Kauno apylinkės teismo sprendimas

2011-03-21 · Civilinė byla Nr. 2-528-454/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-03-21
Bylos Nr.
2-528-454/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Artūras Šafronas
Ieškovas
S. Š.
Atsakovas
H. A. P.
Trečiasis asmuo
notarei L
Civilinė byla Nr. 2-528-454/2011Teisminio proceso Nr. 2-05-3-15299-2010-9Procesinio sprendimo kategorija: (S)
35.3.; 63.; 114.11.; 116.1. (N)KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m.kovo 21 d.Kaunas

Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Artūras Šafronas, sekretoriaujant Dovilei Adžgauskaitei, dalyvaujant ieškovei S. Š., jos atstovei adv. N. G., atsakovui H. A. P., jo atstovei adv. V. N., trečiajam asmeniui notarei L. T. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Š. ieškinį atsakovui H. A. P. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, sutarties pakeitimo ir per didelių netesybų sumažinimo, tretysis asmuo notarė L. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento susitarimus, sudarytus tarp ieškovės ir atsakovo 2008-01-14 reg. Nr. 181 ir 2009-10-06 reg. Nr. 3340, pakeisti 2006-08-11 paskolos sutarties 3 p. sąlygą, vietoje jame nustatytų 0,2 proc. delspinigių netesyboms užtikrinti skaičiuoti 0,02 proc.; priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2006-08-11 paskolos sutarties reg. Nr. 5360 pagrindu iš atsakovo pasiskolino 40000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2006-11-11. Sutartyje numatyta 0,2 proc. delspinigių už praleistą prievolės įvykdymo terminą. Paskolos grąžinimui buvo įkeistas butas. 2008-01-14 su atsakovu buvo sudarytas susitarimas reg. Nr. 181, kuriuo buvo pakeista 2006-08-11 paskolos sutartis, t.y. padidinta paskolos suma iki 55000 Lt, šią sumą įsipareigojo grąžinti iki 2008-04-12. 2009-10-06 buvo padarytas dar vienas paskolos sutarties pakeitimas paskolos suma padidinta iki 22231 EUR, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2009-11-06. Teigia, kad pasirašant 2006-08-11 paskolos sutarties pakeitimus papildomų pinigų iš atsakovo negavo, todėl šie sandoriai turėtų būti pripažinti negaliojančiais. Taip pat nurodė, kad nors pinigai buvo skolinami be palūkanų, atsakovui ji iki 2009 metų kas mėnesį mokėjusi po 800 Lt palūkanų. Teigia, kad paskolos sutartyje nurodytas 0,2 proc. delspinigių dydis yra per didelis ir akivaizdžiai neatitinka protingumo ir teisingumo reikalavimų. Nustatant sutarties sąlygas atsakovas pasinaudojo savo pranašesne padėtimi ir nesąžiningai pasiekė susitarimo, nustatydamas gerokai palankesnes sau sutarties sąlygas, todėl turėtų būti mažintinos iki 0,02 proc.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovei paskolinus 40000 Lt ir suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovė jo paprašė paskolinti dar 15000 Lt. Tenkinant šį ieškovės prašymą buvo sudarytas 2008-01-14 susitarimas ir pakeista 2006-08-11 paskolos sutartis padidinant paskolos sumą. Ieškovei nustatytu terminu negrąžinant paskolos, kreipėsi į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo iš įkeisto ieškovės turto. Tada ieškovė paprašė nevykdyti išieškojimo iš įkeisto turto ir dar kartą papildomai paskolinti ieškovei pinigų. Dėl to 2009-10-06 dar kartą buvo pakeista 2006-08-11 paskolos sutartis ir ieškovei paskolinta papildomai 21740 Lt. Teigia, kad visas paskolos pakeitimo atvejais ieškovei pinigai buvo perduoti. Taip pat nurodo, kad paskolos sutartyje palūkanos nebuvo numatytos, ir jų ieškovė jam nemokėjo, tačiau numatyti delspinigiai. Delspinigių dydis buvo suderintas su ieškove, ieškovė laisva valia paskolos sutartį pasirašė, negrąžinta paskola yra didelė, negrąžinama jau beveik keturi metai ir nėra aišku kada bus grąžinta, todėl nėra pagrindo delspinigių dydį mažinti.

Tretysis asmuo į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepareiškė, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvauti, todėl byla nagrinėtina trečiajam asmeniui nedalyvaujant (LR CPK 247 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas dalinai.

Ieškovės pateikta medžiaga – 2006-09-11 sutartis (b.l. 9), 2008-01-14 susitarimas (b. l. 10), 2009-10-06 susitarimas (b. l. 11) patvirtina, kad tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryti susitarimai dėl pinigų skolinimo ieškovei.

Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

LR CK 6.870 str. 1 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą bei mokėti palūkanas. Pagal juridinę prigimtį paskolos sutartis yra realinė, t.y. pripažįstama galiojančia nuo pinigų perdavimo momento (LR CK 6.870 str. 2 d.). Pinigų perdavimo faktas yra reikšmingas sprendžiant, buvo sudarytas sandoris ar ne. Paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo nepakanka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir šalys įgytų teises bei pareigas, sudarant susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų, būtina perduoti ir sutarties dalyką – pinigus.

Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuotas pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui faktas, pareiga įrodyti pinigų perdavimo faktą tenka paskolos davėjui; kai skolos dokumentas patvirtina paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjui, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą pareiga tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-04-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-145/2009; 2010-09-28 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-366/2010; 2010-12-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-564/2010). Taigi, pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga ir šio fakto įrodinėjimo pareiga, šios bylos atveju, tenka paskolos davėjui – atsakovui.

Atsakovas teigia, kad pinigų pagal 2008-01-14 susitarimą ir 2009-10-06 susitarimą gavimą patvirtina formuluotė – „pasiskolino iš paskolos davėjo“. Tam, kad būtų galima konstatuoti, jog šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, dėmesys kreiptinas ne tik į sandorio formą, tačiau ir į turinį, t.y. paskolos dokumente turi pakankamai aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas, todėl ginčą dėl paskolos teisinių santykių nagrinėjantis teismas turi aiškintis paskolos dokumentą atsižvelgdamas į sutarčių aiškinimo taisykles, tikrąją šalių valią, ketinimus. Teismo nuomone, susitarimų formuluotė „pasiskolino“ tiek pagal lingvistinę šio žodžio prasmę, tiek šalių tikrųjų ketinimų prasme, tiek vidutinio protingo asmens kriterijaus aspektu neteikia pagrindo konstatuoti, jog pinigų perdavimo ir pinigų gavimo faktai įvyko susitarimų pasirašymo metu, t.y. tuo momentu, kurį nurodė atsakovas. Kitų įrodymų, kad atsakovas perdavė ieškovei ginčo susitarimuose nurodytus pinigus, atsakovas nepateikė. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad ginčo susitarimai patvirtinti notarine tvarka, t.y. buvo sudaryti kvalifikuoto teisininko akivaizdoje, todėl laikytina, kad ginčo susitarimuose nesant įrašo apie pinigų perdavimą, turėjo būti surašytas atskiras dokumentas dėl pinigų perdavimo. Teismo posėdyje dalyvavęs tretysis asmuo notarė L. T. negalėjo patvirtinti fakto, kad pinigai buvo perduoti ieškovei ginčo susitarimų pasirašymo metu, nes nurodė, kad ginčo susitarimų pasirašymo metu nematė pinigų perdavimo fakto (b. l. 68). Be to, kaip matyti iš trečiojo asmens duotų paaiškinimų, atsakovas ne pirmą kartą skolina pinigus. Darytina išvada, kad atsakovas, neatgaudamas iš ieškovės paskolintų 40000 Lt, bei užsiimdamas paskolų suteikimo verslu ir būdamas pakankamai rūpestingas, vargu ar būtų papildomai skolinęs ieškovei.

Atsižvelgiant į tai kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2008-01-14 ir 2009-10-06 susitarimai neatitinka LR CK 6.871 str. 3 d. reikalavimų, nes nėra pridėti dokumentai, patvirtinantys pinigų perdavimo faktą, todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl šių sandorių pripažinimo negaliojančiais tenkintinas (LR CK 1.93 str.).

Dėl netesybų – delspinigių sumažinimo.

Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (LR CK 6.70 str., 6.71 str.), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (LR CK 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma.

Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos (LR CK 6.73 str. 2 d.). Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 str. 2 d.) arba „neprotingai didelės netesybos“ (LR CK 6.258 str. 3 d.) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą.

Iš 2006-08-11 tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties 3 p. matyti, kad šalys, sudarydamos paskolos sutartį, aptarė delspinigių dydį ir nustatė 0,2 proc. delspinigių nuo paskolintos sumos už kiekvieną praleistą dieną (b. l. 9). Ieškovė teigė, kad pasirašydama sutartį su 0,2 proc. delspinigiais, ji neturėjo galimybės nustatyti kitą delspinigių dydį, kad ji neturėjo kito pasirinkimo. Tačiau šis teiginys vertintinas kritiškai, nes neįrodyta, jog atsakovas veikė nesąžiningai ar naudojo spaudimą ieškovės atžvilgiu. Priešingai, kaip nurodė tretysis asmuo notarė (b. l. 68), surašius sutartį ji buvo šalims perskaityta bei šalys ją perskaitė pačios, t.y. ieškovei buvo žinoma apie sutartyje nustatytus delspinigius bei jų dydį. LR CK 6.156 str. numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi, nesutikdama su nustatytu delspinigių dydžiu, ieškovė galėjo sutarties nepasirašyti ir pinigų iš atsakovo nesiskolinti. Kad prieš ieškovę būtų naudojamas spaudimas ir ji būtų prievarta verčiama pasirašyti aukščiau paminėtą sutartį, nenustatyta.

Pasirašius sutartį ieškovė turėjo suprasti, kad už sutarties sąlygų pažeidimą, jai iškils prievolę mokėti sutartyje nustatytus delspinigius (LR CK 6.71 str.). Ieškovė iki sutartyje nustatyto termino, t.y. iki 2006-11-11, skolos atsakovui negrąžino, skola atsakovui negrąžinta iki šiol.

Spręsdamas klausimą dėl netesybų - delspinigių sumažinimo, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė, pasirašydama sutartį, turėjo suvokti, jog už sutartimi prisiimtos prievolės laiku grąžinti pasiskolintą sumą nevykdymą jai bus taikoma sutartinė atsakomybė, t.y. skaičiuojami sutartyje nustatyto dydžio delspinigiai. Ieškovė skolos atsakovui negrąžina beveik keturis metus, kada bus skola grąžinta neaišku. Vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į paskolos sutarties esmę, laikytina, kad už suteiktus naudotis (paskolintus) pinigus paskolą suteikęs asmuo gauna atlygį, išreikštą sutartyje nustatytomis palūkanomis. Nagrinėjamoje byloje paskolos sutartyje palūkanos numatytos nebuvo (b. l. 9). Nors ieškovė teigė, kad atsakovui mokėjo kas mėnesį po 800 Lt palūkanų, tačiau jų mokėjimą neigė atsakovas, liudytoja L. R. tik iš ieškovės kalbų buvo girdėjusi apie ieškovės mokamas palūkanas, tačiau konkrečių pinigų perdavimo fakto nematė (b. l. 68). Liudytojos R. Š. parodymai vertintini kritiškai, kadangi ji yra ieškovės dukra. Todėl teismas konstatuoja, kad palūkanų mokėjimo pagal 2006-08-11 sutartį ieškovė neįrodė. Taigi, teismas daro išvadą, kad sutartyje numatyti delspinigiai atliko mokėjimo atsakovui už suteiktus ieškovei naudotis pinigus funkciją, o atsižvelgus į skolos negrąžinimo terminą, bei į tai, kad delspinigių išieškojimui yra nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas (LR CK 1.125 str. 5 d. 1 p.), teismas sprendžia, kad 2006-08-11 sutartyje nustatytas delspinigių dydis nėra aiškiai per didelis (neprotingai didelis), todėl ieškovės ieškinys dalyje dėl delspinigių sumažinimo atmestinas.

Ieškinį tenkinus dalinai, t.y. patenkintus 63 proc. ieškovės reikalavimų, iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 400,00 Lt žyminio mokesčio, 1260,00 Lt už teisinę pagalbą, ir iš ieškovės, proporcingai atmestų reikalavimų daliniai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui – 370,00 Lt už teisinę pagalbą (LR CPK 80 str. 1d. 1p., 93 str. 2 d., 98 str.). Kadangi ieškovė buvo iš dalies atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tai iš atsakovo, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 706,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (LR CPK 96 str.).

Nagrinėjant bylą susidarė 19,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl iš ieškovės priteistina 5,90Lt, o iš atsakovo priteistina 10,05 Lt valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 93 str., 96 str.).

Teismas vadovaudamasis LR CK 6.245 str., LR CPK 92 str., 96 str., 117 str., 185 str., 186 str., 263 str., 270 str., 284 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti dalinai.

Pripažinti negaliojančiais nuo jų sudarymo momento tarp ieškovės S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo H. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) sudarytus: 2008-01-14 susitarimą reg. Nr. 181 ir 2009-10-06 susitarimą reg. Nr. 3340.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo H. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 400,00 Lt (keturis šimtus Lt, 00 ct.) žyminio mokesčio, 1260,00 Lt (vienas tūkstantis du šimtai šešiasdešimt Lt, 00 ct.) už teisinę pagalbą.

Priteisti atsakovui H. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 370,00 Lt (trys šimtai septyniasdešimt Lt, 00 ct.) už teisinę pagalbą.

Priteisti valstybei iš ieškovės S. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) – 5,90 Lt (penki Lt, 90 ct.), iš atsakovo H. A. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 10,05 Lt (dešimt Lt, 05 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti įmokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai (įmonės kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Kvitus pristatyti į 115 kab.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.

TeisėjasArtūras Šafronas