- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-480-590/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00708-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ona Gasiulytė, Vidas Stankevičius (pran.), Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- I. B.
- Atsakovas
- J. D., R. D.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vido Stankevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. B. ieškinį atsakovams J. D. ir R. D. dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų J. D. ir R. D. 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-12-23, maždaug apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje esančiame paviljone, ieškovas buvo sumuštas atsakovo R. D.. Ieškovo teigimu, jam būnant prekybos paviljone, iš pagalbinės patalpos, laikydamas rankose beisbolo lazdą, į kioską įėjo atsakovas R. D.. Atsakovas kartu su atsakove J. D., paėmę ieškovą už rankų, išstūmė jį iš prekybos paviljono į lauką. Po to atsakovas R. D. beisbolo lazda sudavė 1-2 smūgius į kairę ranką, po to 3 smūgius į kojas ir 2 – į nugarą. Nurodė, kad po smūgių per kojas ieškovas nukrito, trenkėsi veidu į turėklus ir prasiskėlė lūpą, o atsakovas sudavė dar 1 smūgį. Taigi atsakovas beisbolo lazda sudavė jam ne mažiau kaip 4-5 smūgius į įvairias kūno vietas. Pažymėjo, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3906/11 (01) nurodyta, kad jam padarytas odos nubrozdinimas su poodine kraujosruva kairės alkūnės srityje, pereinančio į kairio žasto bei kairio dilbio sritis, bei kitais išvadoje nurodytais sužalojimais nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Konstatuota, kad ieškovui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, ieškovas taip pat nurodė, kad tuo pačiu laiku atsakovė J. D. minimame prekybos paviljone keletą kartų šluota sudavė jam per ranką. Dėl šių smūgių sudavimo rankoje ieškovas pajuto fizinį skausmą. Savo teiginiams pagrįsti ieškovas pateikė ikiteisminio tyrimo Nr. 57-1-2286-11 nutarimą, iš kurio, jo teigimu, matyti, kad atsakovė J. D., apklausta kaip liudytoja, prisipažino šluota sudavusi ieškovui per kairę ranką. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat užfiksuoti ir liudytojos V. D. parodymai, kuriuose ji patvirtino, kad atsakovė konflikto metu šluota kelis kartus sudavė ieškovui per ranką. Ieškovas nurodė, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, fizinį skausmą ir pažeminimą, todėl iš atsakovų turėtų būti priteisiama 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti (CK 1.5 str., 6.250 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas R. D. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis ieškovo nurodytu laiku nebuvo minėtame prekybos paviljone, beisbolo lazdos neturi ir ieškovo nesumušė, todėl jam nekyla pareiga atlyginti neturtinę žalą. Paaiškino, kad prie ieškinio pridėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog jo kaltė nenustatyta ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas.
Atsakovė J. D. pateiktame atsiliepime nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas į jai nuosavybės teise priklausantį paviljoną atėjo būdamas neblaivus, nusipirko alaus ir džiovintos žuvies. Nors ieškovas žinojo, kad negalima vartoti alkoholinių gėrimų vietoje, jis vis tiek atidarė alaus skardinę. Atsakovė paaiškino jam, kad prekybos paviljonas nėra kavinė, todėl jame negalima valgyti žuvies ir gerti alų, tačiau ieškovas į jos pastabas nereagavo, iš paviljono neišėjo, elgėsi neetiškai, keikėsi. Po necenzūrinių ieškovo žodžių, atsakovės ir jos šeimos narių įžeidinėjimo, atsakovė paėmė šluotą mediniu kotu, o tuo metu ieškovas, kalbėdamas apie peilį, kišo ranką į kišenę. Atsakovė, pamaniusi, kad jis ištrauks peilį, išsigando ir gindamasi nestipriai pora kartų sudavė per kairę ranką, kuri buvo įkišta į kelnių kišenę. Atsakovės nuomone, ieškovo grasinimas buvo padarytas turint peilį, todėl jai buvo pagrindas manyti, kad grasinimas jos atžvilgiu gali būti įvykdytas. Pažymėjo, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas, atlikęs ikiteisminį tyrimą pagal I. B. pareiškimą pagal BK 140 str., nenustatė, kad padarė jam sužalojimą ir neesant nusikaltimo sudėties ikiteisminį tyrimą nutraukė. Atsakovės nuomone, I. B. sužalojimus, nustatytus Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus specialisto 2011-12-28 išvados Nr. G3906/11(01), pasidarė pats, neblaivus griuvinėdamas. Atsakovė nurodė, kad nenustačius, jog ji padarė ieškovui minimus sužalojimus, nėra deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, kaltės ir priežastinio ryšio), todėl jai nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Dėl poros kartų sudavimo ieškovui per ranką, kuri buvo kišenėje, atsakovė pažymėjo, kad ji pasinaudojo įstatymo įtvirtinta teise gintis nuo grasinimų ir įžeidimų, neteisėto alaus vartojimo prekybos paviljone, šiukšlinimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, todėl šie jos veiksmai negali būti pripažinti neteisėtais, o nesant neteisėtų veiksmų, nėra deliktinės atsakomybės sąlygų, todėl ir, šiuo atveju, atsakovei nekyla prievolė atlyginti neturtinę žalą. Atsakovės nuomone, ieškovas elgėsi neteisėtai, padarė administracinės teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekso 161,174,178 straipsniuose, o jo veiksmai atitinka Baudžiamojo kodekso 145, 154, 155 straipsnių nusikaltimų požymius.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas savo ieškinį ir jame išdėstytus motyvus palaikė.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovas R. D. su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytu motyvus. Atsakovė J. D. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino iš dalies. Nurodė, kad sudavė su šluota per ranką, tačiau tai padarė gindamasi nuo neteisėtų ieškovo veiksmų. Pripažino, kad ji turėjo galimybę dėl netinkamų ieškovo veiksmų paviljone iškviesti policiją, tačiau to nepadarė dėl patirties stokos. Manė, kad ieškinio reikalavimas iš jos priteisti neturtinės žalos atlyginimą, yra nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013-06-18 sprendimu ieškovo I. B. ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovės J. D. ieškovui I. B. 200 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų metinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2013-03-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas nurodė, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei šios bylos nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad sužalojimus ieškovui padarė atsakovas R. D.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta, kad nežymų sveikatos sutrikdymą neteisėtais veiksmais padarė R. D., sprendė, kad šiam atsakovui nekyla civilinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalą ieškovui, todėl teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovo R. D. neturtinės žalos atlyginimą. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė, kad atsakovė J. D. 2011-12-23, maždaug apie 15.30 val., konflikto metu du kartus sudavė ieškovui per kairę ranką, buvusią ieškovo kelnių kišenėje. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad žala ieškovui padaryta dėl būtinosios ginties, nepagrįsti, nes atsakovė, gindama prekybos paviljone esančią tvarką nuo jos pažeidimo (necenzūriškų žodžių, alaus gėrimo, valgymo), panaudojo neproporcingas gynybos priemones, pasikėsino į svarbesnę vertybę – žmogaus sveikatą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju atsakovei jokios tiesioginės grėsmės nebuvo, todėl ji neteisėtai prieš ieškovą panaudojo fizinį smurtą. Teismas, konstatavęs atsakovės J. D. neteisėtus veiksmus (du kartus šluotos kotu sudavus ieškovui per ranką), kaltę (tyčia sudavė), žalą (fizinio skausmo sukėlimas) ir priežastinį ryšį (dėl ieškovės neteisėtų veiksmų ieškovas patyrė fizinį skausmą), sprendė, kad yra pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismas, įvertinęs atsakovės neteisėtų veiksmų padarymo aplinkybes, paties ieškovo elgesį, priteisė iš atsakovės J. D. ieškovui I. B. 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas I. B. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-06-18 sprendimą dalyje, kurioje iš atsakovės J. D. ieškovo I. B. naudai priteista 200 Lt neturtinės žalos, priteisiant iš atsakovės J. D. ieškovo I. B. naudai 10 000 Lt neturtinės žalos, taip pat prašo priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas, priteisdamas neturtinę žalą, sumažino jos dydį, vadovaudamasis aplinkybėmis, jog ieškovas neva netinkamai elgėsi prekybos paviljone, plūdosi necenzūriniais žodžiais, valgė tam nepritaikytoje vietoje, o atsakovei J. D. liepus liautis taip elgtis, atsakovės nepaklausė. Pažymi, jog ieškovas viešos tvarkos nepažeidinėjo, valgyti paviljone, kaip ir bet kurioje viešoje vietoje nedraudžiama, o atsakovė neturi administracinių įgalinimų kitiems asmenims, todėl atsakovės paliepimai yra neprivalomi. Teismas mažinti priteistiną neturtinę žalą dėl šių aplinkybių negalėjo. Teismas, sumažindamas ieškinyje reikalaujamą priteisti 10 000 Lt neturtinę žalą ir priteisdamas neturtinę žalą tik 200 Lt, nesilaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, pažeidė materialinės teisės normas, o tai sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 330 str.).
Atsiliepimas
Atsakovai J. D. ir R. D. atsiliepimų į ieškovo I. B. apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Kolegija nesutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė CK 6. 250 straipsnio 2 dalies nuostatų. CK 250 str. 1 d. ir 2 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėję, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė J. D. neteisėtai du kartus šluotos kotu sudavė ieškovui I. B. per ranką ir tokiu būdu ieškovui padarė neturtinę žalą, kuri pasireiškia tuo, kad ieškovas patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą. Ieškovo prašomos atlyginti neturtinės 10000 Lt žalos dydį teismas sumažino iki 200 Lt, nes nustatė, kad pats ieškovas netinkamai elgėsi, t.y. atsakovei priklausančiame prekybos paviljone plūdosi necenzūriniais žodžiais, gėrė alų ir valgė tam nepritaikytoje vietoje, nereagavo į atsakovės prašymus nepažeisti tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliantu, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovas vartojo necenzūrinius žodžius atsakovės ar kito asmens atžvilgiu. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes ieškovas iš esmės nepaneigė pirmosios instancijos teismo nustatytų jo netinkamo elgesio aplinkybių. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis nepažeidinėjo viešosios tvarkos. Apeliantas neneigia teismo nustatytų aplinkybių, kad atsakovei priklausančiame prekybos paviljone, t.y. viešoje vietoje, gėrė alų. ATPK 178 straipsnis draudžia alkoholio vartojimą tam nepritaikytose viešosiose vietose, todėl ieškovo elgesys neatitiko viešosios tvarkos reikalavimų. Negalima sutikti ir su apelianto argumentais, kad atsakovė neturėjo teisės reaguoti į jo netinkamą elgesį. Atkreiptinas apelianto dėmesys į CK 1.137 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės pricipus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Gerti alkoholinius gėrimus tam nepritaikytose viešose vietose yra ne tik draudžiama, bet tok elgesys aiškiai neatitinka bendro gyvenimo taisyklių ir geros moralės reikalavimų. Taigi tokiais veiksmais gali būti pažeidžiama ne tik vieša tvarka, bet ir asmenų civilinės teisės bei įstatymo saugomi interesai. Todėl atsakovė turėjo teisę reikalauti, kad ieškovas jai priklausančiame prekybos paviljone elgtųsi tinkamai – nevartotų alkoholio. Ieškovas pripažįsta, kad į atsakovės prašymus nereagavo. Todėl darytina išvada, kad būtent paties ieškovo netinkamas elgesys sąlygojo su atsakove kilusį konfliktą ir jo pasekmes. Kolegija sprendžia, kad konflikto su atsakove metu ieškovo patirtą neturtinę žalą, iš esmės lėmė paties ieškovo netinkami, provokuojantys veiksmai, todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas 200 Lt neturtinės žalos dydis, yra teisinga statisfakcija už ieškovo patirtą skriaudą. Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.