Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. B. (G. B.) atstovo Konstantino Arefievo (Konstantin Arefiev) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutarties, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 24 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą, 200 Eur bauda. G. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojui-ekspeditoriui, administracinė nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis, būdamas atsakingas už krovinio pristatymą ir jo pateikimą laiku paskirties įstaigai, 2016 m. vasario 4 d., 18.30 val., į Malkų įlankos jūrų uosto postą ((duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini), atvyko krovininiu automobiliu SCANIA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pateikė tranzitinę deklaraciją (duomenys neskelbtini), kuria deklaruojama prekė – sojų aliejus, KN pozicija 1507, prekės svoris – 23980 kg, nustatytas atvykimo terminas – 2016 m. vasario 1 d. Krovinys užplombuotas 5 plombomis (duomenys neskelbtini). Lokaliai įvertinus riziką, buvo priimtas sprendimas patikrinti plombas, patikrinti transporto priemonės išorinį paviršių, skenuoti rentgeno kontrolės sistema transporto priemonę su prekėmis. Atlikus krovinio muitinį tikrinimą (patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)), neatitikimų nenustatyta. G. B., būdamas atsakingas už krovinio pristatymą laiku, ir to nepadaręs, pažeidė muitinio tikrinimo tvarką, numatytą 1992-10-12 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalį ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 356 straipsnio 2 dalį. Šį nutarimą G. B. apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. gegužės 20 d. nutartimi G. B. atstovo K. Arefievo skundą netenkino ir paliko galioti Klaipėdos teritorinės muitinės 2016 m. vasario 24 d. nutarimą nepakeistą.

Apeliaciniu skundu G. B. atstovas Konstantinas Arefievas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį ir nutraukti bylą, o nesant pagrindo nutraukti bylą, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti įspėjimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesigilino į bylos aplinkybes, neatsižvelgė į tai, kad nuo vairuotojo valios nepriklauso kada ir kur važiuoti įmonės transportu. 2016 m. sausio 29 d. gavo direktoriaus nurodymą nuvažiuoti į Baltarusiją ir atgabenti cisternas į Klaipėdą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Į Lietuvą grįžo šeštadienį, t. y. 2016 m. sausio 30 d. Per išeigines, UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracijos darbo vietoje nebuvo, todėl vilkiką vairuotojas paliko aikštelėje prie įmonės. Atvyko į darbą pirmadienį (2016 m. vasario 1 d.), t. y. paskutinę prekių pristatymo į Klaipėdos muitinės postą dieną. Vairuotojo G. B. į Vilnių atvežta cisterna nuo cisternos pakrovimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 29 d., iki išvežimo dienos, t. y. 2016 m. sausio 29 d. stovėjo Bresto srityje, Baltarusijoje, neigiamoje temperatūroje. Paaiškėjus, kad cisternoje esantis aliejus sušalo ir nėra galimybės jo išpilti, 2016 m. vasario 1 d. neįmanoma buvo iškrauti aliejaus Klaipėdoje. Produkto gavėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri neturėjo galimybės atšildyti produktą, paprašė tai atlikti Vilniuje. Kadangi aliejus buvo skirtas Kinijos pirkėjui, tai aliejų reikėjo perkrauti Klaipėdoje, uoste ir toliau gabenti į Kiniją. UAB „(duomenys neskelbtini)“ susitarė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl cisternų šildymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinėse patalpose. Muitinės tarpininkė D. V., kuri teikia paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“, patarė muitinės pareigūnams pateikti paaiškinimą dėl krovinių pristatymo vėlavimo priežasčių ir paaiškino, kad problemų dėl to nekils. G. B. nežinojo kaip šiuo atveju elgtis, vykdė įmonės vadovo nurodymus. Teigia, kad krovinio pristatymo pavėlavimas į muitinės postą neturi būti laikomas administraciniu teisės pažeidimu. Vežėjo administracija galėjo įpareigoti vairuotoją nugabenti produktą į Klaipėdą būtent 2016 m. vasario 1 d., bet šiuo atveju po išmuitinimo ir vilkikas ir cisterna turėjo arba grįžti į Vilnių atšildyti aliejų, arba laukti šilto oro Klaipėdoje. Įmonė šiuo atveju būtų turėjusi papildomų išlaidų. Šioje situacijoje veikiančių ūkio subjektų veiksmai buvo protingi ir sąžiningi. G. B. faktiškai buvo nušalintas nuo savarankiškų sprendimų priėmimo ir privalėjo vykdyti vadovo ir vadybininko nurodymus.

Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Faktas, kad krovinys muitiniam patikrinimui pristatytas praleidus nustatytą terminą nėra ginčijamas. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi jai suteikta diskrecijos teise, pagrįstai nenustatė priežasčių, pateisinančių tranzito termino praleidimą, konstatavo G. B. pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte. G. B. privalėjo elgtis protingai ir rūpestingai, t. y. būdamas vairuotoju-profesionalu ir žinodamas apie muitinės nustatytų tranzito procedūrų laikymosi tvarką, turėjo nedelsdamas, iš anksto informuoti muitinę apie susidariusią situaciją ir veikti atitinkamai pagal tranzito procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatus, galimai pristatyti krovinį muitiniam patikrinimui kitoje paskirties įstaigoje.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, kai neatvykstama per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą vietą, kad būtų atliktas muitinis tikrinimas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, Institucija ir pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, pateiktos išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Administracinio teisės pažeidimo protokolas G. B. surašytas ir nutarimas priimtas dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojas-ekspeditorius G. B., būdamas atsakingas už krovinio pristatymą laiku ir to nepadaręs pažeidė 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnio 1 dalį, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, 356 straipsnio 2 dalį.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo sudėtis nenumato specialaus šio pažeidimo subjekto, tačiau Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, 96 straipsnyje numatyta, kad už prievolių, susijusių su išorinio Bendrijos tranzito procedūra, įvykdymą atsako procedūros vykdytojas. Vykdytojas atsako: a) už nesugadintų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą, deramai prižiūrint, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės; (b) už nuostatų, susijusių su Bendrijos tranzito procedūra, laikymąsi. Antroje šio straipsnio dalyje numatyta, kad be procedūros vykdytojo prievolių, prekių vežėjas arba gavėjas, priėmęs prekes ir žinantis, kad jos gabenamos taikant Bendrijos tranzito procedūrą, taip pat atsako už visų prekių pristatymą per nustatytą terminą į paskirties muitinės įstaigą ir už deramą priežiūrą, kad nebūtų pažeistos muitinės panaudotos prekių identifikavimo priemonės. Bendrijos muitinės kodekso įgyvendinimo nuostatų 356 straipsnyje nustatyta, kad valstybių narių, į kurių teritorijas įvažiuojama vykdant Bendrijos tranzito operaciją, muitinės privalo laikytis išvykimo įstaigos nustatyto laiko, per kurį prekės turi būti pateiktos paskirties įstaigai, ir neturi teisės jo pakeisti, tačiau yra numatyta ir alternatyvi galimybė, jeigu situacija tikrai yra ekstraordinarinė, t. y. tranzito operaciją galima užbaigti kitoje įstaigoje, nei nurodytoji tranzito deklaracijoje, tokiu atveju ši įstaiga tampa paskirties įstaiga (BMK įgyvendinimo nuostatų 361 straipsnio 5 dalis).

G. B. į muitinio tikrinimo vietą dėl tranzito procedūros užbaigimo pagal tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) kreipėsi tik 2016 m. vasario 4 d., 18.30 val., nors tranzitinėje deklaracijoje nustatytas atvykimo terminas – 2016 m. vasario 1 d. G. B. neneigia, jog krovinį į muitinio tikrinimo vietą pristatė tik 2016 m. vasario 4 d., tačiau teigia, jog krovinį pristatė pavėluotai, nes krovinys buvo sušalęs, jį reikėjo atšildyti (b. l. 10). Klaipėdos teritorinei muitinei 2016 m. vasario 4 d. buvo pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymas, kuriame prašoma pažeistą tranzitą laikyti nepažeistu, nes krovinys buvo sušalęs, jį teko atšildyti šiltose patalpose, todėl negalėjo atvykti laiku (b. l. 13). UAB „(duomenys neskelbtini)“ aiškinamajame rašte nurodė tokias pat aplinkybes kaip ir prašyme (b. l. 17-18). Pažymėtina, kad G. B., būdamas atsakingas už krovinio pristatymą ir jo pateikimą laiku paskirties įstaigai, privalėjo elgtis protingai ir rūpestingai, t. y. turėjo nedelsdamas, iš anksto, o ne atvykimo dieną (2016 m. vasario 4 d.) informuoti muitinę apie susidariusią situaciją ir veikti atitinkamai pagal tranzito procedūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, galimai pristatyti krovinį muitiniam patikrinimui kitoje paskirties įstaigoje. Šiuo atveju, aliejus buvo šildomas 4 dienas ir per visą šį laiką muitinei niekas nepranešė apie krovinio vėlavimą.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Klaipėdos teritorinė muitinė, vadovaudamasi jai suteikta diskrecijos teise, pagrįstai nenustatė priežasčių, pateisinančių tranzito termino praleidimą ir konstatavo, jog G. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad krovinio pristatymo pavėlavimas į muitinės postą neturi būti laikomas administraciniu pažeidimu, nes vežėjas siekė išvengti produkto gavėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuostolių, kurie galėjo atsirasti pristačius į Klaipėdą sušaldytą produktą. Aplinkybė, kad G. B. nepristatė krovinio per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą į muitinės įstaigą, siekdamas pašalinti pavojų nuosavybei, savaime nepanaikina jo atsakomybės pagal ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punktą. Šios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, todėl nelaikytinos pateisinančiomis priežastimis, dėl kurių muitinė turėjo pripažinti krovinį buvus atgabentą nepažeidus nustatyto termino.

Apeliaciniame skunde keliamas G. B. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti įspėjimą.

ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybė už muitinio tikrinimo tvarkos pažeidimą, užtraukia baudą nuo 868 iki 1448 Eur. Klaipėdos teritorinė muitinė 2016 m. vasario 24 d. nutarimu G. B. už ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto pažeidimo padarymą, pritaikęs ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskyrė švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimalaus dydžio baudą – 200 Eur. Klaipėdos teritorinė muitinė tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė įstatymą, skirdama administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, t. y. buvo atsižvelgta į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimas padarytas pirmą kartą, todėl pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, buvo paskirta žymiai mažesnė bauda, nei numatyta ATPK 209¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto sankcijoje. Ji atitinka ATPK 20 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. B. (G. B.) atstovo Konstantino Arefievo (Konstantin Arefiev) apeliacinio skundo netenkinti, palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.