Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės ir nuteistojo A. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių; pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2018 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 12.30 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d. 14.43 val., t. y. dvi laisvės atėmimo dienos.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą, nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, A. K. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į A. K. priklausantį automobilį „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti, automobilį grąžinti A. K..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad laikotarpyje nuo 2019 m. gruodžio 14 d. 23.00 val. iki 2019 m. gruodžio 15 d. 09.00 val. (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), iš E. B. priklausančio neužrakinto automobilio „Audi Q5“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2017 m. laidos, pavogė: automobilio multimedijos valdymo sistemą, 334 eurų vertės, kondicionieriaus valdymo sistemą, 199 eurų vertės, start/stop jungtuką, 38,02 eurų vertės, garsiakalbio dangtelį su apdaila, 37,19 eurų vertės, multimedijos reguliavimo svirtelę, 5,79 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. B. 614 eurų turtinę žalą. Toliau, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje, iš P. B. priklausančio neužrakinto automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014 m. laidos, pavogė: multimedijos įrenginį, 924 eurų vertės, klimato kontrolės panelę, 195 eurų vertės, šviesos perjungiklį, 53 eurų vertės, avarinių žibintų jungtuką, 16,75 eurų vertės, start/stop jungtuką, 20 eurų vertės, plastmasinę apdailos detalę, 6,61 eurų vertės, butelį konjako „Martell“, 99,99 eurų vertės, dėžę šokoladinių saldainių, 5 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam P. B. 1320,35 eurų turtinę žalą.

2. A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo kaltinamas veika numatyta Lietuvos Respublikos BK 258 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2019 m. gruodžio 15 d., Kauno Urmo bazės teritorijoje, adresu Pramonės pr.16, Kaunas, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įgijo smogiamojo-trupinamojo poveikio D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos tonfą – ir jį laikė Z. P. K. vardu registruotame, tačiau faktiškai jam (A. K.) priklausančiame automobilyje „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki kol 2019 m. gruodžio 16 d. šis nešaunamasis ginklas buvo rastas minėtame automobilyje ir paimtas. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu jis išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio baudžiamojo nusižengimo požymių.

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Rita Poškienė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį dalyje, kurioje A. K. išteisintas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirti subendrintą bausmę - 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – D kategorijos nešaunamąjį ginklą - pramoninės gamybos tonfą, paimtą 2019 m. gruodžio 16 d. automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros metu, konfiskuoti.

4. Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį, sumažinant jam paskirtą bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmestinas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ritos Poškienės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl prokurorės apeliacinio skundo

7. Apeliaciniame skunde prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria A. K. išteisintas pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių, prašo šią nuosprendžio dalį panaikinti, A. K. dėl šios veikos pripažinti kaltu ir už jos padarymą paskirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta 1 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti A. K. subendrintą bausmę – 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios bausmės iš dalies pridėti bausmę, paskirtą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, ir A. K. skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 metus laisvės atėmimo.

8. BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda dėl dviejų veikų, kurios yra alternatyvios, t. y. dėl neteisėto tokio ginklo įgijimo arba neteisėto tokio ginklo nešiojimo.

10. Apeliaciniame skunde prokurorė neginčija pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog byloje nepasitvirtino A. K. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis neteisėtai įgijo nešaunamąją ginklą, tačiau nesutinka, jog rastos lazdos (tonfos) laikymas A. K. automobilyje negali būti vertinamas kaip nešaunamojo ginklo nešiojimas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamo nuosprendžio ir apeliacinio skundo argumentais, taip pat įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog prokurorės apeliacinis skundas yra pagrįstas. Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 2 straipsniu, teisingai aiškino ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo bei nešiojimo sąvokas, tačiau, vis tik, netinkamai įvertino šioje konkrečioje byloje surinktus įrodymus, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog rasto smogiamojo-trupinamojo poveikio D kategorijos šaltojo nešaunamojo ginklo – pramoninės gamybos tonfo – laikymas A. K. automobilyje, galinėje salono bagažinės dalyje, negali būti vertinamas kaip jo nešiojimas, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir A. K. atžvilgiu priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

11. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka ir įvertinusi pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, nustatė:

Aprašomoji dalis

11.1. A. K. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip nuo 2019 m. gruodžio 15 d., Z. P. K. vardu registruotame, tačiau faktiškai jam (A. K.) priklausančiame automobilyje „Honda Civic“, valstybinis numeris ANN, neteisėtai laikė smogiamojo-trupinamojo poveikio D kategorijos šaltąjį nešaunamąjį ginklą – pramoninės gamybos tonfą, iki kol 2019 m. gruodžio 16 d. šis nešaunamasis ginklas buvo rastas minėtame automobilyje ir paimtas. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje.

15. 2019 m. gruodžio 20 d. specialisto išvadoje Nr. 20-IS1-1412 konstatuota, kad A. K. automobilyje rasta lazda – pramoninės gamybos (tonfa) yra smogiamojo-trupinamojo poveikio D kategorijos šaltasis nešaunamasis ginklas (1 t., b. l. 110–113).

16. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 31 straipsnio 2 dalies 2 punkte imperatyviai numatyta, kad yra draudžiama nešiotis D kategorijos ginklą, išskyrus gynybinio pobūdžio elektros šoko įtaisus, dujinius ginklus. Šiame įstatyme taip pat yra pateikta ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimosi sąvoka. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 15 punktą, ginklo ir (ar) šaudmenų nešiojimasis yra ginklo ir (ar) šaudmenų turėjimas su savimi tokiomis sąlygomis, kuriomis ginklą ir (ar) šaudmenis galima panaudoti nedelsiant.

17. Nors pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. K. negalėjo automobilyje buvusios lazdos panaudoti nedelsiant, tačiau iš byloje surinktų įrodymų, o būtent 2019 m. gruodžio 16 d. automobilio „Honda Civic“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad: 1) A. K. pramoninės gamybos tonfą turėjo su savimi automobilyje, kuriame nėra galinių sėdynių, pertvaros tarp automobilio galinės salono dalies bei bagažinės; 2) minėtas ginklas buvo rastas bendroje galinės salono dalies ir bagažinės dalies zonoje, iš esmės iš karto už vairuotojo sėdynės (foto lentelės 11 nuotrauka); 3) pramoninės gamybos tonfa nebuvo laikoma specialiame dėkle, taip pat nebuvo kitaip specialiai supakuota. Taigi, iš esmės ji buvo be jokių kliūčių pasiekiama ranka tiek sėdint ant vairuotojo ar keleivio sėdynės, tiek, nesėdint automobilyje, tačiau stovint prie pravirų galinių jos durų. Esant tokioms aplinkybėms, akivaizdu, jog, esant reikalui, būdamas automobilyje ar šalia jo, A. K. galėjo nedelsiant paimti šį ginklą ir juo pasinaudoti. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog A. K. veiksmai, kuomet jis vežiojosi su savimi pramoninės gamybos tonfą, ją laikydamas lengvai prieinamoje vietoje, priešingai nei sprendė žemesnės instancijos teismas, visiškai atitinka Įstatyme numatytą nešaunamojo ginklo nešiojimosi sąvoką. Nuteistasis kaltinime nurodytą ginklą, kuris priskiriamas D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklams, turėjo su savimi tokiomis sąlygomis, kurios leido ginklu pasinaudoti nedelsiant, todėl jo veika atitinka visus objektyviuosius BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

18. Taikant baudžiamąją atsakomybę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti ne tik objektyvųjį nešaunamojo ginklo įsigijimo neteisėtumą ar neteisėtą jo nešiojimą, bet ir šiam baudžiamajam nusižengimui būdingą tyčią, t. y. kad asmuo suvokė, jog jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi įstatymo saugomai vertybei (įstatymo reglamentuotai ginklų ir šaudmenų apyvartai, visuomenės saugumui), ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312-788/2018). Norėjimas veikti yra sąmoningas asmens valios nukreipimas nesilaikyti įstatyme numatyto draudimo, kai pažeidimo pavojingumą ir priešingumą teisei lemia veikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334/2015).

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog A. K. veiksmuose yra nustatyti visi būtinieji BK 258 straipsnio 2 dalyje, numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl jis dėl šio baudžiamojo nusižengimo padarymo pripažįstamas kaltu ir yra baustinas.

21. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

22. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje padarymą, baudžiama bauda arba areštu.

23. A. K. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šį baudžiamąjį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (nuteistasis neneigė, kad automobilyje rasta pramoninės gamybos tonfa yra jo, neginčijo jos priskirtinumo D kategorijos šaltiesiems nešaunamiesiems ginklas, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė besigailintis dėl savo poelgio, sutiko su bylos nagrinėjimu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu.

24. Skirdama A. K. bausmę pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baudžiamasis nusižengimas. Veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia. Be šių aplinkybių, sprendžiant A. K. skirtinos bausmės individualizavimo klausimą, įvertintina ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė bei nuteistojo asmenybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, iki suėmimo dirbo, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį jo atžvilgiu priimtą nuosprendį. A. K. praeityje teistas net šešis kartus, daugiausiai už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat eilę kartų baustas administracine tvarka (administracinių nusižengimų registro išrašą apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus sudaro net 31 A4 formato lapas). Be to, tiek BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąją nusižengimą, tiek BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistasis įvykdė anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, kas leidžia konstatuoti, jog baudžiamasis nusižengimas, dėl kurio padarymo jis pripažįstamas kaltu šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu, nors ir nėra analogiškas jam praeityje inkriminuotoms nusikalstamoms veikoms, vis tik nebuvo padarytas atsitiktinai, o yra nulemtas jau susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų. Įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tai, kad nuteistasis savanoriškai nemoka jam už administracinius nusižengimus paskirtų baudų, teisėjų kolegija sprendžia, kad už BK 258 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. K. skirtina arešto bausmė. Šiame kontekste pastebėtina, jog BK 258 straipsnio 2 dalies sankcijoje nėra numatyta prokurorės prašoma paskirti bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, todėl teisėjų kolegija šios bausmės skyrimo galimybės nagrinėjamu atveju nesvarsto. BK 49 straipsnio 3 dalis numato, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto. Atsižvelgęs į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, jog A. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį skiriamos arešto bausmės dydis turi būti artimas šios bausmės, skiriamos už baudžiamuosius nusižengimus, sankcijos maksimumui, ir skiria 40 parų arešto bausmę.

Dėl nuteistojo apeliacinio skundo

25. Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti, kad A. K. nesutinka su jam skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausme. Apeliantas neginčija teismo parinktos bausmės rūšies – laisvės atėmimo, tačiau nesutinka su nustatytu jos dydžiu, prašo ją sumažinti. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. K. bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

26. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį - padarytas nusikaltimas nuosavybei, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, kaltės formą ir rūšį - nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta, A. K. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes - jo kriminogeninę praeitį, tai, kad nuteistasis priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas, dirbo. Teismas taip pat atsižvelgė ir į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes - tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų ir būdamas recidyvistu.

27. Vertindamas nuteistajam paskirtos bausmės dydžio pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog šis teistumas A. K. nėra pirmasis, kaip jau minėta, jis praeityje teistas net 6 kartus, daugiausiai už nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (vagystes), padarymą, taip pat eilę kartų baustas už administracinius nusižengimus/administracinės teisės pažeidimus. Nusikalstamos veikos buvo daromos sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo tvarka nepanaikintam teistumui. Nusikalstama veika, už kurią A. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, bei baudžiamasis nusižengimas, už kurį jis nuteistas šiuo apygardos teismo nuosprendžiu, padarytos jam Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, naktį, tokiu būdu pažeidžiant probacijos sąlygas bei ankstesniu nuosprendžiu skirtą įpareigojimą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Pažymėtina ir tai, kad praeityje nuteistajam buvo taikytos švelnesnio pobūdžio bausmės (baudos, laisvės apribojimas), taip pat du kartus buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau tai jam teigiamos įtakos nepadarė, jis savo elgesio nekeitė ir, būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas nusikalstamų veikų darymo pasekmes, A. K. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

28. Sutiktina, jog nuteistojo veika nepasižymėjo ypatingu pavojingumu – vykdant vagystę buvo pasikėsinta tik į svetimą nuosavybę - į du automobilius, iš kurių buvo pagrobti kaltinime nurodyti daiktai. Į automobilius įsibrauta, kai juose nebuvo jokių asmenų, kuriems galėjo būti sukeltas didelis išgąstis. Tačiau vis tik atkreiptinas dėmesys, jog dėl tokių nuteistojo veiksmų nukentėjusiesiems buvo padaryta 1934,35 eurų žala. Be to, vagystės metu buvo įsibrauta ne tik į nukentėjusiesiems priklausančias transporto priemones, tačiau ir privačią teritoriją, kadangi automobiliai stovėjo ne valstybei ar savivaldybei priklausančioje neaptvertoje teritorijoje, o nuosavo namo valdose. Be to, akivaizdu, jog nepaisydamas jam taikomų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, todėl spręsti, kad jam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta švelnesnė bausmė (nustatytas trumpesnis terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas) būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, teisėjų kolegija neįžvelgia jokio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra vos kiek didesnė už BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį (už šią veiką skirtinos laisvės atėmimo bausmės vidurkis yra 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų), įvertinus tai, kad nustatytų apelianto atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykis yra lygus, tačiau asmenybė iš esmės charakterizuojama neigiamai, laikytina proporcinga ir adekvačia. Ji užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, neprieštarauja bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams bei yra reikalinga bausmės paskirčiai įgyvendinti.

29. Aukštesniojo teismo vertinimu, išskirtinėmis aplinkybėmis, galinčiomis lemti švelnesnės bausmės A. K. taikymą, nelaikytini ir nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomi argumentai dėl darbinės veiklos ir vaiko gimimo. Šiame kontekste pažymėtina, jog A. K., atlikdamas bausmę pataisos namuose, taip pat gali įsidarbinti ir gauti stabilias pajamas, kurias pervestų savo vaiko mamai, tuo finansiškai prisidėdamas prie vaiko išlaikymo. Tuo tarpu darbą nuteistasis turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai jo nuo neteisėto elgesio nesulaikė. Tai, kad A. K. dėl savo paties netinkamai vedamo gyvenimo būdo pablogina savo ir kartu savo šeimos narių padėtį, praranda galimybes neribotai bendrauti su laisvėje esančiais artimaisiais, yra tik jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė.

30. Grįsdamas prašymą sušvelninti jam paskirtą bausmę, nuteistasis taip pat nurodo, jog jis pilnai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi bei atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jiems padarytą žalą. Atsakydama į šį skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas nuteistajam bausmę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį apylinkės teismas atsižvelgė į šias aplinkybes, pripažindamas jas lengvinančias jo atsakomybę. Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, remiantis tomis pačiomis aplinkybėmis, kurias jau įvertino žemesnės instancijos teismas, švelninti paskirtąją bausmę nėra jokio teisinio pagrindo.

31. Atsižvelgdama į visa tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio keisti dėl nuteistajam pagal BK 178 straipsnio 1 dalį neteisingai paskirtos bausmės nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 3 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. K. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė buvo subendrinta su 2018 m. lapkričio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, jas iš dalies sudedant, ir A. K. skirta galutinė subendrinta bausmė – 3 metai laisvės atėmimo.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį išteisintas, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

A. K. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį paskirtą 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistajam paskirta 40 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, prilygintina 40 laisvės atėmimo dienų - prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį (30 laisvės atėmimo dienų) bausmės, paskirtos šiuo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, ir paskirti A. K. subendrintą 1 (vienų) metų 9 (devynių) mėnesių ir 30 (trisdešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams ir 20 (dvidešimčiai) dienų.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, prie Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 1 metų 11 mėnesių ir 23 dienų bausmės pridedant dalį Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir A. K. paskirti galutinę 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio Kauno apygardos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitoje dalyje Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 3 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.