- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-08-19
- Bylos Nr.
- ATP-918-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04862-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko (toliau – Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. balandžio 26 d., apie 22.47 val., Kauno rajono savivaldybės kelyje vairavo automobilį „Audi 10 Avant“, valstybinis numeris T12350, kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,46 promilės girtumo laipsnis), išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su automobiliu „Alfa Romeo“. Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi grąžino R. B. administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam tyrimui atlikti. Teismas nustatė, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas tik dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo, tačiau iš pateiktos medžiagos matyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. B. galimai pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jis buvo nubaustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams (nuo 2013-02-12 iki 2015-02-12), t. y. padarė taip pat ir pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Teismas nurodė, jog negali pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir negali atlikti papildomo tyrimo bei papildyti asmeniui suformuluoto kaltinimo, nes taip būtų pažeistas nešališkumo principas, atimama iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens viena iš procesinių stadijų, t. y. susiaurinamas jo teisių ratas.
Šalies argumentai
Institucija skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą – R. B. už pažeidimą, numatytą ATP 130², skirti 4 600 Lt baudą su transporto priemonės – automobilio „Audi 100 Avant“ v/n T12350 konfiskavimu. Nurodo, jog Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis ATPK 284 str. 2 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą. Įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius. Taip pat įstatymas nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusioj iniciatyva. Siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas BPK 256 str. 2 d., apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N444-227/2009, N261-4686/2011). Skunde taip pat nurodoma, jog iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad asmeniui formuluojamo kaltinimo esmė aiški – protokole nurodyta, jog R. B. vairavo transporto priemonę neblaivus (1,46 prom. girtumas), tuo pažeidė KET 14 p. Taip pat nurodyta, jog vairavo neblaivus, kai tokia teisė jam atimta. Be to, R. B. kaltę dėl ATPK 130² str. numatyto pažeidimo įrodo byloje esantys faktiniai duomenys, todėl tai, kad protokole nenurodyta, jog R. B. padaryto pažeidimo sudėtį apima ir veika, numatyta ATPK 130² straipsnyje, laikytina klaida (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-2780/2011), o teismo motyvai dėl esminių protokolo trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme, laikytini nepagrįstais.
Atsiliepimas į Institucijos skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Institucijos skundas tenkinamas iš dalies.
Teisėtu ir pagrįstu laikomas toks sprendimas, kuriame išvados pagrįstos įrodymų vertinimu, kuris atliktas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (ATPK 257 str.), o teisinis faktinių aplinkybių vertinimas atitinka įstatymo nuostatas bei nenukrypsta nuo formuojamos teismų praktikos.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas nuostatas ir patikrinęs skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, jog skundžiama nutartis priimta pažeidžiant ATPK nuostatas, reglamentuojančias administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimą, bei nukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos.
Pritartina Institucijos skunde nurodytam teiginiui jog įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą, pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius ir nesieja to su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva.
ATPK 284 str. 2 d. nustato, jog organas (pareigūnas) nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Taip pat pažymėtina, jog remiantis ATPK 284 str. 1 d. įtvirtintomis teismo pareigomis nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas negali būti vien pasyvus bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Atsižvelgiant į šias nuostatas, darytina išvada, jog vien formalūs administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai negali būti kliūtis teismui išnagrinėti bylą iš esmės ir priimti teisingą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 3 (13), p. 329).
Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 11 d. nutartis byloje Nr. N16-370/2007).
Aukštesnysis teismas išnagrinėjęs skundą, susipažinęs su medžiaga, pritaria Institucijos skundo argumentams, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai nebuvo tokie, kurie kliudytų teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
Formuojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Pažeidimo esmė“ nurodyta, kad R. B. vairavo automobilį, kai ši teisė atimta, būdamas neblaivus, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir susidūrė su automobiliu „Alfa Romeo“, v/n (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu sugadintos abi transporto priemonės. Nurodyta, jog tuo buvo pažeistas KET 14 p. ir R. B. veika kvalifikuota pagal ATPK 127 str. 3 d. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog 2013 m. vasario 12 d. nutarimu už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą (vairavo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) R. B. buvo paskirta 2000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 24 mėn. nuo 2013-02-12 iki 2015-02-11 (b. l. 8). Tai rodo esant R. B. veikoje ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo – vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnyje numatytą pažeidimą. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, jog R. B. veika atitinka ne tik ATPK 127 str. 3 d., tačiau ir 130² str. numatytą pažeidimą, tačiau šio pažeidimo požymiai, faktinės aplinkybės, kaip jau minėta, išdėstytos administracinio teisės pažeidimo protokole, nurodant pažeidimo esmę, t. y. nurodyta, jog R. B. vairavo transporto priemonę neblaivus, kai teisė tai daryti jam jau buvo atimta, o administracinio teisės pažeidimo byloje teismui pateikti duomenys vienareikšmiškai patvirtina, kad ta teisė jam buvo atimta už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą (vairavo neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis). Todėl nėra suprantama, kokias aplinkybes Institucija surašiusi protokolą turėtų tirti papildomai. Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad R. B. galimai padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatytą pažeidimą. Kaip matyti, naujų esminių faktinių aplinkybių, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 130² straipsnį, nebūtų nurodoma.
Nors papildomas veikos kvalifikavimas pagal dar vieną ATPK straipsnį, numatantį griežtesnę atsakomybę, nei pagal ATPK 127 str. 3 d., sunkina atsakomybėn traukiamo asmens teisinę padėtį, tačiau, kaip jau minėta anksčiau, tai nėra kliūtis teismui, vadovaujantis ATPK 284 straipsnio nuostatomis, išnagrinėti bylą iš esmės bei keisti veikos kvalifikaciją. Kaip jau minėta, ATPK 130² straipsnyje numatytos veikos požymius sudarančios faktinės aplinkybės administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos aprašant pažeidimo esmę, be to, Institucija skunde pagrįstai pažymi, kad siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, siekiant užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, teismas taikydamas pagal analogiją BPK 256 str. 2 d. nuostatas, apie tokią galimybę turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-227/2009, N261-4686/2011).
Esant šios aplinkybėms, konstatuojama, jog apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra esminiai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, nepagrįstai nurodė, jog reikalingas papildomas tyrimas, kurio teismas negali atlikti, nes, kaip jau minėta, joks papildomas išsamus tyrimas, kurio negalėtų atlikti teismas, nereikalingas – visi duomenys dėl ATPK 130² padaryto pažeidimo buvo teismui pateiktoje medžiagoje, todėl administracinio teisės pažeidimo byla administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai grąžinta nepagrįstai. Atsižvelgiant į anksčiau aptartus argumentus, konstatuojama, jog teismas turi procesinę galimybę, nepažeidžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės į gynybą, išnagrinėti bylą teisme iš esmės ir priimti teisingą sprendimą, todėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Institucijos prašymas patraukti R. B. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį išnagrinėjus Institucijos apeliacinį skundą, negali būti tenkinamas, nes apylinkės teismas iš esmės bylos net nenagrinėjo, jokių argumentų ir motyvų dėl asmens kaltės ar nekaltumo padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, o taip pat ir ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, nepasisakė, todėl ir apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju pasisakyti dėl asmens kaltės negali, nes tuo būtų pažeistas administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procesas, asmens teisė į išsamų bylos nagrinėjimą teisme ir į apeliacinį procesą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti, R. B. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.