoms ir tik priėmus darbdavio vidaus administravimo sprendimą teisės aktų nustatyta tvarka.

16.5. Teismas, priteisdamas ieškovui dviejų vidutinių algų sumą, neatsižvelgė į tai, kad, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalimi, biudžetinių įstaigų darbuotojams, kurių darbo užmokestis, įsigaliojus šiam įstatymui, yra mažesnis, palyginus su iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusiu darbo užmokesčiu, ne ilgiau kaip iki 2017 m. sausio 31 d. mokamas iki 2016 m. gruodžio 31 d. jiems nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedais). Atsakovo direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. B-5 „Dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokesčio nustatymo nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.“ ieškovui iki 2018 m. sausio 31 d. nustatytas 2016 m. gruodžio mėnesį nustatytas darbo užmokestis (tarnybinis atlyginimas su priedu). Remiantis šiuo įsakymu, ieškovui nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 31d. buvo mokamas 1237,98 Eur atlyginimas. Teismas neturėjo jokio pagrindo konstatuoti, kad ginčo atveju buvo susitarta būtent dėl tokio dydžio atlygio už papildomus darbus. Toks darbo santykių dalyvių susitarimas prieštarautų darbo užmokesčio biudžetinėse įstaigose reglamentavimui ir negalėtų būti įgyvendintas.

16.6. Teismas, pasisakydamas dėl įrašo darbo sutartyje nebuvimo, netinkamai taikė darbo sutarties turinį ir formą reglamentuojančias teisės normas, neteisingai vertino šalis siejančius santykius. Susitarimas dėl papildomo darbo ir apmokėjimo už jį yra būtinosios darbo sutarties sąlygos (DK 95 straipsnis). Būtinųjų darbo sąlygų esmė yra ta, kad, nesusitarus dėl bent vienos sąlygos, darbo sutartis negali būti vertinama kaip sudaryta. Darbo apmokėjimo sąlygos yra esminė darbo sutarties, taip pat ir papildomos darbo sutarties sąlyga, jeigu papildoma darbo sutartimi pavedami dirbti kiti darbai ir siekiama už juos papildomai gauti apmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1385/2002). Nagrinėjamu atvejui tarp apelianto ir ieškovo nebuvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, kaip reikalaujama pagal DK 197 straipsnį, nebuvo žinomos papildomų darbų apimtys, pasiekiamų darbų rezultatai, papildomų darbų apmokėjimo sąlygos.

16.7. Teismas, atmesdamas atsakovo prašymą nepripažinti ieškovo reikalavimo sumokėti už papildomus darbus, neteisingai vertino tarp šalių susiklosčiusius santykius. Dėl to teismas netinkamai pritaikė teisės normas dėl užmokesčio už papildomus darbus ir nepagrįstai priteisė ieškovui 2476 Eur už papildomai atliktus darbus. Nebuvo šalių pasirašyto susitarimo dėl papildomo darbo, nebuvo aptartos būtinosios sąlygos, ieškovas prašomą priteisti sumą nurodė hipotetiškai, skaičiuodamas prie projektų dirbtas valandas, kurios pagrįstos tik subjektyviais ieškovo vertinimais. Ieškovo vidutinis darbo užmokestis nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. vasario 1 d. buvo 1237,98 Eur, kuris susidėjo iš tarnybinio atlyginimo 669,18 Eur ir priedo 568,80 Eur. Atlyginimo priedas ieškovui buvo skiriamas atsakovo direktoriaus įsakymais už aukštą kvalifikaciją, skubių bei svarbių užduočių vykdymą. Kadangi tarp atsakovo ir ieškovo nebuvo rašytinio susitarimo, nebuvo sulygta dėl tikslaus darbo užmokesčio, darbų apimties, koks darbo rezultatas turi būti pasiektas, teismas neturėjo teisinio pagrindo priteisti ieškovui atlyginimą už papildomai atliktus darbus.

Žemesnės instancijos teismas

16.9. Teismas netinkamai vertino byloje apklaustų liudytojų parodymus. Teismas vertino apklausto kaip liudytojo atsakovo direktoriaus pavaduotojo A. D. pateiktą informaciją apie ieškovo darbo krūvį, kaip ženkliai viršijantį įprastinį ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Gaminio ir pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriuje nesumažintą, nors ši informacija nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais ir nesudarė teismui pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas buvo sudaręs susitarimą su direktoriumi dėl papildomo darbo. Tokias aplinkybes paneigia visų atsakovo darbuotojų, dirbančių su projektų vertinimu, siunčiamų raštų (dokumentų) duomenys, pateikti iš Dokumentų valdymo informacinės sistemos. Informacija apie darbuotojų parengtų ir siunčiamų dokumentų kiekį nepatvirtina, kad ieškovo darbo krūvis buvo gerokai viršijantis įprastinius kitų įstaigos darbuotojų darbo krūvius. Liudytoju apklaustas atsakovo direktorius V. Š. teigė, kad su ieškovu nebuvo susitarta dėl papildomo darbo.

16.10. Teismas, nustatęs, kad faktiškai buvo atlikti darbai, turėjo vertinti, ar šie darbai negali būti kvalifikuoti kaip viršvalandžiai arba kaip darbų masto padidinimas. Taikant darbo teisės normas vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros.