- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-27
- Bylos Nr.
- e2S-693-278/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- T. D.
- Ieškovas
- G. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8044-434/2019 pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui T. D. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė G. A. ieškiniu prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko N. D. gyvenamąją vietą kartu su ja; nustatyti atsakovo T. D. laikiną (iki 2020-10-11) bendravimo tvarką su vaiku, pagal jos siūlomą tvarka bei priteisti sūnaus išlaikymą iš atsakovo po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų, skirtų nepilnamečio sūnaus išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise paskirti, ją motiną G. A.. Be to, ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo po 250 Eur laikiną išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Nurodė, kad vidutiniškai per mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga apie 500-600 Eur, nes būtiniausių produktų ir paslaugų kainos nuolat auga, o jos pajamos neleidžia tenkinti net pusės būtiniausių sūnaus poreikių. Teigė, kad atsakovas nuo 2019-07-01 visiškai neprisideda prie sūnaus išlaikymo, nors yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl turi imtis visų įmanomų priemonių, kad gautų pajamų, leidžiančių teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiam sūnui. Nurodė, kad jos materialinė padėtis yra sunki, pragyvena tik iš vaiko priežiūros išmokos – 259,37 Eur, turi išlaikyti save, sūnų ir gyvenamąjį būstą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019-08-22 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. D. nepilnamečio sūnaus N. D. laikinam išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-08-22 iki teismo sprendimo priėmimo, ieškovę paskiriant šių lėšų tvarkytoja.
3. Teismas nurodė, kad ieškovė savo vardu nekilnojamojo turto neturi, be to, augina dar dvi nepilnametes dukras, prie kurių išlaikymo prisideda jų tėvas. Nustatė, kad ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių), ji nedirba, gauna pastovias pajamas – 243,81 Eur už vaiko priežiūrą ir 2019-07-23 gavo po 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmokas, yra sudariusi preliminariąją žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią išsimokėtinai ketina įsigyti namų valdą. Teismas atsižvelgė į minėtas aplinkybes ir į tai, kad bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, o ieškovės teigimu, atsakovas dirba tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau nepilnamečiu vaiku materialiai nesirūpina, konstatavo esant pagrindui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtų (turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, gaunamą darbo užmokestį), darė išvadą esant pagrindui iš atsakovo priteisti po 200 Eur laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 str. 1 d. 11 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
4. Atskiruoju skundu atsakovas T. D. prašo Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2019-08-22 nutartį pakeisti, sumažinti priteisto laikino išlaikymo dydį iki 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-08-22 iki teismo sprendimo priėmimo.
5. Nurodo, kad teismas nesiaiškino nei jo turtinės padėties, gaunamų pajamų dydžio, nei aplinkybės, ar vaikas iš tiesų nėra išlaikomas bei vaiko poreikių. Nurodo, kad jo gaunamos pajamos yra minimalios, todėl mokėti 200 Eur dydžio materialinį išlaikymą sūnui, kas sudaro beveik pusę gaunamų pajamų, neturi galimybių. Tvirtina, kad moka kreditą, išlaiko kitą nepilnametį sūnų A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Be to, teigia, kad 400 Eur dydžio materialinio išlaikymo suma per mėnesį net vienerių metukų neturinčiam vaikui nėra reikalinga, todėl laikina išlaikymo suma akivaizdžiai viršija vaiko poreikius. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019-08-05 iki 2019-08-22 jis pilnai išlaikė sūnų, pirkdamas jam maistą, higienos priemones, sauskelnes, kitus vaikui reikalingus daiktus ir visapusiškiems vaiko poreikiams patenkinti visiškai pakako 200 Eur per mėnesį. Teigia, kad iki bylos iškėlimo ieškovė neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo, todėl ji taip pat privalo prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes gauna išmokas, gali pradėti dirbti, todėl kiekvienas iš tėvų sūnaus išlaikymui turi teikti po 100 Eur kas mėnesį. Mano, kad ieškovės įsipareigojimas pagal preliminarią sutartį neturi įtakos vaiko išlaikymo dydžiui, o jis neprivalo finansuoti ieškovės įsipareigojimų.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijama nutartimi byla nėra išspręsta iš esmės, o tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Teigia, kad atskirajame skunde nurodomi argumentai šiuo atveju nėra aktualūs, nes jie visi bus išspręsti galutiniu teismo sprendimu. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Nurodo, kad jos pajamos siekia 312 Eur per mėnesį; nekilnojamojo turto neturi; yra sudariusi preliminarią namų valdos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią kas mėnesį turi mokėti po 500 Eur įmokas; išsilaikyti padeda mama, o atsakovas niekaip neprisideda prie sūnaus išlaikymo. Teigia, kad atsakovas neneigia, jog dirba tolimųjų reisų vairuotoju, todėl turi pastovias pajamas. Be to, prie atskirojo skundo nepridėjo duomenų apie gaunamas pajamas ar teikiamą išlaikymą sūnui. Nurodo, kad teismas vertino šalių turtinę padėtį ir užtikrindamas nepilnamečio vaiko interesus - priteisė laikiną 200 Eur dydžio išlaikymą, kuris yra netgi mažesnis negu pagal teismų praktikoje formuojamas nuostatas, kad išlaikymas vaikui negali būti mažesnis negu MMA, kurios dydis reiškia tik būtiniausių vaiko poreikių užtikrinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
8. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo T. D. laikiną išlaikymą sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu laikino išlaikymo dydžiu (200 Eur kas mėnesį) ir prašo priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 100 Eur.
9. Vadovaudamasis CPK 144 straipsnio 1 dalimi teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
10. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas šeimos bylose, atsižvelgdamas į buvusių sutuoktinių, vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas.
11. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio nuostatomis, tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visais atvejais, netgi nevertinant tėvų turtinės padėties, tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiui vaikui turi atitikti bent minimalius vaiko poreikius jo normaliam vystymuisi. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pagal kasacinio teismo praktiką, optimalus vaiko išlaikymo dydis yra prilyginamas minimalios mėnesinės algos dydžiui (MMA), 2019 metų sausio 1 d. MMA yra nustatyta 555 Eur, kas pagal ankstesnę mokesčių sistemą yra prilyginama 430 Eur.
12. Ieškovė G. A. ieškiniu prašo teismo priteisti sūnui N. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), išlaikymą iš atsakovo T. D. po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2019-07-01 iki vaiko pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad sūnaus išlaikymui kas mėnesį yra reikalinga 500 Eur suma, kurią sudaro 180-200 Eur maistui, 100 Eur higienos ir skalbimo prekėms, 50 Eur drabužiams, avalynei, 20 Eur žaislams, 150 Eur transporto ir ūkio išlaikymo išlaidoms, 15 Eur vitaminams, 50 Eur pramogoms ir nenumatytos išlaidoms. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė yra sudariusi 2019-08-06 preliminariąją žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią privalo sudaryti pagrindinę sutartį iki 2021-11-30, mokėdama po 500 Eur kas mėnesį, nes išsimokėtinai ketina įsigyti namų valdą – 0,2000 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą ir kitus pastatus, esančius (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovės vardu nėra registruoto kilnojamojo turto (transporto priemonių), ji nedirba, nurodo gaunanti pastovias pajamas – 243,81 Eur už vaiko priežiūrą ir 2019-07-23 gavo po 68,40 Eur vaiko išlaikymo išmokas, be to, augina dvi nepilnametes dukras, prie kurių išlaikymo prisideda jų tėvas. Bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys, kad ieškovė turi dvi dukras: P. P., gim (duomenys neskelbtini), E. P., gim. (duomenys neskelbtini).
13. Apeliantas, nesutikdamas su priteisto laikino išlaikymo suma, nurodė, kad turi kitų išlaikytinių – nepilnametį sūnų, tačiau nekonkretizavo, kokio dydžio išlaikymą teikia jam, ar prie vaiko išlaikymo prisideda sūnaus mama. Atskirajame skunde teigdamas, kad turi kreditorinių įsipareigimų, šio teiginio taip pat nesukonkretino, nenurodė turimų įsiskolinimų dydžio. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra visų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį. Šiuo metu į bylą pateikti duomenys apie T. D. gaunamas pajamas, darbovietę, iš kurių matyti, kad jam išmokamas kasmėnesinis atlyginimas apie 400 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad apelianto darbovietė A. R. individuali įmonė užsiima tarptautiniais ir vietiniais pervežimais ir T. D. neginčija ieškovės nurodomos aplinkybės, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, kas leidžia daryti išvadą, kad komandiruočių metu jam yra išmokamos papildomos išmokos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog apeliantas turi sveikatos problemų, todėl, pripažintina, kad siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, jis turėtų būti aktyvus, siekdamas susirasti geriau apmokamą darbą, tikslu išlaikyti nepilnamečius vaikus bei save. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad būdamas tėvu, savo vaiko atžvilgiu jis turi ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas, kurios negali būti perkeliamos kitiems asmenims ar panaikinamos vien tik tėvo subjektyvaus nenoro ar negalėjimo pagrindu.
14. Pažymėtina ir tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei realių tėvų galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios šalių pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir ar bent dalį tokių poreikių apeliantas tenkina savanoriškai, ką jis nurodo atskirajame skunde. Nagrinėjamo proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė nustatyti kas mėnesį mokamą laikino išlaikymo dydį, priešingu atveju, būtų pažeistos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju, šalių nepilnamečio vaiko interesas yra gauti, nors ir laikiną, tačiau pastovų, jo būtiniausius poreikius atitinkantį išlaikymą yra aukštesnė vertybė nei apelianto T. D. nurodoma turtinė padėtis.
15. Ta aplinkybė, kad ieškovė G. A. rūpinasi būsto įsigijimu, patvirtina jos norą aprūpinti vaikus, tame tarpe ir apelianto sūnų, nuolatinėmis gyvenamosiomis patalpomis, todėl kritiškai vertintini T. D. teiginiai, jog jis neturi pareigos prisidėti prie būsto įmokų mokėjimo. Be to, nėra jokių duomenų, kad iš jo priteistos lėšos bus naudojamos įmokoms už būstą. Apeliantas nepaneigė ir ieškovės nurodomų būtinų išlaidų sūnaus išlaikymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš T. D. nepilnamečiui sūnui laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis, sudarantis mažiau nei pusę T. D. gaunamos minimalios algos, bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai būtų patenkinti.
16. Kritiškai vertintini apelianto teiginiai, kad ieškovė gali dirbti ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo, nes sūnus, šiuo metu yra tik vienerių metų amžiaus ir jam reikalinga nuolatinė motinos priežiūra, kas riboja jos galimybę dirbti. Be to, ieškovė kasdien rūpinasi visais sūnaus poreikiais ir šį rūpinimąsi įvertinti pinigine išraiška negalima.
17. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė reikšmingas aplinkybes tokio pobūdžio bylose ir priteisdamas laikiną išlaikymą, pagrįstai prioritetą suteikė būtent vaiko interesams.
18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.