Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovų atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, ieškovų R. B., S. M., UAB „TOMI TOURS“ atstovui A. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų R. B., E. D., K. D., S. M., I. G., V. G., UAB „TOMI TOURS“ ieškinį atsakovėms N. B., V. S., T. G., L. D. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Įpareigoti atsakoves šildyti šildymo sezono metu joms bedrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas – butą, (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovių patirtiems šilumos nuostoliams ir neturtinei žalai atlyginti solidariai priteisti:

ieškovei R. B. 333 Eur turtinių nuostolių ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

ieškovams E. D. ir K. D. 330 Eur turtinių nuostolių ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;ieškovei S. M. 591,34 Eur turtinių nuostolių ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;ieškovams I. G. ir V. G. 116 Eur turtinių nuostolių ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo;ieškovui UAB „TOMI TOURS“ 223 Eur turtinių nuostolių ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti ieškovams iš atsakovių solidariai 5 procentų metines palūkanas nuo kiekvienam ieškovui priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;Priteisti iš atsakovių visas patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovams.

Ieškovų atstovė 2016-05-17 vykusio parengiamojo pasėdžio metu 1-ojo ieškinio reikalavimo, t. y. reikalavimo įpareigoti atsakoves šildyti butą atsisakė (garso įrašo 02:19), paaiškėjus, kad po ieškovų kreipimosi į teismą su šiuo ieškiniu, atsakovės perleido butą (duomenys neskelbtini), tretiesiems asmenims ir nebėra šio buto savininkės. Nurodė, kad naujiesiems buto savininkams šioje byloje kol kas jokių reikalavimų ieškovai reikšti neketina. Tai, kad atsisako 1-ojo ieškinio reikalavimo ieškovų atstovė patvirtino ir 2016-06-15 vykusio teismo posėdžio metu nagrinėjant bylą iš esmės (posėdžio garso įrašas 07:20).

Ieškovai ieškinio reikalavimus dėl jų patirtos turtinės ir neturtinės žalos grindė tuo, kad atsakovėms priklausiusiame bute (duomenys neskelbtini), nebuvo šildymo sistemos, ji buvo išardyta dar prieš atsakovėms tampant šio buto savininkėmis. Ieškovų tvirtinimu, atsakovių bute kurį laiką nebuvo ir dalies langų, todėl žiemą bute (duomenys neskelbtini), temperatūra nukrisdavo net žemiau nulio. Dėl tokių atsakovių veiksmų (neveikimo) - tinkamo joms nuosavybės teise priklausiusio buto šildymo neužtikrinimo - ieškovai 2013-2015 m. šildymo sezonų laikotarpiu patyrė šildymo kaštų nuostolius, kurių dydį grindžia UAB „Skena“ žalos paskaičiavimo aktais.

2016-11-10 teismo posėdžio metu ieškovų atstovai ieškinį dalyje dėl turtinių nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovių palaikė, prašė jį tenkinti. Kartu nurodė mažinantys ieškovės S. M. reikalavimą dėl turtinių nuostolių priteisimo: vietoje prašytų 591,34 Eur nuostolių priteisimo, prašo iš atsakovių ieškovei S. M. priteisti 377,30 Eur, likusioje turtinių nuostolių dalyje reikalavimo atsisako.

Civilinė byla reikalavimų dalyje dėl atsakovių įpareigojimo atlikti veiksmus (šildyti butą) ir dėl 214,04 Eur turtinių nuostolių priteisimo iš atsakovių ieškovei S. M. nutrauktina, likusioje dalyje ieškinys atmestinas

Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad atsakovėms laikotarpiu nuo 2011-08-22 iki 2016-03-18 bendrosios dalinės nuosavybės teise (po ¼ dalį kiekvienai) priklausė 86,55 kv. bendro ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini) (nuosavybės teisių įgijimo pagrindas – 2011-08-22 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, nuosavybės teisės perleistos naujiems savininkams 2016-03-18 pirkimo – pardavimo sutartimi). Byloje nustatyta, kad atsakovėms priklausęs butas sienomis, grindimis ar lubomis ribojosi su ieškovams nuosavybės teise priklausančiais butais: ieškovei UAB „TOMI TOURS“ nuosavybės teise priklausantis 79,57 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), esantis tame pačiame antrame namo aukšte kaip ir atsakovių butas, ribojosi su atsakovių butu viena buto siena; ieškovei S. M. nuosavybės teise priklausantis 33,45 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), esantis pirmame namo aukšte, buto lubomis ribojosi su atsakovių buto grindimis; ieškovams I. G. ir V. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 46,44 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), su atsakovių butu ribojosi grindimis, ieškovei R. B. nuosavybės teise priklausantis 49,69 kv. m. bendro ploto (duomenys neskelbtini), esantis pirmame aukšte, lubomis ribojosi su atsakovių buto grindimis; ieškovams K. D. ir E. D. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis 66,24 kv. m. bendro ploto butas (duomenys neskelbtini), grindimis ribojosi su atsakovių buto lubomis.

Atsakovės byloje neginčijo, kad buto joms nuosavybės teise priklausymo laikotarpiu bute nebuvo įrengta šildymo sistema. Atsakovės taip pat pripažino ir neginčijo, kad joms priklausęs butas ginčo laikotarpiu buvo negyvenamas.

Dėl bylos nutraukimo dalyje reikalavimų

Motyvuojamoji dalis

Ieškovų atstovės atsisakymai nuo ieškinio nurodytose reikalavimų dalyse priimtini ir civilinė byla aptartų reikalavimų dalyje atsakovių atžvilgiu nutrauktina (Civilinio proceso kodekso 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ginčas tarp šalių kilęs dėl atsakovių, kaip buvusių buto (duomenys neskelbtini), bendrasavininkių pareigos šildyti joms nuosavybės teise priklausiusį butą 2013-2015 metų šildymo sezonų laikotarpiu vykdymo tinkamumo. Ieškovai, kuriems priklausantys butai ribojosi su atsakovių butu, teigia 2013-2015 šildymo sezonų laikotarpiu dėl atsakovėms priklausiusio buto tinkamo šildymo neužtikrinimo patyrę turtinę ir neturtinę žalą.

Byloje nustatyta, kad daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra šalims priklausantys butai, yra atsijungęs nuo centralizuotos šildymo sistemos. Daugiabučiam namui atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos, kiekvienas butas turėjo pasirinkti konkretų autonominį šildymo būdą (dujomis, elektra, kita). Atsijungimas nuo centralizuotos šildymo sistemos (inžinerinių įrenginių rekonstravimas) yra statybos darbas, kuriam atlikti reikalingas leidimas, atsijungimas vykdomas pagal suderintą projektą (Statybos įstatymo 2 str. 2 p., 9 p., 13 p., 15 p., 54 p., 61 p., 92 p., 20 str., 23 str.). Butų atjungimo nuo centralizuoto šilumos tiekimo sistemos techninės sąlygos užtikrina šilumos tiekimo bei gyventojų saugumą, numato techninius sprendinius, kad būtų išvengta neigiamo poveikio statiniui, aplinkai ir pan. Pvz., iš byloje pateikto buto (duomenys neskelbtini), priklausančio ieškovei R. B., atsijungimo nuo centralizuotos namo šildymo sistemos dokumentų ir išduotų techninių sąlygų matyti, kad įsipareigojama butą šildant pasirinktu autonominiu būdu bute palaikyti galiojančias higienos normas atitinkančią temperatūrą, t. y. patalpose, kuriose atjungiama centralizuota šildymo sistema, temperatūrinis režimas turi atitikti buvusios sistemos parametrus (patalpose turi būti ne žemesnė kaip +18 C temperatūra).

Atsakovės byloje pateikė buvusiai buto savininkei G. S. 2009-08-12 išduotas projektavimo sąlygas dėl dujinio katilo bute (duomenys neskelbtini), įrengimo, tačiau tiek atsakovė T. G., tiek atsakovių atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir neginčijo, kad dujinis katilas šiame bute nebuvo įrengtas. Pažymėtina, kad atsijungti nuo centrinės šildymo sistemos leidžiama tik gavus leidimą ir suderinus, kokiu konkrečiu buto savininko pasirinktu autonominiu būdu bus šildomas butas, taigi buto savininkas turėjo pareigą, o ne teisę įgyvendinti konkrečias jam išduotas projektavimo sąlygas dėl pasirinktos konkrečios šildymo sistemos bute įrengimo. Nors minėtų sąlygų išdavimo butui (duomenys neskelbtini), metu atsakovės dar nebuvo šio buto savininkėmis, tačiau atsakovėms tapus minėto buto savininkėms paveldėjimo pagrindu, jos kartu įgijo ir šio buto savininkui tenkančias pareigas, susijusias su šio buto tinkama priežiūra pagal teisės aktų reikalavimus (Civilinio kodekso 4.37 str.). Pagal LR sveikatos apsaugos ministro 2009-12-29 įsakymu Nr. V-1081 patvirtintos HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir viešo naudojimo pastatų mikroklimatas“ reikalavimus, temperatūra gyvenamosiose patalpose šaltuoju metų laikotarpiu turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių. Namui atsijungus nuo centralizuotos šildymo sistemos ir butuose įrengus autonomines šildymo sistemas, šilumos tiekėjais tampa atskirų butų savininkai, kuriems galioja reikalavimas gyvenamosiose patalpose palaikyti temperatūrą, atitinkančią paminėtas higienos normas, todėl atsakovių teiginys, kad jos galėjo pačios laisvai nuspręsti, kokią konkrečią temperatūrą palaikyti joms priklausančiose patalpose atmestinas kaip nepagrįstas.

Nors atsakovės byloje teigė, kad jos butą šildė elektriniais radiatoriais, įjungtais tiek savo, tiek gretimo namo bute, tačiau byloje pateikti įrodymai šių aplinkybių nepatvirtina. Atsakovėms priklausantis butas yra 4 kambarių, 86,55 kv. m. bendro ploto. Norint butą tinkamai ir nuolat šildyti elektra, būtina gauti atitinkamas technines sąlygas, turi būti suprojektuotas buto šildymui reikalingas elektros galingumas. Atsakovės neįrodė, kad buvo techniškai įmanoma jų butą šildyti elektra iš kitame name esančio buto nutiesus laidą, tokia aplinkybė negali būti nustatinėjama liudytojų parodymais. Be to, pateiktos kito buto, esančio (duomenys neskelbtini), sąskaitos už suvartotą elektros energiją neatspindi, kad elektros energijos sąnaudos būtų neįprastos tokiam butui (išlaidos už elektrą sudaro vidutiniškai tik 30 eurų per mėnesį), juo labiau, kad atsakovės nepateikė įrodymų apie šio buto elektros energijos sąnaudas šiltuoju metų periodu, kurias palyginus būtų galima spręsti apie elektros sąnaudų pokytį dėl galimo patalpų šildymo elektra. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, kad į atsakovių butą (duomenys neskelbtini), buvo pajungtas elektros energijos tiekimas ir atsakovės turėjo galimybę įjungti elektrinius prietaisus savo bute, tačiau byloje gauti duomenys, kad už suvartotą elektros energiją atsakovų bute 2013-2015 m. laikotarpiu yra atliktas tik vienas mokėjimas 5,08 Eur sumai. Taip pat atsakovės nurodė, kad jų bute stovėjo dujinė viryklė, pagal į bylą pateiktus AB „Lietuvos dujų tiekimas“ dokumentus atsakovių bute per 2013 metus buvo nustatytas 0 m³ gamtinių dujų suvartojimas, per 2014 m. – 17 m³, per 2015 m. - 0 m³. Įvertinus pateiktus duomenis, akivaizdu, kad atsakovių buto elektros energijos ir dujų išlaidos ginčo laikotarpiu nepagrindžia, kad atsakovių butas buvo elektra ar bute esančia dujine virykle šildomas, įvertinus ir tai, kad atsakovių butas yra 4 kambarių.

Atsakovės, kaip buto savininkės, turėjo pareigą bute užtikrinti higienos normomis nustatytą temperatūrą, t. y. ne mažiau + 18 C. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, konstatuotina, kad atsakovėms tenkanti pareiga šildyti nuosavybės teise priklausiusį butą buvo vykdoma netinkamai, todėl tai sudaro pagrindą pripažinti buvus neteisėtus atsakovių veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 str. 1 d.). Nors atsakovės neįrodė, kad užtikrino higienos normomis reglamentuotą temperatūrą bute, tačiau temperatūros neužtikrinimas savaime nereškia, kad dėl to kitiems asmenims sukelta žalos. Žalą privalo įrodyti asmuo, kuris teigia ją patyręs.

Teismo vertinimu, vien buto nešildymo faktas neįrodo gretimų butų savininkų patirtos žalos dydžio. Ieškovai patirtos turtinės žalos faktą ir dydį įrodinėja UAB „Skena“ žalos paskaičiavimo aktais, sudarytais atskirai kiekvienam ieškinyje nurodytam butui darant prielaidą, kad nurodyti ieškovų butai buvo šildomi, o atsakovių butas nebuvo šildomas. Minėtuose aktuose žala paskaičiuota pagal dujų tarifus. Teismas sutinka su atsakovių atstovės argumentais, kad pastatų energinį naudingumą vertinančių ekspertų surašyti aktai, kuriais paskaičiuoti šilumos nuostoliai, kai vienas butas šildomas, o kitas nešildomas, atsižvelgus į tai, kad ekspertai konkrečios temperatūros butuose nenustatinėjo, taip pat nevertino, kokį konkretų autonominį šildymo būdą yra pasirinkęs kiekvienas iš ieškovų bei nevertino, kokias faktines šildymo išlaidas turėjo ieškovai, negali būti pakankamu įrodymu ieškovų patirtiems turtiniams nuostoliams pagrįsti. Juo labiau, kad šiuose aktuose nurodytų nuostolių pagrįstumu ir realumu verčia abejoti ieškovų pateikti duomenys apie jų patirtas faktines šildymo išlaidas.

Ieškovės UAB „Tomi Tours“ patirtos faktinės šildymo išlaidos ginčo laikotarpiu sudaro 590,47 Eur pagal į bylą pateiktus dokumentus. Ieškovės S. M. patirtos faktinės šildymo išlaidos ginčo laikotarpiu sudaro 381,71 Eur. Ieškovų I. G. ir V. G. patirtos faktinės šildymo išlaidos ginčo laikotarpiu sudaro 549,58 Eur. Kiti ieškovai duomenų apie jų butams šildyti patirtas faktines šildymo išlaidas ginčo laikotarpiu į bylą nepateikė, nors teismas ir siūlė tai padaryti. Tokiu atveju, pvz., jeigu ieškovei S. M. būtų priteista UAB „Skena“ sudarytame akte nurodyti nuostoliai, t. y. ieškovės reikalaujama 377,30 Eur suma, šiai ieškovei tokiu atveju būtų atlygintos praktiškai visos jos ginčo laikotarpiu patirtos faktinės šildymo išlaidos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovės S. M. butas yra tik 33,45, t. y. atsakovių butas, kuris yra 86,55 kv. m., tik ½ dalimi ribojasi su šios ieškovės butu. UAB „Skena“ paskaičiuoti nuostoliai ieškovo UAB „Tomi Tours“ atveju sudaro pusę šio ieškovo ginčo laikotarpiu turėtų išlaidų šildymui sumos, kai tuo tarpu šio ieškovo butas su atsakovių butu ribojasi tik viena buto siena.

Be to, iš teismui pateiktų VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad ieškovai E. D. ir K. D. butą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo tik nuo 2013-10-31, ieškovė S. M. butą (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įsigijo tik 2014-03-24, ieškovai I. G. ir V. G. butą (duomenys neskelbtini) įsigijo nuo 2013-08-08. Ieškovai E. D. ir K. D., taip pat I. G. ir V. G. reikalauja iš atsakovių priteisti patirtus šilumos už visą 2013 m. šildymo sezono laikotarpį, t. y. kaip nurodė ieškovų atstovė, nuo 2013 m. sausio 1 d., nors į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad paminėti ieškovai savo butais būtų pradėję naudotis anksčiau nei įgijo nuosavybės teises į juos, todėl visiškai niekuo nepagrįstas šilumos nuostolių dėl atsakovių buto nešildymo minėtiems butams skaičiavimo pagrindas už visą 2013 metų šildymo sezono laikotarpį.

Nors ieškovai teigė, kad temperatūra atsakovių bute šaltuoju metų laiku galėjo būti ir žemiau nulio, tačiau aplinkybėms dėl užfiksuotos konkrečios temperatūros atsakovių bute pagrįsti įrodymų byloje nėra. Daugiabutis gyvenamasis namas, kuriame yra šalių butai, yra senas, 1935 m. statybos. Kaip paaiškino dalies ieškovų atstovas A. B., perdangos tarp butų neapšiltintos, plonos, namo bendro naudojimo patalpose nėra šildymo įrenginių ir šios patalpos nėra šildomos. Teismo nuomone, šios aplinkybės tai taip pat turi įtakos namo butų savininkų patiriamiems šilumos nuostoliams. Liudytoju byloje apklausto A. M., kuris yra įgaliotas įgyvendinti bendrąsias namo savininkų teises, pareigas ir interesus, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų, priežiūra ir tvarkymu, parodymai patvirtina, kad atsakovės, būdamos buto savininkėmis, tinkamai nevykdė savo pareigos šildyti butą, tačiau iš šio liudytojo parodymų negalima nustatyti konkrečios atsakovių ginčo bute buvusios temperatūros ar konkrečių ieškovams priklausiusių buto savininkų nuostolių. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovų atstovas A. B., duodamas paaiškinimus teisme, parodė, kad UAB „Tomi Tours“ patalpos, be dujinio šildymo, taip pat yra šildomos kondicionieriumi, ieškovės S. M. bute yra įrengta krosnelė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti šias aplinkybes, o kartu ir šių prietaisų naudojimo įtaką nuostolių vertinimui.

Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Rungimosi principas, galiojantis, civiliniame procese (CPK 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo naštos perkėlimas teismui, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CPK 179 straipsnis). Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Teismas turi vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai byloje turėjo profesionalę atstovę – advokatę. Teismas laiko, kad ieškovų atstovė galėjo imtis veiksmų tam, kad byloje būtų surinkta pakankamai įrodymų ieškovų patirtai žalai ir jos dydžiui pagrįsti, tačiau ieškovų atstovė teismo pasiūlymų dėl papildomų įrodymų pateikimo, neįgyvendino, nereiškė byloje prašymo dėl teismo ekspertizės padarytai žalai įvertinti skyrimo, tuo tarpu pats teismas negali rinkti įrodymų už ieškovus ar ieškovams nurodyti konkrečių įrodinėjimo priemonių jų reikalavimams pagrįsti.

Teismo vertinimu, tam, kad atsakovėms būtų pagrindas taikyti civilinę atsakomybę nuostolių atlyginimo forma dėl pareigos šildyti butą netinkamo vykdymo, byloje turi būti įrodyti ne tik atsakovių neteisėti veiksmai (neteisėtas neveikimas), bet ir kitos CK nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. žala, neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (CK 6.246-6.249 straipsniai). Įvertinęs visą bylos medžiagą, teismas laiko, kad ieškovai neįrodė visų būtinų sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei dėl ieškovų nurodytų turtinių nuostolių kilti, t. y. neįrodė priežastinio ryšio tarp UAB „Skena“ sudarytuose aktuose nurodytų šilumos nuostolių dydžio ir atsakovių neteisėtų veiksmų, todėl, byloje nesant kitų įrodymų ieškovų patirtai turtinei žalai ir jos dydžiui pagrįsti, teismas ieškovų reikalavimus dėl turtinių nuostolių priteisimo atmeta kaip neįrodytus.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Ieškovai pareikštu ieškiniu taip pat prašė priteisti iš atsakovių solidariai po 100 Eur kiekvienam iš ieškovų jų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Ieškovų teigimų, dėl atsakovių neteisėto neveikimo (buto nešildymo) patyrė neigiamas emocijas, namuose buvo šalta, todėl buvo pasijungę papildomus šildymo prietaisus, buvo apribotas bendravimas su artimaisiais, dėl patiriamo diskomforto stengėsi kuo mažiau laiko praleisti namie. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie ieškovų butuose naudojamus papildomus šidlymo prietaisus bei atitinkamų prietaisų naudojimui skirtas išlaidas. Priešingai, ieškovų atstovas A. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jie butuose stengiasi palaikyti komfortiškas sąlygas ir turimų šildymo prietaisų pagalba palaikoma apie 20 laipsnių temperatūra, kurios nepavyksta palaikyti tik esant dideliems šalčiams.

Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovai dėl atsakovių elgesio patyrė neturtinę žalą, todėl ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip neįrodyti, nenustačius faktinio ir teisinio pagrindo kilti atsakovių prievolei dėl neturtinės žalos atlyginimo (Civilinio proceso kodekso 178 str., 179 str., Civilinio kodekso 6.245-6.250 str.).

Dėl procesinių palūkanų

Atmetus ieškovų reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, taip pat atmestinas ir su šiais reikalavimais susijęs išvestinis reikalavimas priteisti procesines palūkanas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, įvertindamas tai, kad byla reikalavimų dalyje nutraukta, o likusioje dalyje ieškinys atmestas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės jau po ieškovų kreipimosi į teismą perleido butą kitiems asmenims, dėl ko jos tapo netinkamomis atsakovėmis pagal ieškovų pareikštą 1-ąjį reikalavimą ir tai lėmė ieškovų ieškinio šioje dalyje atsisakymą, taip pat į šioje byloje konstatuotus atsakovių neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą), vadovaudamasis CPK 93 str. 2 d., 4 d., sprendžia, kad yra pagrindas priteisti mažesnę atsakovių patirtų advokatės teisinės pagalbos išlaidų dalį nei ta, kuri būtų proporcinga atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, iš ieškovų priteistina 140 Eur (po 20 Eur iš kiekvieno ieškovo) atsakovių patirtų advokatės teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi pagal į bylą pateiktus dokumentus advokatei yra mokėjusi tik viena iš atsakovių – T. G., todėl nurodyto dydžio išlaidos iš ieškovų priteistinos būtent jai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

civilinę bylą reikalavimų dalyje dėl atsakovių įpareigojimo atlikti veiksmus (šildyti butą) ir dėl 214,04 Eur turtinių nuostolių priteisimo iš atsakovių ieškovei S. M. nutraukti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų R. B., E. D., K. D., S. M., I. G., V. G., UAB „TOMI TOURS“ po 20 (dvidešimt) eurų iš kiekvieno advokatės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo atsakovei T. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.