- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2A-801-390/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03996-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- N. B., V. S., T. G., L. D.
- Ieškovas
- R. B., E. D., K. D., S. M., I. G., V. G., uždarosios akcinės bendrovės „TOMI TOURS“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių N. B., V. S., T. G., L. D. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. B., E. D., K. D., S. M., I. G., V. G., uždarosios akcinės bendrovės „TOMI TOURS“ ieškinį atsakovėms N. B., V. S., T. G., L. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pareiškė ieškinį, kuriame prašė teismo: 1) įpareigoti atsakoves šildyti šildymo sezono metu joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą, esantį (duomenys neskelbtini) 2) iš atsakovių patirtiems šilumos nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti solidariai priteisti: ieškovei R. B. 333 Eur šilumos nuostoliams ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; ieškovams E. D. ir K. D. 330 Eur šilumos nuostoliams ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; ieškovei S. M. 591,34 Eur šilumos nuostoliams ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; ieškovams I. G. ir V. G. 166 Eur šilumos nuostoliams ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; ieškovei UAB „TOMI TOURS“ 223 Eur šilumos nuostoliams ir 100 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3) priteisti ieškovams iš atsakovių solidariai 5 procentų metines palūkanas nuo kiekvienam ieškovui priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti ieškovams iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų atstovė 2016 m. gegužės 17 d. parengiamojo pasėdžio metu atsisakė ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakoves šildyti butą, paaiškėjus, kad po ieškovų kreipimosi į teismą su ieškiniu, atsakovės perleido butą, esantį duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims. 2016 m. lapkričio 10 d. teismo posėdžio metu ieškovų atstovė nurodė mažinanti ieškovės S. M. reikalavimą dėl turtinių nuostolių priteisimo: vietoje 591,34 Eur prašė iš atsakovių ieškovei S. M. priteisti 377,3 Eur sumą.
2. Ieškovai nurodė, kad atsakovėms priklausiusiame bute, esančiame duomenys neskelbtini), nebuvo šildymo sistemos, ji buvo išardyta dar prieš atsakovėms tampant šio buto savininkėmis. Atsakovėms priklausantis butas buvo nešildomas elektros prietaisais, jame nebuvo lango, todėl temperatūra bute buvo kaip lauke. Ieškovai ne kartą kreipėsi į atsakoves, tačiau atsakovės į prašymus nereagavo ir iki šiol bute neįsirengė jokios šildymo sistemos, tik 2013 metų pabaigoje bute įstatė langą. Dėl atsakovių veiksmų (neveikimo) – tinkamo joms nuosavybės teise priklausiusio buto šildymo neužtikrinimo – ieškovai 2013–2015 m. šildymo sezonų laikotarpiu patyrė šildymo kaštų nuostolius, kurių dydį grindžia UAB „Skena“ žalos paskaičiavimo aktais. Taip pat ieškovai patyrė neturtinę žalą, kurią kiekvienas iš jų įvertino 100 Eur suma.
Atsiliepimas
3. Atsakovės atsiliepimu į ieškinį prašė teismo jį atmesti, priteisti atsakovėms iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės, būdamos buto bendrasavininkėmis, ginčo laikotarpiu butą, esantį duomenys neskelbtini), šildė elektriniais šildytuvais, kuriems elektros energija buvo tiekiama iš šio buto, taip pat, nuvedus laidą, iš kito buto, esančio duomenys neskelbtini), kuriame gyveno atsakovės V. S. ir N. B.. Daugiabutis namas, esantis duomenys neskelbtini), yra atsijungęs nuo centrinio šildymo sistemos, todėl daugiabučio namo butų savininkai jiems priklausančius butus šildo autonominio šildymo būdu. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai nebuvo susitarę dėl konkrečios šildymo sistemos įrengimo butuose po to, kai gyvenamasis namas atsijungė nuo centralizuoto šildymo sistemos, taip pat kokią žemiausią oro temperatūrą gyvenamosiose patalpose šildymo sezono metu privalo palaikyti butų savininkai. Atsakovės, būdamos buto bendrasavininkėmis, turėjo teisę pačios nuspręsti, kokios temperatūros šildymo sezono metu palaikymas bute bus pakankamas buto priežiūros ir išlaikymo užtikrinimui. UAB „Skena“ ekspertai, sudarę aktus, kuriais ieškovai grindžia jų patirtus šilumos nuostolius 2013–2015 metų šildymo sezonų metu, rėmėsi tik ieškovų paaiškinimais, netyrė, kada prasidėjo ir baigėsi šildymo sezonai, kokį konkretų autonominį šildymo būdą yra pasirinkęs kiekvienas iš ieškovų ir kokias faktines šildymo išlaidas ieškovai turėjo ginčijamu laikotarpiu, nenustatinėjo temperatūros šalių butuose.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu nutraukė civilinės bylos dalį dėl atsakovių įpareigojimo atlikti veiksmus (šildyti butą) ir dėl 214,04 Eur turtinių nuostolių priteisimo iš atsakovių ieškovei S. M., atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė iš ieškovų po 20 Eur iš kiekvieno advokatės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovei T. G..
5. Teismas nustatė, kad buvusiai buto savininkei G. S. 2009 m. rugpjūčio 12 d. buvo išduotos projektavimo sąlygos dėl dujinio katilo bute, esančiame duomenys neskelbtini), įrengimo, tačiau atsakovė T. G. ir atsakovių atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir neginčijo, kad dujinis katilas šiame bute nebuvo įrengtas. Teismas sprendė, kad, namui atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos ir butuose įrengus autonomines šildymo sistemas, šilumos tiekėjais tampa atskirų butų savininkai, kuriems galioja reikalavimas gyvenamosiose patalpose palaikyti temperatūrą, atitinkančią higienos normas, todėl kaip nepagrįstą atmetė atsakovių teiginį, kad jos galėjo pačios nuspręsti, kokią konkrečią temperatūrą palaikyti joms priklausančiose patalpose. Teismas padarė išvadą, kad atsakovių buto elektros energijos ir dujų išlaidos ginčo laikotarpiu nepagrindžia, jog atsakovių butas buvo šildomas elektra ar bute esančia dujine virykle. Teismo vertino, vien buto nešildymo faktas neįrodo gretimų butų savininkų patirtos žalos dydžio. Teismas sutiko su atsakovių atstovės argumentais, kad pastatų energinį naudingumą vertinančių ekspertų surašyti aktai, kuriais paskaičiuoti šilumos nuostoliai, kai vienas butas šildomas, o kitas nešildomas, atsižvelgus į tai, kad ekspertai konkrečios temperatūros butuose nenustatinėjo, taip pat nevertino, kokį konkretų autonominį šildymo būdą yra pasirinkęs kiekvienas iš ieškovų, kokias faktines šildymo išlaidas turėjo ieškovai, negali būti pakankamu įrodymu ieškovų patirtiems turtiniams nuostoliams pagrįsti. Teismas laikė, kad ieškovai neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB „Skena“ sudarytuose aktuose nurodytų šilumos nuostolių dydžio ir atsakovių neteisėtų veiksmų. Teismas vertino, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovai dėl atsakovių elgesio patyrė neturtinę žalą. Teismas, įvertinęs, kad byla dėl dalies reikalavimų nutraukta, o likusi ieškinio dalis atmesta, atsižvelgęs į tai, kad atsakovės jau po ieškovų kreipimosi į teismą perleido butą kitiems asmenims, dėl ko jos tapo netinkamomis atsakovėmis pagal ieškovų pareikštą pirmąjį reikalavimą ir tai lėmė ieškovų dalies ieškinio atsisakymą, taip pat į byloje konstatuotus atsakovių neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2, 4 dalimis, sprendė, kad yra pagrindas priteisti mažesnę atsakovių patirtų advokatės teisinės pagalbos išlaidų dalį nei ta, kuri būtų proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais, iš ieškovų priteisė 140 Eur (po 20 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovių patirtų advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas atsižvelgęs į tai, kad pagal į bylą pateiktus dokumentus advokatei yra mokėjusi tik viena iš atsakovių – T. G., nurodyto dydžio išlaidas iš ieškovų priteisė būtent jai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu atsakovės prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – priteisti iš ieškovų atsakovėms 2 070 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas nagrinėjant bylą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme; priteisti iš ieškovų atsakovėms 350 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai taikytos CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl ieškovų reikalavimų įpareigoti atsakoves atlikti veiksmus (šildyti butą) ir priteisti 214,04 Eur turtinius nuostolius iš atsakovių ieškovei S. M. atsisakymo. Atsakovėms apie ieškinį tapo žinoma 2016 m. kovo 29 d., kuomet joms buvo įteikti procesiniai dokumentai. Tuo tarpu perleisti ginčo turtą atsakovės nusprendė 2016 m. kovo 18 d, kuomet buvo sudaryta ginčo turto pirkimo–pardavimo sutartis su naujaisiais savininkais M. ir M. B.. Duomenis apie nekilnojamojo turto perleidimą tretiesiems asmenims atsakovės pateikė kartu su atsiliepimu. Ieškovų pareikštas reikalavimas dėl atsakovių įpareigojimo atlikti veiksmus neįtakojo šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų dydžio. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į ieškovų elgesį. Ieškovai nebandė bendradarbiauti, kooperuotis su atsakovėmis, išspręsti ginčą taikiai, nepateikė atsakovėms raštiškų pretenzijų dėl buto nešildymo ar ketinimo kreiptis į teismą. Jei prieš kreipdamiesi į teismą su ieškiniu ieškovai būtų tinkamai vykdę bendradarbiavimo pareigą, būtų žinoję apie atsakovių planus perleisti tretiesiems asmenins ginčo turtą ir tokio reikalavimo apskritai būtų nereiškę. Ieškovė S. M. dalies ieškinio reikalavimo atsisakė tik nustačius aiškų piktnaudžiavimą jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, t. y. ieškovė S. M. butą įgijo 2014 m. kovo 24 d., tačiau reikalavimą dėl patirtų nuostolių jai priteisimo pareiškė ir už laikotarpį, kuomet ieškovei S. M. minėtas butas nepriklausė nuosavybės teise. Taigi ieškovės dalies reikalavimų atsisakymas yra laikytinas sprendimu, priimtu atsakovių naudai, o tai sudaro pagrindą priteisti visas atsakovių turėtas bylinėjimo išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
1.2. Nepagrįstai neatsižvelgta, kad atsakovės sąžiningai ir tinkamai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, o jų turėtos bylinėjimosi išlaidos atsirado išskirtinai tik dėl ieškovų netinkamo procesinio elgesio ir teismo kaltės. Atsakovės kategoriškai nesutinka su teismo išvada, kad jos nešildė ginčo buto, tačiau teismui priėmus atsakovėms palankų sprendimą nėra teisinio ar faktinio pagrindo ginčyti atitinkamos jo dalies. Be to, teismo konstatuoti atsakovių neva neteisėti veiksmai nesudaro pagrindo pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį mažinti atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovių, priešingai nei ieškovų, procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas: jos sąžiningai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, laiku ir tinkamai pateikė visus procesinius dokumentus, įvykdė teismo įpareigojimus ir dėjo visas pastangas, kad byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Ieškovai, piktnaudžiaudami jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, pateikė aiškiai nepagrįstą, neįrodytą ieškinį, ko pasėkoje ir pralaimėjo bylą. Dėl ieškovų procesinio pasyvumo kartu su ieškiniu pateikti visus bylai reikšmingus įrodymus, dalyvauti teismo posėdžiuose, nevilkinti ir rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, teismas net du kartus atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, kadangi buvo reikalinga surinkti ir ištirti papildomus duomenis. Teismas siekė surinkti duomenis apie ieškovų turėtas faktines šildymo išlaidas, tačiau tokius duomenis pateikė tik ieškovai UAB „T. T.“, S. M., I. G. ir V. G., o kiti ieškovai jų nepateikė. Ieškovų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis įrodo ir tai, kad jie nepagrįstai reiškė reikalavimą atlyginti bene visas ieškovų turėtas šildymo išlaidas ginčo laikotarpiu, dalis ieškovų reiškė reikalavimą atlyginti šildymo išlaidas už laikotarpį, kuomet jie nebuvo butų savininkais (E. ir K. D., S. M., I. ir V. G.), ieškovai teismui pateikė žalos apskaičiavimo aktus, paskaičiuotus pagal dujų tarifus, nors dalis ieškovų faktiškai šildėsi elektra, byloje buvo nustatytas ieškovų dokumentų klastojimo faktas: du kartus buvo pateiktas 2013 m. gruodžio 17 d. aktas, tačiau viename akte yra visi butų savininkų parašai, o kitame tik dalis. Teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, nevertino ieškovų netinkamo, nesąžiningo procesinio elgesio, į jį neatsižvelgė.
1.3. Teismo sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų (CPK 3 straipsnio 1 dalis), pažeidžia atsakovių teisėtus turtinius interesus, susijusius su jų turėtomis bylinėjimosi išlaidomis. Nagrinėjamu atveju bylą laimėjusia šalimi yra laikytinos atsakovės, o ne ieškovai, tačiau teismas visas negatyvias pasekmes nusprendė perkelti atsakovėms, priteisdamas pastarosioms tik 6,76 procentus jų turėtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tokia situacija, kuomet bylą laimėjusi šalis turi prisiimti bene visų turėtų bylinėjimosi išlaidų naštą yra nesuderinama su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010). Atsakovės patyrė 2 070 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje, tinkamai ir laiku pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius bylinėjimosi išlaidų dydį ir apmokėjimą.
1.4. Nepagrįstai nuspręsta atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų priteisti tik atsakovei T. G.. Nors advokatei tiesiogiai mokėjo tik T. G., atsakovės patvirtina, jog kiekviena iš atsakovių prie turėtų bylinėjimosi išlaidų prisidėjo proporcingai visų turėtų bylinėjimosi išlaidų daliai. Atitinkamai kiekvienai atsakovei turėtų būti proporcingai priteistinos ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (kiekvienai atsakovei po 517,5 Eur iš kiekvieno ieškovo).
Atsiliepimas
7. Ieškovai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Apeliacinio skundo argumentai, kad nebuvo bandyta ginčo spręsti taikiai, prieštarauja rašytiniams įrodymams, byloje apklausto ieškovės UAB „TOMI TOURS“ atstovo ir liudytojo A. M. paaiškinimams. Daugiabučio namo, esančio duomenys neskelbtini), susirinkimų protokolai patvirtina, kad su atsakovėmis ne kartą buvo kalbėta apie taikų ginčo sprendimą, bet jos kategoriškai atsisakė bendradarbiauti. A. M. patvirtino, kad ne kartą siuntė atsakovėms laiškus, kvietimus į susirinkimus, tačiau buto savininkės juos ignoravo, atsisakydavo šildyti butą. Atsakovėms ir šios civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo siūlyta sudaryti taikos sutartį ir išspręsti ginčą taikiai, tačiau atsakovės atsisakė tai padaryti. Atsakovės buvo nesąžiningos, nes sužinojusios, kad yra inicijuotas teismo procesas, perleido ginčo butą artimam giminaičiui. Atsakovės apie turto perleidimą neinformavo nei ieškovų, nei daugiabučio gyvenamojo namo įgalioto asmens.
7.2. Apeliacinio skundo argumentą, kad teismas nepagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 4 dalį, nes atsakovės tinkamai naudojosi joms suteiktomis procesinėmis teisėmis ir pareigomis, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – ieškovų, liudytojo A. M. paaiškinimai, foto nuotraukos, atsakovių pateikti elektros ir dujų apmokėjimo kvitai. Atsakovės byloje įrodinėjo, kad jos šildė ginčo butą, nors tai buvo paneigta kitais įrodymais – paslaugų tiekėjų AB „Kauno energija“ ir AB „Kauno dujos“ pažymomis. Apklausta atsakovė T. G., prisiekusi sakyti tiesą, nurodė tiesos neatitinkančius faktus, o tai laikytina nesąžiningu procesiniu elgesiu. Dėl to teismas pagrįstai nustatė atsakovių neteisėtus veiksmus (nesąžiningumą) ir priteisė mažesnes bylinėjimosi išlaidas. Procesas užtruko būtent dėl atsakovių veiksmų – buto perleidimo, vėliau dėl pateikto prašymo nušalinti teismą. Dokumentų klastojimo faktas byloje nebuvo nustatinėjamas.
7.3. Nagrinėjamu atveju teismas, išklausęs šalių paaiškinimus ir akivaizdžiai melagingus atsakovių paaiškinimus, išanalizavęs pateiktų įrodymų turinį, priėmė sprendimą dėl visų byloje pateiktų reikalavimų ir patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo, konstatuodamas atsakovių neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Tokiu savo sprendimu teismas nepadarė procesinių pažeidimų, o pasinaudojo jam įstatymo suteikta teise spręsti dėl išlaidų mažinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliantės apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos tarp šalių ir prašo šioje dalyje teismo sprendimą pakeisti, priteisiant atsakovėms visas jų turėtas pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų.
9. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylinėjimosi išlaidų klausimą, priėjo išvados, kad byla ieškinio reikalavimų dalyje atsisakius ieškovams ieškinio reikalavimų nutrauktina, o likusiose dalyse ieškovų ieškinys atmestinas. Teismas motyvavo, kad atsakovės jau po ieškovų kreipimosi į teismą perleido butą kitiems asmenims ir dėl to atsakovės tapo netinkamomis pagal ieškovų pareikštą reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir tai lėmė ieškovų atsisakymą aptarto reikalavimo dalyje. Taip pat konstatavus atsakovių neteisėtus veiksmus ( neteisėtą neveikimą) bei vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2-4 dalimis teismas sprendė, kad yra pagrindas priteisti mažesnę atsakovėms patirtų teisinės pagalbos išlaidų dalį nei ta, kuri būtų proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas įvertinęs nurodytus argumentus iš kiekvieno ieškovo priteisė 140 Eur ( po 20 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovėms patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
10. Byloje nustatyta, kad ieškovai ieškinio reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ( šildyti butą) ir dėl 214,04 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovių ieškovei S. M. atsisakė ir bylos dalis dėl šių reikalavimų nutraukta, o kita bylos dalis buvo išnagrinėta ir ieškovų ieškinio reikalavimai netenkinti.
11. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
12. Kaip matyti iš bylos duomenų, kad ieškinio reikalavimo dalyje dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir dėl ieškovų ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovės S. M. 214,04 Eur turtinę žalą byla nebuvo nagrinėta iš esmės ir pirmosios instancijos teismas dėl šių reikalavimų nepriėmė sprendimo ieškovams atsisakius nuo tokių ieškinio reikalavimų. Įvertinus tai, kad ieškovai nuo aptartų reikalavimų atsisakė ne dėl to, kad tokie reikalavimai buvo patenkinti, o dėl kitų priežasčių, kurios ir lėmė ieškovų neapdairumą, o tuo pačiu ir netinkamai vykdant pareigą bendradarbiauti su byloje dalyvaujančiais asmenimis( atsakovėmis) ( CPK 7 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad dėl to ieškovams turi kilti atsakomybė ir kaltė nustatant bylinėjimosi išlaidų paskirstymą tarp šalių.
13. Kaip matyti iš bylos eigos ir teismo priimto sprendimo, kad kiti ieškovų ieškinio reikalavimai buvo išnagrinėti iš esmės, dėl jų buvo priimtas teismo sprendimas, jie buvo pripažinti nepagrįstais ir atmesti. Atmetus ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas ( CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 93 straipsnio 2 dalis). Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
14. Likusius ieškovų ieškinio reikalavimus pripažinus nepagrįstai ir juos atmetus, ieškovai pagal CPK 93, 98 straipsniuose nustatytas taisykles turi atlyginti atsakovėms turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs šios nutarties 12-13 punktuose nustatytas aplinkybes bei apeliacinio skundo argumentaciją daro išvadą, kad apeliantėms (atsakovėms) turi būti priteistos didesnės bylinėjimosi išlaidos, negu jas priteisė pirmosios instancijos teismas ( CPK 178-185 straipsniai). Tokią savo išvadą apeliacinės instancijos teismas motyvuoja tuo, kad pilnoje apimtyje ieškovų reikalavimai priimant sprendimą buvo atmesti ir šioje konkrečios bylos teisinėje situacijoje yra tikslinga taikyti CK 1. 5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nėra aiški ir suprantama savo motyvais dėl atsakovių neteisėtų veiksmų konstatavimo. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą tarp šalių, teismo sprendime nurodyta tokia motyvacija nėra teisiškai reikšminga. Taigi, apibendrinus nurodytą spręstina, kad aptariama teismo sprendimo dalis priimta nesivadovaujant teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), o taip pat neatsižvelgus į proceso koncentracijos, operatyvumo ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Todėl teismo sprendimo dalis bylinėjimosi išlaidų dalyje negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta ( CPK 263 straipsnis).
16. Apeliantės prašo iš ieškovų priteisti 2070 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas tokį apeliančių prašymą tenkina iš dalies ir įvertinęs nutarties 13 punkte išdėstytą argumentacija atsakovėms iš ieškovų priteisia 1200 Eur bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios instancijos teisme ( CPK 93, 98 straipsniai). Teismas bylinėjimosi išlaidas priteisia iš kiekvieno ieškovo atsakovėms. Dėl nurodyto apylinkės teismo sprendimas bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeistinas ( CPK 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
17. Nutarus apeliacinį skundą iš dalies tenkinti, iš ieškovų iš dalies priteistinos apeliantėms bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme ( CPK 93 straipsnio 5 dalis). Apeliantės nurodo, kad ruošiant apeliacinį skundą turėjo 350 Eur išlaidų, todėl apeliacinį skundą iš dalies patenkinus apeliantėms iš ieškovų priteistinos 150 Eur bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016m. lapkričio 30d. sprendimą bylinėjimosi išlaidų dalyje pakeisti ir šioje dalyje jį išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovų R. B., E. D., K. D., S. M., I. G., UAB „T. T.“ po 200 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų atsakovėms L. D., N. B., V. S., T. G..
Iš ieškovų priteisti po 25 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme atsakovėms.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.