- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-27
- Bylos Nr.
- II-169-1059/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00396-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Ignas Totilas (pirm.)
- Pareiškėjas
- B.J.
- Institucija
- Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
- 21.9.4Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme (ANK 630 str.)
- 21.10.2Pasirengimas nagrinėti bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 640 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.8.1Teisė apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje (ANK 621 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs B. J. (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl 2020 m. rugsėjo 2 d. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK (duomenys neskelbtini) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Institucija 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal B. J. pareiškimą dėl jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype savavališkai vykdomų žemės kasinėjimo darbų.
Šalies argumentai
B. J. skundu prašo panaikinti Institucijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimą ir pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal jo pareiškimą bei administracinio nusižengimo byloje priimti nutarimą atsakingų asmenų atžvilgiu. Skunde nurodo, kad jis kreipėsi į policijos pareigūnus dėl savavališkai jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Panevėžys, vykdomų žemės kasinėjimo darbų, viso žemės sklypo užėmimo, tyčinio turto sugadinimo, neteisėto važiavimo per žolinę dangą, kitų galimų žemės sklypo savininko teisių pažeidimo. Institucija jokių konkrečių veiksmų nesiėmė, įvykio aplinkybių išsamiai netyrė, neišklausė atsakingų asmenų, nesurinko visos būtinos medžiagos. Aplinkybės dėl nurodytų nusižengimų neištirtos, į teismo konkrečius nurodymus neatsižvelgta. Bylos duomenys rodo tyčinius atsakingų asmenų veiksmus. Aplinkybės dėl ANK 282 straipsnio visiškai netirtos, nors bylos duomenys patvirtina faktą, jog sugadinta žolės danga, ja važiuojant ir statant sunkiasvores transporto priemones. Žala dėl žemės sklype, (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, padarytų apgadinimų nėra atlyginta (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja Rūta Alejūnienė pateikė teismui atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame nurodė, kad su skundo reikalavimais Institucija nesutinka. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjos atliko papildomus veiksmus ir buvo priimtas nutarimas, kuriame konstatuota, kad tyrimo metu negauta duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G.K. tyčia nepranešė žemės sklypo, esančio adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), savininkui B. J. apie numatytų darbų vykdymą. Įvertinus gautą informaciją, nenustatyta administracinių nusižengimų numatytų ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sugadinimas ar sunaikinimas), 282 straipsnyje (neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis) ir 518 straipsnyje (savavaldžiavimas) požymių. Dėl žemės sklypo atstatymo į ankstesnę būklę ir dėl to atsiradusios turtinės žalos žemės sklypo savininkas B. J. turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Kadangi pareiškėjas nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ savavališkai ir neteisėtai užėmė jam priklausantį žemės sklypą, kuriame atliko kasinėjimo darbus nesilaikydamas specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, komunikacijų apsauginių aptarnavimo zonų, vykdomi darbai buvo kitose nei leistinose komunikacijų aptarnavimui vietose, todėl dėl galimai padarytų kitų teisės pažeidimų, numatytų ANK 110 straipsnyje, 256 straipsnyje, tolimesniam nagrinėjimui surinkta medžiaga buvo persiųsta Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, o pagal ANK 261 straipsnį – Miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnams. Nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusi institucija 2020 m. rugsėjo 10 d. gavo informacinį pranešimą iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Panevėžio valdybos, kad administracinio nusižengimo byla pagal kompetenciją persiųsta nagrinėti nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Panevėžio skyriui (b. l. 4-5).
Šalies argumentai
Pareiškėjas B. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad policija neįžiūri neteisėtų atsakovo veiksmų jam nuosavybes teise priklausančiame sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys. Jo sklype buvo vykdomi kasinėjimo darbai, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymą, tačiau su juo niekas nieko nederino, jis sutikimo darbų atlikimui nedavė, todėl mano, kad užsakovas jo sklypą naudojo savo poreikiams, t. y. ant sklypo buvo suvaryta įvairi technika, suvežtos įvairios priemonės, jame buvo atliekami kasinėjimo darbai, po kurių ant sklypo buvo paliktų tvoros elementų, vamzdžių, sugadinta tiek žolė tiek asfalto danga. Dėl visų šių nurodytų aplinkybių jis negalėjo disponuoti savo sklypu. Nurodė, kad jam padaryta materialinė ir moralinė žala. Apie tai, kad darbams buvo išduotas leidimas sužinojo tik iš ankstesnių teismo posėdžių. Leidimo iki teismo neginčijo, tačiau mano, kad iš viso joks leidimas be jo sutikimo negalėjo būti išduotas. Po atliktų darbų iki šiol sklypas nėra atstatytas, jo būklė dabar yra blogesnė nei prieš kasinėjimo darbus, kadangi buvo tik atvežtas ir užpiltas žvyras. Nori, kad viskas būtų sutvarkyta iki galo ir sklypo būklė būtų atstatyta, t. y. būtų ne blogesnė nei buvo prieš tai, priešingu atveju nori, kad būtų sumokėta kompensacija už patirtą materialinę žalą. Žalos dydį paskaičiavo Panevėžio kelių tarnyba. Nurodo, kad žmonės, su kuriais kalbėjo, atsakomybės nesikratė, neneigė padarę žalą ir žadėjo viską sutvarkyti 2 dienų bėgyje, tačiau iki šiol teritorija nėra sutvarkyta. Prašo atsakingą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 115, 282 ir 518 straipsnius. Mano, kad atsakingas asmuo turi būti nubaustas pagal ANK 518 straipsnį, nes jo žemė buvo savavališkai užimta, t. y. atvažiavęs į sklypą pamatė, kad ant jo suvaryta technika – traktoriai, furgonai, pripilta žvyro, padėti vamzdžiai, stovi tvora, t. y. jo sklypas buvo paverstas statybų aikštele. Dėl ANK 115 straipsnio mano, kad jo turtas buvo sugadintas tyčia, nes tie, kas važiavo per jį, turėjo žinoti, kad važiuojant technika per tokią dangą liks vėžės ir panašiai, t. y. bus sugadinimai. Kadangi atsakingi asmenys turėjo numatyti viso šito pasekmes, todėl jų veika yra tyčinė. Dėl ANK 282 straipsnio mano, kad atsakingi asmenys taip pat turi būti nubausti pagal minėta straipsnį, t. y. už važiavimą per pievą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja L. T. teismo posėdžio metu parodė, kad po teismo nutarties papildomai buvo bendrauta su G. K., klausta, kodėl nebuvo derinti darbai su Pareiškėju, taip pat buvo nuvykta pažiūrėti ar įsipareigojimai atstatyti sklypo būklę yra vykdomi. Nuvykus į vietą buvo rasta nesutvarkyta žolė, tačiau asfalto danga buvo daug geresnės būklės nei prieš darbus. G. K. padarytos žalos neneigė. Pačio ginčo, kad buvo padaryta žala, nebuvo. Pokalbio metu su G. K. buvo išsiaiškinta kokie darbai buvo vykdomi, kokia žala buvo padaryta. Pakalbėjus su juo buvo sutarta, kad iki 2020 m. rugsėjo 1 d. geranoriškai teritorija bus sutvarkyta, t. y. bus atvežta žemių, užsodinta žolytė. Buvo sutarta, kad visi šie darbai bus derinami su sklypo savininku B. J.
Teisme buvo gautas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriaus raštas, kuriame nurodyta, kad dėl Pareiškėjo nurodytų faktų atsisakyta pradėti administracinio nusižengimo teiseną, nesant administracinių nusižengimų sudėties, o nesutarimai dėl žemės sklypo sutvarkymo atstatant žemės sklypą į ankstesnę būklę, turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka (b. l. 14-16).
Skundas netenkinamas.
ANK 641 straipsnyje yra numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland).
ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
ANK 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje.
Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas prašo pradėti administracinio nusižengimo teiseną dėl to, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžys, savavališkai buvo vykdomi žemės kasinėjimo darbai, žemės sklypas užimtas, jam priklausantis turtas tyčia sugadintas, neteisėtai važiuota per žolinę dangą, taip pat buvo padaryti kiti galimi jo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimai. Tyrimą turintys atlikti pareigūnai jokių konkrečių veiksmų nesiėmė, įvykio aplinkybių išsamiai netyrė, neišklausė atsakingų asmenų, nesurinko visos būtinos medžiagos. Posėdžio metu Pareiškėjas nurodė, manantis, kad jo žemės sklypą sugadinę asmenys turi būtų nubausti pagal ANK 518, 282, 115 straipsnius.
ANK 518 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Pagal ANK 518 straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015).
Motyvuojamoji dalis
ANK 282 straipsnio 1 dalis numato, kad tas kas neteisėtai važiavo per žolinę dangą, miško paklotę ar vandens telkinių ledu motorinėmis transporto priemonėmis yra baudžiamas.
ANK 115 straipsnis (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) nustato, kad tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą <...>.
Iš bylos medžiagos matyti, jog byloje policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir ją užfiksavo protokole bei fotonuotraukose, apklausė patį pareiškėją, telefonu bendravo su darbus Pareiškėjo žemės sklype atlikusiais asmenimis. Po Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 30 d. priimtos nutarties tyrėja papildomai telefonu bendravo su G. Kalkausku, kuris buvo atsakingas už žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus darbus. Pokalbio metu buvo sutarta kad iki 2020 m. rugsėjo 1 d. geranoriškai teritorija bus sutvarkyta. Taip pat dėl galimai padarytų kitų teisės pažeidimų, numatytų ANK 110 ir 256 straipsniuose tolimesniam nagrinėjimui duomenis išsiuntė Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės institucijų pareigūnams, o dėl galimai padaryto teisės pažeidimo, numatyto ANK 261 straipsnyje, surinktą medžiagą persiuntė Miškų urėdijos valstybinių miškų pareigūnams.
Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuotekų tinklų rekonstravimui Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype 2019-11-25 buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2019-03-28 statybvietietės perdavimo – priėmimo aktu statytojas/užsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ suteikė rangovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybviečių valdymo teisę teritorijoje apimančioje Ukmergės g. Panevėžyje nuo 2019-01-23 iki statybos užbaigimo akto išdavimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ Panevėžio miesto savivaldybės administracija išdavė leidimą atlikti žemės kasinėjimo darbus.
Taigi, iš byloje surinktų duomenų galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju leidimas vykdyti darbus Pareiškėjui priklausiančiame sklype buvo išduotas, leidimo išdavimo teisėtumo, kaip pats B. J. pripažino teismo posėdžio metu, jis neginčijo. Atsižvelgiant į išdėstytą spręstina, kad darbai Pareiškėjui priklausančiame žemės sklype buvo atliekami turint suderintą leidimą – teisėtai. Spręstina, kad šių darbų atlikimo metu atsiradusi žala grindiniui ir žaliai vejai buvo sąlygota atliekamų darbų pobūdžio – buvo vykdomi žemės kasinėjimo darbai, rekonstruojami nuotekų tinklai. Akivaizdu, kad šių darbų atlikimo metu Pareiškėjui priklausantis sklypas turėjo būti aptvertas, kad nekiltų pavojus aplinkiniams asmenims. Kaip buvo nustatyta, vykdant vandentiekio ir nuotekų rekonstravimo darbus, sunkioji technika išvažinėjo Pareiškėjui priklausantį sklypą, tačiau tai įvyko, nes nebuvo kitos galimybės įvažiuoti/išvažiuoti ar atlikti pagal projektą suderintus darbus minėtame sklype. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą pareiškėjo turtas buvo sugadintas pagal išduotą leidimą atliekant darbus. Aptartos aplinkybės pagrindžia išvadą, kad asmenys atliekantys nuotekų rekonstravimo darbus neturėjo tyčios žaloti Pareiškėjui priklausantį turtą ar kitaip varžyti jo teises ir tai buvo atliekamų darbų neišvengiama pasekmė, sąlygota darbų pobūdžio, todėl spręstina, kad šių asmenų veiksmuose nėra administracinių nusižengimų subjektyviosios pusės – kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia.
Pareiškėjo skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ne visi veiksmai, kuriais yra padaroma žala kitų asmenų teisėms užtraukia administracinę atsakomybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (administracinių nusižengimų) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis nusižengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-451/2011; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-44-491/2017).
Žala remiantis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 str. yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 str. padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai.
Pažymėtina, kad ginčo, jog buvo vykdomi darbai Pareiškėjui priklausančiame sklype niekada nebuvo. Ši faktą patvirtino tiek Pareiškėjas, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. K.. Ginčo, kad vykdant darbus buvo padaryta žala, taip pat nebuvo ir nėra. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis teikdamas skundą siekia, jog jam būtų atlyginta padaryta žala ar jo turto būklė atstatyta į tokią pačią ar geresnę. Tyrėja L. T. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti, kad žolė dar nėra iki galo sutvarkyta, tačiau asfalto būklė yra geresnė nei buvo iki minėtų darbų atlikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas G. K. tiek Pareiškėjui, tiek tyrėjai sakė, kad sutvarkys G. J. priklausančią teritoriją iki 2020 m. rugsėjo 1 d.
Kadangi žadėti darbai nėra atlikti, žala nepašalinta, todėl Pareiškėjas dėl žalos atlyginimo priteisimo turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka reikšdamas ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo. Pažymėtina, kad Pareiškėjas gindamas savo civilines teises gali reikalauti ne tik išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), bet ir užkirsti kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams, atkurti buvusią iki teisės pažeidimo padėtį (CK 1.138 str.).
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad skundžiamas Institucijos 2020 m. rugsėjo 2 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo B. J. skundą ir naikinti minėtą Institucijos nutarimą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pareiškėjo B. J. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose