Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-07-30 · Civilinė byla Nr. 2-703/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-30
Bylos Nr.
2-703/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
Ieškovas
I. N.
Atsakovas
Jungtinėms Amerikos Valstijoms
Kategorijos
  • 118.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-703/2009Procesinio sprendimo kategorija 118.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1145/2009, kuria byla nutraukta, pagal ieškovų I. N. (I. N. ) W. N. , V. N. (V. N. ), S. N. (S. N. ), V. Š., N. C. , M. Z. (M. Z. ), J. Z. (J. Z. ), T. Z. , V. R. (V. R. ), I. R. , N. R., W. R. , A. Z. (A. Z. ), S. Z. (S. Z. ), N. Z. , J. Z. , A. T. (A. T. ), G. T. (G. T. ), T. T. , J. I. , O. B. (O. B. ), N. B. , A. L. , O. L. , P. L. , A. L. , A. G. , I. P. , A. P. , V. P. , I. D. (I. D. ), G. D. , T. D. , J. P. , E. P. ieškinį atsakovui Jungtinėms Amerikos Valstijoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovo Jungtinių Amerikos Valstijų priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą: 1) A. Z. 41 400 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 941 400 USD; 2) N. Z. 1 100 USD turtinės žalos ir 120 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 121 100 USD; 3) J. Z. 200 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 4) S. Z. 100 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 5) A. T. 17 100 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 917 100 USD; 6) G. T. 1 100 USD turtinės žalos ir 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 151 100 USD; 7) T. T. 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 8) J. I. 100 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 9) I. N. 14 400 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 914 400 USD; 10) W. N. 3 430 USD turtinės žalos ir 120 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 123 430 USD; 11) S. N. 100 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 12) N. C. 2 950 USD turtinės žalos ir 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 152 950 USD; 13) V. N. 200 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 14) V. Š. 700 USD turtinės žalos ir 100 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 100 700 USD; 15) M. Z. 32 400 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 932 400 USD; 16) J. Z. 5 400 USD turtinės žalos ir 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 155 400 USD; 17) T. Z. 5 900 USD turtinės žalos ir 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 155 900 USD; 18) O. B. 14 400 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 914 400 USD; 19) N. B. 2 700 USD turtinės žalos ir 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 152 700 USD; 20) A. L. 30 600 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 930 600 USD; 21) O. L. 500 USD turtinės žalos ir 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 150 500 USD; 22) A. L. 2 600 USD turtinės žalos ir 200 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 202 600 USD; 23) P. L. 200 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 24) J. P. 14 400 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 914 400 USD; 25) E. P. 120 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 26) V. R. 14 400 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 914 400 USD; 27) I. R. 450 USD turtinės žalos ir 120 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 120 450 USD; 28) Natalijai W. R. 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 29) W. R. 50 USD turtinės žalos ir 100 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 100 050 USD; 30) I. D. 18 000 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 918 000 USD; 31) T. D. 900 USD turtinės žalos ir 170 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 170 900 USD; 32) G. D. 170 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 33) V. P. 16 200,00 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 916 200 USD; 34) A. G. 10 800 USD turtinės žalos ir 900 000 USD neturtinės žalos atlyginimo, iš viso: 910 800 USD; 35) I. P. 150 000 USD neturtinės žalos atlyginimo; 36) A. P. 100 000 USD neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovai nurodė, kad 2003 m. birželio 26 d. Karibų jūroje Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno karo laivas „Iron Duke“ kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų Pakrančių apsaugos kateriais sulaikė Panamoje registruotą prekybinį laivą „Jalta“, priklausantį kompanijai „Seven Ocean Management“, kuriame po 11 valandų apžiūros rado stambią 3,5 t kokaino kontrabandą. Laive buvo 17 įgulos narių, tarp kurių 12 Lietuvos Respublikos piliečių. Visi įgulos nariai buvo areštuoti ir palydėti į Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) uostą Tampoje (Floridos valstija), o vėliau ir įkalinti Tampos miesto kalėjimuose. Po devynis mėnesius trukusio tyrimo 12 jūreivių iš Lietuvos stojo prieš JAV prisiekusiųjų teismą, kuriame 11 iš jų buvo pripažinti nekaltais dėl narkotikų kontrabandos itin stambiu mastu. Tačiau po išteisinamojo nuosprendžio jūreiviai į laisvę iš karto paleisti nebuvo: jie, net nenuėmus antrankių ir grandinių, buvo išvežti atgal į kalėjimą, nes, norint išeiti į laisve ir grįžti namo, jiems dar reikėjo JAV Imigracinio teismo sprendimo. Gavus sprendimą deportuoti išteisintuosius jūreivius į Lietuvą, 2004 m. birželio 21 d., po metus trukusio įkalinimo be kaltės, lietuviai buvo sugrąžinti į Lietuvą.

Ieškovai prašė priteisti iš atsakovo turtinę ir neturtinę žalą dėl to, kad, tiriant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes parengtinio tardymo metu jūrininkų atžvilgiu padarytų esminių žmogaus teisių pažeidimų, t. y. kad buvo: 1) neišaiškintos suimtųjų teisės, 2) pirminiai parodymai iškraipyti, 3) pradinė tardymo stadija vyko nedalyvaujant gynėjams, 4) nedalyvavo vertėjai, todėl suimtieji nesuprato su jais atliekamų veiksmų bei dokumentų reikšmės, 5) kalėjimuose jie gyveno sunkiomis sąlygomis, 6) tik dalis suėmimo metu konfiskuotų daiktų ir pinigų buvo grąžinta, o taip pat, atsižvelgiant į tai, kad: l) apie šį įvykį buvo plačiai rašoma Lietuvos Respublikos ir užsienio laikraščiuose bei publikuojama kituose masinės informacijos šaltiniuose, todėl buvo paskleista neigiama informacija apie minėtus asmenis, pagal kurią jie buvo nepagrįstai vadinami nusikaltėliais, narkotikų platintojais ir kuri sukėlė neigiamą visuomenės požiūrį į jūreivius ir jų šeimas, 2) kalėję be kaltės kiekvienas iš jų be pagrindo prarado pusantrų metų darbo užmokestį.

Atsiliepimas

Atsakovas Jungtinės Amerikos Valstijos atsiliepimu į ieškinį prašė nutraukti šią civilinę bylą kaip nenagrinėtiną Lietuvos Respublikos teismuose bei priteisti iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-1145-560/09 pagal ieškovų I. N. , W. N. , V. N. , S. N. , V. Š. , N. C. , M. Z. , J. Z. , T. Z. , V. R. , I. R. , N. R. , W. R. , A. Z. , S. Z. , N. Z. , J. Z. , A. T. , G. T. , T. T. , J. I. , O. B. , N. B. , A. L. , O. L. , P. L. , A. L. , A. G. , I. P. , A. P. , V. P. , I. D. , G. D. , T. D. , J. P. , E. P. ieškinį atsakovui Jungtinėms Amerikos Valstijoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nutraukė.

Teismas sprendė, kad ginčas šioje byloje yra kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų santykių (acta jure imperii), todėl, gavus atsakovo Notą, kurioje Jungtinės Amerikos Valstijos prašo taikyti valstybės imunitetą bei nesutinka, kad ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės, taikė valstybės imuniteto doktriną. Nurodė, kad ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalyku, todėl civilinę bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teisme.

Šalies argumentai

Ieškovai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį ir klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, išreikalauti iš atsakovo JAV duomenis apie tai, ar JAV teismuose yra (buvo) inicijuoti civiliniai procesai prieš kitas valstybes (ne Lietuvą), tiek privatinės, tiek viešosios teisės srityje, pateikiant teismų praktikos dokumentus, išreikalauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informaciją ar duomenis apie tai, ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos veiklos laikotarpį buvo procesų JAV, kur Lietuva būtų buvusi patraukta atsakove, įpareigojant pateikti teismui teismų praktikos dokumentus. Nurodo šiuos argumentus:

Teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir neišsiaiškino, ar atsakovo veiksmai atitiko acta jure imperii kategoriją (veiksmai viešosios teisės srityje), ar – acta jure gestionis (veiksmai privatinės teisės srityje). Teismas neteisingai aiškino viešosios teisės sąvoką (acta jure imperii), todėl nepagrįstai nustatė, kad atsakovo ieškovų atžvilgiu atlikti veiksmai yra reglamentuojami viešosios teisės normų ir dėl to ginčas negali būti sprendžiamas Lietuvos teisme. Ieškovai nurodo, kad tarp jų ir atsakovo susiklostę teisiniai santykiai pagal savo prigimtį yra deliktiniai, t. y. žalos atlyginimo santykiai, kuriuos pirmiausia reglamentuoja privatinės teisės normos, kadangi valstybė (taip pat ir užsienio valstybė), įskaitant ir visus jos pareigūnus, turi įstatymo nustatytą pareigą elgtis pagal bendruosius atidumo, rūpestingumo reikalavimus. Vadinasi, valstybei pažeidus bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai kitų asmenų atžvilgiu, t. y. iš esmės pažeidus privatinės teisės nustatytą pareigą ir dėl to atsiradus žalos, turi būti taikomos civilinės atsakomybės taisyklės. Teismo išvada, kad atsakovo JAV veiksmai vienareikšmiškai turi būti kvalifikuojami kaip kilę iš viešosios teisės srities, negalima dar ir dėl to, kad, kaip nurodyta ieškinyje, ieškovams žala buvo padaryta ne tik vykdant viešąsias valdžios funkcijas, t. y. sulaikant ieškovus, atliekant kitus procesinio pobūdžio veiksmus, bet ir akivaizdžiai pažeidžiant elementariausias žmogaus teises, įtvirtintas pagrindiniuose tarptautinės teisės dokumentuose. Ieškovų ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad jiems nebuvo leista iš laivo ,,Jalta“ pasiimti nei pinigų, nei asmeninių daiktų – viskas liko laive, o vieno iš ieškovų – A. T. be jokio pagrindo buvo konfiskuoti asmeniniai pinigai, kurie vėliau nebuvo grąžinti, pagrindžia faktą, kad užsienio valstybė JAV paminėtais veiksmais nevykdė viešosios teisės funkcijų, tačiau elementariai pažeidinėjo asmenų teises, t. y. padarė civilinės teisės pažeidimą (deliktą).Teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informaciją ar duomenis apie tai, ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos veiklos laikotarpį buvo procesų JAV, kur Lietuva būtų buvusi patraukta atsakove, įpareigojant pateikti teismui teismų praktikos dokumentus, ir prašymą atmetė be jokių motyvų. Ieškovai šį prašymą teismui pateikė, siekdami išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ignoruoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo akcentuojamą valstybių abipusiškumo principą, ar ne.Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė procesinės teisės pažeidimą, nes apie teismo posėdį šaukimais neinformavo pačių ieškovų, ir taip pažeidė CPK 124 straipsnio 1 dalį.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovų atskirąjį skundą, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ginčas kilo iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių (acta jure imperii) ir JAV pasinaudojo teise remtis valstybės imunitetu. Nurodo, kad teismas pagrįstai atmetė ieškovų prašymą išreikalauti dokumentus iš Užsienio reikalų ministerijos, kadangi tai prieštarautų CPK 7 straipsnyje nustatytam ekonomiškumo principui ir yra traktuotina kaip siekis užvilkinti procesą. Ieškovai nepagrįstai nurodo, kad teismas padarė pažeidimą, neįteikdamas visiems ieškovams šaukimų apie posėdį. Ieškovams nuo bylos pradžios atstovauja tie patys advokatai, todėl teismas pagrįstai ieškovus informavo, įteikdamas ieškovų atstovui šaukimą CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Šioje byloje ieškovai Lietuvos Respublikos piliečiai pateikė ieškinį atsakovui Jungtinėms Amerikos Valstijoms dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Lietuvoje teismui pateikė Diplomatinę Notą Nr. 28/2009 (t. 2, b. l. 69-76), kurioje nurodė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos remiasi valstybės imunitetu šioje civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčas yra kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų santykių (acta jure imperii), todėl taikytina valstybės imuniteto doktrina, civilinę bylą nutraukė.

Tarptautinėje teisėje ir tarptautinėje praktikoje visuotinai pripažįstamas valstybės imuniteto principas, kuris reiškia valstybės, jos organų ir atstovų, taip pat valstybės turto imunitetą nuo užsienio valstybių jurisdikcijos, t. y. ir imunitetą nuo užsienio valstybių teismų jurisdikcijos bei imunitetą nuo vykdomųjų veiksmų. Valstybės imuniteto doktrina leidžia valstybei gintis nuo jai reiškiamo ieškinio, atsisakant dalyvauti procese atsakovu pagal jai reiškiamus reikalavimus. Tačiau šiuolaikinė tarptautinė teisė ir tarptautinės teisės doktrina daro skirtumą tarp valstybės veiklos viešosios teisės reguliuojamoje srityje (acta jure imperii) ir valstybės veiklos privatinės teisės reguliuojamoje srityje (acta jure gestionis). Pripažįstama, kad privatinės teisės reguliuojamuose santykiuose valstybė dalyvauja tokiais pat pagrindais, kaip ir privatūs asmenys, todėl šiuose santykiuose valstybė negali turėti imuniteto nuo užsienio teismų jurisdikcijos. Valstybių suverenios lygybės ir abipusiškumo principas tarptautinėje teisėje taikomas tais atvejais, kai ginčas kyla iš privatinės teisės reguliuojamų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-1/1998). Tuo tarpu viešosios teisės reguliuojamoje srityje valstybės įprastai reikalauja taikyti valstybės imuniteto doktriną.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2007, yra išaiškinusi, kad tuo atveju, kai ieškinys reiškiamas užsienio valstybei ar jos institucijai, nacionalinio teismo galimybė nagrinėti tokį ieškinį priklauso nuo to, iš kokio pobūdžio teisinių santykių, t. y. iš reglamentuojamų viešosios ar privatinės teisės, kilo šalių ginčas, ir ar užsienio valstybė reikalaus taikyti jai valstybės imuniteto doktriną. Nacionaliniam teismui nustačius, kad ginčas su užsienio valstybe kilo iš viešosios teisės reglamentuojamų santykių, kuriuose taikoma valstybės imuniteto doktrina, ir diplomatiniais kanalais išsiaiškinus, jog užsienio valstybė nesutinka, kad jai pareikštas ieškinys būtų nagrinėjamas iš esmės, t. y. prašo taikyti jai imuniteto doktriną, ieškinys negali būti teisminio nagrinėjimo dalykas ir teismas turi bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.).

Viešoji teisė (lot. ius publicum) – teisės sistemos dalis; visuma teisės normų, reguliuojančių viešąjį administravimą, viešosios valdžios subjektų (ir jų institucijų) statusą, organizaciją, santvarką, subjektų tarpusavio santykius ir santykius su privatinės teisės (ius privatum) subjektais.

Ieškovai ieškinyje nurodė, kad Panamoje registruotą prekybinį laivą „Jalta“, priklausantį kompanijai „Seven Ocean Management“, kuriame tarp įgulos narių buvo ir ieškovai, Karibų jūroje sulaikė Didžiosios Britanijos karališkojo laivyno karo laivas „Iron Duke“ kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų Pakrančių apsaugos kateriais, įtarus, kad ieškovai gabena narkotikų kontrabandą, ieškovus areštavo, nugabeno į uostą ir įkalino Tampos miesto kalėjimuose, prisiekusiųjų teismo buvo išteisinti, tačiau išvežti atgal į kalėjimą ir tik po Imigracinio teismo sprendimo sugrąžinti į Lietuvą.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovų nurodytų aplinkybių matyti, kad jie savo ieškinį dėl žalos atlyginimo grindžia Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūnų vykdant tarnybines pareigas atliktais veiksmais. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad JAV pareigūnai, sulaikydami ieškovus, įtardami juos nusikaltimo padarymu, vykstant teismo procesams bei jiems pasibaigus vykdydami kitus veiksmus, vykdė viešąsias valstybės funkcijas. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ginčas kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų santykių, ir, gavęs Jungtinių Amerikos Valstijų Diplomatinę Notą dėl valstybės imuniteto doktrinos taikymo, pagrįstai civilinę bylą nutraukė.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad teismas nepagrįstai netenkino ieškovų prašymo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos informaciją ar duomenis apie tai, ar per Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos veiklos laikotarpį buvo procesų JAV, kur Lietuva būtų buvusi patraukta atsakove, įpareigojant pateikti teismui teismų praktikos dokumentus. Apeliantų nurodomas abipusiškumo principas tarptautinėje teisėje yra taikomas tik tais atvejais, kai ginčas yra kilęs iš privatinės teisės reguliuojamų santykių, o valstybė reikalauja taikyti valstybės imuniteto doktriną. Tačiau šiuo atveju, kaip minėta, teismas pagrįstai nustatė, kad ginčas kilęs iš viešosios teisės reguliuojamų santykių, o atsakovas Jungtinės Amerikos Valstijos prašo taikyti valstybės imuniteto doktriną, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovų prašymo išreikalauti iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenis apie atvejus, kai Lietuvos valstybė yra atsisakiusi absoliutaus valstybės imuniteto, nes tokie duomenys neturi teisinės reikšmės, sprendžiant šios bylos ginčą.

Nepagrįstas ieškovų atskirajame skunde nurodytas argumentas, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 124 straipsnio 1 dalį, nes apie teismo posėdį, kuriame buvo nutraukta civilinė byla, šaukimais neinformavo visų ieškovų. CPK 118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentais įteikiami tik atstovui. Bylos duomenimis, šaukimas į teismo posėdį (t. 2, b. l. 108) buvo įteiktas ieškovų atstovo advokatų profesinės bendrijos K., S. ir partneriai teisininkei J. L. , todėl pagal CPK 123 straipsnio dalį laikytina, kad teismo procesinis dokumentas – šaukimas ieškovams buvo įteiktas tinkamai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiVirginija ČekanauskaitėKonstantinas GurinasDanutė Milašienė