Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorams Gaudentui Balčiūnui, Julijai Jolitai Kryževičienei, Ryčiui Ivanauskui, Dariui Šneideriui,

kaltinamiesiems M. S. (M. S.), M. V., jų gynėjui advokatui Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovski),

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį 2 MGL dydžio bauda, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), be išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį 16 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, arešto bausmės vykdymas atidėtas 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. J. veikdamas tyčia kartu su M. S. ir M. V., 2020 m. gruodžio 25 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini), esančio namo kieme, įvykusio konflikto tarp jo ir J. B. metu, M. V., būnant apsvaigusiam nuo alkoholio (nustatytas 1,95 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavus smūgį nukentėjusiajam R. B. į veido sritį, A. J. ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į galvos sritį, po ko M. V. pribėgus prie nukentėjusiojo R. B. ir ranka sudavus jam smūgį į galvos sritį, vėliau sudavus dar vieną smūgį ranka nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį, M. S., būnant apsvaigus nuo alkoholio (nustatytas 2,11 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pribėgus prie nukentėjusiojo R. Š. ir rankomis jį pastūmus, tuo metu A. J. dešinėje rankoje laikomu nenustatytu daiktu sudavė smūgį nukentėjusiajam R. Š. į galvos sritį. Vėliau, tęsiant nusikalstamus veiksmus, M. V. pribėgus prie nukentėjusiojo J. B. ir rankomis sudavus jam smūgį į galvos sritį, tuo metu prie pastarojo pribėgus M. S. ir rankoje laikyta lenta sudavus nukentėjusiajam J. B. smūgį į galvos sritį, A. J. rankoje laikytu tyrimo metu nenustatytu daiktu pastarajam sudavė du smūgius į nugaros sritį, po ko J. B. parkritus ant žemės ir bandant atsikelti, A. J., tęsdamas nusikalstamą veiką, sudavė dar du smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam J. B. Vėliau, M. V. rankomis sudavus smūgį R. B. į krūtinės sritį bei sudavus vieną smūgį ranka į nukentėjusiojo R. B. kaklo sritį, dėl ko pastarasis nukrito veidu į žemę, M. S. metė rankoje laikomą lentą į J. B., o priartėjęs M. V. ir laikydamas rankoje šluotą sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į kairės rankos sritį. Po ko nukentėjusiajam R. Š. būnant pasilenkusiam prie gulinčio nukentėjusiojo R. B., pribėgęs M. S., rankoje laikyta kėde sudavė smūgį pastarajam į galvos sritį, o nuo smūgio kėdei sulūžus, rankoje likusia kėdės koja M. S. sudavė R. Š. dar du smūgius į nugaros sritį.

A. J. tokiais savo bendrais su M. S. ir M. V. atliktais tyčiniais ne mažiau kaip septyniais trauminiais veiksmais nukentėjusiajam J. B. padarė kūno sužalojimą, pasireiškusį dvejomis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimu pilvo dešinėje pusėje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu pilvo kairėje pusėje, poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva ir odos įbrėžimu kairėje plaštakoje, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat tokiais bendrais su M. S. atliktais tyčiniais ne mažiau keturiais trauminiais veiksmais, nukentėjusiajam R. Š. padarė kūno sužalojimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais pakaušyje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. S. tokiais savo bendrais su A. J. ir M. V. atliktais tyčiniais ne mažiau kaip septyniais trauminiais veiksmais, nukentėjusiajam J. B. padarė kūno sužalojimą, pasireiškusį dvejomis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimu pilvo dešinėje pusėje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu pilvo kairėje pusėje, poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva ir odos įbrėžimu kairėje plaštakoje, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat tokiais bendrais su A. J. atliktais tyčiniais ne mažiau keturiais trauminiais veiksmais, nukentėjusiajam R. Š. padarė kūno sužalojimą, pasireiškusį odos nubrozdinimais pakaušyje, krūtinės dešinėje pusėje, dešinėje plaštakoje, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu.

M. V. tokiais savo bendrais su A. J. ir M. S. atliktais tyčiniais ne mažiau kaip septyniais trauminiais veiksmais, nukentėjusiajam J. B. padarė kūno sužalojimą, pasireiškusį dvejomis žaizdomis galvos plaukuotoje dalyje, odos nubrozdinimu pilvo dešinėje pusėje, poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu pilvo kairėje pusėje, poodine kraujosruva kairiame žaste, odos nubrozdinimu su poodine kraujosruva ir odos įbrėžimu kairėje plaštakoje, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu, taip pat atliktais tyčiniais ne mažiau penkiais trauminiais veiksmais, nukentėjusiajam R. B. padarė kūno sužalojimą, pasireiškusį po vieną muštinę žaizdą antakių srityse su poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose, poodine kraujosruva su odos įbrėžimu dešiniame žande, vieno viršutinio danties iš kairės daliniu vainiko lūžiu, poodine kraujosruva dešinėje šlaunyje, vertinamais nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais savo veiksmais A. J., M. V. ir M. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad gruodžio 25 d. buvo atvažiavęs pas M. S. į svečius. Kaimynai iškvietė policiją, nes grojo muzika. Atvažiavusi policija davė jiems įspėjimą, nurodė skirstytis. Vėliau jis sėdo į automobilį, tačiau bandant išvažiuoti iš kiemo sustabdė R. B. ir užtvėrė kelią, pradėjo įžeidinėti ir diskriminuoti. Iš pradžių vyko žodinis konfliktas, vėliau atėjo R. B. tėvas ir smogė jam į veidą. Tuomet jis, siekdamas pakviesti pagalbą, grįžo į kiemą ir pastukseno į langą. Kai išėjo M. V., jis jau mušėsi su R. B. ir jo tėvu, šie paėmė pagalius ir pradėjo jį mušti į galvos sritį. M. V. jį gynė, sakė skirstytis, bet ir jį patį vėliau pradėjo mušti su pagaliais. Konflikto metu jis sudavė J. B. pagaliu į kaklo sritį, taip pat į rankos sritį. Jam inkriminuotą smūgį ranka į J. B. galvos sritį pripažįsta, tačiau nepripažįsta smūgio R. Š. į galvos sritį, taip pat nepripažįsta, jog sudavė du smūgius J. B. į nugaros sritį ir jam pargriuvus du smūgius į įvairias kūno vietas. Konflikto metu buvo paėmęs medinį šluotos pagalį, kuriuo sudavė J. B. ar R. B. tris ar keturis kartus į kaklo ir galvos sritį. Neprisimena, ar M. V. ir M. S. sudavė smūgius, nes pats gynėsi. Kirvio ar kėdės konflikto metu nepastebėjo. Muštynių neprovokavo, nukentėjusieji pirmi pradėjo mušti. Nežino, kodėl nesikreipė į policiją dėl nukentėjusiųjų veiksmų prieš juos, niekada neskambina, kai nutinka konfliktas. Tą patį vakarą buvo iškvietęs greitąją pagalbą, kreipėsi į medikus, nes jam labai skaudėjo galvą, medikai suleido raminamųjų, nes jis nenorėjo važiuoti į ligoninę. Nematė, kad kuris nors iš nukentėjusiųjų būtų buvęs sužalotas iki konflikto. Teisiamajame posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaičius dalį kaltinamojo A. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 141), A. J. parodė, jog teisingi parodymai. Nebuvo išgėręs tą vakarą. M. S. ir M. V. jo žiniomis buvo išgėrę konflikto metu. Nuvažiavus automobiliu iki namų norėjo grįžti atgal, tačiau jam pablogėjo savijauta, dėl to niekaip negalėjo grįžti atgal. Gailisi, kad sudavė atgal muštynių metu.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, yra įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo. Nors kaltinamieji A. J., M. S., M. V. savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau įrodyta, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. J. kaltinamas tuo, jog ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į galvos sritį, dešinėje rankoje laikomu nenustatytu daiktu sudavė smūgį nukentėjusiajam R. Š. į galvos sritį, rankoje laikytu tyrimo metu nenustatytu daiktu J. B. sudavė du smūgius į nugaros sritį, po ko J. B. parkritus ant žemės ir bandant atsikelti, tęsdamas nusikalstamą veiką sudavė dar du smūgius į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam J. B. Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies ir pripažino tik tai, kad ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į galvos sritį, kitus jam inkriminuotus veiksmus neigė. Teismas pažymi, kad kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti ypač svarbus kaltinamojo parodymų nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio ir vėlesnių procesų metu. Nors dalies kaltinimo A. J. nepripažino, tačiau teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sudavė J. B. su pagaliu į kaklo sritį, be to, sudavė R. B. į rankos sritį, konflikto metu buvo paėmęs medinį šluotos pagalį ir juo sudavė J. B. ar R. B. tris ar keturis kartus į kaklo ir galvos sritį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. J. nurodė, kad neatsimena, kuo smūgiavo J. B., tačiau po pirmo suduoto smūgio šluotos kotas sulūžo. Taigi, kaltinamasis A. J., duodamas parodymus, nebuvo nuoseklus, keitė juos ir prieštaravo savo paties nurodytoms aplinkybėms. Matyti, kad, nors A. J. nepripažįsta kaltinimo dėl tyrimo metu nenustatytu daiktu J. B. suduotų dviejų smūgių į nugaros sritį bei dar dviejų smūgių suduotų šiam nukentėjusiajam, pats savo parodymais, o būtent paaiškinimais, jog mediniu šluotos pagaliu sudavė J. B. ar R. B. tris ar keturis kartus, patvirtina būtent šią kaltinimo dalį. Pastebėtina, kad kaltinamajame akte nurodytą kaltinimą A. J. neginčijamai patvirtina ir vaizdo įrašai iš įvykio vietos, kurie buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu. Vaizdo įraše yra aiškiai užfiksuotas A. J. suduotas smūgis nukentėjusiajam R. Š. į galvos sritį, be to, kiti kaltinime nurodyti ir anksčiau aptarti smūgiai nukentėjusiajam J. B.

M. S. kaltinamas tuo, jog, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,11 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, pribėgęs prie nukentėjusiojo R. Š. rankomis jį pastūmė, pribėgęs rankoje laikyta lenta sudavė nukentėjusiajam J. B. smūgį į galvos sritį, metė rankoje laikomą lentą į J. B., pribėgo ir rankoje laikyta kėde sudavė smūgį R. Š. į galvos sritį, o nuo smūgio kėdei sulūžus, rankoje likusia kėdės koja sudavė R. Š. dar du smūgius į nugaros sritį. Kaltinamasis M. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad rankomis pastūmė R. Š. bei sudavė kėde smūgį R. Š. į galvos sritį, o nuo smūgio kėdei sulūžus, rankoje likusia kėdės koja sudavė R. Š. dar du smūgius į nugaros sritį. Šias aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo J. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė, kad matė kaip prie R. Š. pribėgo M. S. ir su medine kėde trenkė R. Š. per galvą, po smūgio medinė kėdė lūžo. M. S. nurodė, kad rankoje laikyta lenta suduoto smūgio nukentėjusiajam J. B. į galvos sritį neprisimena, nenurodė ir to, ar metė rankoje laikomą lentą į J. B. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. S. kaltė iš dalies įrodyta jo paties parodymais, kadangi ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus kaltinamasis nedetalizavo, kam kokius smūgius sudavė, tačiau nurodė, kad muštynių metų gynėsi ir galėjo suduoti nurodytus smūgius ar dalį jų, o teisiamojo posėdžio metu dalį kaltinime nurodytų veiksmų pripažino. Taip pat jo kaltė įrodyta byloje esančia medžiaga, kadangi kitų objektų apžiūros protokole nurodytos aplinkybės patvirtina M. S. veiksmus. Kitų objektų apžiūros protokolais buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, kurie teisiamojo posėdžio metu taip pat buvo peržiūrėti. Iš vaizdo įrašų matyti, jog M. S. pakelia nuo žemės lazdą, užsimoja ir suduoda smūgį J. B. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. S. padarė visus jam inkriminuotus veiksmus.

M. V. kaltinamas tuo, jog būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,95 prom. girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ranka sudavė smūgį nukentėjusiajam R. B. į veido sritį, pribėgęs prie nukentėjusiojo R. B. ranka sudavė jam dar vieną smūgį į galvos sritį, vėliau dar vieną smūgį ranka nukentėjusiajam R. B. į galvos sritį, pribėgęs prie nukentėjusiojo J. B. rankomis sudavė jam smūgį į galvos sritį, rankomis sudavė smūgį R. B. į krūtinės sritį bei sudavė vieną smūgį ranka į nukentėjusiojo R. B. kaklo sritį, dėl ko pastarasis nukrito veidu į žemę, laikydamas rankoje šluotą sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į kairės rankos sritį.

Teisiamojo posėdžio metu M. V. pripažino sudavęs tik vieną smūgį, kuriuo jis „išjungė“ R. B. Nors M. V. pripažįsta tik vieną smūgį, kitus jam inkriminuotus smūgius patvirtina vaizdo įrašai ir nukentėjusiųjų parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. B. paaiškino, kad jam į veidą buvo suduoti mažiausiai penki smūgiai, nuo kurių jis prarado sąmonę. Jau anksčiau minėtame ir teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše yra užfiksuoti visi penki smūgiai, kuriuos M. V. sudavė R. B. Dėl M. V. nurodyto kaltinimo, jog laikydamas rankoje šluotą sudavė smūgį nukentėjusiajam J. B. į kairės rankos sritį, pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. V. patvirtino aplinkybę, kad turėjo savo rankose šluotą, tačiau nurodė, kad ja netrenkė. Pirmiausia šias M. V. nurodytas aplinkybes paneigia byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip M. V. šluota suduoda smūgį nukentėjusiajam J. B., be to, liudytojos L. V. parodymai, duoti teisiamojo posėdžio metu. L. V. parodė, kad M. V. buvo paėmęs šluotą ir trenkė ja kažkuriam iš kaimynų. Taigi, M. V. nurodytos aplinkybės laikytinos kaip jo gynybinė pozicija, kadangi jo kaltė įrodyta kitais byloje esančiais duomenimis, o fakto, kad šluotą turėjo savo rankose jis ir pats neneigė.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje vertinama, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais.

Teismas, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, pripažįsta įrodyta, kad kaltinamieji A. J., M. S. ir M. V. veikė kaip bendrininkai. Pažymėtina, kad bendrininkavimą apibūdina objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis baudžiamojo byloje Nr. 2K-400/2011).

Byloje nustatyta, jog visi kaltinamieji veikė kaip bendrininkai, nes bendrais vienas po kito einančiais ir pritariančiais vienas kito elgesiui veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiesiems sveikatą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. J. teigė, kad siekdamas pakviesti pagalbą pastukseno į langą, kaltinamasis M. S. paaiškino, kad A. J. pabeldė į langą ir pakvietė į lauką M. V., o kaltinamasis M. V. nurodė, kad girdėjo kaip pusbrolis beldžia į langą, dėl to išėjo į kiemą. Nors kaltinamieji neakcentavo detalaus išankstinio susitarimo, toks susitarimas ir nebuvo nustatytas byloje, tačiau kaltinamųjų atlikti veiksmai, jų tyčios kryptingumas, rodo veiksmų bendrumą. A. J. pabeldus į langą M. S. ir M. V. prisijungė prie jo sukelto konflikto ir visi bendrai smurtavo.

Kiekvienas kaltinamasis atliko nusikaltimo objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį, todėl visi trys kaltinamieji yra nusikaltimo bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis). Kai darant nusikalstamą veiką susitarę dalyvauja bent du vykdytojai yra laikoma, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad kaltinamieji A. J., M. S. ir M. V. veikė bendrininkų grupe.

Pastebėtina tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji teigė, kad savo veiksmais realizavo teisę į būtinąją gintį. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Pažymėtina, jog būtinoji gintis laikoma aplinkybe, šalinančia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-141/2015, 2K-78-489/2016). Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-428/2010, 2K-7-313/2012, 2K-P-135/2016).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamųjų versija dėl būtinosios ginties paneigtina. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta faktinė situacija nesudaro pagrindo spręsti, kad aptariamo įvykio metu kilo būtinosios ginties situacija, kurios metu kaltinamieji turėjo pagrindą ir teisę į būtinąją gintį. Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, jog pirmas konfliktą pradėjo A. J., jis paėmė lentą, agresyviai nusiteikęs judėjo link nukentėjusiųjų. Taigi iš vaizdo įrašo matyti, kad objektyviai pavojingo kėsinimosi nebuvo, atitinkamai nebuvo kilusi būtinosios ginties situacija. Pažymėtina, jog nėra surinkta ir jokių objektyvių duomenų, kad nukentėjusieji inicijavo konfliktą su kaltinamaisiais. Bylos medžiagoje yra pateiktas A. J. medicinos dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad jam buvo padarytas galvos plaukuotosios dalies sumušimas, tačiau nurodytų aplinkybių neneigė ir nukentėjusieji, kadangi nurodė, jog gindamiesi galėjo padaryti kaltinamiesiems tam tikrus sužalojimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis J. B. nurodė, kad konflikto metu su pagaliu kažkuriam iš asmenų sudavė, nes gynėsi, iš teisminio nagrinėjimo metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad J. B. sudavė būtent A. J.

Teismas taip pat pažymi, kad esant specifinei konfliktinei muštynių situacijai, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios. Kai muštynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtą ne gynybos, bet puolimo tikslais, teisė į būtinąją gintį nekyla, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392/2012, 2K-275/2013). Abipusėms muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, kaip ir nustatyta nagrinėjamoje byloje, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Byloje nustatyta, kad kilus žodiniam konfliktui, A. J. galėjo pasirinkti teisėtus sprendimo variantus, pavyzdžiui, kviesti policiją arba tiesiog netęsti konflikto ir eiti namo, tačiau jis elgėsi priešingai – toliau plėtojo konfliktą, pasikviesdamas į pagalbą M. S. ir M. V., visi trys aktyviai smurtavo nukentėjusiųjų atžvilgiu, be to, akivaizdžiai buvo puolanti pusė, o ne besiginanti. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog kaltinamieji realizavo teisę į būtinąjį gintį.

Atsižvelgdamas į visas bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamųjų A. J., M. S., M. V. kaltė padarius nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems yra įrodyta – iš dalies ir pačių kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu bei teisiamajame posėdyje duotais parodymais, nukentėjusiųjų parodymais, kurių parodymai yra nuoseklūs ir sutampa, taip pat liudytojų L. V., E. Š. duotais parodymais bei byloje esančia rašytine medžiaga. Kaip matyti pačių kaltinamųjų parodymai yra nenuoseklūs, iš dalies prieštarauja vieni kitiems, be to, nusikalstamos veikos padarymo metu kaltinamieji – M. S., M. V. buvo neblaivūs ir dėl to yra pakankamas pagrindas manyti, kad dėl neblaivumo jie gali tiksliai neatsiminti visų įvykio aplinkybių. Kaltinamųjų parodymai, kad jie sudavė smūgius nukentėjusiesiems gindamiesi, išnagrinėjus bylą vertintini kritiškai ir laikytini gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Byloje nustatytomis aplinkybėmis kaltinamųjų A. J., M. S., M. V. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jie padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiesiems J. B., R. B., R. Š.

Pagal susiformavusią teismų praktiką, kai nusikalstamą veiką padarė keli asmenys, jų veika nustatomojoje nuosprendžio dalyje aprašoma bendrai, nurodant, kaip kiekvienas iš jų dalyvavo darant nusikalstamą veiką. Kiekviena veika aprašoma atskirai, kai vienas ar grupė asmenų yra padarę kelias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad nepritartina tokiai teismų praktikai, kai nuosprendžio aprašomojoje dalyje bendrininkų padarytos veikos aprašomos po kelis kartus kartojant tuos pačius veikos požymius kiekvienam bendrininkui atskirai, o ne apjungiant į vieną bendrą visumą, kurioje be pasikartojimų bendrai būtų aprašyta bendrininkų padaryta veika, nuosekliai atskleidžiant tiek padarytos nusikalstamos veikos požymius, tiek kiekvieno bendrininko vaidmenį padarant šią veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-511/2019).

Šioje byloje nustatyta, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė A. J., M. S., M. V., tačiau jų veika kaltinamajame akte buvo aprašyta kiekvienam atskirai, kiekvieną kartą kartojant tuos pačius veikos požymius. Teismas patikslina kaltinimą, nustatydamas kiekvienam kaltinamajam inkriminuotus ir teismo nustatytus veikos požymius, apjungiant veikos požymius į bendrą visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-458/2020).

Dėl bausmių skyrimo

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam A. J., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), taip pat į kaltinamojo asmenybę – A. J. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 135-137), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 130-134), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 128, 129), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismas, įvertinęs anksčiau paminėtų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam A. J. paskyrus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje bausmės rūšį – laisvės apribojimą, skirtinos bausmės dydis nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui. A. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 144-145).

Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Skirdamas bausmę kaltinamajam M. S., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (2 t., b. l. 89-90), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 87-88), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 85, 86), pateikė teismui duomenis apie tai, kad turi keturis mažamečius vaikus, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, skiriant suderintus įpareigojimus. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. S. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 03.40 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 13.13 val. (2 t., b. l. 95-96, 111). M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 107-108).

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 9 punktas). Skirdamas bausmę M. V. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai). Atsižvelgtina į kaltinamojo M. V. asmenybę: teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas (2 t., b. l. 57), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 43-56), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (2 t., b. l. 41, 42), duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, kurios dydis nustatytinas artimas sankcijoje numatytam vidurkiui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirta bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 1 arešto para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms, todėl nagrinėjamu atveju pakeitus 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę į areštą minėtu santykiu tai atitiktų 210 parų arešto bausmės. Kadangi M. V. padarė nusikaltimą, o pagal BK 49 straipsnio 3 dalį, už nusikaltimą gali būti nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, tai jam pakeitus laisvės apribojimo bausmę į arešto bausmę nustatytina maksimali 90 dienų arešto bausmė. Taigi M. V. skirtina galutinė bausmė prie šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės pridedant dalį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtos bausmės. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas M. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 03.40 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 16.19 val. (2 t., b. l. 61, 75). M. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (2 t., b. l. 73-74).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įpakavimas Nr. 1, kurio viduje 1,4 m ilgio medinė lenta ant kurios matomos raudonos spalvos, netaisyklingos formos dėmės, 2,05 m ilgio medinė lenta ant kurios matomos netaisyklingos formos, raudonos spalvos dėmės, 0,95 m ilgio medinė lenta, 0,5 m ilgio lenta, įpakavimas Nr. 2, kurio viduje medinės kėdės koja, kėdė be vienos kojos, dėžė Nr. 3, kurios viduje pilkos-mėlynos spalvos striukė, pilkos spalvos marškinėliai su paveiksliuku priekinėje dalyje, įpakavimas Nr. 4, kurio viduje kirvis (juodos-geltonos spalvos kotas, metalinė pentis ir ašmenys), perduoti saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, (duomenys neskelbtini) (kvitas B serija BBB Nr. 2PK004844), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., b. l. 152-153), dvi CD laikmenos, saugomos prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti prie bylos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė prašymą išieškoti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo A. J. – 288 Eur. Kaltinamojo gynėjo dalyvavimas baudžiamosios bylos nagrinėjime buvo pripažintas būtinu teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu. Atsižvelgus į šias aplinkybes, kaltinamojo turtinę padėtį, kuri nėra gera, į būtinybę užtikrinti asmenų teisę į gynybą, ką ribotų atstovavimo išlaidų priteisimas, bei vadovaujantis esama teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, uždrausti lankytis (duomenys neskelbtini). A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. S. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 03.40 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 13.13 val.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos. M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi paskirtos bausmės ir paskirti M. V. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti M. V. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 26 d. 3.40 val. iki 2020 m. gruodžio 26 d. 16.19 val. M. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – įpakavimą Nr. 1, kurio viduje 1,4 m ilgio medinė lenta ant kurios matomos raudonos spalvos, netaisyklingos formos dėmės, 2,05 m ilgio medinė lenta ant kurios matomos netaisyklingos formos, raudonos spalvos dėmės, 0,95 m ilgio medinė lenta, 0,5 m ilgio lenta, įpakavimą Nr. 2, kurio viduje medinės kėdės koja, kėdė be vienos kojos, dėžę Nr. 3, kurios viduje pilkos-mėlynos spalvos striukė, pilkos spalvos marškinėliai su paveiksliuku priekinėje dalyje, įpakavimą Nr. 4, kurio viduje kirvis (juodos-geltonos spalvos kotas, metalinė pentis ir ašmenys), perduotus saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą, (duomenys neskelbtini) (kvitas B serija BBB Nr. 2PK004844), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, dvi CD laikmenas, saugomas prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo atmesti.

Išaiškinti A. J., M. S., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, šią bausmę atlieka pataisos įstaigoje. Visas areštas atliekamas vienoje pataisos įstaigoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į pataisos įstaigą atlikti arešto bausmės. Pataisos įstaigas, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustato Kalėjimų departamento direktorius. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki nustatyto termino pabaigos (ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo) apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigų darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į šias laisvės atėmimo vietų įstaigas:

į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus – nepilnamečiai asmenys, kuriems teismai paskyrė areštą ir pilnamečiai asmenys, kuriems areštą paskyrė Vilniaus ir Kauno apskrityse esantys teismai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.