Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Lysionok, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovėms M. L., A. L. ir M. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovėms ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai 2016 m. gruodžio 6 d. (el. b. l. 51-53). Kadangi atsakovės nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad butas/patalpa-kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, kuris Vilniaus miesto tarybos 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 patikėjimo teise perduotas naudoti ir valdyti ieškovui (el. b. l. 5, 19). Tarp atsakovės M. L. ir UAB „Bendruva“ 2001 m. liepos 19 d. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartis Nr. 12, pagal kurią atsakovei ir jos šeimos nariams buvo išnuomotas kambarys, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 9). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad atsakovės minėto buto adresu deklaruoja ir savo gyvenamają vietą (el. b. l. 6-8). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimu už akių, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-23220-535/2014, nutarta atsakoves su joms priklausančiu turtu iškeldinti iš gyvenamosios patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip nurodo ieškovė ji kreipėsi į antstolį dėl priverstino teismo sprendimo vykdymo, tačiau šiuo metu patalpos nėra atlaisvintos. Tai, kad atsakovės tebegyvena minėtos patalpos-kambario adresu patvirtina ir tai, kad ieškinio ir jo priedų kopijos atsakovėms buvo išsiųsti ir asmeniškai įteikti būtent minėtu adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 51-53).

Pagrindas apsigyventi savivaldybės gyvenamojoje patalpoje yra savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Pagal CK 6.583 ir 6.584 straipsnius, už savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas kas mėnesį privalo mokėti nuomos mokestį ir mokesčius už vandenį, šilumos ir elektros energiją bei komunalines paslaugas pagal patvirtintus tarifus. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). CK 6.589 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. birželio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2004 išaiškino, kad net jei asmenys nėra teisėtais buto nuomininkais, tai neatleidžia jų nuo pareigos mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas, kadangi jie faktiškai naudojasi šiomis paslaugomis. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsakovės savo įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio nemokėjo, nors faktiškai gyveno patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), todėl už laikotarpį nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 30 d. susidarė 239,40 Eur įsiskolinimas. Tą patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą, taip pat mokesčių paskaičiavimo lentelės (el. b. l. 10, 12-13). Byloje duomenų apie tai, kad atsakovės būtų atsiskaičiusios su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis). Esant šioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 239,40 Eur skolą už patalpų nuomą yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.583 straipsnis, 6.589 straipsnio 1 dalis).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). CK 6.71 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog netesybos, kaip prievolės užtikrinimo būdas, turi būti nustatytos sutartyje ar įstatyme. Ieškovė prašo priteisti solidariai iš atsakovių 7,19 Eur delspinigius, taikydama 0,02 procento delspinigių normą už 6 mėnesių laikotarpį (el. b. l. 11). Lietuvos Respublikos 1995 m. sausio 26 d. įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims” 2 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 dalyje numatyta, jog fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei eksploatavimo išlaidų, už kiekvieną praleistą atsiskaityti dieną moka 0,02 procentus delspinigių (naujoji straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 19 d.). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovių 7,19 Eur delspinigius laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl taip pat tenkintinas.

UAB ,,Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2010 m. spalio 8 d. sudarė Šilumos pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Vilniaus energija“ įsipareigojo tiekti šilumos vartotojui šilumos energiją turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandenį, paskaičiuoti konkretiems objektams tenkančius mokesčius, o SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti, sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas vartotojams nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. teikiant SĮ „Vilniaus miesto būstas“ (el. b. l. 33-43).

Vadovaujantis CK 6.584 straipsnio 1 dalimi, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybių gyvenamosios patalpos, iš nuomininkų imamas atskirai nuo nuompinigių, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovės už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas nemokėjo, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. susidarė 765,24 Eur įsiskolinimas (el. b. l. 14-16). Byloje duomenų, kad atsakovės šį įsiskolinimą būtų padengusios, nėra (CPK 178 straipsnis), todėl vadovaujantis į bylą pateiktais įrodymais, ieškovei solidariai iš atsakovių priteistina 765,24 Eur skola už šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias paslaugas.

CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei solidariai iš atsakovių priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (1 011,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovių lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), t. y. po 0,29 Eur iš kiekvienos atsakovės.

Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovių lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 23 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 4,35 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), iš viso – 27,35 Eur (iš atsakovių M. L. ir A. L. – po 9,12 Eur, iš atsakovės M. L. – 9,11 Eur), nes kiekvienos iš kiekvienos atsakovės pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei iš šalies priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 Eur) (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovių M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai 239,40 Eur (dviejų šimtų trisdešimt devynių eurų ir 40 euro centų) skolą už patalpų nuomą, 7,19 Eur (septynių eurų ir 19 euro centų) delspinigius, 765,24 Eur (septynių šimtų šešiasdešimt penkių eurų ir 24 euro centų) skolą už šildymą, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 011,83 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016 m. gruodžio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, juridinio asmens kodas 124568293, naudai 0,87 Eur (nulio eurų ir 87 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 0,29 Eur (nulį eurų ir 29 euro centus) iš kiekvienos atsakovės.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovių M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 27,35 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 35 euro centų) bylinėjimosi išlaidas – iš atsakovių M. L. ir A. L. po 9,12 Eur (devynis eurus ir 12 euro centų), iš atsakovės M. L. – 9,11 Eur (devynis eurus ir 11 euro centų). Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovės negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, bet per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą už akių priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovė turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.