- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 2S-977-657/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-15127-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Trečiasis asmuo
- Swedbank, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, UAB „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- S. S., A. S.
- Atsakovas
- A. S.
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Swedbank lizingas, UAB atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis civilinėje byloje Nr. 2-76-451/2013 pagal ieškovių S. S. ir A. S. ieškinį atsakovui A. S., tretiesiems asmenims UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, AB „Swedbank“, UAB „Swedbank lizingas“ dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės S. S. ir A. S. kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo (T.1, b.l. 76-81). Kauno miesto apylinkės teismas 2012-05-08 priėmė dalinį sprendimą, kurio dalys – dėl priteisto nepilnametei dukrai A. S. iš A. S. išlaikymo įsiskolinimo turtu, dėl fakto, kad santuokos nutraukimas S. S. ir A. S. turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 metų vasario 1 d. bei dėl bankrutavusios individualios įmonės A. S. firmos skolų priteisimo S. S. ir A. S. – Kauno apygardos teismo 2012-10-01 nutartimi buvo panaikintos ir byla šiose dalyse buvo perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo kartu su daliniu sprendimu neišspręstais ieškovės S. S. ieškinio reikalavimais (T.3, b.l. 68-72, 132-140).
II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 21 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė (T.4, b.l. 121-122). Taikos sutartis, kurią patvirtino teismas buvo sudaryta tokiomis sąlygomis:
1. Nutraukus santuoką, A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti S. S. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros A. S., gimusios (duomenys neskelbtini) d., naudai 42600,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2007 m. vasario l d. iki 2012 m. gruodžio 28 d., už 71 mėnesį po 600,00 Lt per mėnesį.
2. Šalys susitaria, kad santuokos nutraukimas S. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2007 m. vasario 1 d., t.y. kada šalys faktiškai nustojo kartu gyventi.
3. Santuokos metu įgytą bendros jungtinės nuosavybės teise turtą šalys susitaria pasidalinti tokiu būdu: S. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 dalis 0,1260 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovui A. S. asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 dalis 0,1260 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalis gyvenamojo namo 1A1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); transporto priemonės Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) ir Ford Sierra, v/n (duomenys neskelbtini) Individuali A. S. firma, į. k. 134903893.
4. S. S. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) lieka solidariai atsakingi AB bankui „Swedbank“ pagal 2005 m. spalio 5 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 05-062273-FA.
5. A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) asmeniškai įsipareigoja atsakyti už Invidualios įmonės A. S. firmos į.k. 134903893 skolas, nes S. S. nedalyvavo įmonės veikloje ir tai nebuvo šeimos verslas.
6. Šalys atsisako išlaikymo viena kitos atžvilgiu, kadangi kiekvienos turimos pajamos yra pakankamos save išlaikyti.
7. Atsakovas A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
8. Patvirtinus šią taikos sutartį, šalys prašo grąžinti ieškovei S. S. (a/k (duomenys neskelbtini) 75 % (septyniasdešimt penkis procentus) sumokėto žyminio mokesčio.
9. Šalys prašo Teismo priimti šią taikos sutartį, ją patvirtinti, o civilinę bylą nutraukti.
10. Taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 ir 3 dalyse, 293 straipsnio 4 ir 5 punktuose, 294 straipsnyje, šalims žinomos ir išaiškintos.
11. Taikos sutartis sudaryta trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią: vienas egzempliorius Kauno apylinkės teismui, po vieną kiekvienai sutarties šaliai.
Teismas konstatavo, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų, todėl priimtina ir tvirtintina (CPK 42 str., 140 str. 1 d., 3 d., 293 str. 1 d. 5 p. , 294 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Swedbank lizingas“ prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį – ir pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (T.4, b.l. 137-139). Apeliantės teigimu, įvertinęs tai, kad byloje kreditorė „Swedbank lizingas“, UAB nesutiko, jog teismui priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo pareiškėjas A. S. asmeniškai atsakytų „Swedbank lizingas“, UAB pagal A. S. firmos prievoles, teismas turėjo netvirtinti teismo posėdyje šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, o ją išsiųsti byloje dalyvaujantiems kreditoriams bei nustatyti terminą pateikti atsiliepimus. Patvirtindamas šalių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 5 punkte numatyta, kad A. S. asmeniškai įsipareigoja atsakyti už A. S. firmos skolas, teismas privalėjo įsitikinti, ar nėra tokiam šalių susitarimui prieštaraujančių kreditorių.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą S. S. ir A. S. nurodė, jog su atskiruoju skundu nesutinka, prašė jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą (T.4, b.l. 143-146). Nurodė, kad apeliantė ginčija nesamą sutartį: šalių santuoka yra nutraukta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, o šiuo atveju yra patvirtinta ieškovių ir atsakovo taikos sutartis, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo nutarties reikalavimus. Nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad „Swedbank lizingas“, UAB nebuvo informuota apie šalių pateiktą teismui tvirtinti sutartį bei neturėjo galimybės pareikšti teismui savo poziciją dėl sutarties sąlygų. Pagal Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai patvirtinti taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama, kas reiškia, kad byla užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės ir užkertamas kelias pakartotiniam šio ginčo nagrinėjimui teisme. Jei asmuo pageidauja ginčyti tokią sutartį, jis turi turėti tam procesines prielaidas bei turi įrodyti materialiosios teisės normų pažeidimus. Apeliantės teisės nėra pažeistos, nes „Swedbank lizingas“, UAB yra įkeistas gyvenamas namas, todėl jos teisės yra apsaugotos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.; 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. 2 d., apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas nepasisako atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytų argumentų dėl termino atskirajam skundui paduoti, nes atskirųjų skundų priėmimo klausimas priskirtinas to teismo, kurio nutartis skundžiama kompetencijai (CPK 335 str. 1 d.). Kaip matyti iš byloje esančio atskirojo skundo, pirmosios instancijos teismas 2013-02-25 gavęs trečiojo asmens atskirąjį skundą, jį priėmė, kas leidžia daryti išvadą, jog sutikdamas su jame nurodytais argumentais atnaujino terminą skundui paduoti.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti CPK 539 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą bendru šalių susitarimu. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjam ginčo teisenos tvarka. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. daliniu sprendimu santuoka tarp šalių buvo nutraukta dėl atsakovo A. S. kaltės (T.3, b.l. 68-72), todėl pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas tarp šalių sudarytą taikos sutartį turėjo vadovautis ir pagrįstai vadovavosi CPK 140 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas.
Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių teisė sudaryti taikos sutartį išplaukia iš CPK 13 straipsnyje įtvirtinto dispozityvumo principo, remiantis kuriuo, šalys gali laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Vis dėlto dispozityvumo principas nėra absoliutus – vadovaujantis CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu tai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad patvirtinant taikos sutartį turi būti įvertinta, ar sudaryta taikos sutartis yra galiojanti (CK 6.984 str.), ar ja nepažeidžiami kitų asmenų teisės ar interesai. Jeigu teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384/2006).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys 2013-01-21 pasirašė taikos sutartį, pagal kurios 3 punktą atsakovui po santuokos nutraukimo atitenka individuali A. S. firma (į.k. 134903893), o 5 punktu atsakovas asmeniškai įsipareigoja atsakyti už individualios įmonės A. S. firmos skolas, nes S. S. nedalyvavo įmonės veikloje ir tai nebuvo šeimos verslas. Pirmos instancijos teismas taikos sutartį patvirtino, motyvuodamas tuo, jog šalių pasirašytos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.
Ginčydamas tokią pirmos instancijos teismo išvadą, apeliantas nurodo, jog šalių kompromisiniai susitarimai neturi faktų konstatuojamosios reikšmės, o teismo patvirtinta taikos sutartis sukelia tas teisines pasekmes, kurių šalys ir siekė taikos sutartimi, t.y. pakeisti prievolės pobūdį, kas pažeidžia kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ interesus.
Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos teismo 2012-10-18 nutartimi individualios įmonės A. S. firma bankroto byloje yra patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinis reikalavimas 1 091 994,59 Lt sumai (T.4, b.l. 115).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors skundžiamoje nutartyje ir nurodyta, jog patvirtinus taikos sutartį nebus pažeistos trečiųjų asmenų teisės, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas priimdamas skundžiamą procesinį sprendimą neatsižvelgė į tas aplinkybes, kurias atsiliepimuose į ieškinį (patikslintą ieškinį) teikė trečiasis asmuo. Atskirajame skunde apeliantas pagrįstai kelia klausimą dėl to, kad teismas tvirtindamas taikos sutartį, turėjo patikrinti, ar yra kreditoriaus sutikimas tokiam prievolės pobūdžio pakeitimui, t.y. kad atsakovas A. S. asmeniškai atsakytų už individualios įmonės A. S. firmos skolas trečiajam asmeniui. Nors apeliantas į bylą buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau byloje nėra jokių rodymų, kad jis buvo informuotas apie šalių pasirašytą ir teismui pateiktą taikos sutartį, ir kurio teisės ir pareigoms šioje byloje priimtas procesinis sprendimas galimai turėtų įtakos. Kaip minėta, sudarydamos taikos sutartį šalys susitarė, jog A. S. asmeniškai įsipareigoja atsakyti už individualios įmonės A. S. firmos skolas, nes S. S. nedalyvavo įmonės veikloje ir tai nebuvo šeimos verslas. Tokios taikos sutarties patvirtinimas lemtų, kad ieškovė neatsako už įmonės skolas, o apeliantas netektų teisės arba ji būtų esmingai apribota išieškoti skolą iš ieškovės (kito sutuoktinio). Taigi patvirtinus šalių taikos sutartį ir neišsiaiškinus priimto procesinio sprendimo įtakos šio trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, galimai buvo pažeistas ne tik apelianto, bet ir kitų kreditorių, pačios bankrutuojančios įmonės, bei viešasis interesas.
Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo ir ją patvirtindamas, netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ir dėl šio pažeidimo galėjo neteisingai išspręsti bylą ir šis pažeidimas negali būti ištaisytas apeliacinės instancijos teisme, todėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis yra naikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., 339 str., teismas
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartį, kuria patvirtinta tarp šalių ieškovių S. S., A. S. ir atsakovo A. S. sudaryta taikos sutartis ir perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.