Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas

kaltinamas Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. I. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent:

2024-04-05 apie 17 val., Vilniuje, Ukmergės – Šeškinės gatvių sankryžoje, vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra ne mažesnė kaip 3,25 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiais veiksmais V. I. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Kadangi kaltinamasis V. I. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinimų paskelbimo teismui davė išsamius parodymus, kuriais nurodomas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str.).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, taip pat pačios veikos padarymo bei kitas baudžiamosios atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai:

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – paties kaltinamojo V. I. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu teikti parodymai; 2024-04-05 neblaivumo aktas, matavimo alkotesteriu kvitai; 2024-04-05 tarnybiniai pranešimai; 2024-04-09 kitų objektų apžiūros protokolas – iš esmės patvirtino V. I. pareikštą kaltinimą, t. y. tai, kad jis 2024-04-05 apie 17 val., Vilniuje, Ukmergės – Šeškinės g. sankryžoje vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. I. nagrinėjamu atveju vairavo automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore nustatyta ne mažesnė kaip 3,25 prom. etilo alkoholio koncentracija ir tokiais veiksmais įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą.

Visi V. I. įvykdyto nusikaltimo požymiai yra numatyti BK 281¹ str. 1 d. nedarant blanketinės nuorodos į kitų teisės aktų pažeidimus. Todėl jam pareikšti kaltinimai tikslintini, šalinant iš jų nurodytą kaip perteklinę aplinkybę, susijusią su Kelių eismo taisyklių 14 p. pažeidimu.

Dėl V. I. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

V. I. tėvas R. I. kreipėsi į teismą su prašymu perduoti kaltinamąjį pagal laidavimą jo atsakomybei, tokiu būdu atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės.

BK 40 str. 1 d. nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 str. 3 d.). Šio straipsnio 2 d. nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 str. 1–3 d. nurodytų sąlygų visumai.

V. I. įvykdė BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 str. 3 d. laikytinas nesunkiu (BK 40 str. 1 d.).

Teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismui nenustačius BK 40 str. nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Taip pat pabrėžta ir tai, kad net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas motyvuotai gali nuspręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 str. nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti būtent tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Abiem atvejais, t. y. tiek teismui taikant BK 40 str., tiek ir atsisakant jį taikyti, sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis, jokių abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019).

Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Vertintinos ir aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ne tik ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, bet ir informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

Vertinant byloje esančius įrodymus, pirmiausiai pažymėtina, kad administracinių nusižengimų registro išrašas liudija, jog V. I. per pastaruosius 3 metus net 13 kartų buvo trauktas administracinėn atsakomybėn už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (greičio viršijimą; naudojimąsi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant automobilį ir kt.), nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu 3 jam paskirtos administracinės nuobaudos buvo galiojančios. Atskiri V. I. padaryti administraciniai nusižengimai yra šiukštūs (2021-07-06 leistinas greitis viršytas 34 km/h; 2021-06-16 leistinas greitis viršytas 37 km/h). Tai pat negalima neatsižvelgti ir į nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje tas įvykdyto nusikaltimo padarymo aplinkybes, jog V. I. neblaiviame stovyje vairuojant transporto priemonę buvo sukeltas eismo įvykis. 2024-04-05 tarnybiniame pranešime nurodoma, kad kaltinamasis, nors ir bandoma jį buvo sulaikyti, iš eismo įvykio vietos išvažiavo; vėliau persekiojamas ir stabdomas policijos pareigūnų nepakluso, nesustojo, o bandė pasprukti padidindamas vairuojamo automobilio greitį. Tai, jog iš eismo įvykio vietos pasišalino, o vėliau stabdomas pareigūnų ne iš karto sustojo, teismo posėdžio metu pripažino ir pats kaltinamasis. Čia pažymėtina, kad tiek eismo įvykis, tiek vėlesnis kaltinamojo vykdytas policijos pareigūnų persekiojimas iki sustojimo vyko miesto dalyje ir tuo laiku (apie 17 val.), kai eismo intensyvumui yra labai didelis. Įvertinus labai didelį kaltinamojo girtumą, pripažintina, kad jis tokiais veiksmai sukėlė išskirtinai didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ir akivaizdu, kad siekdamas išvengti atsakomybės, buvo abejingas galimai kilsiančioms skaudžioms pasekmėms. Pastebėtina ir tai, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2014-03-27 nutarimu buvo baustas administracine tvarka už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų nusižengimų (chuliganišką vairavimą, eismo įvykio sukėlimą ir neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio vietos), jam paskirta galutinė 3 500 Lt bauda, taip pat 3 metams atimta teisė vairuoti transporto priemones (Liteko duomenų bazė). Taigi, V. I. anksčiau už jo padarytus šiurkščius kelių eismo taisyklių pažeidimus paskirtos griežtos poveikio priemonės neužkardino naujų, taipogi šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo.

Įvertinęs visas aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad V. I. linkęs sistemingai pažeidinėti Kelių eismo taisykles, o padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis ir toliau nepažeidinės įstatymų bei nedarys nusikalstamų veikų.

Atsižvelgus į tai, pripažintina, kad byloje esančiais įrodymais nenustatyta BK 40 str. 2 d. 4 p. numatyta sąlyga, todėl V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimas negali būti atleistas, o kitų laidavimui būtinų sąlygų, laiduotoju norinčio būti R. I. asmeninių savybių bei tai, ar ji galės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, vertinimas nėra tikslingas. Pažymėtina ir tai, kad kaip nurodė kaltinamasis ir R. I., juos sieja tvirti emociniai, tarpusavio pagarba grindžiami ryšiai, bendri buities darbai. Taigi, reikiamą teigiamą įtaką kaltinamajam R. I. gali daryti ir nebūdamas laiduotoju.

Skirdamas kaltinamajam V. I. bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 str. nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus, baigta nusikaltimas), kaltės formą (veika tyčinė), kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

V. I. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi ir ši aplinkybė lengvina jo atsakomybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Neblaivumas yra jo veiką kvalifikuojantis požymis ir atsakomybės nesunkina.

Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį V. I. – teisiamas pirmą kartą (b. l. 46); per pastaruosius 3 metus 15 kartų baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausiai už nustatyto greičio viršijimą (b. l. 48–52); dirbantis (b. l. 54); UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas iš esmės teigiamai.

Įvertinęs anksčiau nurodytų ir bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą, vadovaudamasis BK 61 str. 1 d., 2 d. nuostatomis, teismas daro išvadą, kad BK 41 str. numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant V. I. BK 281¹ str. 1 d. sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį ženkliai mažesnį negu sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis, t. y. 99 MGL dydžio baudą.

Atsižvelgus į tai, kad V. I. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina 1/3 dalimi, t. y. iki 66 MGL dydžio baudos.

Apskaičiuojant paskirtos baudos dydį atsižvelgtina į tai, kad Vyriausybės 2017-08-30 nutarimu nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 50 Eur, kuris pagal Socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 4 str. 2 d. yra lygus BK nurodytam MGL.

V. I. BPK 140 str. nustatyta tvarka buvo laikinais sulaikytas 2024-04-05 17.01 val. ir paleistas 2024-04-06 10.07 val. Vadovaujantis BK 66 str. 1–2 d., šis kaltinamojo sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam paskirtą bausmę, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą para prilyginant 2 MGL dydžio baudos daliai.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 6 str. 2 d., kaltinamajam nustatytinas 6 mėnesių terminas paskirtai baudai sumokėti.

BK 67 str. 1 d. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 d., be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali būti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise nuo 1 iki 7 metų (BK 68 str.), turto konfiskavimas (BK 72 str.).

V. I. nustatytas girtumo laipsnis daugiau kaip 2 kartus viršijo ribą, nuo kurios kyla BK 281¹ str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė, taigi padarytas itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas. Todėl, teismo vertinimu, bausmės paskirtį padės įgyvendinti įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti transporto priemones – paskyrimas, nustatant kiek mažesnį negu vidutinės trukmės, t. y. 3 metų, tokio draudimo terminą (BK 68 str.), kurio eigos pradžia skaičiuotina nuo 2024-04-06, t. y. teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).

Pagal BK 72 str. 2 d., konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 d. nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 d., be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ str. numatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 str. 2 d. numatyto konfiskuotino turto požymius (pvz., kasacinė nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123-788/2022 ir kt.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu vairuotas automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso kaltinamajam (b. l. 29). Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 str. 2, 3 d., taikydamas aptartą baudžiamojo poveikio priemonę gali konfiskuoti kaltininko vairuotą automobilį.

Vertinant, ar nagrinėjamu atveju V. I. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas, yra reikšmingi teisminėje praktikoje pateikti išaiškinimai. Teismų praktikoje pažymėta turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turėtų būti individualizuotas, t. y. įvertinus ar toks taikymas atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme (kasacinė 2017-10-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017 ir kt.).

Teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. I. nagrinėjamą nusikaltimą padarė būdamas girtas, kai nustatytas neblaivumo laipsnis išskirtinai ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taigi padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimą, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 str. 2, 3 d. nuostatos ir konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtų išlaidų išieškojimo

V. I. iškelta baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl kaltinamąjį gynė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) parinktas ir teismo paskirtas gynėjas – advokatas M. Girdiušas (BPK 51 str. 1 d. 9 p.).

Tarnyba teismui pateikė 2024-04-15 pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma, kad kaltinamojo gynėjai buvo apskaičiuota 89,58 Eur suma atstovavimo išlaidų.

BPK 106 str. 2 d. nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad sprendžiant klausimą dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam (nuteistajam) teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-307-507-2015, 2K-84-699/2015 ir kt.).

Atsižvelgus į tai, kad V. I. iškelta baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir tokiu atveju gynėjo dalyvavimas teisminiame bylos nagrinėjime yra privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo pozicijos, Tarnybos patirtos išlaidos, susijusios su gynėjo dalyvavimu baudžiamosios bylos nagrinėjime, iš kaltinamojo neišieškotinos.

2024-04-09 nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas V. I. priklausančiam automobiliui „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam V. I. 2024-04-06 ir 2024-04-09 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 46–47, 62–63) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintinos; kaltinamajam priklausantis vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) parduotinas saugojimui VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2 d., 304–307 str., teismas,

nusprendžia:

V. I., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu įvykdžius Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatytą nusikaltimą ir paskirti jam už tai 99 MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ str., V. I. paskirtą baudą sumažinti vienu trečdaliu, t. y. iki 66 MGL (3 300 Eur).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 str. 1–2 d., į V. I. paskirtą bausmę įskaityti jo sulaikyme nuo 2024-04-05 17.01 val. iki 2024-04-06 10.07 val. (1 para) išbūtą laiką, 1 laikinajame sulaikyme išbūtą para prilyginant 2 MGL dydžio baudos daliai, ir nustatyti, kad neatliktos bausmės dalis lygi 64 MGL (3 200 Eur) baudai.

Paskirti V. I. Baudžiamojo kodekso 68 str., 72 str. 2, 3 d. numatytas baudžiamojo poveikio priemones:

1) 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2024-04-06;

2) konfiskuoti automobilį „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

V. I. paskirtas kardomąsias priemones – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui VĮ „Regitra“.

V. I. automobiliui Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki šio nuosprendžio dalies dėl automobilio konfiskavimo įvykdymo.

Neišieškoti iš V. I. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

1) jam paskirta 64 MGL (3 200 Eur) bauda turi būti sumokėta per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801. Sumokėjus baudą nuteistasis turi pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

2) vengiant atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už Baudžiamojo kodekso 243 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.