- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-09
- Bylos Nr.
- e2S-819-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „S. G.“, uždarajai akcinei bendrovei ,,S. G.“
- Ieškovas
- V. J.
- Kategorijos
- 3.3.1.17Apeliacinio proceso nutraukimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „S. G.“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-10977-674/2020 pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,S. G.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos, netesybų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. I. V. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „S. G.“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos, netesybų priteisimo. Teismo prašė priteisti iš atsakovės: darbo užmokesčio įsiskolinimą (6300,00 Eur), darbo užmokestį už 2019 m. sausio – gegužės mėn. (1750,00 Eur, priskaityta suma 2892,53 Eur), kompensaciją už nepanaudotas atostogas (846,98 Eur, priskaityta suma 1399,96 Eur), išeitinę kompensaciją (671,54 Eur, priskaityta suma 1110,00 Eur), netesybas – vidutinį darbo užmokestį už 6 mėn. nuo 2019-06-01 iki 2019-11-30 (2100,00 Eur, priskaityta suma 3471,06 Eur), 5 proc. metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, areštą. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma nėra maža, šiuo metu atsakovės finansinė padėtis jai nėra žinoma, tačiau sprendžiant iš to, kad tiek laiko atsakovė neatsiskaito, teismo priteistą suma gali būti nebeįmanoma išieškoti, todėl, siekiant teismo sprendimo įvykdymo, tikslinga būtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartimi nutarta ieškovės prašymą tenkinti; ieškovės V. J. reikalavimo įvykdymo užtikrinimui areštuoti atsakovės UAB „S. G.“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 11 668,52 Eur sumos, priklausančias atsakovei, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis; areštavus atsakovei priklausančias pinigines lėšas, leisti atsakovei iš areštuotų lėšų išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą reikalavimą; įpareigoti antstolį, areštavus atsakovės pinigines lėšas, nustatyti konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota atsakovės operacijoms atlikti.
4. Teismas nurodė, kad ieškovės ieškinys tikėtinai yra pagrįstas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės reikalaujama priteisti suma yra didelė, net ir atsižvelgiant į tai, kad atsakovė yra juridinis asmuo. Teismas, atsižvelgęs į ieškinio dalyką ir pagrindą, byloje pateiktus įrodymus, į tai, kad darbo ginčų bylose darbuotojas laikytinas silpnesniąja darbo teisinių santykių šalimi, sprendė, kad egzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga, t. y. grėsmė būsimo, galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties atsakovė (apeliantė) UAB „S. G.“ prašo panaikinti skundžiamą nutartį, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės V. J. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu egzistuotų šių dviejų sąlygų visetas: tikėtinai pagrįstas ieškinio reikalavimas; grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali likti neįvykdytas. Nurodytų sąlygų viseto ginčo situacijoje nėra, todėl ieškovės reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalėjo būti tenkinamas.
5.2. Pirmosios instancijos teismas, visiškai neargumentuodamas, apsiribojo padaryta išvada, kad „ieškovės pareikštas ieškinys tikėtinai yra pagrįstas“. Su tokia teismo išvada negalima sutikti, kadangi ieškovės ieškinio reikalavimas dėl darbo užmokesčio įsiskolinimo priteisimo yra visiškai nepagrįstas.
5.3. Laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tada, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Vien tik didelė ieškinio suma savaime nėra pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių (turto arešto) taikymui. Sprendžiant klausimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismų yra taikomas naujas išaiškinimas, kad ribojimai disponuoti turtu gali būti nustatomi tik tada, kai yra konkrečių duomenų apie atsakovo buvusį / esamą / tikėtinai būsiantį nesąžiningumą. Ieškovė nepateikė įrodymų, o teismas nenurodė jokių aplinkybių, kurios įrodytų atsakovės nesąžiningumą bei leistų daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomas. Pirmosios instancijos teismo bei ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė tiek laiko neatsiskaito su ieškove, taip pat nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Skundžiama nutartimi nebuvo nustatyta ir antroji būtinoji sąlyga laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika.
5.4. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas netinkamai suformulavo areštuojamo turto apimtį – laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos ne tik atsakovės, bet ir trečiųjų asmenų atžvilgiu.
Atsiliepimas
6. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V. J. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Teismas priėmė teisingą, motyvuotą nutartį, įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis teismų praktika.
6.2. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės teisių per daug nesuvaržo, nes ieškinio suma, sprendžiant iš atsakovės pasisakymo atskirajame skunde, nėra jai didelė. Be to, teismas neuždraudė naudotis areštuotu turtu, iš areštuotų lėšų leidžiama išmokėti privalomus mokesčius į valstybės (savivaldybės) ir socialinio draudimo biudžetus, darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, taip pat atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).
8. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas ir priimama nutartis grąžinti žyminį mokestį (CPK 315 straipsnio 5 dalis). CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.
9. Remiantis civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 6 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas ieškovės ir atsakovės prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarta patvirtinti V. J. ir UAB ,,S. G.“ 2020 m. lapkričio 6 d. sudarytą taikos sutartį; civilinę bylą Nr. e2-10977-674/2020 pagal ieškovės V. J. pareikštą ieškinį atsakovei UAB ,,S. G.“ dėl darbo užmokesčio, piniginės kompensacijos, netesybų priteisimo nutraukti. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi nutarta panaikinti laikinąją apsaugos priemonę (areštuoti atsakovės UAB „S. G.“ nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o jo nesant arba esant nepakankamai, pinigines lėšas ar turtines teises, neviršijant 11 668,52 Eur sumos, priklausančias atsakovei ar esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei areštuotu turtu disponuoti, paliekant teisę šį turtą valdyti ir juo naudotis), taikytą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties pagrindu. Minėtos pirmosios instancijos nutartys (dėl taikos sutarties patvirtinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo) įsiteisėjusios.
10. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, jog neliko apeliacinio apskundimo objekto – taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turtui yra panaikintos. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis proceso koncentracijos, ekonomiškumo principais, sprendžia, kad apeliacinis procesas pagal atsakovės atskirąjį skundą nutrauktinas. Kadangi civilinio proceso normos tiesiogiai nenumato galimybės nutraukti apeliacinį procesą, kai po atskirojo skundo priėmimo atskirojo skundo objektas išnyksta, teismas, taikydamas įstatymo analogiją, apeliacinį procesą nutraukia pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).
11. Apeliacinį procesą nutraukiant, vadovaujantis CPK 315 straipsnio 5 dalimi, atsakovei grąžintinas žyminis mokestis, sumokėtas už atskirojo skundo padavimą 2020 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsniu, 331 straipsniu, 336 straipsniu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės UAB „S. G.“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarties.
Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti atsakovės UAB „S. G.“ vadovui R. S. 38,00 Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. spalio 12 d. (duomenys neskelbtini) mokėjimo nurodymu.