Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-07-14 · Civilinė byla Nr. 2A-1346-395/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-07-14
Bylos Nr.
2A-1346-395/2011
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-15299-2010-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
Ieškovas
S. Š.
Atsakovas
H. A. P.
Trečiasis asmuo
notarė L
Advokatai
Vilma Normantienė
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1346-395/2011(Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15299-2010-9)
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Artūras Šafronas
Procesinio sprendimo kategorijos: 35.3.6;63.1;121.18;121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASsPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. liepos 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei S. Š., jos atsovei advokatei N. G., atsakovui H. A. P., jo atstovei advokatei Vilmai Normantienei, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ir atsakovo H. A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-528-454/2011 pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui H. A. P., tretysis asmuo notarė L. T., dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp šalių sudarytus susitarimus 2008-01-14, reg. Nr. 181, ir 2009-10-06, reg. Nr. 3340; pakeisti 2006-08-11 paskolos sutarties 3 p. sąlygą, vietoje jame nustatytų 0,2 proc. delspinigių netesyboms užtikrinti skaičiuoti 0,02 proc.; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006-08-11 paskolos sutarties, reg. Nr. 5360, pagrindu iš atsakovo pasiskolino 40000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2006-11-11. Sutartyje numatyta 0,2 proc. delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Paskolos grąžinimui buvo įkeistas butas. 2008-01-14 su atsakovu buvo sudarytas susitarimas reg. Nr. 181, kuriuo buvo pakeista 2006-08-11 paskolos sutartis, t.y. padidinta paskolos suma iki 55000 Lt, šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2008-04-12. 2009-10-06 buvo padarytas dar vienas paskolos sutarties pakeitimas paskolos suma padidinta iki 22231 EUR, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2009-11-06. Teigia, kad pasirašant 2006-08-11 paskolos sutarties pakeitimus papildomų pinigų iš atsakovo negavo, todėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Taip pat nurodė, kad nors pinigai buvo skolinami be palūkanų, atsakovui ji iki 2009 metų kas mėnesį mokėjusi po 800 Lt palūkanų. Teigia, kad paskolos sutartyje nurodytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų. Nustatant sutarties sąlygas atsakovas pasinaudojo savo pranašesne padėtimi ir nesąžiningai pasiekė susitarimo, nustatydamas gerokai palankesnes sau sutarties sąlygas, todėl turėtų būti mažintinos iki 0,02 proc.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 21 d. sprendimu ieškinį patenkinti dalinai: pripažino negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp ieškovės S. Š. ir atsakovo H. A. P. sudarytus: 2008-01-14 susitarimą reg. Nr. 181 ir 2009-10-06 susitarimą reg. Nr. 3340; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisti ieškovei iš atsakovo 400,00 Lt žyminio mokesčio, 1260,00 Lt už teisinę pagalbą; priteisė atsakovui iš ieškovės 370,00 Lt už teisinę pagalbą; priteisė valstybei iš ieškovės S. Š. 5,90 Lt, iš atsakovo - 10,05 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2008-01-14 ir 2009-10-06 susitarimai neatitinka CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų, nes nėra pridėti dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimo faktą, todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkino (LR CK 1.93 str.). Taip pat teismas pažymėjo, kad ginčo susitarimai patvirtinti notarine tvarka, t.y. buvo sudaryti kvalifikuoto teisininko akivaizdoje, todėl teismas laikė, kad ginčo susitarimuose nesant įrašo apie pinigų perdavimą, turėjo būti surašytas atskiras dokumentas dėl pinigų perdavimo. Be to, atsakovas ne pirmą kartą skolina pinigus. Todėl neatgaudamas iš ieškovės paskolintų 40000 Lt, bei užsiimdamas paskolų suteikimo verslu ir būdamas pakankamai rūpestingas, vargu ar būtų papildomai skolinęs ieškovei.

Taip pat teismas nurodė, kad iš 2006-08-11 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties 3 p. matyti, kad šalys, sudarydamos paskolos sutartį, aptarė delspinigių dydį ir nustatė 0,2 proc. delspinigių nuo paskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną (b. l. 9). Ieškovė iki sutartyje nustatyto termino, t.y. iki 2006-11-11, skolos atsakovui negrąžino, skola atsakovui negrąžinta iki šiol. Spręsdamas klausimą dėl netesybų – delspinigių, sumažinimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, turėjo suvokti, jog už sutartimi prisiimtos prievolės laiku grąžinti pasiskolintą sumą nevykdymą jai bus taikoma sutartinė atsakomybė, t.y. skaičiuojami sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai. Nurodė, kad ieškovė skolos atsakovui negrąžina beveik keturis metus, kada bus skola grąžinta neaišku. Palūkanų mokėjimo pagal 2006-08-11 sutartį ieškovė neįrodė. Todėl teismas padarė išvadą, kad sutartyje numatyti delspinigiai atliko mokėjimo atsakovui už suteiktus ieškovei naudotis pinigus funkciją, o atsižvelgęs į skolos negrąžinimo terminą, bei į tai, kad delspinigių išieškojimui yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, teismas sprendė, kad 2006-08-11 sutartyje nustatytas delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis (neprotingai didelis), todėl ieškovės ieškinį dalyje dėl delspinigių sumažinimo atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011m. kovo 21 d. sprendimą dalyje dėl atsisakymo sumažinti netesybų dydį panaikinti ir priimti naują sprendimą – šioje dalyje ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo išvada, kad šalys sutartimi susitarė dėl delspinigių ir sutartyje numatyti delspinigiai atliko mokėjimo atsakovui už suteiktus ieškovei naudoti pinigus funkcijas, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, be to netesybos neatlieka mokėjimo už suteiktus naudotis pinigus funkcijos. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jai tariantis su atsakovu dėl paskolos dydžio, taip pat buvo susitarta žodžiu, kad ji atsakovui mokės palūkanas, t.y. po 800 Lt per mėnesį. Tai patvirtino ir pats atsakovas, tik jis teigė, kad nors ir buvo susitarta, tačiau ieškovė palūkanų nemokėjo. Dėl delspinigių mokėjimo ir jų dydžio tartasi iš viso nebuvo, ką patvirtino teisme ir atsakovas. Jis nurodė, kad jis pats delspinigių iš ieškovės nereikalavo, tačiau jam agentūros darbuotojas pasiūlė jas numatyti dėl apsidraudimo. Ieškovei nuvykus pasirašyti sutarties, ji buvau pastatyta prieš faktą — sutartis buvo parengta, joje numačius tiek delspinigius, tiek jų dydį, kuris nebuvo derybų objektas. Kadangi ieškovei labai reikėjo pinigų, todėl ji kito pasirinkimo neturėjo ir sutartį pasirašė. Ieškovė iki tol jokių skolų neturėjo, nėra pinigų skolinusis, tuo tarpu atsakovas šioje srityje turėjo didesnės patirties, nes ir pats pripažino, kad jis yra ne kartą skolinęs tretiesiems asmenims pinigus, todėl pasirašant paskolos sutartį, jis tiesiog pasinaudojo ieškovės padėtimi.

2. Delspinigių senaties išieškojimo sutrumpintas terminas nėra pagrindas pateisinti neprotingai didelius delspinigius, kadangi jų paskirtis yra kompensuoti kreditoriaus nuostolius dėl prievolės neįvykdymo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad dėl netesybų jis yra patyręs nuostolių, juo labiau, kad jis ir neįrodinėjo nei tokių nuostolių buvimo, nei jų pagrįstumo. Ieškovė neneigia, kad iki šiol skola atsakovui nėra grąžinta, tačiau tai negali būti pagrindu pateisinti nepagrįstai didelius delspinigius. Be to, tai, kad šalys sutartimi neaptarė palūkanų, neatleidžia ieškovės nuo įstatyminių palūkanų mokėjimo, jeigu atsakovas pareikštų tokį reikalavimą ateityje (CK 6.210 str. 1 d.). Todėl tuo atveju, jeigu būtų palikti aiškiai neprotingi ir per dideli delspinigiai, motyvuojant, kad jie atlieka mokėjimo paskirtį, tai tokia padėtis sudarytų galimybę atsakovui nesąžiningai praturtėti ieškovės atžvilgiu.

3. Teismas, spręsdamas klausimą dėl galimybės sumažinti palūkanų dydį nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad ji nuo sutarties pasirašymo dienos iki 2009 metų pabaigos mokėjo atsakovui palūkanas po 800 Lt per mėnesį, ko pasėkoje atsakovui yra sumokėjusi 30400 Lt. Atsakovui neigiant, o ieškovei neturint rašytinių įrodymų, ji šios sumos negali įrodyti, tačiau tiek jos, tiek liudytojos parodymais, kitais duomenimis, tiek paties atsakovo konkliudentiniais veiksmais tokių palūkanų mokėjimas yra įrodytas arba šie duomenys leidžia daryti išvada, kad labiau tikėtina, kad ieškovės nurodytos aplinkybės egzistavo, nes atsakovas beveik penkerius metus nereikalavo grąžinti skolos, kadangi jam buvo mokamos palūkanos, t.y. jis turėjo pelno.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimą dalyje dėl 2008-01-14 susitarimo, reg. Nr. 181, ir 2009-10-06 susitarimo, reg. Nr. 3340, pripažinimo negaliojančiais, ir priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas skundžiamu sprendimu pripažindamas negaliojančiu 2008-01-14 susitarimą nuo jo sudarymo momento, formaliai nurodė, kad formuluotė „pasiskolino iš paskolos davėjo" tiek pagal lingvistinę žodžio „pasiskolino“ prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog pinigų perdavimo ir pinigų gavimo faktai įvyko susitarimų pasirašymo metu t.y. tuo metu, kaip nurodė atsakovas. Teismas atsakovo nurodomas aplinkybes apie papildomą pinigų skolinimo reikalingumą įvertino netinkamai, nurodydamas, kad „atsakovas, neatgaudamas iš ieškovės paskolintų 40 000 Lt bei užsiimdamas paskolų verslu ir būdamas pakankamai rūpestingas, vargu ar būtų papildomai skolinęs ieškovei", nors tokiai išvadai daryti nebuvo nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Teismas nevertino atsakovo nurodomos aplinkybės, kad sudarant pirminę paskolos sutartį, ieškovė, negalėdama grąžinti pirminės paskolos, aiškino atsakovui, kad šiuos pinigus grąžins gavusi paskolą iš kredito unijos, kad ji siekia iš bendrosios dalinės nuosavybės atidalinti jai priklausančią buto dalį, todėl tam jai reikalingi papildomi pinigai ir tuo tikslu prašė sudaryti papildomą susitarimą dėl 15000 Lt paskolos. Teismas neįvertino ir tai, kad sudarant 2006-08-11 paskolos sutartį, jos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu 2006-08-11 ieškovė įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. 2008-01-14, kai buvo pasirašytas susitarimas dėl papildomos 15000 Lt sumos perdavimo, buvo patvirtintas hipotekos lakšto Nr. 02120060010851 pakeitimas. Ši lakšto pakeitimą pasirašė ieškovė, kas akivaizdžiai patvirtina, kad ieškovė susitarime nurodomus pinigus gavo. Greta šio lakšto priedo, notarės tvirtinimui ieškovė pateikė savo vardu draudimo bendrovėje sudarytą gyventojų turto savanoriškojo draudimo polisą, kuriuo buvo apdraustas jai priklausantis 3 kambarių butas su rūsiu, numatant draudimo sumą - 55 000 Lt, t.y. polise nurodoma būtent ta suma, kurią aš ieškovei paskolino atsakovas 2008-01-14 notariniu susitarimu. Apelianto nuomone, susitarimo sąlygos ir minėti rašytiniai įrodymai patvirtina 15 000 Lt perdavimo ieškovei faktą bei paneigia nepagrįstas teismo išvadas, kad pinigai ieškovei pagal 2008-01-14 susitarimą nebuvo perduoti. Be to, teismas, pripažindamas tarp šalių sudarytus susitarimus negaliojančiais, netinkamai taikė CK 6.875 str. 3 d. nuostatas, nes jeigu pinigai ar daiktai iš tikrųjų nebuvo paskolos gavėjui perduoti, paskolos sutartis pripažįstama nesudaryta, o ne negaliojančia.

2. Teismas nepagrįstai pripažino negaliojančiu ir tarp šalių 2009-10-06 sudarytą susitarimą, kuriuo buvo pakeistas 2006-08-11 paskolos sutarties 1 punktas ir 2008-01-14 susitarimo 1 punktas į naują punktą, ir ieškovei paskolinta 21 740 Lt. Šio susitarimo 1 punkte nurodoma sąlyga - „ieškovė pasiskolino iš paskolos davėjo 22 231 EUR“ patvirtina, kad ieškovė šią pinigų sumą gavo. Teismo nuomone, formuluotė "pasiskolino", nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pinigų perdavimo ir gavimo faktai įvyko susitarimo pasirašymo metu. Tokia teismo išvada prieštarauja sutarčių aiškino taisyklėms, tikrajai šalių valiai bei ketinimams. Teismas nepagrįstai vertino tik pačią susitarimo formuluotę ir nevertino kitų susitarimo sąlygų, kurios aiškiai patvirtina ieškovės valią, kad ji siekė pakeisti paskolos sutarties ir papildomo susitarimo punktus bei papildomai pasiskolinti pinigų, šią sumą gavo, nes prisiėmė įsipareigojimą pinigus grąžinti, gavusi pinigus apmokėjo susitarimo sudarymo išlaidas. Greta šio susitarimo sąlygų aiškinimo, turi būti vertinami papildomai pateikiami rašytiniai įrodymai, patvirtinantys sandorio sudarymą ir pinigų perdavimo faktą: ieškovei sudarius notarinį susitarimą, 2009-10-06 prie hipotekos lakšto Nr. 02120060010851 buvo patvirtintas priedas Nr. 2, kuriuo buvo pakeistas lakšto 6 bei 7 punktai. Šiame priede taip pat buvo nurodyta, kad įkeitimu užtikrinami įsipareigojimai pagal 2006-08-11 paskolos sutartį, reg. Nr. 5360, bei susitarimus 2008-01-14, reg. Nr. 181, ir 2009-10-06 sutartį reg. Nr. 3340. Priedą pasirašė pati ieškovė. Kartu su juo, 2009-10-06 notarei tvirtinimui buvo pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ būsto draudimo liudijimas, sudarytas bendrai 75900 Lt sumai, už šio poliso išdavimą draudimo įmoką - 134 Lt, sumokėjo būtent ieškovė, naudos gavėju nurodant H. A. P.. Akivaizdu, kad asmuo, negavęs pinigų pagal sandorį, savanoriškai nepasirašinės hipotekos lakšto pakeitimo, draudimo poliso, naudos gavėju nurodant kreditorių. Abu hipotekos lakšto pakeitimai įstatymo nustatyta tvarka buvo įregistruoti Hipotekos registre. Todėl tiek pačių susitarimų sąlygos, tiek rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad 2008-01-14 bei 2009-10-06 susitarimai buvo sudaryti ir pinigus ieškovė gavo. Šiuo atveju taip pat turi būti vertinamas ir pats ieškovės elgesys, kad ieškovė niekada savo teisių negynė ir jokių reikalavimų dėl negautų pinigų nereiškė, kol nebuvo pradėta priverstinio išieškojimo procedūra ir nebuvo pradėtas pardavinėti ieškovei priklausantis ir už paskolas įkeistas turtas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašo šį apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas,.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau visais atvejais patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio antroje dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino surinktus įrodymus, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, o taip pat suklydo aiškindamas bei taikydamas materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teisės taikymo bei aiškinimo klausimais, todėl patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Šią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog pirmosios instancijos teismas, priėmęs skundžiamą sprendimą, vertindamas įrodymų paskirstymo tarp šalių naštą ir iš dalies tenkindamas ieškinį dėl pripažinimo negaliojančiais tarp šalių sudarytų 2008-01-14 susitarimo Nr. 181 ir 2009-10-06 susitarimo Nr. 3340 (b. l. 10,11) nuo jų sudarymo momento rėmėsi išimtinai ieškovės teiginiais apie šių sandorių tariamumą, tačiau nevertino atsakovo atsikirtimų pagrindo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, pažymi, kad įrodinėjimo procesas yra skirtas išsiaiškinti konkrečiai civilinei bylai reikšmingų aplinkybių buvimą ar nebuvimą. Tuo pačiu teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir išspręsti ginčą tarp šalių teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo našta). Įrodinėjimo dalyką sudaro tam tikri juridiniai faktai (šių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas. Įrodinėtinų faktų apimtis konkrečioje civilinėje byloje priklauso nuo šalių procesiniuose dokumentuose nurodyto faktinio pagrindo ir konkrečios teisės normos, taikytinos šalių ginčo santykiams. Kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, materialiojo teisinio pobūdžio juridiniai faktai yra suformuluoti atitinkamos materialiosios teisės normos hipotezėje, o įrodinėjimo našta – tai būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių neįrodžius gali atsirasti neigiamų padarinių.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija, vertindama apelianto H. A. P. pateiktus rašytinius įrodymus CPK 314 straipsnio prasme, konstatuoja, kad būtent pirminės tarp šalių sudarytos 2006-08-11 paskolos sutarties (b. l. 9) pagrindu sudarytas Hipotekos lakštas (b. l. 97 -98) patvirtina, kad tarp šalių sudarytas sandoris yra realinis, ir tai, jog šis sandoris nekvestionuojamas bylos nagrinėjimo eigoje patvirtino abi šalys, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje teismas tinkamai ir objektyviai detalizavo tikruosius paskolos sutarties dalyvių, t .y. sandorio šalių tikslus (CK 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalys). Būtent nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog ieškovė, neįvykdžiusi savo sutartinės prievolės atsakovui iki aukščiau paminėtame sandoryje nurodyto termino, t. y. iki 2006-11-11, nebuvo ginčo paskolos sutartimi įsipareigojusi mokėti atsakovui palūkanas (aukščiau paminėtos 2006-08-11 sutarties 2 punktu) ir teismui nepateikė jokių patikimų įrodymų, kad tokiu būdu iki ginčo teisme išsprendimo momento atsakovui yra sumokėjusi net 30400 Lt, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl sutartinių netesybų mažinimo.

Negalima laikyti pagrįstu ir ieškovės apeliacinio skundo argumentų, jog teismas be pagrindo atmetė ieškovės ieškinio reikalavimą dėl nepagrįstai didelių delspinigių pagal aukščiau paminėtą sandorį sumažinimo, nes, kaip matyti iš sutarties 3 punkto sąlygų (b.l. 9), ieškovė įsipareigodama mokėti atsakovui 0,2 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną praleistą prievolės neįvykdymo dieną suprato, kad sudaryta tik 3 mėnesiams ir turėjo galimybę įvertinti sutarties neįvykdymo riziką. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovė iki pat jos pačios kreipimosi į teismą 2010-09-10 negrąžino paskolos bei neatlygintinai naudojosi gauta iš atsakovo paskola, pagrįstai sprendė, kad sutartyje nustatytas delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis ir tuo pačiu pagrįstai netenkino ieškinio šioje dalyje ( CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, jog ieškovės S. Š. apeliacinis skundas nepagrįstas, kadangi jo pagrindu skundžiamas sprendimas negali būti naikinamas arba keičiamas, šis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Tenkinant atsakovo H. A. P. apeliacinį skundą, neabejotinai svarbu, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dalyje dėl 2008-01-14 ir 2009-10-06 susitarimai b. l. 10, 11) dėl papildomų paskolos sumų pasiskolinimo ir ieškovės įsipareigojimo šias sumas grąžinti buvo pačios skolininkės iniciatyva užtikrinti papildomais Hipotekos lakšto įkeitimais (b. l. 100, 102-103,104-105), kurių įkeičiamo paskolos davėjui turto vertės realumą S. Š. patvirtino 2009-09-02 Būsto draudimo liudijimu (b. l.106), todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo paminėtus rašytinius įrodymus vertinti sistemiškai su CK 6.870 bei 6.871 straipsnių nuostatomis. Būtent aukščiau nurodyti rašytiniai įrodymai (b.l. 97-117) ir 2010-01-07 Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartis (b. l. 118) patvirtina, kad ieškovei, kaip paskolos gavėjai, pinigai buvo perduoti ir pagal 2008-01-14 susitarimą reg. Nr. 181 bei 2009-10-06 susitarimą reg. Nr. 3340, todėl šioje skundžiamo sprendimo dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino bei taikė CK 6.875 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas.

Kolegija pažymi, kad šias teismo išvadas patvirtina ir ta aplinkybė, jog pati ieškovė S. Š. nepaneigė, kad neturėdama pinigų pirminės paskolos grąžinimui buvo kreipusis į kredito uniją, žadėdama gavusi kreditą iš unijos grąžinti paskolą ieškovui. Būtent šių aplinkybių pagrindu šalys gera valia ir tarėsi dėl papildomų susitarimų ir skolinamų sumų suteikimo, prievolių užtikrinimo ir piniginių lėšų grąžinimo sąlygų.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors paskolos dokumentuose, t. y. papildomuose tarp šalių sudarytuose 2008-01-14 ir 2009-10-06 susitarimuose neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimas atsakovui H. A. P., tačiau šį faktą patvirtina aukščiau aptarti apelianto pateikti teismui rašytiniai įrodymai, todėl, preziumuojant, kad paskolos sutartys ginčo atveju yra sudarytos, ir šiuo atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui, t. y. ieškovei S. Š..

Kadangi ieškovė aukščiau nurodytų aplinkybių paneigiančių įrodymų nepateikė, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas – skundžiamas teismo sprendimas pakeistinas, panaikinant šio sprendimo dalį patenkintų ieškinio reikalavimų dalyje ir priimant šioje dalyje naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti pilnumoje (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Patenkinus atsakovo apeliacinį skundą ir ginčo atveju ieškovės ieškinį atmetus ir toje dalyje, kurioje ieškinys pirmosios instancijos teismo buvo patenkintas, bylinėjimosi išlaidų priteisimo dalyje teismo sprendimas taip pat peržiūrėtinas, priteisiant iš ieškovės atsakovui pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose jo turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 59, 89, 139) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Sutinkamai su CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 92 straipsnio nuostatomis iš ieškovės taip pat priteistinos procesinių dokumentų išlaidos valstybei (b.l. 1, 129).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 331 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškovės S. Š. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo H. A. P. apeliacinį skundą patenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškovės S. Š. ieškinys ir pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp ieškovės S. Š. ir atsakovo H. A. P. sudaryti 2008-01-14 Nr. 181 ir 2009-10-06 Nr. 3340 susitarimai, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

Priteisti iš ieškovės S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui H. A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1103 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą tris litus) žyminio mokesčio ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) advokato teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovės S. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 56,95 Lt (penkiasdešimt šešis litus, 95 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasAlgirdas Remeika