Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aldonai Venckaitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. E., R. J. dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo I. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovai ir trečiasis asmuo per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Liudytoja R. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra socialinė darbuotoja, dirba su atsakove L. E.. Namie atsakovę sutikti ir teikti paslaugas sunku, jų teikimas apsunkintas, nes atsakovė atsisako psichologo, psichiatro pagalbos. Su vaiku dažniausiai būna jo močiutė I. E..

Liudytoja E. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Šeimos gerovės centro atvejo vadybininkė. Paaiškino, kad problemos atsakovės šeimoje kyla dėl atsakovės emocinės, psichologinės būsenos ir tėvystės įgūdžių stokos. Jai buvo stengiamasi teikti intensyvią pagalbą, tačiau atsakovė jos nepriima. Liudytojos nuomone, vaiku atsakovė pasirūpinti negali dėl jos emocinės būsenos, jos elgesys nekinta, lieka neprognozuojamas, su vaiku emocinio ryšio nėra, vaiku nesidomi ir nededa jokių pastangų, kad santykiai būtų stabilizuoti.

Liudytoja V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Šeimos gerovės centro socialinė darbuoja. Liudytojos nuomone, pagrindiniai vaiko poreikiai užtikrinti, tačiau trūksta higienos įgūdžių. Psichologų pagalbos atsisako tiek atsakovė, tiek vaiko globėja. Liudytojos duomenimis, šiai dienai globėja su vaiku ir atsakove gyvena kartu, kas kelia neramumų dėl vaiko gerovės. Sodo namelyje praktiškai gyventi neįmanoma, ten stovi laikinas namelis, vaikui augti sąlygos nesaugios, kieme laikomos statybinės medžiagos. Liudytojos nuomone, globėja su vaiku turėtų gyventi bute. Ryšys tarp laikinosios globėjos ir vaiko yra, tačiau jai reikalinga intensyvi socialinė pagalba.

Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra Šeimos gerovės centro socialinė darbuoja, teikianti pagalbą globėjai. Nurodė, kad globėjai organizuojamos individualios konsultacijos vaiko priežiūros klausimais. Teikiama psichologo pagalba. Liudytojos nuomone, vaikui nėra sudarytos tinkamos ir saugios gyvenimo sąlygos sodo namelyje, nes ten yra tik pagalbinis 16 m² ploto namelis, baldai jame yra. Pastatas apšildomas dujomis, patogumų, vandentiekio nėra. Lauke nesaugu, kadangi ten laikomos statybinės medžiagos. Liudytojos nuomone, vaikui saugiau ir geriau augti būtų bute Klaipėdoje, kur iki šiol gyveno globėja su vaiku. Klaipėdoje patogiau teikti ir socialinę pagalbą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. E., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovės L. E. ir atsakovo R. J. sūnus. Vaiko tėvai santuokos nebuvo sudarę. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019-02-27 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-422-911/2019 atsakovas R. J. yra pripažintas nepilnamečio vaiko J. E. tėvu.

Dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaikų atžvilgiu veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. CK 3.179 straipsnis numato, jog kai tėvai negyvena kartu su vaikais dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Nors CK 3.179 straipsnyje, reglamentuojančiame tėvų ir vaiko atskyrimą, nėra apibrėžtas sąrašas aplinkybių, kurioms esant vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, o numatytas tik bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (dėl ligos ir pan.), tačiau vaiko atskyrimas nuo tėvų, kaip vaiko teisių ir interesų apsaugos priemonė, taikoma tik nesant tėvų kaltės, kai tėvai negali vykdyti savo pareigų dėl objektyvių aplinkybių.

Bylos duomenimis ir 2018-01-15 Vaiko paėmimo ir jo laikino apgyvendinimo aktu nustatyta, kad atsakovė po vaiko gimimo elgėsi neadekvačiai, kraujyje buvo rasta narkotinių medžiagų, vaiko tėvas nežinomas, dėl ko vaiko saugumui kilo fizinis ir emocinis pavojus, todėl vaikas paimtas iš Klaipėdos universitetinės ligoninės ir laikinai apgyvendintas jo močiutės I. E. namuose. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-01-15 įsakymu Nr. ADI-102 L. E. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018-02-12 įsakymu Nr. ADI-391 J. E. nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėja paskirta atsakovės motina I. E.. 2018-04-23 VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės pranešimu nustatyta, kad Traumatologijos - ortopedijos skyriuje gydomas 3 mėnesių J. E. dėl terminio nudegimo liemens srityje. Ligoninėje atsakovė paaiškino, kad trauma įvyko namuose, nes dėl kūdikio pilvo dieglių, ji vaiką šildė karšto vandens pūsle. 2018-05-02 atsakovė ieškovės atstovei nurodė, kad vaiką šildė fenu. 2018-05-07 Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro pranešimu nustatyta, kad atsakovė L. E. smurtavo prieš savo senelę J. E.. Smurto metu J. E. skilo klubo kaulas, moteris gydoma ligoninėje. Ieškovės atstovai 2018-05-15, įvertinę situaciją šeimoje, kurioje auga naujagimis, įpareigojo L. E. kreiptis į psichiatrą ir vykdyti visus jo nurodymus dėl sveikatos pagerinimo, susirasti darbą ir jį išlaikyti, teikti išlaikymą sūnui, per 10 dienų išsikraustyti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos sūnus (duomenys neskelbtini) su globėja, bendradarbiauti su socialine darbuotoja. Globėja įpareigota niekada nepalikti vieno vaiko su motina. 2018-07-02 BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštu nustatyta, kad L. E. 2018-06-03 parašė savo motinai, sūnaus (duomenys neskelbtini) globėjai, I. E. atsisveikinimo žinutę ir išgėrė didelį kiekį vaistų. Ligoninėje jai buvo išvalytas skrandis. Socialiniai darbuotojai pastebėjo, kad atsakovė yra ūmi, emociškai nestabili, elgiasi neadekvačiai ir agresyviai. Moteris visą savo dėmesį sukoncentravusi ties atsakovu R. J., o sūnumi nesidomi, skirtų įpareigojimų nevykdo. 2018-09-18 Šeimos ir vaiko gerovės centre organizuoto posėdžio metu L. E. nekontroliavo savo emocijų, vartojo necenzūrinius žodžius, teigė, kad jai vaikas yra nesvarbus, dėl sūnaus nieko daryti nesiruošia, teikiamų socialinių paslaugų bei gydymo atsisako, sutinka, kad jos mama būtų (duomenys neskelbtini) nuolatine globėja.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad atsakovei auginti vaiką įgūdžių trūksta ir ji nėra pilnai pasirengusi pasirūpinti savo vaiku. Atsakovė paaiškino, kad gyventi savarankiškai kol kas neturi galimybės, nes nedirba ir negauna jokių pajamų, kaip tvarkytis gyvenimą jį žino geriau nei socialiniai darbuotojai, todėl jų pagalba jai nereikalinga. Vaiko tėvas taip pat atsisako auginti vaiką, nes neturi tam galimybių. Vaiko laikinosios globėjos nuomone, vaiko motina, iš dalies vaiku gali pasirūpinti, tačiau mano, kad atsakovei trūksta socialinių įgūdžių jį prižiūrėti tinkamai. Iš atsakovės motinos – trečiojo asmens paaiškinimų nustatyta, kad susikalbėti su atsakove sunku, ji yra konfliktiška, neprognozuojama. Liudytojos taip pat paaiškino, kad atsakovei trūksta motinystės įgūdžių, ryšio su vaiku atsakovė neturi, jos emocinė būsena yra sunki, ji yra agresyvi, todėl jai sunku pasirūpinti vaiku, su socialiniais darbuotojais ji nebendrauja. Socialinių darbuotojų nuomone, atsakovė savarankiškai vaiku negalėtų pasirūpinti, motyvacijos kažką keisti ji neturi, nors jai buvo suteikta ir pagalba, ir reikiama informacija, psichologo pagalbos atsakovė atsisakė. Atsakovas R. J. atsisakė bet kokio dalyvavimo vaiko gyvenime. Byloje taip pat pateikti duomenys, kad atsakovė bausta administracine tvarka, fiksuoti atvejai dėl netinkamos vaiko priežiūros ir smurto artimoje aplinkoje.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad nepilnamečiui vaikui J. E. vienoje aplinkoje su atsakove L. E. augti nesaugu dėl jos neprognozuojamo elgesio ir konfliktiško būdo, visa tai atsiliepia vaiko psichologinei būsenai, ji neturi ir negali suteikti vaikui tinkamų ir saugių sąlygų vaikui augti, ji nėra reikiamai pasirengusi vykdyti tėvų valdžią, neturi įgūdžių pastoviai rūpintis vaiku, nėra atkūrusi emocinio ryšio su sūnumi, neteikia jam išlaikymo, nedirba, vaikas labiau prisirišęs prie laikinosios globėjos, tačiau ateityje situacija gali keistis.

Nepilnametis vaikas J. E. taip pat negali gyventi su tėvu R. J., nes dėl objektyvių priežasčių atsakovas negali pasirūpinti vaiku, tai yra atsakovas yra užimtas darbe, sukūręs kitą šeimą, kurioje 2018 m. liepos 4 d. gimė dukra, jo sugyventinė nesutinka auginti dar vieno vaiko, atsakovas sutinka, kad vaikas būtų atskirtas nuo jo.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnametis J. E. negali būti grąžintas tiek į motinos L. E., tiek į tėvo R. J. šeimą ir turi būti atskirtas nuo tėvų, nes dėl objektyvių priežasčių atsakovai negali pasirūpinti vaiku. Dėl objektyvių aplinkybių atsakovai nusišalino nuo vaikų priežiūros, tėvų ryšys šiuo metu yra nutrūkęs, todėl darytina išvada, kad neatskyrus J. E. nuo tėvų, būtų pažeisti nepilnamečio vaiko interesai, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovai šiuo metu dėtų pastangas, kad vaiko ir tėvų ryšys būtų atkurtas (CK 3.179 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, jog vaiko atskyrimas nuo tėvų yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Pažymėtina, kad vaikas nuo pat gimimo su tėvu negyveno, vaiko mama dėl savo elgesio ir psichologinės būsenos šiuo metu vaiku pasirūpinti negali, vaikas gyvena su globėja, kuri suteikia vaikui tinkamas ir reikiamas gyvenimo sąlygas, tenkina visus vaiko poreikius – tiek fiziologinius, tiek dvasinius, sudaro vaikui kiek įmanoma reikiamą gyventi aplinką.

Atsakovams išaiškintina, kad atskirtam nuo tėvų vaikui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, kad atskyrus vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos), tėvai netenka teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų. Kitomis teisėmis tėvai gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku (CK 3.179 straipsnio 2, 3 dalys). Vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti panaikinamas, išnykus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo motinos atskirtas (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo

Ieškovė prašo, iki bus nustatyta vaiko nuolatinė globa, laikinai vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su laikinąją globėja I. E.. Bylos duomenimis nustatyta, kad nepilnametis J. E. gyvena su močiute I. E..

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismo posėdžio metu šalių duotų paaiškinimų, liudytojų parodymų taip pat nustatyta, kad laikinoji globėja su vaiku išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) esantį sodo namelį, siekiant vaikui užtikrinti saugią aplinką ir jo gerovę, kadangi iki tol vaikas gyveno tame pačiame bute su atsakove. Socialiniai darbuotojai nauju adresu vaiko gyvenimo sąlygas patikrino, turėjo pastabų ir nurodė, kad vaiko laikinoji globėja turėtų geriau užtikrinti vaiko gyvenimo sąlygas. Vaiko gyvenamąją vietą būtų galima nustatyti su laikinąją globėja bute, kur yra globėjos registruota gyvenamoji vieta, sode vaikui aplinka nėra saugi. Tačiau kaip paaiškino laikinoji globėja, per tokį trumpą laiką sunku aplinką pritaikyti vaiko poreikiams, gyvenamasis būstas ruošiamas žiemos sezonui, vaikas sode jaučiasi geriau, ten grynas oras. Atsakovė L. E. sode, kuris yra (duomenys neskelbtini), gyventi savarankiškai negalėtų, nes ji tam neturi finansinių galimybių, laikinajai vaiko globėjai tai sukeltų papildomų problemų.

Iš ieškovo atstovės ir liudytojų paaiškinimų, rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. E. yra sudarytos pakankamos ir tinkamos sąlygos gyventi ir vystytis laikinosios globėjos šeimoje, todėl ieškovės prašymas tenkintinas ir nepilnamečio J. E. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su laikinąją globėja I. E. (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, 3.257 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Vaiką atskyrus nuo tėvų, motinai ir tėvui išlieka pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką (CK 3.195 straipsnis). Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovo atstovė prašo priteisti iš atsakovės L. E. sūnaus išlaikymui po 130 Eur, iš atsakovo sūnaus išlaikymui po 150 Eur dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas. Teismas spręsdamas dėl priteistino išlaikymo iš atsakovų, atsižvelgia į atsakovų socialinę, turtinę padėtį, kad atsakovė L. E. šiuo metu nedirba, o atsakovas dirba, tačiau turi išlaikytinių, duomenų apie jo gaunamas pajams ar turimą turtą nepateikta, daro išvadą, kad atsakovė L. E. pagal savo turtinę ir socialinę padėtį šiuo metu objektyviai neišgali teikti didesnio išlaikymo vaikui, teismo vertinimu, ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma yra proporcinga atsakovės esamai padėčiai, todėl iš atsakovės priteistina po 130 Eur sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. vasario 12 d. (data nuo kurios, I. E. paskirta vaiko globėja) iki jo pilnametystės. Iš atsakovo R. J., atsižvelgiant į jo esamą turtinę padėtį ir galimybes, priteistina po 150 Eur sūnaus išlaikymui periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės nuo 2019 m. kovo 1 d., atsižvelgiant į tai, kad tėvystė sūnaus atžvilgiu nustatyta 2019 m. vasario 27 d., išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.196 straipsnis, 3.201 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas sukūrė kitą šeimą ar turi kitų įsipareigojimų neatleidžia jo nuo pareigos teikti bent minimalų išlaikymą savo sūnui.

Išieškomų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina vaiko laikinoji globėja I. E., kuriai išaiškintina, jog išieškomą išlaikymą globėjas privalo naudoti išimtinai vaiko interesams (CK 3.196 straipsnio 1 dalis, 3.202, 3.200, 3.208, 3.275 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šalys bylose dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas).

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinys dėl išlaikymo priteisimo patenkintas 100 procentų, todėl už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro (130 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) 35 Eur, ir (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) 41 Eur, kuri atitinkamai ir priteistina iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Atskirti nepilnametį vaiką J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo motinos L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nuo tėvo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą, iki teismo sprendimo dėl J. E. nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo, laikinosios rūpintojos I. E. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2019 m. kovo 1 d. iki J. E. pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės L. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus J. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2018 m. vasario 12 d. iki J. E. pilnametystės.

Išlaikymui priteistos sumos indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio J. E. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko laikiną globėją I. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. J. į valstybės biudžetą 41 Eur (keturiasdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovės L. E. į valstybės biudžetą 35 Eur (trisdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui J. E. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.