- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-471-852/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18376-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Kago Transportas“
- Atsakovas
- A. A.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kago Transportas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kago Transportas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčo dėl teisės.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kago Transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. A., kuriuo prašė: išspręsti darbo ginčą dėl teisės priteisiant ieškovei iš 3 968,21 Eur žalos ir nuostolių atlyginimo kompensaciją; pripažinti, kad atsakovas A. A. neturi teisės į reikalaujamus iš ieškovės 7 297 Eur dienpinigius bei su jais susijusius 671,32 Eur delspinigius; 3) priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškovę įpareigojo per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumą – išversti teikiamus procesinius dokumentus ir jų priedus į atsakovui suprantamą kalbą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. sausio 12 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Kago transportas“ ieškinį atsakovui A. A. dėl darbo ginčo dėl teisės laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui; nutarčiai įsiteisėjus, informuoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (darbo bylos Nr. APS-131-16330/2023, Nr. APS-131-18815/2023).
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovė (apeliantė) UAB „Kago Transportas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Atsakovas Lietuvoje yra atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos ir bylą veda per atstovą, kuriam yra žinoma ir suprantama valstybinė kalba. Tiek ieškinyje, tiek iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos pirmosios instancijos teismui pateiktų darbo ginčo bylos dokumentų matyti, kad atsakovas visą laiką buvo atstovaujamas ir šiuo metu yra atstovaujamas Lietuvos vežėjų profesinės sąjungos, kuri yra įtraukta ir į civilinę bylą, kaip atsakovo atstovė.
4.2. Teismo nurodymas papildomai versti bylos dokumentus į rusų kalbą (kai byloje dalyvaujantis asmuo yra (duomenys neskelbtini) pilietis) yra nesuderinamas su proceso ekonomiškumo teisiniu principu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
7. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų
8. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Vis dėlto konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti. Ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos, kuri nustatyta specialiuosiuose įstatymuose.
9. CPK 113 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis. Kai dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems turi būti įteikti procesiniai dokumentai, nemoka valstybinės kalbos, teismui turi būti pateikti šių dokumentų vertimai į jiems suprantamą kalbą. Jeigu pateikiami dokumentai CPK numatytais atvejais turi būti išversti į užsienio kalbą, dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus jų vertimus.
10. Procesinių dokumentų pateikimo valstybinės kalbos nemokančiam asmeniui reikalavimai nustatyti tam, kad byloje dalyvaujantys asmenys galėtų susipažinti su procesinių dokumentų esme, tinkamai ir laiku pasinaudotų procesinėmis gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau išnagrinėti pareikštus reikalavimus ir priimti pagrįstą spendimą. Procesinių dokumentų ir jų priedų pateikimas nesilaikant įstatymo reikalavimų ir tvarkos, laikytini trukdančiais įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-745-912/2022).
11. Pagal CPK 118 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai šalis veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti pati, – tik šaliai, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau. Taigi tam, kad būtų taikoma CPK 118 straipsnio 1 dalis, bylos šalis, nemokanti valstybinės kalbos, turi turėti atstovą, kuriam yra suteikusi įgalinimą atstovauti šaliai konkrečiame teisminiame procese.
12. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai (toliau – Darbo ginčų komisija) teiktų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas nemoka valstybinės lietuvių kalbos. Apeliantė teismui nepateikė ieškinio ir jo priedų vertimų į atsakovui suprantamą kalbą, kadangi, anot apeliantės, atsakovą Darbo ginčų komisijoje atstovavo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga, kuri taip pat yra įtraukta ir į nagrinėjamą civilinę bylą, kaip atsakovo atstovė. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija nesutinka.
13. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog atsakovą ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje atstovavo Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga bei ieškovė teikiant ieškinį nurodė ją kaip atsakovo atstovę, savaime nesuponuoja išvados, kad Lietuvos vežėjų profesinė sąjunga turi įgalinimą atstovauti atsakovą ir šioje konkrečioje civilinėje byloje. Ieškinio priėmimo stadijoje atsakovas dar nėra išreiškęs valios bei nurodęs, ar bylą ves pats ar per atstovą. Į bylą šioje proceso stadijoje nėra pateiktas įgaliojimas, kurio pagrindu atsakovo interesus šioje byloje būtų pavesta atstovauti Lietuvos vežėjų profesinei sąjungai (CPK 51 straipsnio 1 dalies, CPK 56 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Papildomai pažymėtina, kad atsakovui nusprendus vesti bylą pačiam, procesiniai dokumentai jam turėtų būti siunčiami jo gyvenamosios vietos adresu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti ieškinio ir jo priedų vertimą į (duomenys neskelbtini) ar kitą atsakovui suprantamą kalbą yra teisėtas ir pagrįstas.
14. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias proceso teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl nutartis paliekama nepakeista. Kiti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės (apeliantės) ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kago Transportas“ atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.