Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, atsikirtimai

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 11 d. preliminariu sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinį patenkino (b. l. 21–22).

3. Atsakovė pateikė prieštaravimus (b. l. 29–32), prašė panaikinti 2019 m. lapkričio 11 d. preliminarų sprendimą.

4. Ieškovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus nepateikė.

6. Atsakovė, jos atstovė prieštaravimuose ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad 2019 m. balandžio 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė sutartį. Ieškovė atliko darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurių bendra suma siekė 2 575,20 Eur. Atsakovė pasirašė darbų priėmimo-perdavimo aktą, priėmė PVM sąskaitą-faktūrą, pretenzijų dėl atliktų darbų neturėjo. 2019 m. gegužės 24 d. ieškovė turėjo atlikti kryptinio gręžimo darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje bei (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Nesulaukusi atsakovės leidimo, ieškovė pradėjo darbus ir pažeidė minėtoje sankryžoje buvusį dujotiekio vamzdį. Atsakovė apie įvykį informavo akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovą, kuris 2019 m. gegužės 24 d. surašė pirminį gamtinių dujų sistemos avarijos, sutrikimo ar kito įvykio (gedimo) tyrimo aktą. 2019 m. liepos 2 d. akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) atsakovei pateikė 14 053,23 Eur sąskaitą už pažeistą dujotiekį, vėliau žalą sumažino iki 11 082,28 Eur. Šią sumą akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) sumokėjo atsakovės darbų užsakovė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), o atsakovė sumokėtus pinigus jai grąžino. 2019 m. spalio 15 d. atsakovė parengė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kartu pateikdama ieškovei ir PVM sąskaitą-faktūrą dėl išlaidų už pažeistą dujotiekį kompensavimo, pagal kurį ieškovė atsakovei liko skolinga 7 690,95 Eur. Pranešime buvo nurodyta, kad jeigu ieškovė per 5 dienas negrąžins pasirašyto dokumento, minėta suma bus užskaityta. Ieškovei negrąžinus pasirašyto tarpusavio skolų suderinimo akto, atsakovė užskaitė nesumokėtas sumas. 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovė iš draudimo bendrovės gavo pranešimą apie 8 984,93 Eur žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad draudimo išmoka buvo skirta padengti su dujotiekio pažeidimu susijusią žalą, tačiau atsakovė patyrė papildomas išlaidas atlikdama dujotiekio atstatymo darbus, darbuotojams mokėdama darbo užmokestį, PVM ir kita, todėl ieškovė dar liko skolinga atsakovei 3 739,67 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.

Ieškinys tenkinamas.

I. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2019 m. balandžio 30 d. sudarė sutartį dėl kryptinio gręžimo darbų atlikimo (b. l. 6-9). Ieškovė 2019 m. balandžio mėnesį atliko darbų už 2 575,50 Eur sumą be PVM (suma su PVM yra 3 116,36 Eur), parengė ir pateikė atsakovei 2019 m. balandžio 30 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė (b. l. 11, 19). 2019 m. gegužės mėnesį ieškovė atliko darbų už 227,25 Eur sumą be PVM (suma su PVM yra 274,97 Eur), parengė ir pateikė atsakovei 2019 m. gegužės 30 d. darbų priėmimo-perdavimo aktą bei 2019 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą-faktūrą, kurių atsakovė nepasirašė (b. l. 17, 20). 2019 m. birželio 10 d. ieškovės vadovas darbų priėmimo-perdavimo aktą patvirtino vienašališkai (b. l. 20). 2019 m. spalio 15 d. atsakovė parengė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kartu pateikdama ieškovei ir PVM sąskaitą-faktūrą bei pažymą dėl išlaidų už pažeistą dujotiekį kompensavimo (b. l. 34, 37-40). 2019 m. lapkričio 28 d. atsakovė gavo pranešimą iš draudimo bendrovės dėl 8 984,93 Eur žalos atlyginimo (b. l. 35).

Dėl skolos priteisimo

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų susiklostė sutartiniai statybos subrangos teisiniai santykiai. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi rangovas įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti darbo rezultatą, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

9. 2019 m. balandžio 30 d. uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) ir uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti kryptinio gręžimo darbus, o atsakovė įsipareigojo juos priimti ir už juos sumokėti (Sutarties 1.1 p., b. l. 6–9). 2019 m. balandžio mėnesį ieškovė atliko darbų už 3 116,36 Eur (su PVM), parengė ir pateikė atsakovei 2019-04-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą bei PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11, 19). Atsakovė atliktus darbus priėmė, šį aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą pasirašė, tačiau iki šiol šios sąskaitos neapmokėjo.

10. 2019 m. gegužės mėnesį ieškovė atliko darbų už 274,97 Eur (su PVM) sumą, parengė ir pateikė atsakovei 2019-05-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą bei 2019-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 17, 20). Šie dokumentai atsakovei buvo išsiųsti 2019-05-31 (b. l. 12). Atsakovė ieškovei pasirašyto darbų priėmimo-perdavimo akto negrąžino, tačiau jokių pastabų pagal sutarties 5.2 punktą atsakovei nepareiškė. Vadovaudamasis LR CK 6.694 str. 4 dalimi ieškovės vadovas šį aktą patvirtino vienašališkai.

11. Pagal bendrą taisyklę teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties šalys turi vykdyti prisiimtus įsipareigojimus tinkamai, vienos sutarties šalies pareigą vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos sutarties šalies reikalavimo teisė, kuri yra ginama įstatymu.

12. Atsakovė nurodė, kad antro darbų perdavimo-priėmimo akto nepasirašė, nes ieškovei atliekant šiuos darbus buvo padaryta žala, t. y. pažeistas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje buvęs požeminio dujotiekio vamzdis (b. l. 34, 39, 41–42). Dėl šio įvykio atsakovė sumokėjo užsakovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) 11 000 Eur nuostolių atlyginimo. Kadangi šiuos darbus atliko ieškovė, neturėdama visų reikalingų dokumentų, todėl ji yra atsakinga už atsakovės patirtus nuostolius.

13. Teismas pažymi, kad atsakovė jau savo 2019 m. gruodžio mėnesį teiktuose prieštaravimuose nurodė, jog 2019 m. lapkričio 28 d. AB (duomenys neskelbtini) jai dalį nuostolių, sumokėtų uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), atlygino, t. y. pripažino įvykį draudiminiu ir sumokėjo 8 984,93 Eur draudimo išmoką (b. l. 35). Taip pat nurodė, kad atsakovė šiuo metu tikslina savo patirtas išlaidas dėl 2019 m. gegužės 24 d. įvykio pasekmių šalinimo ir nepavykus išspręsti ginčo geranoriškai, reikš byloje priešieškinį. Nuo 2019 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdžio praėjo beveik penki mėnesiai. Atsakovė turėjo visas galimybes patikslinti patirtų nuostolių dydį ir pateikti pasiūlymą ieškovei dėl taikus susitarimo, tačiau atsakovės atstovė 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje patirtų nuostolių galutinį dydį nurodė tik žodžiu, nei priešieškinio, nei išsamaus nuostolių skaičiavimo teismui nepateikė. Teismas, įvertinęs tai, kad civilinė byla užvesta 2019 m. spalio 28 d. ir kad atsakovei buvo pakankamai laiko paruošti ir pateikti byloje priešieškinį, atmetė atsakovės prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir šioje byloje sprendžia tik reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo.

14. Atsakovė 2019-04-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą pasirašė ir priėmė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 3 116,36 Eur sumai. 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje atsakovės atstovė patvirtino, kad pagal šį aktą atsakovė dėl atliktų darbų pretenzijų neturėjo, todėl vadovaujantis LR CK 6.687 straipsnio 1 dalies pagrindu, kuris numato, kad užsakovas privalo apmokėti už atliktus statybos darbus statybos rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, iš atsakovės ieškovei priteisia 3 116,36 Eur sumą pagal 2019-04-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą.

15. Šalių pasirašytos sutarties 5.1 punkte nustatyta, jog gavusi ieškovės pranešimą apie darbų užbaigimą atsakovė privalo per tris darbo dienas priimti darbus, pasirašydama priėmimo-perdavimo aktą. Pagal sutarties 5.2 punktą, nepasirašiusi darbų priėmimo-perdavimo akto atsakovė privalo pateikti ieškovei motyvuotą paaiškinimą. Vadovaujantis sutarties 2.2.2 punktu, apmokėjimą už ieškovės atliktus darbus atsakovė privalo atlikti per trisdešimt dienų nuo darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo, pagal ieškovės pateiktą PVM sąskaitą-faktūrą. 2019-05-30 darbų priėmimo-perdavimo akto atsakovė nepasirašė, tačiau jokių pastabų ar pretenzijų dėl darbų, atliktų pagal šį aktą, trūkumų ieškovei nepareiškė. Priešingai, pagal šį darbų priėmimo-perdavimo aktą išrašytą PVM sąskaitą faktūrą 274,97 Eur (su PVM) sumai įtraukė į savo buhalterinę apskaitą. Tai patvirtina byloje pateiktas atsakovės ruoštas 2019 m. spalio 15 d. tarpusavio skolų suderinimo aktas (b. l. 10), kuriame nurodyta ir ši PVM sąskaita faktūra. Kad atsakovė neturėjo pretenzijų dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, patvirtina ir jos ieškovei 2019 m. liepos 19 d. siųstas elektroninis laiškas, kuriame atsakovė nurodė, kad ji žadėjo apmokėti už darbus (b. l. 40).

16. Atsakovės atstovė bylos nagrinėjimo metu atkreipė dėmesį, kad 2019-05-30 darbų priėmimo-perdavimo akte parašyta, jog šie darbai atlikti adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovės atstovė patikslino, kad akte padaryta rašymo klaida, nes šie darbai buvo atlikti (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje.

17. Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovė darbus pagal 2019-05-30 darbų priėmimo-perdavimo aktą atliko. Atsakovė, atsisakydama pasirašyti aktą, privalėjo nurodyti atsisakymo priežastis. Atsakovė nei 2019-05-30 darbų perdavimo-priėmimo akte, nei iki pat bylos nagrinėjimo jokių konkrečių šių darbų trūkumų ar kokybės defektų nenurodė, todėl ieškovės vadovas turėjo teisę šį aktą pasirašyti vienašališkai. Kasacinio teismo išaiškinta, kad ši įstatymo nuostata, suteikianti vienos šalies pasirašytam aktui juridinę galią, yra speciali, taikoma išskirtinai statybos rangos santykiuose kaip priemonė, užkertanti kelią užsakovui nepagrįstai vilkinti darbų priėmimą ir vengti vykdyti kitas sutartines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2009 ir kt.). Atsakovė, nesutikdama su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdama, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Iki to momento nepasirašiusiai šaliai tenka akto sudarymo padariniai, t. y. tos teisės ir pareigos, kurios atsiranda abiem šalims pasirašius aktą. Atsakovė ieškovės vienašališkai pasirašyto akto neginčijo, jis yra galiojantis, nepateikė jokių įrodymų, kad darbai pagal šį aktą buvo atlikti su trūkumais, todėl akto pagrindu atsakovei kyla pareiga sumokėti ieškovei 274,97 Eur už atliktus darbus.

18. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad atsakovė 2019 m. spalio 15 d. paruošė tarpusavio skolų suderinimo aktą ir su priedais, pagrindžiančiais jos patirtus 11 082,28 Eur nuostolius, išsiuntė pasirašyti ieškovei. Minėtame akte atsakovė nurodė, kad patvirtintą skolų suderinimo aktą reikia grąžinti penkių dienų laikotarpyje atsakovei, negrąžinus akto nurodytu terminu, bus užskaitomas atsakovės likutis. Kadangi ieškovė pasirašyto akto negrąžino, uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) laikė, kad ieškovė konkliudentiniais veiksmais, t. y. neprieštaravimu, sutiko su pateiktu skolų suderinimo aktu ir nusprendė, jog turi teisę užskaityti savo nesumokėtas sumas uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) ir taip sumažinti uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) skolą atsakovei iki 7 690,95 Eur. Ieškovė su įskaitymu nesutiko, nurodė, kad jis negalėjo būti atliktas, nes atsakovė tuo metu neturėjo jokio galiojančio vykdytino reikalavimo ieškovės atžvilgiu.

19. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, kad, vadovaujantis CK 6.130 straipsniu, tam, jog būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti.

20. Taigi, įskaitymui atlikti yra būtina, jog šalių priešpriešiniai reikalavimai būtų galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. 2019 m. spalio 15 d. tarpusavio skolų suderinimo akto sudarymo metu, pasak atsakovės, ieškovė jai buvo skolinga 11 082,28 Eur nuostolių atlyginimo pagal 2019 m. spalio 15 d. PVM sąskaitą faktūrą (b. l. 38). Būtent tokio dydžio skolą atsakovė nurodė skolų suderinimo akte, kaip savo priešpriešinį reikalavimą ieškovei, atlikdama įskaitymą. Tačiau vėliau, remiantis byloje pateiktu 2019 m. lapkričio 28 d. AB (duomenys neskelbtini) pranešimu (b. l. 35), draudikas atsakovei išmokėjo 8 984,93 Eur draudimo išmoką, kuri didele dalimi kompensavo atsakovės patirtų 11 082,28 Eur nuostolių sumą, todėl turėjo pasikeisti ir ieškovės įsipareigojimo atsakovei dydis.

21. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, sprendžia, kad atsakovės atlikto įskaitymo metu (kurio datos atsakovės atstovė taip pat negalėjo pasakyti), atsakovė dar nežinojo (ir 2020 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje nurodė tik žodžiu) tikslaus savo patirtų nuostolių dydžio, t. y. ji neturėjo galiojančio, vykdytino ir aiškiai apibrėžto reikalavimo uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), todėl įskaitymo negalėjo atlikti. Teismas sprendžia, kad atsakovei neatlikus įskaitymo, ji turi pareigą sumokėti ieškovei 3 391,33 Eur skolą už atliktus darbus, o ieškinį dėl nuostolių atlyginimo gali reikšti kitoje byloje.

22. Atsakovės atstovė taip pat pabrėžė, kad ieškovė procese elgiasi nesąžiningai, nes žinodama, kad padarė atsakovei žalą, reiškia ieškinį dėl skolos priteisimo, visiškai nesiekdama ginčą spręsti kompleksiškai, kad tarp šalių kuo greičiau būtų atkurta teisinė taika.

23. Teismas pažymi, kad nepaisant to, jog vykdydamos prievoles, šalys turi pareigą bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), tai savaime nesudaro pagrindo teigti, kad skolininkei neįvykdžius prievolės ir išreiškus pageidavimą kartu spręsti nuostolių atlyginimo klausimą, tačiau pačiai nepateikus jokių galutinai paskaičiuotų nuostolių dydį patvirtinančių rašytinių įrodymų, ieškovė privalo patenkinti tokį prašymą ir nesiekti prievolės įvykdymo.

Dėl netesybų

24. LR CK 6.258 str. 1 dalis numato, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Remiantis šalių sudarytos sutarties 6.2 punktu, atsakovui laiku neatsiskaičius su ieškovu, atsakovas moka ieškovui delspinigius – po 0,02% nuo neapmokėtų darbų kainos už kiekvieną uždelstą dieną. Vadovaujantis šia nuostata ir atsakovei neįvykdžius prievolės bei neginčijus delspinigių dydžio, iš atsakovės ieškovei priteisiama 92,57 Eur delspinigių pagal pateiktą skaičiavimą (b. l.13).

Dėl procesinių palūkanų

25. Ieškovė taip pat prašo teismo priteisti 8 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį bei CK 6.210 straipsnį skolininkas privalo mokėti įstatymų ar sutarties nustatyto dydžio palūkanas už priteistiną sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

27. Atsakovė prievolės laiku atsiskaityti su ieškove tinkamai neįvykdė, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatas (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovės priteisiama 39 Eur žyminio mokesčio bei 121 Eur už teisines paslaugas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

29. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteisiamą bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 428 straipsniu,

nusprendžia:

preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 391,33 Eur (trijų tūkstančių trijų šimtų devyniasdešimt vieno euro 33 ct) skolą, 92,57 Eur (devyniasdešimt dviejų eurų 57 ct) delspinigius, 8 (aštuonių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 483,90 Eur) nuo bylos iškėlimo (2019 m. spalio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 160 Eur (vieno šimto šešiasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.