Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš sandėlių, esančių Ringuvos g. 51, Kaunas) 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams laisvės atėmimo,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš UAB „Garliavos gelžbetonis“ teritorijos, esančios iš Liepų g. 32, Garliava) 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (automobilio vagystė) 1 (vieneriems) metus laisvės atėmimo,

pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 5 (penkiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės pridedant dalis švelnesnių bausmių ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių laisvės atėmimo.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. lapkričio 25 d. 01.00 val. iki 2019 m. lapkričio 26 d. 16.23 val. (dvi paros) ir nuo 2020 m. sausio 28 d. 03.00 val. iki 2020 m. sausio 29 d. 12.00 val. (dvi paros), iš viso 4 (keturios) paros, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos pagal įsiteisėjusį teismo nuosprendį.

Iš A. A. priteista: UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 170,00 Eur turtinės žalos, nukentėjusiosios A. Z. naudai 450,00 Eur turtinės žalos, Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 110,93 Eur turtinės žalos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2019 m. lapkričio 24 d. apie 19.30 val. sugadino pakabinamas spynas ir įsibrovė į sandėlius, esančius (duomenys neskelbtini), iš jų pagrobė svetimus A. Z. priklausančius daiktus (maišytuvą „Franke“, 80 Eur vertės, maišytuvą „Multi“, 100 Eur vertės, maišytuvą „Rubinet“, 50 Eur vertės, septynis varinius vamzdžius, 150 Eur vertės, dešimt grindinio šildymo ir vandentiekio vamzdžių, 600 Eur vertės, kampinį šlifuoklį „Skil“, 50 Eur vertės, žalsvos spalvos elektrinį gręžtuvą, 50 Eur vertės) ir P. J. priklausančius daiktus (šešias meškeres ir tris meškerių kotus, vieną sietelį žuvims gaudyti, kurių vertė iš viso 400 Eur, krepšį su žvejybiniais reikmenimis, 50 Eur vertės, žvejybos kėdę, 15 Eur vertės, žvejybos kėdę, 5 Eur vertės, miegmaišį „Sleepline“, 30 Eur vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai A. Z. 1080 Eur turtinę žalą, o nukentėjusiajam P. J. – 500 Eur turtinę žalą.

1.2. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio 27 d. apie 23.00 val. iš aptvertos ir saugomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos, (duomenys neskelbtini), pagrobė penkias metalines formų pertvaras, kurių vertė iš viso 600 Eur, aštuonis maišus su metaliniais varžtais, kurių vertė iš viso 120 Eur, tris tento fiksavimo trosus, kurių vertė iš viso 44 Eur, šešiasdešimt keturias automobilinių svarstyklių montavimo plokštes, kurių vertė iš viso 256 Eur, 12 Eur vertės ketaus krosnies pakurą, du automobilinius akumuliatorius, kurių vertė iš viso 340 Eur, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš viso 1372 Eur turtinę žalą.

1.3. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2020 m. sausio 27 d. apie 21.00 val. iš automobilių aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė D. J. 250 Eur vertės automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydamas nukentėjusiajam D. J. 250 Eur turtinę žalą.

1.4. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2020 m. vasario 1 d. apie 21.30 val. ties (duomenys neskelbtini), tyčia nenustatytu daiktu iš už nugaros vieną kartą sudavė L. A. į galvos sritį, padarydamas jam muštinę žaizdą kairiame momenyje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė L. A. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde savo kaltės įrodytumo neginčija, tačiau nesutinka su paskirtos bausmės individualizavimu, prašydamas ją švelninti bei taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas. 2021 m. liepos 9 d. apylinkės teisme buvo gautas antras nuteistojo A. A. apeliacinis skundas, tačiau pažymima, jog Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės vienam apeliantui paduoti kelis skundus ar jį papildyti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma 2021 m. liepos 8 d. gautame apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Pažymėtina, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalimi, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Skundžiamu nuosprendžiu A. A. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje (trys nusikalstamos veikos), 140 straipsnio 1 dalyje padarymą, pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, nuteistas vienų metų vienuolikos mėnesių laisvės atėmimo bausme. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad A. A. savo kaltę dėl trijų nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apylinkės teismas taip pat nustatė vieną nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, t. y. nusikalto būdamas recidyvistu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nustatytos teisingai.

8. Nuteistasis A. A. apeliaciniame skunde nurodė, jog dėl trijų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino visiškai, atsiprašė nukentėjusiųjų, dalis daiktų nukentėjusiesiems yra grąžinti, klaida dėl netinkamos veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį buvo ištaisyta pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, surinkta baudžiamosios bylos medžiaga, charakterizuojanti nuteistojo asmenybę, nėra teigiama bei paneigia galimybę mažinti paskirtą bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šis teistumas A. A. nėra pirmasis – praeityje už įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamų veikų įvykdymą jis buvo teistas daugiau nei dešimt kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikaltimas. Nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, nuteistojo A. A. atžvilgiu buvo priimtas dar vienas nuosprendis. Nors pastarasis nuosprendis nėra įsiteisėjęs, tačiau visgi nuteistąjį neigiamai charakterizuoja. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad A. A. ne kartą baustas ir administracinėmis nuobaudomis. Nors nuteistasis A. A. iki sulaikymo kitoje baudžiamojoje byloje dirbo, turi du mažamečius vaikus, tačiau nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis nededa jokių pastangų koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Aptartų duomenų visuma neabejotinai atskleidžia antivisuomenines A. A. nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad vertinamu atveju apeliantas nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o tai iš esmės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymas buvo logiška jo nusikalstamo elgesio išdava bei yra jam būdingo elgesio modelio dalis, kurio korekcijai jokių realių pastangų A. A. nededa. Net ir praeityje jo atžvilgiu taikytas terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas didesnės įtakos tinkamai jo elgesio korekcijai neturėjo, todėl pagrindo išvadai, kad nuteistojo elgesys išimtinai teigiama linkme dar gali būti koreguojamas paskyrus jam švelnesnio pobūdžio bausmes, nėra.

9. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. A. laisvės atėmimo bausmę ir nustatydamas jos dydį, nepažeidė BK 54 straipsnio ar BK 61 straipsnio reikalavimų. Iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas atsižvelgė į A. A. padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį ir pavojingumo laipsnį – veikdamas tiesiogine tyčia padarė tris apysunkius ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), taip pat į nuteistojo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog A. A. sutikimo nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą. Taigi apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad A. A., už jo padarytus nesunkų ir tris apysunkius nusikaltimus, turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, tačiau mažesnis nei sankcijos vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam A. A. bausmės rūšį ir dydį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, teisingai įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę, todėl paskirta bausmė nėra per griežta ir atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, todėl dar kartą atsižvelgti į tas pačias aplinkybes ir tuo vadovaujantis švelninti A. A. bausmę, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamu nuosprendžiu A. A. paskirta bausmė padės sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Iš esmės jokių naujų, reikšmingų, išskirtinių aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas ir kuriomis remiantis būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį, nėra pateikta. Todėl daroma išvada, kad A. A. paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta, ji proporcinga ir adekvati padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui bei nuteistojo asmenybės charakteristikai.

10. Taip pat atmetami nuteistojo A. A. skundo argumentai dėl BK 64¹ straipsnio taikymo. Pažymima, kad pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi BK 64¹ straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik tais atvejais, kai yra atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (pagreitintą procesą ir baudžiamojo įsakymo priėmimą reglamentuojančios nuostatos šiuo atveju neaktualios) bei kaltės pripažinimą. Šiuo atveju baudžiamoji byla negalėjo būti nagrinėjama ir pagrįstai nebuvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nuteistasis A. A. nesutiko dėl vienos, iš jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kvalifikacijos. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į esamą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatų dėl šiame straipsnyje įtvirtintų sąlygų neatitikimo, nes ši baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka arba baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, joje nebuvo atliekamas ir sutrumpintas įrodymų tyrimas. Todėl vien tai, kad A. A. pripažino kaltę dėl trijų jam inkriminuojamų nusikaltimų, neleidžia šių nuostatų pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę.

11. Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 16 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmetamas.

12. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. rugsėjo 21 d. pažyma Nr. (12.33 Mr) PT-6326 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymose nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį A. A., sudaro 256,60 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Pagal šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad valstybės patirta ir prašoma priteisti už nuteistajam A. A. suteiktą teisinę pagalbą nurodyta išlaidų suma yra neproporcinga nuteistojo turtinei padėčiai. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. A. materialinė padėtis yra bloga. Nuteistajam A. A. kitoje baudžiamojoje bylos taikoma kardomoji priemonės – suėmimas, tačiau yra darbingo amžiaus ir galės dirbti. Prašoma priteisti proceso išlaidų suma yra reali ir pagrįsta rašytiniais duomenimis, todėl ji išieškotina iš nuteistojo A. A. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. A. (A. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Išieškoti iš nuteistojo A. A. 256,60 Eur (du šimtus penkiasdešimt šešis eurus 60 ct.), antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, kurios turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5630, o mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinė pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.