Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Ramūnas Šarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Solnovus“ skundą atsakovei Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI, ir Inspekcija) prašo palikti 2024-02-20 nutarimą Nr. NUĮPBJ-33160, nepakeistą.

Patikrinimo metu buvo surinkti duomenys, kad asmenys buvo ne tik įdarbinti, bet ir faktiškai dirbo, turėdami teisėto buvimo dokumentą, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui. Taip pat, kad nėra pateikti apie minėtus asmenis LDU pranešimai nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 62 str. 4 d. numato, kad: ,,Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus […].

2021 m. birželio 15 d. įsigaliojus 2021 m. birželio 8 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470, 56 ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. XIV-379, Užimtumo įstatymas buvo papildytas 57 str. 1 d. 5 p., kuris numato darbdavio atsakomybę, kai: „įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų”. Inspekcija pažymi, kad teisės aktai, įskaitant Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 str. 4 d. nuostatas, nenumato galimybės, darbdaviui leisti užsieniečiui pradėti dirbti anksčiau, nei užsieniečio turimas teisėto buvimo dokumentas (leidimas laikinai gyventi) bus išduotas tarpininkaujant minėtam darbdaviui, o ne kitam darbdaviui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties” 44 str. 6 d. jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Patikrinimo metu, taip pat, buvo nustatyta, kad nėra pateikti LDU pranešimai apie priimtus dirbti užsienio piliečius - (duomenys neskelbtini) piliečius: A. M., gim. (duomenys neskelbtini); Y. K., gim. (duomenys neskelbtini); I. K., gim. (duomenys neskelbtini); E. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 8 d. yra numatyta, kad: „Darbdavys, įmonė, į kurią užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, arba fizinis asmuo, pas kurį užsienietis komandiruojamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba komandiruotą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka. Minėtas teisės aktų pažeidimas yra numatytas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 str. 2 d.

Inspekcija pažymi, kad administracinės atsakomybės taikymas už LDU pranešimų nepateikimą ir už leidimą dirbti užsieniečiams, turintiems teisėto buvimo dokumentą išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui, yra numatytas darbdaviui, o ne įmonės vadovui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja skundžia Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024-02-20 nutarimą Nr. NUĮPBJ 33160 Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui, kuriuo už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą teisės pažeidimą UAB „Solnovus“ paskirta 200 Eur bauda ir už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą teisės pažeidimą UAB „Solnovus“ paskirta 200 Eur bauda (toliau – ir Nutarimas).

Skundžiamu Nutarimu konstatuota, kad pareiškėja UAB „Solnovus“ pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, kadangi (duomenys neskelbtini) piliečiai: nuo 2023-09-27 iki 2023-12-08 A. M.; nuo 2023-08-01 iki 2023-12-08 Y. K.; nuo 2023-08-01 iki 2023-12-08 I. K.; nuo 2023-09-01 iki 2023-12-08 E. B. buvo įdarbinti ir faktiškai dirbo UAB „Solnovus” , nors turėjo leidimus laikinai gyventi, išduotus tarpininkaujant UAB „Toplubos“ arba MB „Delirsa“, o ne UAB „Solnovus”.

Skundžiamu Nutarimu taip pat konstatuota, kad pareiškėja UAB „Solnovus“ pažeidė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka, kadangi įdarbinant trečiosios šalies piliečius A. M., gim. (duomenys neskelbtini); Y. K.. gim. (duomenys neskelbtini); I. K., gim. (duomenys neskelbtini); E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ne mažiau nei prieš vieną darbo dieną, nebuvo pateiktas pranešimas apie įdarbintą užsienietį - LDU pranešimas Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą.

Dėl Nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo

Iš pareiškėjos skundo matyti, kad iš esmės nėra ginčo dėl Nutarime nurodytų užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų, už kuriuo baudos paskirtos pareiškėjai, nes pačių pažeidimų fakto pareiškėja neginčija. Skunde pati pareiškėjos direktorė pripažįsta nutarime nurodytus nusižengimus tik teigia, kad už juos turėtų būti baudžiamas ankstesnis įmonės vadovas, kadangi Nutarime minimi įdarbinti asmenys buvo priimti į darbą ankstesnio įmonės direktoriaus. Taigi, ginčas iš esmės keliamas tik dėl atsakomybės subjekto tinkamumo, o ne dėl pačių pažeidimų fakto.

Iš atsakovės pateiktų duomenų nustatyta, kad Migracijos departamentas pateikė Inspekcijos Klaipėdos teritoriniam skyriui informaciją, kad UAB „Solnovus“ buvo įdarbinti (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. M., gim. (duomenys neskelbtini); Y. K., gim. (duomenys neskelbtini); I. K., gim. (duomenys neskelbtini); E. B., gim. (duomenys neskelbtini), turėję leidimus laikinai gyventi, išduotus tarpininkaujant UAB „Toplubos“ arba MB „Delirsa“.

Nurodytų užsieniečių darbą įmonėje UAB „Solnovus“ ir nepranešimo apie jų įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliu – Sodra) patvirtina Sodros duomenys.

Iš UAB „Solnovus“ direktorės rašytinių paaiškinimų Inspekcijai matyti, kad pažeidimų dėl Nutarime nurodytų užsieniečių įdarbinimo iš esmės ji neneigia, tik teisinosi nežinojusi, kad dėl leidimų laikinai gyventi šiems užsieniečims tarpininkavo kitos įmonės, o patys darbuotojai apie tai neinformavo, tuo tarpu apie jų įdarbininmą nepranešė įmonės buhalterė, kuri buvo atsakinga už tai.

Teismas konstatuoja, kad faktinės aplinkybės, jog (duomenys neskelbtini) piliečiai: A. M., gim. (duomenys neskelbtini); Y. K., gim. (duomenys neskelbtini); I. K., gim. (duomenys neskelbtini); E. B., gim. (duomenys neskelbtini), leidimus laikinai gyventi buvo gavę tarpininkaujant UAB „Toplubos“ arba MB „Delirsa“, tačiu faktiškai dirbo įmonėje UAB „Solnovus“, o informacija apie jų įdarbinimą nebuvo pateikta Inpekcijai ir Užimtumo tarnybai, yra įrodytos ir Nutarime konstatuotos teisingai.

Teismas taip pat konstatuoja, kad nurodytų faktinių aplinkybių teisinė kvalifikacija Nutarime taip pat yra teisinga.

Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ĮUTP) 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.

Pagal ĮUTP 44 straipsnio 6 dalį, jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis numato, kad valstybinė darbo inspekcija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyje numatytą pažeidimą, šio įstatymo nustatyta tvarka skiria darbdaviui baudą nuo 200 iki 400 eurų už kiekvieną padarytą pažeidimą.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB „Solnovus“ įdarbino trečiosios šalies piliečius nesilaikydama ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų sąlygų (galėjo priimti dirbti tik užsieniečius, kuriuos pati įsipareigojo įdarbinti išduodant jiems leidimus laikinai gyventi arba kurie turėjo leidimą pakeisti darbdavį), teismas konstatuoja, kad už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą pažeidimą pareiškėjai UAB „Solnovus“ Nutarimu pagrįstai ir teistai paskirta minimali Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda.

ĮUTP 62 straipsnio 8 dalis numato, kad darbdavys informaciją apie įdarbintą užsienietį teikia Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalis numato, kad informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 8 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja UAB „Solnovus“ įdarbino trečiosios šalies piliečius ne tik nesilaikydama ĮUTP 62 straipsnio 4 dalyje nustatytų, bet ir nepateikė informacijos apie įdarbintus užsieniečius Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, teismas konstatuoja, kad už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą pareiškėjai UAB „Solnovus“ Nutarimu pagrįstai ir teistai paskirta minimali Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda.

Skundo argumentas, kad Nutarime nurodytus Užimtumo įstatymo pažeidimus padarė ankstesnis įmonės vadovas, todėl už juos neturi atsakyti dabartinė direktorė ir pati pareiškėja UAB „Solnovus“ yra visiškai nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti Nutarimą.

Teismas pažymi, kad atsakomybė už leidimą dirbti užsieniečiams, turintiems leidimą laikinai gyventi, išduotą tarpininkaujant kitam darbdaviui, ir už informacijos apie įdarbintus užsieniečius nepateikimą Inspekcijai ir Užimtumo tarnybai, ĮUTP 57 straipsnyje yra numatyta darbdaviui, o ne įmonės vadovui. Todėl teisine prasme neturi jokios reikšmės kuris darbdavio UAB „Solnovus“ vadovas pažeidė užsieniečių įdarbinimo tvarką, nes atsakomybė tenka ne konkrečiam vadovui, o pačiam darbdaviui - UAB „Solnovus“, kaip juridiniam asmeniui. Be to, skundžiamu Nutarimu baudos yra paskirtos UAB „Solnovus“, o ne dabartinei jos direktorei, todėl skundo argumentai, kad už pažeidimus neturi atsakyti dabartinė direktorė iš viso nesusiję su Nutarimo teisėtumu.

Teismas pažymi, kad dėl įmonės darbuotojų kaltės įtakos įmonei taikomoms sankcijoms administracinių teismų praktikoje yra nurodyta, kad juridinis asmuo savo teises ir pareigas įgyvendina per savo darbuotojus; juridinis asmuo, kaip dirbtinai sukurtas teisės subjektas, pats negali padaryti įstatyme uždraustos veikos; juridinis asmuo visuomet atsako už savo atstovo ar darbuotojo (fizinio asmens) padarytą pažeidimą; taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi veiklos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama arba kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami veiklos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai laikytini paties šio ūkio subjekto veiksmais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1323-624/2021; 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-513-492/2021). Taigi, ankstesnio UAB „Solnovus“ vadovo veiksmai, pažeidžiantys užsieniečių įdarbinimo tvarką, yra pačios UAB „Solnovus“ veiksmais ir vėlesnis vadovų pasikeitimas neturi jokios įtakos pačios UAB „Solnovus“ atsakomybei pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad nėra nei vieno ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje numatyto pagrindo panaikinti skundžiamą Nutarimą, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „Solnovus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.