- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-13
- Bylos Nr.
- 1-1998-1058/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00023-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- A. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. 2018 m. kovo 14 d., nuo 8.36 val. iki 9.58 val. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ame skyriuje, esančiame Vilniuje, H. Manto g. 4, apklausiama kaip liudytoja, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10396-18 tyrėjai J. T. apklausos metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2018 m. kovo 4 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), bute konflikto su sutuoktiniu A. B. metu, pastarasis fizinio smurto prieš ją nenaudojo, t. y. nesudavė jai kumščiu į galvą, jos nesmaugė ir įkišęs pirštus į jos burną neplėšė jos lūpų. Taip pat A. B. davė analogiškus melagingus parodymus teisminio nagrinėjimo metu – 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose, esančiuose Vilniuje, Ukmergės g. 322 apklausiama kaip nukentėjusioji, įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl melagingų parodymų davimo, baudžiamąją bylą Nr. 1-769-269/2018 nagrinėjančiam teisėjui T. Volkovskiui teismo posėdžių metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, kad 2018 m. kovo 4 d., apie 17 val. (duomenys neskelbtini), bute konflikto su sutuoktiniu A. B. metu, pastarasis fizinio smurto prieš ją nenaudojo, t. y. nesudavė jai kumščiu į galvą, jos nesmaugė ir įkišęs pirštus į jos burną neplėšė jos lūpų.
Kaltinamoji A. B. ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. vasarą buvo sumušta, turėjo galvos traumą, Vilniaus rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo pripažinta nukentėjusiąja. Melavo ir ikiteisminio tyrimo tyrėjai 2018 m. kovo 14 d. apklausos metu ir teisme sakydama, kad A. B. jos nemušė, nesmaugė ir neplėšė lūpų, kadangi jai jo pagailo, nenorėjo, kad jį grąžintų į laisvės atėmimo vietą, norėjosi tikėti, kad jis pasitaisė. Dėl savo melagingų parodymų ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžių metu labai gailisi (b. l. 68).
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-269/2018 konstatuota, kad nukentėjusiosios A. B. 2018 m. kovo 14 d. pareiškime policijos įstaigai nurodytos aplinkybės ir 2018 m. kovo 14 d. ikiteisminio tyrimo metu bei teisme duoti parodymai, kad sutuoktinis A. B. prieš ją smurto nevartojo, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra prieštaringi ir melagingi, galimai užtraukia baudžiamąją atsakomybę, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje (b. l. 4-9).
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendis iš dalies pakeistas dalyje dėl bausmių bendrinimo, kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Nutartyje taip pat nurodyta, kad pirmosios instancijos teisme duoti A. B. parodymai yra nenuoseklūs ir prieštarauja jos anksčiau duotiems parodymams, jų nepatvirtina byloje surinkti įrodymai (b. l. 10-12).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10396-18 2018 m. kovo 4 d. A. B. pasirašė įspėjimą dėl atsakomybės už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (b. l. 17).
2018 m. kovo 4 d. protokole-pareiškime nurodyta, kad A. B. pranešė, jog 2018 m. kovo 4 d., apie 17 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sutuoktinis A. B. panaudojo fizinį smurtą, pasireiškusį smūgių sudavimu kumščiais į įvairias galvos vietas, smaugimu, pirštų sukišimu į burną, dešinės rankos suspaudimu, fizinio judėjimo laisvės ribojimu. Minėti veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė moralinę žalą. Įvykio metu buvo žodžiais grasinama nužudyti (b. l. 16).
Iš 2018 m. kovo 5 d. teisių ir pareigų liudytojui (nukentėjusiajam) išaiškinimo protokolo matyti, kad A. B. buvo supažindinta su savo teisėmis ir pareigomis proceso metu bei su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 18).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-1-10396-18 pateiktoje valstybinės teismo medicinos tarnybos 2018 m. kovo 5 d. specialisto išvadoje Nr. G 764/2018 (01) nurodyta, kad A. B. nustatyti šie sužalojimai: dešinės akies viršutinio voko, smakro odos nubrozdinimai, dešinio dilbio poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2018 m. kovo 4 d.). Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Sužalojimai tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad A. B. galėjo jausti fizinį skausmą sužalojimų jai padarymo metu (b. l. 20-22).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10396-18 pateiktame A. B. 2018 m. kovo 14 d. paaiškinime nurodyta, kad savo vyrui A. B. ji jokių pretenzijų neturi, jis jos nemušė (b. l. 23).
Ikiteisminiame tyrime Nr. 1-01-1-10396-2018-3 2018 m. kovo 14 d. liudytoja apklausta A. B. parodė, kad savo sutuoktiniui jokių pretenzijų neturi, nenori, kad jis būtų nubaustas. Vyras jos nemušė, tik ramino, o jai tuo metu atrodė, kad jis nori ją nuskriausti ir sumušti (b. l. 24-25).
Iš byloje esančios priesaikos bei Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. teisiamojo posėdžio protokolo baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-269/2018 matyti, kad A. B. buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą ir pasirašė priesaiką (b. l. 28, 29-34).
Iš Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. bei 2018 m. rugsėjo 3 d. posėdžių protokolų baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-269/2018 matyti, kad A. B. nurodė, jog jos vyras A. B. smurto prieš ją nevartojo. Jai tik pasirodė, kad jis ją mušė. Apkalbėjo A. B. dėl sumurto panaudojimo prieš ją. Nuo suvartotų vaistų jai pasirodė, kad vyras nori ją mušti, todėl ir kvietė policiją. Pareigūnai sulaikė A. B. ir paėmė iš jos pareiškimą. Ji neskaitė, kas pareiškime parašyta. Jai pareigūnai sakė pasirašyti, ji ir surašė. Iš jos paimtame pareiškime esanti informacija nėra teisinga. Nežino, kodėl ikiteisminio tyrimo metu davė kitus parodymus. Nežino, iš kur ant jos atsirado sužalojimai surašyti teismo medicinos specialisto išvadoje (b. l. 29-34, 46-51).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius.
Kaltinamoji A. B. savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir priežastis. A. B. kaltę taip pat įrodo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 10 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-269/2018 užfiksuotos faktinės aplinkybės, kurias patvirtino ir aukštesnės instancijos, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. sausio 3 d. nutartimi, nukentėjusiosios A. B. pasirašyta priesaika, teisiamojo posėdžio protokoluose užfiksuotos aplinkybės, ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-10396-18 metu duoti A. B. parodymai, jos ikiteisminio tyrimo metu pateiktas pareiškimas bei kita rašytinė bylos medžiaga.
Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad A. B. 2018 m. kovo 14 d., nuo 8.36 val. iki 9.58 val. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariato 2-ame skyriuje, apklausiama kaip liudytoja, būdama įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą ikiteisminiame tyrime tyrėjai apklausos metu tyčia davė tikrovės neatitinkančius parodymus, taip pat davė analogiškus melagingus parodymus teisminio nagrinėjimo metu – 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo posėdžiuose apklausiama kaip nukentėjusioji, todėl A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Teismas tikslina kaltinime nurodytą teismo posėdžio datą, nurodant, kad melagingi parodymai duoti ne 2018 m. birželio 28 d. posėdyje (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis baudžiamojoje byloje Nr. 1-769-269/2018 tokią dieną teismo posėdžio nebuvo), o 2018 m. birželio 18 d. teismo posėdyje. Teismas tikslina ir A. B. procesinį statusą apklausų teisme metu, kadangi 2018 m. birželio 18 d. ir 2018 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo posėdžiuose ji buvo apklausiama ne kaip liudytoja, o kaip nukentėjusioji. Šie tikslinimai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
Kaltinamoji A. B. proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo, su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutiko (b. l. 101-103, 105).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad A. B. prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamosios asmenybę – A. B. neteista (b. l. 100), bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, skirtų baudų nemoka (b. l. 89-99), niekur nedirba (b. l. 88), registruojasi Užimtumo tarnyboje (b. l. 87), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 81), į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (b. l. 82), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje kaltinamoji paskutinį kartą gydyta nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 17 d., diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas (b. l. 80). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvados matyti, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog A. B. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, išreikšta silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 78). Atsižvelgiant į tokias išvadas, teismui nekyla abejonių dėl kaltinamosios A. B. pakaltinamumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės siūlomas bausmės dydis – 9 mėnesiai laisvės apribojimo, šiuo konkrečiu atveju yra protingas ir proporcingas, todėl mažinti ar didinti jį nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu, A. B. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad A. B. tikslinga nustatyti įpareigojimą – būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 71-72) – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti A. B. visą bausmės laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.
3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.