Telšių apylinkės teismo nuosprendis, 1-28-715/2021

Teismas: Telšių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2021-05-13
Bylos Nr.: 1-28-715/2021
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-02819-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Silva Plungienė
Kaltinamasis: M. B.
Nukentėjusysis: V. G.
Advokatai: Rolandas Tamašauskas

Kategorijos

1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-28-715/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02819-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5 (S)

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 13 d.Mažeikiai

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Plungienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vidai Šurpienei,

dalyvaujant prokurorei Olgai Alibajevai, kaltinamajam M. B., jo gynėjai Jelenai Pališaitienei, nukentėjusiajam V. G., jo atstovui advokatui Rolandui Tamašauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2014-06-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnio 1 dalį, 2019-10-29 pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimu, paskiriant įpareigojimus, bausmės neatlikęs,

kaltinamas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. B. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent 2020 m. sausio 19 d. naktį, apie 3 val., prie namo (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, tarpusavio konflikto metu susimušė su V. G., susikibdami tarpusavyje bei nukrisdami ant šalimais esančio automobilio variklio dangčio, nuo kurio abiem susikabinusiems nugriuvus ant grindinio bei nukentėjusiajam gulint ant žemės, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, durtinėmis - pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu – galimai peiliu, ne mažiau penkis kartus dūrė V. G. į dešinės rankos, kairės menties ir juosmens sritis, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą dešiniajame dilbyje, kairės menties srityje, juosmens kairėje, trauminį pneumohidrotoraksą, durtinį – pjautinį pilvo sužalojimą su pasaito, plonosios žarnos pažeidimais ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Kaltinamojo parodymai ir paaiškinimai

Kaltinamasis M. B. teismo posėdyje kaltu neprisipažino. Parodė, kad tą vakarą jam nuo 17-18 valandos per Facebook rašė pažįstama R. M.. Jis su ja susitikinėdavo, kai būdavo išvažiavęs jos vyras. Šeštadienį prieš 20 val. ji paskambino ir kvietė atvažiuoti. Jis parduotuvėje nusipirko brendžio, viskio, išsikvietė taksi ir nuvažiavo. Ji jau buvo gerokai išgėrusi, puošėsi, rengėsi eiti į šokius. Jis nenorėjo niekur eiti, jie išgėrė po dvi „čierkas“ ir po kokių 10-15 minučių jis išėjo, savo gėrimus išsinešė. Jį pasikvietė atvažiuoti E.. Apie 21 val. jie E. namuose pradėjo gerti vieną butelį, paskui pradėjo gerti antrą butelį ir jis pasakė, kad jau važiuoja namo. Nusileido abu į apačią ir išsiskirstė – jis išėjo link parduotuvės Ąžuolas, apie 23 val. sėdo į taksi ir išvažiavo. E. išėjo į kitą pusę. Važiuodamas paskambino J., jis statosi namą, tai pas jį ir užvažiavo. Gėrė su juo ir ten pasiliko nakčiai. Ryte nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį, su J. pataisė „dūšią“ ir išėjo į tokius miškus, kur renkasi pastoviai geriantys. Gėrė nuo šeštadienio iki trečiadienio, per tas dienas pametė telefoną. Kai parėjo namo, mama pasakė, kad pareigūnai jo ieškojo. Išsimiegojęs išvyko į policiją. Jį apklausė, jis davė parodymus, jam darė kažkokią ekspertizę, nes buvo įsipjovęs į pirštą. Vėliau jį suėmė. Nukentėjusiojo nesužalojo, jį pirmą kartą pamatė akistatos metu. Neprisimena, kur susižalojo ranką, ar namuose, ar pas J.. Atrodo, kad namuose įsipjovė, netyčia užkliuvo už krokodilo – prietaiso gipsui dėti. Namuose pas jį antrame aukšte yra daromas remontas, ko gero ten įsipjovė. Tai buvo šeštadienį apie 16-17 val. Apsivyniojo tualetiniu popieriumi, ne bintu, buvo įpjautas kairės rankos vidurinis pirštas, nežymus sužalojimas. Naktį, kurią nurodyta, kad įvyko įvykis, jis su R. M. telefonu nekalbėjo. Po įvykio, tikslios dienos nepamena, skambino R. M. ir prašė išmesti jo rūbus, nes turėjo grįžti jos vyras. Jam nustatytas ir krumplio sužalojimas, tai senas sužalojimas, nes jis sportuoja, turi sporto kriaušę. Sausio 19 d. 8 val. ryte jis nebuvo Mažeikių mieste. Jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, norėtų gydytis. Šiuo metu dirba, betonuoja, turi verslo liudijimą.

Nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai

Nukentėjusysis V. G. teismo posėdyje parodė, kad 2020 m. sausio 18 d., šeštadienį, dieną pradėjo gerti alkoholį savo namuose, išgėrė tris ar keturis butelius alaus. Paskui jam pritrūko kompanijos, todėl jis paskambino E. ir nuėjo pas jį į svečius. Jis gyvena gal už kilometro, link parduotuvės Moki Veži. Vilkėjo oranžinę striukę, juodus batus Adidas firmos, juodas kelnes Nike firmos, maikutę Adidas firmos. Užėjus pas E., ten buvo kaltinamasis. Bute jie buvo trise su E. ir kaltinamuoju, išgėrė kartu gal pusę butelio degtinės, buvo jau prietema. Daugiau nelabai ką atsimena. Pamena, kad buvo kieme, pajuto, kad yra sužalotas, pradėjo šaukti greitąją, pajuto skausmą, troškulį, šaltį. Nežino, ar M. B. jam dūrė peiliu, nepamena, kas ten buvo, neatsimena to momento, kai jam dūrė. Prieš sužalojimą kalbėjo su kažkokiu žmogumi, kuris klausė, ar jis žino, kas jis toks. Buvo du žmonės, jis atpažino kaltinamąjį, kai jau gulėjo ant žemės jie nubėginėjo nuo jo, pajuto skausmą, prašė kviesti greitąją. Nepamena, ar tas vyras, kuris klausė, kas jis toks, yra panašus į tą, kuris nubėgo. Nepamena, kad bute būtų konfliktavę. Nuo tada, kai išėjo į lauką iki šauksmo kviesti greitąją, jis prisimena tik tai, kad kalbėjo su vienu žmogumi ir nubėgantį siluetą. Pagalbą kvietė E.. Kitą dieną po operacijos, kai gulėjo reanimacijoje, buvo atėję policijos pareigūnai apklausti, dar lankė tėvai, E., bet tėvas jį išvarė. E. ateidavo kiekvieną dieną, siūlė pinigus, sakė „gal susitarkime“, kad gauti švelnesnę bausmę, sakė, kad gali duoti 5 tūkstančius, po parodymų dar 5 tūkstančius. E. nieko nesakė apie tai, kas jį sužalojo, bet jis suprato, kad E. kažkam tarpininkavo. Prašo priteisti apie 50 tūkstančių eurų turtinės ir neturtinės žalos. Turtinė žala – tai rūbai, apie 1000 eurų, vaiko išlaikymas, nes jis negalėjo išvažiuoti dirbti į užsienį ir išlaikyti vaiko. Neturtinė žala – tai skausmas, vaistai, savaitė reanimacijoje ir savaitė palatoje, po to perrišimai, gal dvi savaites ėjo į ligoninę, gal mėnesį namuose, psichologinė pagalba, ėjo pas psichiatrą, buvo labai didelė baimė, bijojo į gatvę išeiti, jam išrašė vaistus. Pilvo skausmai nepraeina, labai skauda pilvo sritį. Kai negalėjo dirbti, negavo pajamų – jo atlyginimas buvo 2500 eurų, o pašalpa 660 eurų, nedarbingumo išmokos negavo, nes Lietuvoje nedirbo, o užsienyje iš karto jį atleido iš darbo, nes jis buvo reanimacijoje ir nepranešė. Anksčiau dirbo statybose, o dabar išvežioja laikraščius, dirba naktinį darbą, nes nebeturi sveikatos dirbti prie statybų. Pusę metų negali dirbti jokio fizinio darbo. Pasikeitė asmeninis gyvenimas, anksčiau turėjo draugų, visur lankydavosi, o dabar tik su šeima būna. L. R. M. nepažįsta, anksčiau jos nėra matęs, pas ją bute nėra buvęs. Po įvykio jo podukra E. M. rodė jam kaltinamojo nuotrauką, ji minėjo, jog tai R..

Liudytoja L. P. teismo posėdyje parodė, kad nepažįsta nei kaltinamojo, nei nukentėjusiojo. Gal prieš pusę metų, sausio mėnesį šventė gimtadienį, ji buvo blaivi, nes vairavo. Vėlai vakare išėjo į kiemą užvesti ir pašildyti automobilio. Priėjusi prie savo mašinos pamatė, kaip automobilių stovėjimo aikštelėje keturi vaikinai žodžiuojasi tarpusavyje. Ji girdėjo tokius pasakymus „aš atvažiuosiu pas tave į kaimą ir primušiu“, o kito asmens žodžiai buvo “atvažiuok, atvažiuok, papjausiu kaip šunį“. Ji bandė juos raminti, kad jie taikiai išsiskirtų. Jie kaip ir buvo jau išsiskyrę, du į vieną pusę nuėjo, du į kitą pusę, nukentėjusysis išsinėrė iš draugo ir puolė ant kito vaikino, jie ten susistumdė, krito ant žemės, ant mašinų. Ji pradėjo šaukti, kad kvies policiją, jie pradėjo muštis, stumdytis, ji tuo metu neprisiminė adreso, kur kviesti policiją. Išsitraukė telefoną, sakė, jog kvies policiją, jie buvo ant žemės. Kai pamatė, kad ji atėjo su telefonu ir jau yra surinkusi policijos numerį, jie pašoko, iškėlė rankas ir pasakė, kad viskas, viskas mes išsiskirstome, tie du vaikinai greitai nubėgo. Nukentėjęs pradėjo šaukti, kad jį padūrė. Jos draugai nusileidę į apačią dar bandė gaudyti juos, bet jie pabėgo. Buvo keturi, du nubėgo, tas kuris padūrė ir jo draugas nubėgo. Liko tas, iš kurio nukentėjęs išsinėrė, liko nukentėjęs ir jo draugas, tas draugas jį pakėlė ir jie abu nuėjo gal 100 ar 200 metrų, užėjo už namo kampo. Per kampą ji pamatė, kad nukentėjęs guli ant žemės, o tas draugas vaikščiojo aplinkui su telefonu ir skambino į greitąją. Ji bandė padėti, nukentėjęs sakė, kad nori gerti, jam silpna. Striukė buvo kruvina, kairė pusė, ji dar bandė užspausti žaizdą, bet visa striukė jau buvo kruvina. Ji pačios žaizdos nematė. Niekas iš striukės neiškrito. Nukentėjęs buvo neblaivus, jautėsi kvapas, koordinacija buvo ne tokia, kaip blaivaus. Pamatė, kad atvažiuoja policijos pareigūnai, nuketėjusiojo draugas sakė jai pasišalinti, nes dar turės problemų, tad ji pasišalino. Kad tas vienas buvo nukentėjusiojo draugas ji suprato iš to, kad kai dviese konfliktavo tarpusavyje, jis sakė „einam, einam, užteks“, o ir iš kitų dviejų vienas sakė kad „einam, einam“. Sprendžia, kad tie du vyrai, kur nubėgo, buvo jauni, nes labai greitai nubėgo, buvo juodai apsirengę.

Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, jog su kaltinamuoju yra draugai. Nukentėjęs yra pažįstamas, iki įvykio su juo bendravo apie pusę metų, bet šiuo metu santykių nebepalaiko. Sausio 18 ar 19 d. jis sėdėjo namuose, (duomenys neskelbtini), buvo su draugu A. P.. Apie 20-21 val. pas jį atėjo M. B.. A. P. reikėjo važiuoti į Rygą, tad jį išlydėjo. Su M. B. bendravo, išgėrė alaus ir degtinės. Apie 22-23 val. M. pasakė, kad jam reikia namo ir jis su kažkuo susiskambino ir išvyko. Tą pačią naktį jiems baigiant gerti, gal 24 val. ar 1 val. jam paskambino nukentėjęs V., pasiūlė susitikti, tad jį parsivedė į savo namus. Jie buvo dviese, gėrė alų. V. pasakė, kad jam reikia cigarečių ir pasiūlė eiti iki degalinės, jis sutiko. V. buvo visai girtas. Nuėjus į Rimi aikštelę, V. sustojo prie savo mašinos ir palaukė, kol jis nueis į degalinę nusipirkti cigarečių. Parėjus, V. pradėjo sakyti, kad reikia mašiną parvaryti į kiemą, jis buvo visai girtas, tad jis jam sakė, kad nevarytų. V. buvo susipykęs su drauge, tad jis pasiūlė, jog gali eiti pas jį išmiegoti, jeigu moteris jį išvarys. V. išlingavo į namus, o jis išėjo pas draugus, buvo gal valandą. Eidamas namo, apie 3 val. nakties, netoli savo namų, prie laiptinės ties 57 namu, pamatė gulintį V., šalia buvo nepažįstama moteris ir vyriškis. Tiems žmonėms pasakė pasišalinti, kad jiems nebūtų bėdų. Prieš iškviečiant greitąją, jam pasakė prispausti kraują, kad nebėgtų. Šalia gulinčiojo buvo juodos ar baltos spalvos metalinė lazdelė, tą lazdelę jis patraukė. Kai jau atvažiavo greitoji ir policija, tų žmonių jau nebebuvo. Jis padėjo įkelti nukentėjusį į greitąją, atnešė vandens atsigerti, su juo ligoninėje prabuvo apie 5 val., vėliau lankė ligoninėje. Įvykio nematė, nežino, kas ir kaip atsitiko. Jis nukentėjusiajam išgelbėjo gyvybę, tačiau padėkos nesulaukė, vietoj to nukentėjusysis jį šmeižia. V. iš ligoninės atvažiavo pas jį pasišnekėti, sakė, jog duos 5 tūkstančius, jeigu jam pritars. Už ką siūlė pinigus, jis nesuprato. Po mėnesio nuo V. žmonos ar sugyventinės V. M. per Facebook sulaukė grasinimų.

Liudytojas D. P. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, nukentėjusįjį pažįsta, jų santykiai geri. Kad jo draugas V. yra sužalotas, sužinojo iš V. draugės V., ji parašė, kad V. ligoninėje, prašė nuvežti ją į ligoninę, policiją. Išvakarėse jam buvo skambinęs V., kvietė ateiti pas E., girdėjosi šurmulys. Po kažkiek dienų kalbėjo su nukentėjusiuoju, bet jis neprisiminė, kas jį sužalojo. V. įvardijo, kad jį sužalojo R., nežino, ar tai pavardė, ar pravardė, pasakojo, kad baliavojo kartu su R. pas E., susiginčijo su R. ir išėjo į lauką išsiaiškinti, tada buvo subadytas.

Liudytojas J. P. teismo posėdyje parodė, jog kaltinamasis yra jo pažįstamas, nukentėjusiojo nepažįsta. Įvykio dieną M. buvo pas jį namuose, jie kartu gėrė. Su juo iš ryto gėrė, po to išsiskyrė, po to vėl susitiko vakare, apie 23 ar 24 val. vakaro, sėdėjo iki 2 val. nakties ir nuėjo miegoti. Ryte atsibudus, M. jau nebuvo. Iš ryto susitiko parduotuvėje, bet trumpai. M. yra geras žmogus, jis daug jam padėjo.

Liudytoja Z. A. teismo posėdyje parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) ketvirtame aukšte. Naktį, apie pusę trijų, prabudo ir išėjo į balkoną parūkyti, ten išgirdo konfliktą, kažkas barėsi ir grasino, kad papjaus, dar keiksmažodžių buvo. Matė, kad ten buvo keturi asmenys, moters nebuvo. Ji įėjo į vidų, paskui vėl išėjo į lauką, jie ten stumdėsi. Vienas buvo stambesnis, jis nuėjo prie kito, dar kitas bandė juos skirti, sakė “baikit”, paskui moteris pradėjo šaukti, kad kvies policiją. Nuo grasinimo iki moters šauksmo praėjo gal 15 minučių. Kai juos pamatė, tai moters nebuvo, po to dviese pradėjo ristis, nukrito prie mašinos galo. Ten labai greitai viskas vyko, po to dviese nuėjo į kitą pusę. Kurie iš jų nuėjo, negali pasakyti, nes nežiūrėjo ištisai, buvo išėjusi ir vėl grįžusi.

Liudytoja V. M. teismo posėdyje parodė, kad su nukentėjusiuoju V. G. yra šeima. Apie tai, kad V. yra sužalotas jai ryte pranešė iš policijos. Iš vakaro ji buvo pas mamą kaime. Grįžo namo vakare apie 9 val., telefonu kalbėjo su V., kuris žadėjo greit grįžti, bet negrįžo. Kadangi jis Mažeikiuose turi tik du draugus – E. ir D., ji paskambino D., šis buvo baliuje. Tada ji suprato, kad V. yra pas E. V. paskambino naktį apie 1 val. Ji supykusi pasakė, kad gali namo negrįžti. G. E. sakant, kad gali likti pas jį nakvoti. Taip pat girdėjo, kad patalpoje yra daugiau vyrų. Kai pirmą kartą nuėjo į ligoninę aplankyti, V. pasakė, kad jį sužalojo R.. K. V. po savaitės iš reanimacijos skyriaus buvo perkeltas į palatą, jį aplankė jos (V. M.) dukra, parodė kaltinamojo nuotrauką iš Facebook. V. pasakė, kad šis sužalojo. Dukra sakė, kad jo pravardė yra R..

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu perskaityti liudytojos V. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu ji parodė: „2020-01-19 apie 9 val. paskambino pareigūnai bei pasakė, kad V. - jos sugyventinis yra sužalotas, dėl durtinių žaizdų buvo atlikta operacija. Tiksliai pamena tai, kad sakė, jog buvo subadytas bei kad jie jos klausė, su kuo galėjo būti. Pasakė su kuo galėjo bendrauti, nes Mažeikiuose realiai jis bendrauja tik su dviem žmonėmis. Ji yra mažeikietė, o V. yra iš (duomenys neskelbtini). Ji apie tris metus dirbo iki vaikučio gimimo Norvegijoje, o V. gal 5-6 metus. Paprastai Norvegijoje ir gyvena, tik, kol vaikučio auginimo atostogose yra iki 2020-06-15, ji gyvena Mažeikiuose, o V. grįžta iš Norvegijos, planavo neužilgo išvažiuoti atgal. Pareigūnams atsakė, jog V. galėjo būti su E., o dar bendrauja su D. P., nes tik juos V. pažįsta. Žino, kad tą dieną D. buvo uošvienės gimtadienyje, todėl tiksliai žinojo, kad ne su juo buvo. Tiksliau su E. V. susipažino per D.. E. pavardės nežino, kur tiksliai gyvena taip pat, o jei neklysta gal (duomenys neskelbtini). Nuvažiavo į ligoninę, kur iš gydytojo sužinojo, jog V. padarytos keturios durtinės žaizdos, perdurtos žarnos, ranka, po pažastimi ir po mentimi. Atliko pilvo operaciją dėl žarnų subadymo, o vakar dieną V. atgal buvo iškeltas į reanimaciją dėl galimo plaučių uždegimo, bet vakare gydytojas patikslino ir pasakė, kad subadymo metu yra paliesti ir plaučiai, todėl būklė labai sunki ir gyvybiškai rizikinga. Apie tai, kad pirmadienį V. pareigūnams atsisakė aiškinti aplinkybes, ji sužinojo iš V., tačiau vakar V. sakė, kad tik pagerėjus būklei duos parodymus dėl sužalojimo, kodėl jis nesakė pirmadienį, ji nežino, nes nenorėjo jo daug klausinėti, nes būklė tikrai prasta. Šeštadienį jos namuose nebuvo, grįžo apie 21 valandą, ką jis veikė ir su kuo buvo susitikęs, nežino, grįžusi, jam paskambino, kad nusileistų padėti daiktus su vaiku užsinešti. Jis pasakė grįš už 20 minučių ir parneš. Paklausus, kur yra, jis tik pasakė, kad parėjęs papasakos. Iš balso nesuprato, ar jis apsvaigęs nuo alkoholio, ar ne. Skambino ir vėliau gal tris, keturis kartus, telefono signalas buvo geras, bet V. neatsiliepė. Galiausiai atsiliepė 00 val. 48 min., nes pažiūrėjo laiką, kai skambino. Iš balso, kad išgėręs, suprato, taip pat girdėjo pašalinius balsus, iš kurių vieną atpažino kaip E.. Ji kaip moteris ant V. buvo supykusi, ir jam pasakiusi, kad ar nepamiršo grįžti, ar gal visai tegu nebegrįžta, E. įsikišo į jų pokalbį bei girdėjo kaip sakė, kad gali pas jį miegoti. Tiksliai girdėjo ir dar kitų balsus bei šurmulį, todėl jie tikrai buvo ne dviese. Miegojo neramiai, nes V. neskambino naktį, ėjo žiūrėti prie lango, bet V. negrįžo, neskambino, ji irgi jam nebeskambino ir tik ryte sulaukė pareigūnų skambučio. Ligoninėje V. jai pasakojo, kad jis ir dar vienas buvo pas E. namuose, kur sukonfliktavo su tuo trečiu nežinomu, kuris vėliau ir subadė su peiliu, lyg taip sakė, lyg ir peilį minėjo, bet tiksliai negali pasakyti, ar tiksliai minėjo, kad su peiliu subadė. Dėl ko sukonfliktavo, nesakė, ji tiksliai ir neklausė, nes jai savaime aišku buvo, kad prigėrė ir sukonfliktavo, paprastai V. išgėręs pasidaro piktesnis, nervingas, pakeltu tonu kalba. V. iš savęs yra nervingas žmogus. Ar V. linkęs įsivelti į konfliktus, nepasakytų, nes būnant kartu beveik tris metus, tokios patirties neturėjo. Toliau pasakojo, kad po konflikto nežinomas vyriškis išėjo ir jie su E. netrukus išėjo, o kur, ar cigarečių pirkti, ar V. namo, neklausė ir nesakė, bet toliau sakė, kad netoli nuo E. laiptinės atėjo du vyriškiai, tame tarpe vienas, kuris buvo ir išėjo iš E., o kitas visai pašalinis, nežinomas. Jie priėjo prie jų su E. ir tas, kuris buvo pas E. jį sužalojo, o kaip sužalojo, nežino, nes realiai pajuto tik, kad yra šlapias, o skausmo nejuto. E. tuo metu atsitraukė į šoną ir leido badyti, bent taip jau sakė V., kas tas ketvirtas, nesakė, ir neklausė. Su kuo subadė, tiksliai nežino, bet lyg minėjo peilį kažkuriuo metu, minėjo ir tai, kad pradėjo kažkas šaukti, tai tie du nežinomi pabėgo, o E. iškvietė greitąją. V. kažkuriuo metu paminėjo ir tai, kad tas, kur subadė R., kuriuo metu jis apie tai pasakė, negali pasakyti. V. yra principingas, mato, kad jis jaučiasi kaltas ir prieš ją, nes negrįžo kaip žadėjo ir dar kilo tokios pasekmės, todėl klausus smulkiau, jis jai tik pasakė, kai pagerės sveikata, papasakos viską. O kaip minėjo nuo vakar visai sveikata pablogėjo. Nori pasakyti tai, kad kai reanimacijos personalas nuo 18 valandos sekmadienį leido jiems su V. tėvais aplankyti V., atvykus sutiko E., kuris kvietė ją pasikalbėti, ji jam iš karto pasakė, kad jis neįeis, tada jis pasakė kažką panašaus, "ar supranta, kad ant jo bylą kabina", ji jam pasakė, jeigu reikės ir užkabins, bet jis neįeis pas V.. Tiek jai žinomos aplinkybės dėl V. sužalojimo.“ ( 1 t. b. l. 137-139 ).

Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytoja V. M. juos patvirtino. Nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, buvo mažiau praėję laiko.

Liudytoja N. B. – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja teismo posėdyje parodė, kad šioje byloje atliko ikiteisminį tyrimą. L. R. M. parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojos bute ant kilimo buvo rastas pūkas. Nežino, kada po įvykio į liudytojos butą nuvyko pareigūnai, taip pat nežino, ar R. M. bute tuo metu buvo kitų asmenų.

L. D. A. T. apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus viršininkas teismo posėdyje parodė, kad telefoninių pokalbių išklotinėje (t. 2 184-194 b. l.) kiekvienoje eilutė pirmas įrašas – nurodytas operatorius, kuriam priklauso abonentinis numeris; kitas įrašas – įvykio (skambučio ar žinutės siuntimo) data ir laikas; po to numeris, iš kurio atliktas įvykis; po to numeris, į kurį buvo skambinta, ar rašyta sms; trečias numeris yra atkartojamas tas antras; po to pokalbio trukmė sekundėmis nurodyta; po to ar skambutis ar sms buvo; po to nurodyta, ar įvyko įvykis ar ne.

Bylos rašytiniai įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M., apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė kad įtariamasis M. B. pažįstamas. Iš jos buvo paimtas peilis ir subadyta žmogus. Kad buvo subadytas žmogus, pasakė B.. Po įvykio tą pačią dieną sužinojo ir papasakojo B.. Jis pasakė: "atvažiavo į kaimą ir naglą pavaizduos". Jis paklausė: "kur pas tave peilis". Ji paklausė: "kam tau reikia". Jis atsakė: "man reikia". Ji pasakė: Zūbus išsidaužykit, bet ne su peiliais šokinėkit". Jis atsakė: "viskas gerai". Pasiėmė peilį ir išėjo. Buvo virtuvinis peilis. Kai davė peilį M., jis tą pačią dieną, praėjus 20-30 min., atėjo pas ją, padavė peilį, kurį ji įmetė į kriauklę. Peilis kruvinas nebuvo, buvo žeminas. Kur įvyko įvykis, nežino. Nepraėjus valandai atėjo pas ją. Kodėl pas ją atėjo, reikia klausti jo. Tai buvo 2020-01-18 šeštadienį. b. atėjo vakare nuo 18-20 val. Jis atėjo vienas. B. norėjo baliavoti, bet ji pasakė, kad ruošiasi eiti su draugėmis į šokius. Ji buvo vartojusi alkoholio, o ar B. buvo blaivas, ar išgėręs, nežino. Iki išėjimo į šokius, B. išėjo. Ji grįžo 1-2 val. naktį. Ar ji buvo namuose, ar einant B. jai paskambino, nepamena. Kai ji buvo namuose, jis atėjo, tai buvo po 2 val. nakties. Jo gerai nepažįsta, kad atskirtų, ar išgėręs, ar ne, bet girtas nebuvo. Jis atėjo susinervinęs, sakė: "kad iš Panevėžio atvažiavęs mandras". Ji nesuprato, ką šneka. Jis prieš tai paklausė: "kur yra peilis". Ji paklausė: "kam reikia". Atidarė stalčių virtuvėje ir pasakė: "išsidaužykit ir viskas". Stalčius buvo uždarytas. Pradžioj atidarė ir uždarė ji. M. B. pats atidarė. Stalčiuje buvo penki peiliai. Jis pasiėmė ilgą, ploną, juodą peilį, dažai nubrūžinti ir išėjo. Kaip išsinešė peilį, nematė. nes nebuvo įdomu. Po 20-30 minučių jis grįžo ir parnešė peilį. Ji nežino, ar jis padavė peilį ir ji peilį įmetė į kriauklę. Ant peilio kraujo žymių nepastebėjo. Policijoje savo duotų parodymų neprisimena. Patvirtino policijoje duotus parodymus, prisiminė, kad jo pirštas buvo kruvinas. A. B. sužalojimų nematė. Neprisimena kaip ten buvo, policijoje apklausiant geriau prisiminė nei dabar. Tą pačią dieną pirmadienį prisiminė geriau nei dabar. Patvirtina policijoje duotus parodymus ir prašo jais remtis. Kai grąžino peilį B., ką pasakė, nepamena. Toliau patvirtina policijoje duotus bei prokurorės pagarsintus parodymus. Atvažiavęs į kaimą pašustrielinti gavo į šonkaulius, tegu lieka anksčiau duoti parodymai. Ji negalvojo, kad taip atsitiks. Ji nieko neklausinėjo, nepamena. Paklausė, kur buvo, pasakė prie kampinės parduotuvės. Ką M. B. darė, nepamena. Jis tuo metu buvo susinervinęs. Pas ją namuose išbuvo gal valandą. Peilį padėjo į kriauklę. Niekas peilio neplovė. Kitą dieną ką veikė, nepamena. Sekmadienį peilis buvo kriauklėje. Prokurorei pagarsinus duotus parodymus policijoje dėl peilio, parodė, kad taip ir buvo, sekmadienį peilį nuplovė ir buvo padėtas. Patvirtina parodymus. Pirmadienį iš ryto B. pabarškino į miegamojo langą, atidarė duris ir atidavė peilį. Prokurorei pagarsinus policijoje duotus parodymus, prisiminė, kai B. pasiėmė peilį. Ji B. pasakė, kad jos į nemalonumus neįtrauktų. Po M. išėjo, po 10-15 min. atvyko policijos pareigūnai ir paprašė peilio. Ji pasakė, kad nieko nežino. Kai pareigūnai pasakė, kad uždarys 48 val., viską prisiminė. Suprato, kad su peiliu buvo įdurta. Su B. pažįstami per vyrą. Iki sausio mėnesio buvo tiesiogiai susitikę. E. R. nepažįsta. Jos vyras po įvykio grįžo kovo 9 d. iš Anglijos. Iki įvykio nebuvo grįžęs. Sausio 18 d., prieš ateinant B., ar jis skambino, ar ji, nepamena, mano, kad jis skambino, nes ji neskambino. Galėjo būti, kad ji kvietė jį į šokius. B. atėjo tarp 18-20 val. Jis išbuvo neilgai. Šokiai prasidėjo nuo 20 val. Draugių pavardžių nurodyti negali, kam jas velti, tai R., L., pavardes skelbti atsisako. Iš šokių grįžo apie 1-2 val. nakties. Atrodo, kad jie su B. šnekėjo po šokių namuose, ar pakeliui. Nepamena, ar namuose kalbėjo, ar pakeliui į namus. Atėjęs B. po 2 val. nakties, išėjo ir vėl parėjo, jai taip atrodo. Ji buvo išgėrusi daug. Nepamena kaip buvo. Svečiuose buvo apie 16-17 val., ruošėsi į šokius ir vartojo brendį. Trys merginos išgėrė 0,7 l. brendį su kola. Po šokių susitiko su B.. Jis pasiėmė peilį ir išėjo, pas ją išbuvo apie 30 min. Ar ji, ar B. dėjo peilį į kriauklę, nepamena, žino, kad peilis buvo kriauklėje. Su vyru sutaria gerai. Vyras gyvena Londone. Mažeikiuose su B. ne dažnai susitikdavo. Su B. tarp jų nieko nebuvo. Kaip atsidūrė peilis kriauklėje, nepamena. Ji suprato, kad kažkas gali būti negero, kai paėmė peilį. Pirmadienį ryte, apie 7-8 val. pabarškino į langą B. B. žinojo, kur yra jos langai, nes jis buvo jos bute. Ji gyvena daugiabutyje, pirmame aukšte ir galima pasiekti pirmo aukšto langą. Kaip jis pasiekė ir pabarškino į langą, nežino. Vaikai su teisėsauga nieko neturėjo. Pavartojus alkoholio suvokė, kas pas ją atėjo ir suprato, kas vyko ( 1 t. b. l. 172-174).

2020-01-20 R. M. parodymų patikrinimo metu parodė ir paaiškino, kad reikia vykti į jos namus, adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, liudytoja virtuvėje rodo į atidarytą stalčių, iš kurio M. paėmė peilį ( foto Nr. 1), toliau liudytoja virtuvėje parodo kriauklę, kur įdėjo peilį, paėmusi iš M. ( Foto Nr. 2), toliau liudytoja rodo stovą prie kriauklės ant spintelės, kur įdėjo nuplautą peilį ( Foto Nr. 3), toliau liudytoja parodo tą patį stovą virtuvėje ant spintelės prie kriauklės, iš kurio M. pasiėmė atėjęs peilį ( Foto Nr. 4). Tuo liudytojos R. M. parodymų patikrinimą vietoje baigiame. Laiptinėje, einant į butą Nr. 33, nuo lauko durų kairėje pusėje ant sienos matoma rudos spalvos dėmė, galimai kraujo dėmė ( paimtas biologinis pėdsakas), taip pat sienos dešinėje pusėje lipant laiptais matoma rudos spalvos dėmė, galimai panaši į kraujo dėmę, taip pat paimamas biologinis pėdsakas. Ant buto durų išorės ir durų vidinės pusės matomos rudos spalvos dėmės, galimai, kraujo, paimami biologiniai pėdsakai. Koridoriuje ant kilimo prie lauko durų matomas pūkas su matomomis rudos spalvos dėmėmis, galimai kraujo, pūkas paimamas. Taip pat ant buto miegamojo durų staktos matoma rudos spalvos dėmė, galimai panaši į kraujo dėmę, paimamas biologinis pėdsakas (nuoplova) ( 1 t. b. l. 175-186 ).

2020-01-19 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra atvykus adresu, (duomenys neskelbtini)., matomas penkių aukštų, dviejų laiptinių, blokinis namas. Namas pažymėtas nr. (duomenys neskelbtini). Namo šiaurės vakarinėje pusėje yra įrengtos dvi laiptinės. Priėjus prie kairiau esančios laiptinės, prie pirmos nuo įvažiavimo, ant žemės ir ant laiptų matosi užtiškusias raudonos spalvos dėmės, galimai biologiniai pėdsakai. Dėmės nufotografuotos. Namo šiaurės vakarinėje pusėje ir pietvakarinėje pusėje yra įrengti pėsčiųjų takai. Einant pėsčiųjų taku, pietvakarių kryptimi, matomos užtiškusių raudonų dėmių takelį, kuris veda link asfaltuotos automobilių stovėjimo aikštelės. Aikštelė įrengta pietvakarinėje namo pusėje, priešais namą pažymėtą nr. (duomenys neskelbtini). Aikštelėje sustatyti įvairūs automobiliai. Priešais pėsčiųjų taką, kuris įrengtas palei (duomenys neskelbtini) namo šiaurės rytinę sieną, stovi automobilis Audi A-6, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis nukreiptas į aikštelę, šiaurės vakarų kryptimi. Aikštelėje, priešais automobilį Audi, ant žemės užtiškusios raudonos spalvos dėmės, galimai biologiniai pėdsakai. Šalia automobilio priekio, arčiau dešiniojo kampo, mėtosi baltos spalvos pūkai. Pūkai galimai iškritę iš striukės. Ant pūkų užtiškusios raudonos spalvos dėmės, galimai biologiniai pėdsakai. Pūkai išimti ir supakuoti į popierinį voką, kuris užplombuotas specialiu lipduku su aiškinamaisiais užrašais, kurio nr. 003628. Šalia automobilio priekinio kairiojo kampo buvo rasta tamsios spalvos audinio skiautė. Audinio skiautė galimai nuplėšta nuo rūbų. Audinio skiautė drėgna. Skiautė išimta ir supakuota į du popierinius vokus. Vokas užplombuotas specialiu lipduku su aiškinamaisiais užrašais, kurio nr. 003630. Ties rasta audinio skiaute, 2,3m atstumu nuo automobilio Audi priekinio buferio, asfaltuotoje aikštelėje yra nedidelė duobė. Duobėje rasta cigaretės "Minsk" nuorūka. Nuorūka su galimais biologiniais pėdsakais. Nuorūka supakuota į popierinį voką, ant kurio ranka parašyta "Minsk". Šalia automobilio Audi, pietvakarinėje pusėje, stovi automobilis Peugeot, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobilio priekis taip pat nukreiptas šiaurės vakarų kryptimi. Nuo automobilio priekinio buferio, 3,7m atstumu, rasta dar viena cigaretės "Chesterfield" nuorūka. Nuorūka su galimais biologiniais pėdsakais. Nuorūka supakuota į popierinį voką, ant kurio ranka parašyta "Chesterfield". Abu vokai su nuorūkomis sudėti į vieną voką, kuris užplombuotas specialiu lipduku su aiškinamaisiais užrašais, kurio nr. 003627. Apžiūros metu buvo apžiūrėtas ir automobilis Audi, ant kurio priekio matėsi likę pėdsakai. Galimai buvo su rūbais atsiremta į automobilio priekį. Dėl apžiūros meta krentančios dulksnos automobilis buvo pasidengęs lašais. Dėl netinkamų meteorologinių sąlygų, pėdsakai ant automobilio ryškinami nebuvo. Tęsiant įvykio vietos apžiūrą, buvo apžiūrėtos aplinkinių namų esančios kiemo teritorijos ir automobilių stovėjimo aikštelės. Apžiūros metu, daugiau tyrimui reikšmingų pėdsakų nenustatyta. Apžiūros metu išimti ir supakuoti daiktai perduoti tolimesniam tyrimui. Tuo apžiūra baigiama ( 1 t. b. l. 24-38).

Nukentėjusysis V. G. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį (M. B.), kuris išgertuvių metu buvo pas E. namuose, jį atpažino iš bendrų veido bruožų. Ar tai ir tas pats asmuo, kuris sužalojo, patvirtinti negali, bet mano, kad taip ( 1 t. b. l. 88-90).

A. R. M. telefoną „Samsung“ IMEI1: (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2020-01-19 1.39 val. į jį skambinta iš numerio (duomenys neskelbtini) (M. B. skambino R. M.), iš jo į numerį (duomenys neskelbtini) skambinta 2020-01-18 20.15 val. (R. M. skambino M. B.) (2 t. 18-29 b. l.)

Išanalizavus M. B. naudojamo telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinę nustatyta, kad 2020-01-19 19:47:53 buvo užfiksuotas M. B. telefoninis pokalbis su abonentu (duomenys neskelbtini), vardu J.. Pokalbio metu M. B. vyriškiui vardu J. pasako, kad prisidirbo ir kad net nenori telefonu kalbėti ir pasako, kad „(keiksmažodis) nu..sau tu kopūstgalvį iš Panevėžio“, „žiauriai (keiksmažodis) nu..sau su instrumentais“. Taip pat pasako, kad yra pasislėpęs Mažeikiuose, tačiau neįvardija savo buvimo vietos. 2020-01-19 22:26:00 yra užfiksuotas M. B. pokalbis su telefoniniu abonentu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. M.. Pokalbio metu M. B. pasako, kad nenori kalbėt telefonu ir kad telefoną išsijungs. Paprašo, kad R. M. išmestų arba pašalintų į konteinerį „tą daiktą“ su kuriuo jis buvo išėjęs. R. M. pasako, kad savo geriausio peilio nemes laukan. M. B. prašo nebešnekėti per telefoną.

2020-01-19 19:56:57 yra užfiksuotas M. B. pokalbis su telefoniniu abonentu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso N. B.. Pokalbio metu N. B. informuoja M. B., kad pastarojo ieško ir kad reikia susitikti ir pakalbėti bei sutarti ką sakyti.

2020-01-19 19:53:02 yra užfiksuotas M. B. pokalbis su telefoniniu abonentu (duomenys neskelbtini), kuris priklauso D. B.. Pokalbio metu D. B. informuoja, kad M. B. ieško kriminalistai. (2 t. 125-127 b.l., 3 t. 6-10 b.l.).

M. B. telefono numerio (duomenys neskelbtini) pokalbių išklotinėje nurodyta, kad M. B. skambino R. M. 2020-01-18.13 val., 2020-01-1818.14 val., 2020-01-18 18.59 val.,2020-01-18-19.12 val., 2020-01-18 19.54 val., 2020-01-18 19.54 val., 2020-01-18 20.23 val., 2020-01-18 20.32 val., 2020-01-18 22.39 val., 2020-01-19 22.26 val.

R. M. skambino M. B. 2020-01-18 19.58 val.,2020-01-18 20.15 val., 2020-01-18 20.16 val., 2020-01-18 20.37 val., 2020-01-18 22.24 val., 2020-01-18 22.43 val., 2020-01-18 22.54 val. ( 2 t. 184-194 b.l.).

2020-02-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 282/2020(04) nurodoma, kad:

1. V. G. nustatytos durtinės - pjautinės žaizdos dešiniajame dilbyje, kairės mentės srityje, juosmens kairėje; trauminis pneumohidrotoraksas; durtinis - pjautinis pilvo sužalojimas su pasaito, plonosios žarnos pažeidimais ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę. V. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Mažeikių ligoninę 2020-01-19, paveikus durtinėmis - pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu (-ais). V. G. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, pagal SSMNT 6.6.9 punktą, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

2. V. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminių poveikių metu.

3. Remiantis turimais duomenimis tiksliai pasisakyti, su kokiu konkrečiai durtinėmis - pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu padaryti sužalojimai nėra galimybės. Peilis, priklausomai nuo to kuria jo dalimi padaromi jo sužalojimai ir sužalojimų juo padarymo mechanizmo, gali būti priskiriamas duriančiam - pjaunančiam, pjaunančiam ir kietam bukam daiktui.

4. Kadangi peilis, priklausomai nuo kuria jo dalimi padaromi sužalojimai ir sužalojimų juo padarymo mechanizmo, gali būti priskiriamas durtinėms - pjautinėms savybėmis pasižyminčiam daiktui, sužalojimų, nustatytų V. G., padarymas gali būti paaiškinamas ir paveikiant peiliu.

5. V. G. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Mažeikių ligoninę 2020-01-19, remiantis turimais duomenimis nėra galimybės pasisakyti apie sužalojimų padarymo seką.

6. Remiantis turimais duomenimis nėra galimybės tiksliai pasisakyti kokioje padėtyje buvo nukentėjusysis sužalojimų jam padarymo metu.

7. VTMT toksikologijos laboratorijoje specialisto išvados Nr. 547/2020(01) duomenimis, V. G. kraujyje, paimtame 2020-01-19, 03.35 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,77 proc. etilo alkoholio, gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinį girtumo laipsnį ( 3 t. 35-36).

2020-01-24 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 117/2020(04) nurodoma, kad:

1. M. B. padaryti kūno sužalojimai: kraujosruva kairio žasto priekiniame paviršiuje, pjautinė žaizda kairės plaštakos III piršto gale, kairės plaštakos III piršto nago galo pažeidimas, nubrozdinimas kairės plaštakos III piršto krumplio srityje. Rasti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 5-7 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. M. B. pjautinė žaizda kairės plaštakos III piršto gale ir kairės plaštakos III piršto nago galo pažeidimas padaryti apytikriai prieš 5-7 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą.

3. M. B. pjautinė žaizda kairės plaštakos III piršto gale ir kairės plaštakos III piršto nago galo pažeidimas padaryti pjaunančiu daiktu, ar įrankiu, galimai, peiliu.

4. Iš turimų teismo medicininių duomenų nėra galimybės nurodyti tikslaus laiko, kada M. B. padaryta pjautinė žaizda kairės plaštakos III piršto gale ir šio piršto nago galo sužalojimas ( 2020-01-19 3 valandą ar 20 valandą), nes tiriamasis ūminiame periode po traumos nebuvo pristatytas medicininei apžiūrai ( 3 t. b. l. 29).

2020-04-01 LTEC specialisto išvadoje Nr. 11-684 (20) nurodoma, kad tirti pateiktas "pūkas" yra ančių plunksnų pūkų kuokštelis, kuris yra vienodas su tirti pateiktos V. G. oranžinės spalvos striukės užpildo ančių plunksnų pūkais ( 3 t. b. l. 43-44).

2020-04-07 VTMT Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 185/2020(01) nurodoma, kad:

1. Trijose nuoplovose (2-4 mėg.: 2 mėg. - 2020-01-20 liudytojos R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, buvusios ant buto lauko durų išorės pusės; 3 mėg. - "..." buto lauko vidinės pusės; 4 mėg. - "..." buvusios ant miegamojo kambario durų staktos) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su M. B. DNR profiliu su 99,999999999999999999 proc. tikimybe.

2. Ant pūkų kuokštelio ( 8 mėg. - 2020-01-20 liudytojos R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, pūkas rastas ir paimtas koridoriuje ant kilimo prie lauko durų) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu su 99,99999999999999999 proc. tikimybe.

3. Nuoplovoje ( 1 mėg. - 2020-01-20 liudytojos R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, buvusios laiptinėje ant kairės pusės sienos lipant laiptais) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su V. G., M. B. DNR profiliais.

4. Nuoplovoje ( 5 mėg. - liudytojos R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, buvusios laiptinėje ant dešinės pusės sienos lipant laiptais) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vienas vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su DNR profiliu gautu nuoplovoje ( 1 mėg. ) ir nesutampa su V. G., M. B. DNR profiliais.

5. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos ( 6 mėg. - 2020-01-19 įvykio vietos apžiūros protokolas) gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui.

6. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos ( 7 mėg. - 2020-01-19 įvykio vietos apžiūros protokolas) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su DNR profiliu gautu nuoplovoje ( 1 mėg. - 2020-01-20 liudytojos R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, buvusios laiptinėje ant kairės pusės sienos lipant laiptais), DNR profiliu gautu nuoplovoje ( 5 mėg. - liudytojos R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, nuoplova nuo rudos spalvos dėmės, buvusios laiptinėje ant dešinės pusės sienos lipant laiptais), ir nesutampa su V. G., M. B. DNR profiliais.

7. Ant šešių peilių ( 9-14 mėg. - 2020-01-20 liudytojos R. M. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas) žmogaus kraujo nerasta ( 3 t. b. l. 53-66)

Liudytoja L. P. ikiteisminio tyrimo metu pagal nuotrauką atpažino E. R., kaip sužaloto asmens draugą, kuris iškvietė medicinos pagalbą ir kuris pasakė jai pasišalinti, kad su policija neturėtų reikalų ( 1 t. b. l. 122-124).

2020-02-27 atlikus akistatą, nukentėjusiojo V. G. ir liudytojo E. R. akistatos metu prieštaravimai nepašalinti ( 1 t., 91-93 b. l.).

2020-03-10 atlikus akistatą, liudytojos R. M. ir įtariamojo M. B. akistatos metu prieštaravimai nepašalinti ( 1 t., 189-193 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatos tarp nukentėjusiojo V. G. ir įtariamojo M. B. metu, V. G. patvirtino, kad pas E. girtavo su E. ir įtariamuoju. Po sužalojimo nuo jo nubėgančio asmens siluetas buvo panašus į įtariamojo. Įtariamojo siluetą įsidėmėjo, kai girtaujant jis vaikščiojo po E. butą: po virtuvę, einant į tualetą ( 1 t., 97-100 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su E. R. liudytoja L. P. patvirtino, kad E. R. konflikto metu buvo šalia nukentėjusiojo (1 t., 128-130 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu akistatoje su M. B. liudytoja R. M. nurodė, kad M. B. pravardė yra „R.“. Patvirtino, kad M. B. iš jos buto pasiėmė peilį, tą pačią naktį peilį atnešė ( 1 t., 189-193 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir teismo nustatytos aplinkybės

Nors kaltinamasis neprisipažįsta kaltu, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusysis V. G. parodė, kad vakare prieš įvykį girtavo su E.(R.) ir kaltinamuoju E. bute. Dėl girtumo įvykio aplinkybių nukentėjusysis nepamena. Po sužalojimo įsidėmėjo nubėgantį asmenį, kuris pagal siluetą ir eiseną buvo panašus į kaltinamąjį. Kaltinamojo eiseną buvo įsidėmėjęs E. bute, nes matė jį vaikštant po butą, einant į tualetą. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino asmenį M. B., kuris išgertuvių metu buvo pas E. namuose. Po įvykio ligoninėje sugyventinei V. M. ir draugui D. P. pasakė, jog jį sužalojo R.. Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog M. B. pravardė yra „R.“. Būdamas ligoninėje, nukentėjusysis atpažino M. B., kai jo nuotrauką Facebook‘e rodė sugyventinės dukra E. M..

Liudytojas E. R. teismo posėdyje parodė, jog sausio 18 ar 19 d. vakare pas jį atėjo M. B., su kuriuo girtavo. Apie 22-23 val. M. pasakė, kad jam reikia namo ir jis su kažkuo susiskambinęs išvyko. Tą pačią naktį 24-1 val. jam paskambino V. (nukentėjusysis), pasiūlė susitikti, tad jį parsivedė į savo namus. Jie buvo dviese, gėrė alų. Po to kartu išėjo, išsiskyrė prie Rimi parduotuvės. Maždaug po valandos, eidamas namo, netoli savo namų, prie laiptinės ties (duomenys neskelbtini) namu, pamatė gulintį sužalotą V., šalia buvo nepažįstama moteris ir vyriškis. Iškvietė pagalbą, Tiems žmonėms pasakė pasišalinti, kad jiems nebūtų bėdų.

Liudytoja L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad ji konfliktą matė nuo to momento, kai vaikinai dar tik žodžiavosi, barėsi. Vienas (kurį atpažino iš nuotraukos, tai buvo E. R.) ramindamas kitą laikė apglėbęs, bet tas vaikinas ištrūko, pripuolė prie kito ir jie susistumdė. Ji tada skambino į policiją, vaikinai ant žemės ritosi, po to du atsitraukė ir nubėgo. Nukentėjusysis (tas, kuris buvo ištrūkęs iš E. R. glėbio) šaukė, kad jį padūrė. Nukentėjusiojo draugas (E. R.) jai pasakė, kad pasišalintų, jeigu nenori reikalų su policija, todėl ji nebelaukė, kol atvažiuos policija ir medikai.

Nors E. R. nurodė, kad girtavo bute su M. B. dar nesant V., o nukentėjusysis atėjo vėliau, ir, kad jis nebuvo su nukentėjusiuoju, kai šis buvo sužalotas, teismas netiki šiais E. R. parodymais. Šiuos E. R. parodymus paneigia nukentėjusysis V. G., liudytojai D. P. ir V. M., kurie telefonu kalbėjo su nukentėjusiuoju jam būnant E. bute ir girdėjo šurmulį. Liudytoja L. P. taip pat paneigė šiuos E. R. parodymus nurodydama, jog sužalojimo metu E. R. buvo su nukentėjusiuoju.

Nors kaltinamasis M. B. tvirtina, kad iš R. M. buto peilio neėmė, tačiau R. M. parodė, kad 2020-01-18 šeštadienį vakare pas ją buvo atėjęs M. B., išėjo greitai, nes ji ruošėsi į šokius. Naktį, tik grįžus, maždaug apie 2 val., M. B. atėjęs sakė, kad kažkas „mandravoja“, paklausė, kur peilis ir iš stalčiaus virtuvėje pasiėmęs peilį, išėjo. Po kažkurio laiko parnešė peilį ir padėjo į kriauklę.

2020-01-19 19:47:53 M. B. telefoninio pokalbio su abonentu (duomenys neskelbtini), vardu J. pasako, kad prisidirbo ir kad net nenori telefonu kalbėti ir pasako, kad „nu..sau tu kopūstgalvį iš Panevėžio“, „žiauriai nu..isau su instrumentais“. Taip pat pasako, kad yra pasislėpęs Mažeikiuose, tačiau neįvardija savo buvimo vietos. 2020-01-19 22:26:00 kalbėdamas telefonu su R. M. M. B. pasako, kad nenori kalbėt telefonu ir kad telefoną išsijungs, paprašo, kad R. M. išmestų arba pašalintų į konteinerį „tą daiktą“ su kuriuo jis buvo išėjęs. R. M. pasako, kad savo geriausio peilio nemes laukan. M. B. prašo nebešnekėti per telefoną.

M. B. pokalbyje su Jonu vartojamas vulgarizmas „nu..sau su instrumentais“, patvirtina, kad jis su kažkokiu daiktu pavartojo smurtą prieš kitą asmenį, jo įvardijamą „kopūstgalvį iš Panevėžio“.

Atliekant R. M. parodymų patikrinimą vietoje, jos bute rastas pūkų kuokštelis yra vienodas su tirti pateiktos V. G. oranžinės spalvos striukės užpildo ančių plunksnų pūkais ir ant šio pūkų kuokštelio yra žmogaus kraujas, kuris sutampa su V. G. DNR profiliu. Šie objektyvūs įrodymai patvirtina, kad V. G. sužalojo M. B.. M. B. peiliu smūgiuojant nukentėjusiajam, pūkų kuokštelis iš nukentėjusiojo striukės pateko ant kaltinamojo, kaltinamajam po įvykio atėjus pas R. M., pūkų kuokštelis nukrito buto prieškambaryje ir buvo paimtas atliekant parodymų patikrinimą vietoje.

Nors kaltinamasis M. B. nurodė, kad su nukentėjusiuoju nebuvo susitikęs, įvykio vakarą girtavo su J. P. ir pas jį liko nakvoti, tačiau liudytojos L. P. parodymai, objektyviai nustatytos aplinkybės – R. M. bute rastas pūkų kuokštelis su nukentėjusiojo krauju – paneigia šią kaltinamojo versiją. Šios versijos nepatvirtino ir liudytojo J. P.. Jis neprisimena, kada gėrė su M. B., nes gėrė keletą dienų iš eilės. Parodė, kad M. B. atvažiavo apie 23-24 val., po to jis užmigo ir atsibudęs M. B. neberado, susitiko jį kitą dieną parduotuvėje. Ar naktį M. B. buvo pas jį, nežino, nes miegojo, kada išėjo, nežino.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus teismui nekyla abejonių, kad M. B. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent, tarpusavio konflikto metu susimušė su V. G., susikibdami tarpusavyje bei nukrisdami ant šalimais esančio automobilio variklio dangčio, nuo kurio abiem susikabinusiems nugriuvus ant grindinio bei nukentėjusiajam gulint ant žemės, tyčia, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu, durtinėmis – pjautinėmis savybėmis pasižyminčiu daiktu – galimai peiliu, ne mažiau penkis kartus dūrė V. G. į dešinės rankos, kairės menties ir juosmens sritis, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam durtinę – pjautinę žaizdą dešiniajame dilbyje, kairės menties srityje, juosmens kairėje, trauminį pneumohidrotoraksą, durtinį – pjautinį pilvo sužalojimą su pasaito, plonosios žarnos pažeidimais ir kraujavimu į pilvaplėvės ertmę.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje nurodyta, kad V. G. nustatyti kūno sužalojimai visumoje, pagal SSMNT 6.6.9 punktą, kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą. Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Kaltinamasis padarė vieną sunkų baigtą nusikaltimą žmogaus sveikatai.

Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis M. B. epizodiškai dirba pagal verslo liudijimą (t. 5, 70 b.l.), dalyvauja užimtumo tarnybos projekte „Judam“, kuriame charakterizuojamas teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini) ( t.5 31-33, 66-67,77-82 b. l.), tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu 7 kartus pažeidė kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros ir įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje sąlygas (t. 5, 43, 46-62, 93 b.l.). Nusikaltimą, kuris tiriamas šioje byloje, kaltinamasis padarė neatlikęs laisvės apribojimo bausmės pagal 2019-10-29 Telšių apylinkės teismo nuosprendį. Atsižvelgus į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skirtina nežymiai už bausmės vidurkį trumpesnė laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalių, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčio taisyklėmis, ši bausmė subendrinta su pagal 2019-10-29 Telšių apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalimi.

Dėl civilinių ieškinių

2020-04-20 Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 5036,20 eurų žalos atlyginimo ( 1 t. b. l. 40-46).

Kaltinamojo veiksmais nukentėjusysis buvo sužalotas. Už nukentėjusiajam V. G. suteiktas paslaugas teritorinė ligonių kasa sveikatos priežiūros įstaigai apmokėjo 5036,20 Eur iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Kaltinamasis privalo atlyginti Privalomajam sveikatos draudimo fondui už nukentėjusiajam suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (CK 6.283, 6.280 straipsniai). Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas.

2020-05-07 V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 45871 eurų žalos atlyginimo (1 t. b. l. 81): dėl 30 000 Eur neturtinės žalos, 15 000 Eur negautų pajamų, 871 Eur nuostolių dėl sugadinto turto ir patirtų išlaidų atlyginimo. Ieškinyje nurodė, kad neturtinę žalą patyrė, nes dėl sunkaus sužalojimo buvo atlikta sudėtinga operacija, ir po gydymo kenčia skausmą, turi riboti fizinį krūvį, jam teikiama psichologo pagalba. Iki sužalojimo nuolat gyveno ir dirbo Norvegijoje, gaudavo darbo užmokestį iki 2500 Eur per mėnesį. Prieš sužalojimą Norvegijoje nedirbo, gavo 666 Eur pašalpą per mėnesį. Išvykstant į Lietuvą iš būsimo darbdavio buvo gavęs žodinį pažadą dėl įdarbinimo grįžus ir 2500 Eur per mėnesį atlyginimo. Nurodė, kad dėl sužalojimo nebegalėjo įsidarbinti numatytu laiku. Nurodė, kad protingas terminas analogiškam darbui susirasti būtų 10 mėnesių, todėl prašo priteisti 15 000 Eur negautoms pajamoms atlyginti. Taip pat nurodė, kad patyrė 871 Eur žalą, nes dėl sužalojimo buvo sugadinti rūbai: striukė 280 Eur, kelnės 120 Eur, marškinėliai 75 Eur, batai 125 Eur, viso 600 Eur vertės, bei buvo būtina įsigyta specialias priemones, reikalingas po operacijos: diržas 25 Eur, sauskelnes 15 Eur, drėgnas servetėles 14 Eur, pleistras 50 Eur, 4 mėnesius vartojo vaistus, kurių kaina mėnesiui 28 Eur.

Nors nukentėjusysis nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo sugadintų rūbų vertę, tačiau sprendžiant dėl šio, kaip ir dėl kiekvieno, reikalavimo pagrįstumo, būtina vadovautis ne tik formaliais principais, bet ir protingumo ir teisingumo principais. Akivaizdu, kad patyrus durtinius rankos ir pilvo sužalojimus, įvykio metu vilkėti rūbai sugadinami nepataisomai. Nukentėjusiojo nurodyta sugadintų rūbų ir avalynės vertė yra reali, teismo vertinimu, neviršijanti praktiškumo ir protingumo kriterijų. Teismo nuomone, visuotinai suprantama, kad dauguma asmenų nesaugo ir nekaupia visų rūbų ir avalynės įsigijimo dokumentų ir nėra pagrindo to reikalauti. Taip pat, teismo nuomone, nukentėjusiojo nurodytos jo po operacijos naudotos medicinos priemonės (pleistras, sauskelnės ir pan.), yra būtinos ir jų vertė nurodyta reali. Nukentėjusiojo ieškinys dėl 871 Eur turtinės žalos priteisimo tenkintinas pilnai.

Nukentėjusysis prašo priteisti 15 000 Eur negautų pajamų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau CK) jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (6.283 straipsnio 1 dalis). Tačiau nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, ar jis iki sužalojimo gavo kokias nors pajamas ir kokio dydžio jos buvo, kiek laiko buvo nedarbingas, kokias pajamas gauna dabar. Šios aplinkybės gali būti nustatytos tik pagal pateiktus įrodymus, tačiau jų teismui nėra pateikta. Teismo nuomone, šių aplinkybių neįmanoma nustatyti vadovaujantis bendrais protingumo ir sąžiningumo principais. 2020-11-03 teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovas prašė leisti pateikti įrodymus dėl nukentėjusiojo darbo užmokesčio, nurodė, kad atstovaujamasis pateiks šiuos duomenis ir prašė įrodymų tyrimo nebaigti. Tačiau jokie įrodymai teismui nebuvo pateikti, nors dar įvyko keli teismo posėdžiai, apie įrodymų tyrimo pabaigimą buvo paskelbta 2021-03-30 posėdyje. Kadangi nukentėjusysis neįrodė dėl sužalojimo negautų pajamų dydžio, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nukentėjusysis prašo priteisti 30 000 Eur neturtinės žalos. Pagal CK neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis byloje Nr. 2K-239/2013). Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015).

Taigi sveikata yra viena didžiausių socialinių ekonominių vertybių, kuri suprantama kaip visapusiška individo bei visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė, todėl, sužalojus asmens sveikatą, ši vertybė gali būti ginama teisme išieškant iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Kaltinamojo M. B. veiksmais nukentėjusiajam V. G. sveikata sutrikdyta sunkiai. Nors nėra pateikta įrodymų, kad dėl patirtų sužalojimų atsirado padariniai visam gyvenimui, tačiau nukentėjusysis nurodė, jog po sužalojimo jam reikėjo naudotis psichologų pagalba. Kaltinamasis ne mažiau nei 5 smūgiais nukentėjusiajam padarė durtines – pjautinės žaizdas dilbyje, mentės, juosmens srityse, sužalojo pilvo organus. Nukentėjusiajam buvo atlikta sudėtinga operacija, po jos kentė skausmą, reikėjo dėvėti specialų diržą, ir grįžus iš ligoninės dar vykti į gydymo įstaigą perrišti žaizdas. Akivaizdu, kad dėl to jis kentė ne tik skausmą, bet ir patyrė nepatogumus, buvo būtina riboti fizinę veiklą. Absoliučiai objektyviai įvertinti pinigine išraiška neturtinės žalos dydį neįmanoma. Kasacinio teismo suformuota praktika bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 700 Eur iki 23 000 Eur (kasacinės nutartys bylose 2K-454/2014, 2K-364-696/2015, 2K-101-677/2015, 2K-300-222/2017, 2K-212-489/2020). Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nukentėjusiajam kaltinamasis sudavė 5 smūgius duriančiu-pjaunančiu įrankiu, sužalojo net 4 kūno dalis. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad nukentėjusysis tik formaliai ieškinyje nurodė, jog patyrė žalą negaudamas darbo užmokesčio, bet nedėjo jokių pastangų pagrįsti šią žalą. Iš to teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajam šios aplinkybės nėra svarbios ir nėra vertos pagrindimo bei įrodinėjimo. Įvertinus visas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nukentėjusiajam priteistinas neturtinės žalos dydis mažesnis, nei vidutinis pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo – 8 000 Eur.

Teismui pateikta 2000,00 Eur sąskaita už teisines paslaugas nukentėjusiajam ir mokėjimo kvitai 1500 Eur sumai (tomas 5, 63-65 b. l.) Nukentėjusiojo atstovas pateikdamas šiuos dokumentus teismo posėdyje paaiškino, jog apmokėta ne visa suma pagal sąskaitą. Nukentėjusiojo patirtos 1500 Eur išlaidos jo atstovo paslaugoms apmokėti pilnai išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 94, 103-106, 109, 115, 296 – 298, 301 – 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 4 (keturiems) metas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, bausmę subendrinti su pagal 2019-10-29 Telšių apylinkės teismo nuosprendį neatliktos bausmės dalimi ir M. B. nustatyti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Į paskirtą bausmę įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020-01-23 iki 2020-08-24.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam palikti kardomąsias priemones – intensyvią priežiūrą, dokumentų paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Iš M. B. Š. teritorinei ligonių kasai priteisti 5036,20 Eur (penkis tūkstančius trisdešimt šešis eurus 20 ct) žalos atlyginimo.

Iš M. B. V. G. priteisti: 871,00 Eur (aštuonis šimtus septyniasdešimt vieną eurą) turtinės žalos; 8 000 Eur (aštuonis tūkstančius eurų) neturtinės žalos, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų. Likusioje dalyje V. G. ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Saugomus Telšių apskrities vyriausiajame policijos komisariate: cigarečių nuorūkas, audinio skiautę, pūkus, biologinius pėdsakus, nuoplovas, DNR ėminius, V. G. striukę (kvitas Nr.0003445) sunaikinti;

- Perduotus saugoti R. M. mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, 6 peilius, palikti R. M.;

- V. G. perduotus saugoti sportines kelnes, marškinėlius, sportines kojines, sportinius batelius, trumpikes, mobilaus ryšio telefoną Iphone“ palikti V. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Silva Plungienė