- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- e2-3060-962/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-22579-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- N. P.
išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei S. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. J. ieškinį atsakovui N. P. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pakeisti 2008-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymo dydį, nustatant atsakovui N. P., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki sūnaus pilnametystės mokamas periodines išmokas po 200 Eur nuo ieškinio pateikimo dienos, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, sūnaus G. P. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ir toliau laikyti ieškovę D. J. ir priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje (el.b.l. 1-7) ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji ir atsakovas N. P., gyvendami kartu, susilaukė sūnaus G. P., gimusio (duomenys neskelbtini). 2008 metais šalys kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo šalių sūnui. Kauno miesto apylinkės teismas tenkino šalių prašymą ir patvirtino taikos sutartį, pagal kurią iš atsakovo N. P. nepilnamečio sūnaus G. materialiniam išlaikymui buvo priteista po 400 Lt, t.y. apie 113,37 Eur iki vaiko pilnametystės. Nuo išlaikymo pakeitimo dienos praėjo daugiau nei 10 metų, pasikeitė kainų lygis, infliacijos lygis, pabrango pragyvenimas, vaikas žymiai paaugo, savaime suprantama didėjo jo poreikiai ir išlaidos jam. Be kita ko, ieškovė su sūnumi išvyko gyventi į Angliją, kur pragyvenimo lygis didesnis, ko pasekoje patiriamos didesnės išlaidos. Nors šalių sūnaus poreikiai ir išlaidos padidėjo, tačiau atsakovas visiškai neatsižvelgia į pasikeitusius poreikius bei pats gera valia neteikia didesnio vaikams reikalingo išlaikymo. Teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas, neatitinkantis nepilnamečio vaikų poreikių. Sūnaus šiai dienai poreikiai yra 400 Eur per mėnesį. Šią sumą sudaro: 150 Eur maistas, 70 Eur maistas mokykloje, 30 Eur išlaidos būstui, vaiko dalis, 30 Eur rūbai, 20 Eur – lavinimo priemonės, 20 Eur sveikatos priežiūra, 20 Eur išlaidos higienai, 10 Eur – telefono išlaidos, 20 Eur – išlaidos šventėms, 30 Eur – nenumatytos išlaidos (patalynė, lova, spinta ir pan.). Ieškovė turi dar vieną vaiką, t.y. (duomenys neskelbtini) gimusią dukrą A., yra vaiko priežiūros atostogose, tad dirbti neturi galimybių. Pagal Anglijos įstatymus motinystės pašalpa mokama 9 mėn., todėl ieškovė šiai dienai negauna jokių pajamų ar pašalpų. Šeimą išlaiko ieškovės sutuoktinis S. J., kuris dirba dvejuose darbuose, siekiant šeimos gerovės. Jokių pašalpų ar kitų pajamų už sūnų G. P. ar asmeniškai iš valstybės ieškovė taip pat negauna.
Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas asmeniškai per Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemį (LR CPK 175 ¹ str. 10 d.). Byla nagrinėtina atsakovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą (el.b.l. 44-47), kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jis sutiko padidinti išlaikymą geruoju iki 180 Eur per mėnesį, 2018-12-21 yra pervedęs ieškovei 360 Eur, todėl nėra ginčo. Ieškovė gyvena Anglijoje, kur pragyvenimo lygis aukštesnis, tačiau ten išvyko savo noru, turėjo tai įvertinti pati. Atsakovas gyvena Lietuvoje, gauna lietuvišką atlyginimą ir neturi pareigos padengti pragyvenimo lygio skirtumo. Ieškovė neteisingai nurodo, kad už dukrą negauna pašalpos, nes viešai prieinamoje informacijoje (internete) galima rasti, kad Anglijoje yra mokami pinigai vaikui iki jam sueis 16 metų po 82,80 svarų arba apie 90 eurų kas mėnesį, vadinasi už dukrą ji gali gauti šiuos pinigus. Už atsakovo sūnų iš Lietuvos valstybės gali gauti po 50 eurų kas mėnesį. Jeigu ieškovė šių pinigų negauna, tai yra jos atsakomybė. Be to, ieškovė daro kliūtis bendraujant su sūnumi G., nes sūnui grįžus atostogų į Lietuvą jis, priešingai sūnaus norui, apgyvendinamas ne pas tėvą, nors visada sutinka jį priimti, bet pas ieškovės motiną, kur yra nuteikinėjamas prieš savo tėvą. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis yra jaunas, įgijęs paklausią darbo specialybę, nes 41 m. vyras yra pasiekęs vidutinį amžių, ypač, kad Lietuvoje vidutinė vyrų gyvenimo trukmė yra 69 m. Jo specialybė yra vadybininkas ir tuo viskas pasakyta. Be to, jis turi dukrą, gimusią 2013 m., kuri gyvena su juo ir kuria rūpinasi. Ieškovės materialinė padėtis yra geresnė, nes ji turi nuosavą būstą beveik be įsipareigojimų (jos 4500 Eur paskolos likutis yra labai mažas nekilnojamo turto kainų kontekste), po kelių metų bus visateisė nekilnojamo turto savininkė. Tuo tarpu atsakovo būsto paskolos likutis yra 75 000 eurų, būstas yra įkeistas bankui, kas mėnesį moka po 400 eurų paskolos ir turės mokėti dar 20 metų. Kito turto neturi. Mano, kad atlyginimai yra panašūs. Ieškovės nurodytos išlaidos vaiko poreikiams yra neprotingos, vartojimo pobūdžio. Sūnus nelanko jokių būrelių, užklasinės veiklos, neinvestuojama į papildomą sūnaus išsilavinimą ir ugdymą, sūnus jau greitai baigs mokyklą, tačiau neatidedama pinigų tolimesniam išsilavinimui. Mažai tikėtina, kad jis uždirbs daugiau ateityje, todėl dabar skirti maksimalią sumą vartojimui yra neatsakinga, nes tai realiai bus vaiko ateities sąskaita. Teisinga išlaikymo dydžio vertę nustatyti po 150 eur.
Šalies argumentai
Išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą (el.b.l. 52-53), kurioje nurodė, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą, kad būtų padidintas išlaikymas sūnui, nes akivaizdu, kad 2008-02-04 teismo nutartimi numatytas išlaikymas nepilnamečiui sūnui gali patenkinti tik būtinuosius poreikius, todėl turi būti didinamas. Abu tėvai turi prisidėti prie vaiko išlaikymo.
Teismo posėdžio metu atstovė S. P. išvadą palaikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Nustatyta, kad ieškovei D. J. ir N. P. santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. P. (el.b.l. 15, 17). Ieškovės D. J. ir N. P. santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu Kauno miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su mama, priteistas išlaikymas sūnui po 250 Lt per mėnesį (el.b.l. 9-10, 18). 2008-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi pakeista Kauno miesto apylinkės teismo 2005-06-01 sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis dalyse dėl bendravimo su vaiku tvarkos, dalyvavimo jo auklėjime bei išlaikymo išieškojimo, patvirtinant tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 400 Lt kas mėnesį (el.b.l. 11-12).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis gali būti keičiamas, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.
Nuo Kauno apylinkės teismo 2008-02-04 nutarties priėmimo, kuria priteistas išlaikymas G. P. padidintas iki 400 Litų, praėjo daugiau nei vienuolika metų, priteisinat šio dydžio išlaikymą G. buvo penkeri metai, o šiuo metu berniukui yra beveik šešiolika metų, vaikui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, be to, pasikeitė ekonominė situacija, šalyje buvo įvesta nauja valiuta. Nepilnametis vaikas lanko ugdymo įstaigą, neabejotinai pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų piniginių lėšų dydis ir siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko poreikių užtikrinimą, yra būtina pakeisti Kauno apylinkės teismo 2008-02-04 nutartimi priteisto išlaikymo dydį, kadangi iš atsakovo priteisto išlaikymo sūnaus net būtiniausiems poreikiams patenkinti šiuo metu nepakanka.
Ieškovė pateikė prekių įsigijimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus bei kvitus (el.b.l. 23,25,27,30,32,34,35), kuriuos teismas vertina ne kaip įrodymus, pagrindžiančius ieškovės patiriamas išlaidas sūnaus poreikių tenkinimui, o kaip įrodymus, parodančius kainų lygį.
G. P. yra beveik 16 metų amžiaus, gyvena su mama Jungtinėje Karalystėje, mokosi (duomenys neskelbtini) (el.bl. 29, 31). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 eurų kas mėnesį, detalizavo sūnaus išlaikymui reikalingas išlaidas.
Atsakovas su reikalaujamu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, nurodo, kad gražiuoju susitarė su ieškove mokėti po 190 Eur, ką patvirtina jo padarytas mokėjimo nurodymas 380 Eur sumai (el.b.l. 50), tačiau jokių kitų duomenų, apie vėliau mokamą tokio dydžio išlaikymą byloje nėra. Kaip matyti iš sms žinutės kopijos, ieškovė prašė atsakovo ne teismo tvarka mokėti išlaikymą sūnui po 190 Eur per mėnesį dar rugsėjo 10 d. (tikėtina tų pačių 2018-ųjų metų), tačiau atsakovas atsakė, kad jo finansai suplanuoti ir jis negali (el.b.l. 48). Prašomą sumą – 380 Eur už du mėnesius atsakovas pervedė vaiko išlaikymui po daugiau nei trijų mėnesių – 2018-12-21 (el.b.l. 50). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, jog tarp šalių nėra ginčo dėl išlaikymo padidinimo.
Be to, atsakovas nesutikimą motyvuoja tuo, kad ieškovė gyvena užsienyje, kainų lygio skirtumas ieškovei buvo žinomas išvykstant iš Lietuvos, ji pati savo noru išvyko, todėl atsakovas neprivalo padengti kainų lygio skirtumo. Teismas pažymi, kad ieškovės pareikštas reikalavimas net nesiekia Lietuvoje orientaciniu kriterijumi laikomo išlaikymo dydžio (430 Eur, t.y. po 215 Eur iš kiekvieno iš tėvų), taigi ieškovė nereiškia reikalavimo atsakovui padengti kainų lygio skirtumo. Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad orientaciniu kriterijumi laikomas 1 MMA dydis. Pažymėtina, jog būtent Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 430 Eur.
Teismas daro išvadą, kad šalių sūnaus G. P. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma, kuri yra būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) bei atsižvelgiant į ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų kainas, taip pat atsižvelgiant ir į nepilnamečio vaiko amžių, būtinybę lankyti ugdymo įstaigą ir lavinti papildomus gabumus, sudaryti tinkamas sąlygas kultūriniam laisvalaikiui (kino, teatro lankymui ir kt.), gali užtikrinti nepilnamečio G. P. būtinuosius poreikius. Spręsdamas dėl vaiko poreikių padidėjimo, teismas konstatuoja, kad ieškovei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios yra pripažįstamos kaip visiems žinomos, t. y. kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai ir ugdymui ir kt., o nepilnamečiui sūnui augant, pradėjus lankyti mokymo įstaigą, papildomus užsiėmimus, kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su mokymusi, ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo. Ieškovės ieškinyje nurodytos išlaidos sūnaus išlaikymui – 400 Eur per mėnesį, yra pagrįstos, neišdidintos ir būtinos tokio amžiaus vaiko išlaikymui. Ieškovė į sūnaus poreikius neįtraukė jokių prabangos prekių ar protingas lavinimo bei laisvalaikio išlaidas peržengiančių poreikių. Nors atsakovas teigė, kad pakankama suma, priteisiama iš jo sūnaus išlaikymui būtų po 150 Eur per mėnesį, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui ir visapusiškam vaiko vystymuisi yra pakankama jo siūloma išlaikymo suma (CPK 178 straipsnis), be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu, atsakovas jau ilgą laiką kartu su sūnumi negyvena, todėl, darytina išvada, jog nežino savo šešiolikmečio sūnaus poreikių. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. P. gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove, todėl būtent jai tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi vaiku našta, atsiranda ir nenumatytų papildomų vaiko išlaidų, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, kurias ieškovė privalo padengti ir prie kurių skyrium gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.
Atsakovas teigė, jog sūnus nelanko jokių būrelių, užklasinės veiklos, neinvestuojama į papildomą sūnaus išsilavinimą ir ugdymą, sūnus jau greitai baigs mokyklą, tačiau neatidedama pinigų tolimesniam išsilavinimui. Be to, nurodė, kad mažai tikėtina, kad atsakovas uždirbs daugiau ateityje, todėl dabar skirti maksimalią sumą vartojimui yra neatsakinga, nes tai realiai bus vaiko ateities sąskaita. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus iki jų pilnametystės yra absoliuti ir šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaikų auklėjimu ir jų išlaikymu kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jie sulauks pilnametystės. Todėl atsakovas, teigdamas, kad ieškovė skiria lėšas vien vartojimui, pats nepateikė duomenų, kad investuoja į savo sūnaus Gyčio papildomą ugdymą, lavinimą, sveikatos apsaugą (jos draudimą), tolesnį išsilavinimą.
Siekiant, jog suaugę vaikai taptų pilnavertėmis asmenybėmis, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikai turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Pirmiausia, tik tėvai yra atsakingi už vaikų aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaikų vertybių (pažiūrų) sistemai, už paramą vaikams siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti savo esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams ar vienam iš jų neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybes, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Asmenys privalo būti socialiai atsakingi ir, priimdami sprendimą susilaukti vaikų, prisiimti atsakomybę išlaikyti juos iki pilnametystės bei teikti nepilnamečiams vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius.
Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas.
Ieškovės vardu registruotas butas (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 14, 21), automobilių neturi (el.b.l. 74), yra vaiko auginimo atostogose (el.b.l. 75). Ieškovė yra sudariusi santuoką su S. J. (el.b.l.20), jiems (duomenys neskelbtini) yra gimusi dukra A. J. (el.b.l. 19). Atsakovas transporto priemonių neturi (el.b.l. 63), dirba (duomenys neskelbtini), jo per mėnesį vidutiniškai už laikotarpį nuo 2018 m. liepos mėnesio iki 2019 m. sausio mėn. gaunamas darbo užmokestis, neatskaičius mokesčių – 1921,94 Eur (el.b.l. 64-66), atsakovui nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) (el.b.l. 67-72).
Atsakovas nurodo, kad jo materialinė padėtis yra blogesnė, nei ieškovės, nes jis turi įsiskolinimą bankui už suteiktą kreditą būstui įsigyti, kas mėnesį moka kredito įmokas – po 400 Eur ir dar mokės 20 metų, o paskolos likutis sudaro 75000 Eur. Priešingai, teismas sprendžia, jog tai, jog atsakovas įgijo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, gyvenamąjį namą su kitais, kiemo statiniais (duomenys neskelbtini), rodo, jog jis gerina savo turtinę padėtį ir pasinaudodamas gautu kreditu gausina turimą turtą. Tokios pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2006; kt.). Atsakovas teigia, jog būsto įsigijimui suteikta didelė paskola, jos likutis šiai dienai sudaro 75000 Eur, tačiau bankas, suteikdamas asmeniui paskolą, vertina jo galimybes mokėti prisiimtą įsipareigojimą, o aplinkybė, kad asmuo prisiima prievolių pagal kredito sutartį, netiesiogiai patvirtina jo gaunamų pajamų pakankamumą tokio dydžio kreditui išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Ieškovė, bylos duomenimis, turi mažametę dukrą, dėl ko jos galimybės dirbti pastaruoju metu yra apsunkintos, yra vaiko auginimo atostogose (el.b.l. 75). Taigi, nesutiktina su atsakovo pozicija, jog jo materialinė padėtis yra prastesnė, nei ieškovės. Šios aplinkybės nekeičia ir tai, jog ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – butą, kurio įsigijimui taip pat buvo suteiktas 12000 Eur kreditas, kuris šiuo metu dar nėra išmokėtas (el.b.l. 22). Tai, kad ieškovė, atsakovo teigimu, pagal Anglijos įstatymus, gauna pašalpą už mažametę dukrą, niekaip nedaro įtakos atsakovo pareigai išlaikyti savo nepilnametį sūnų.
Be to, atsakovas nurodo, kad be sūnaus G. dar rūpinasi dukra, kuri gyvena su juo. Atsakovas privalo išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus – tiek sūnų, tiek dukrą, pagal kiekvieno iš jų individualius poreikius. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo dalykas yra tik atsakovo ir ieškovės nepilnamečiam sūnui reikalingo išlaikymo nustatymas, kuris būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai ir vaiko poreikiams. Aplinkybė, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, kurį išlaiko, t.y. dukrą, šiuo atveju vertintina tik kaip vienas iš faktorių, lemiančių atsakovo turtinę padėtį.
Atsakovas nurodo, jog jis nėra jauno amžiaus, jam 41 metai, todėl yra pasiekęs vidutinį amžių, nes vyrų gyvenimo trukmė yra 69 metai. Be to, jis yra vadybininkas ir tuo viskas pasakyta, ar specialybė yra paklausi. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, priešingų įrodymų nepateikta, dirba, kaip nurodė, vadybininku, gauna gerokai didesnes pajamas, nei vidutinės. Atsakovas, teigdamas, jog jo pajamos nėra pakankamos teikti savo nepilnamečiam sūnui minimalaus dydžio išlaikymą, teismo vertinimu, maksimaliai neišnaudojo visų galimybių gauti papildomų pajamų savo paties ir nepilnamečio vaiko būtiniesiems poreikiams užtikrinti. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Bylą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad subjektyvių ir objektyvių veiksnių visuma leidžia teigti, jog atsakovas, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, byloje nesant duomenų apie kokius nors fizinius ar psichinius trūkumus, turi imtis visų įmanomų priemonių susirasti savo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, kad galėtų išlaikyti save bei teikti išlaikymą savo sūnui, kurio fiziniai ir socialiniai vystymosi poreikiai vis didėja.
Teismas daro išvadą, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi ir dirbantys, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nepateikta), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnamečiui sūnui reikiamo dydžio išlaikymą.
Atsakovas teigė, jog ieškovė turi teisę gauti 50 Eur valstybės išmoką vaikui. Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniam, jeigu jis mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jam sukaks 21 metai, yra skiriama ir mokama 0,79 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį, tačiau valstybės skiriama parama šeimoms, auginančioms vaikus, nesudaro pagrindo mažinti atsakovo vaiko išlaikymo prievolės dalies, kadangi išlaikyti vaikus yra tėvų pareiga (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), juolab, kad atsakovas teikti vaikui reikalingą išlaikymą gali. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Pvz. Panevėžio apygardos teismo 2018-09-25 Nutartis Nr. e2A-580-198/2018 ir kt.).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkinamas, pakeičiant teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir, nenustačius aplinkybių, dėl kurių teismas turėtų nukrypti nuo tėvų valdžios lygybės principo (šalių turtinė padėtis panaši ir jos abi turi pareigą ir galimybes uždirbti didesnes pajamas, nei gauna šiuo metu), iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui G. P. po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).
Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Iš atsakovo valstybei priteistinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (išlaikymas padidintas 84,15 Eur suma: 84,15 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nepriteisiamos, nes jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti 2008-02-04 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-624-192/2008 priteisto išlaikymo G. P. dydį, padidinant išlaikymą ir priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus G. P., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018 m. gruodžio 27 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 23 Eur (dvidešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.