Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-09-24 · Administracinė byla Nr. A-63-1158-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-24
Bylos Nr.
A-63-1158-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Roma Sabina
Suinteresuotas asmuo
Z. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybes administracijai, Kauno apskrities
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracine byla Nr. A63 – 1158/2010Procesinio sprendimo kategorija 14.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsejo 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes (pranešeja), Ricardo Piliciausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaites – Maculevicienes,

sekretoriaujant Gitanai Aleliunaitei,dalyvaujant atsakovu atstovams Vladai Banevicienei, Olgai Skripkauskienei,treciajam suinteresuotam asmeniui Z. K.,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo Kauno miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, apeliacini skunda del Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo Kauno miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro, ginancio viešaji interesa, prašyma atsakovams Kauno miesto savivaldybes administracijai, Kauno apskrities viršininko administracijai (teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybes imonei Valstybes turto fondui, Z. K. del isakymu panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teiseju kolegija nustate:

I.

Pareiškejas Kauno miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešaji interesa (toliau – ir pareiškejas) prašymu (I tomas, b. l. 7 – 11) ir patikslintu prašymu (I tomas, b. l. 186 – 193) kreipesi i Kauno apygardos administracini teisma, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“; panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktus.

Pareiškejas nurode, kad Z. K. istatymu nustatytu laiku pateike prašyma atkurti nuosavybes teise i tevo B. K. nuosavybes teise valdyta 2,5 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini). Nuosavybes teise i B. K. tureta 2,5 ha ˛emes sklypa yra atkurta dalinai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 1 d. isakymu Nr. 02-01-10424 ir sprendimu Nr. 7524 gra˛inta natura turetoje vietoje 0,8071 ha ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2007 m. bir˛elio 29 d. isakymu Nr. A-2230 patvirtinta laisvos ˛emes plana. Z. K. liko neatkurta nuosavybes teise i 1,6929 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytos ˛emes prie (duomenys neskelbtini). Likusi ˛emes sklypo dalis – 1,6929 ha negali buti gra˛inta natura B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyto ˛emes sklypo vietoje, nes šioje vietoje yra automobiliu saugojimo aikštele ir šis objektas yra itrauktas i privatizuojamu objektu saraša. Pabre˛e, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo patvirtintas apie 2,1 ha ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detalusis planas. Šiuo isakymu taip pat pasiulyta Kauno apskrities viršininkui leisti Kauno miesto savivaldybes tarybai naudotis ˛emes sklypu (duomenys neskelbtini) ir sudaryti su ja 50 metu panaudos sutarti. Pa˛ymejo, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius detaluji plana patvirtino kaip parengta pagal Teritoriju planavimo istatymo proceduras. Taciau teikiant prašyma Kauno miesto savivaldybes administracijos Urbanistikos ir architekturos skyriui išvadai del numatomo ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano rengimo proceso ir proceduros gavimo bei išduoti planavimo salygas nebuvo pridetas Kauno miesto savivaldybes valdybos sprendimas del detaliojo plano rengimo, nes jis buvo priimtas tik 2002 m. spalio 1 d. ir tuo buvo pa˛eisti Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu taisykliu (toliau – ir Taisykles) 26 punkto reikalavimai, kad savivaldos vykdomuju instituciju arba ju ukio subjektu organizuojamo detaliojo planavimo procesas prasideda savivaldybes valdybai (merui) priemus atitinkama sprendima del detaliojo plano rengimo. Kauno miesto savivaldybes administracijos Urbanistikos ir architekturos skyriaus 2002 m. bir˛elio 13 d. išduotas salygas bendriesiems, detaliesiems ir specialiojo planavimo dokumentams rengti Nr. R-3501 patvirtino mineto skyriaus vedejas. Tuo buvo pa˛eista planavimo salygu tvirtinimo tvarka, reglamentuota Teritoriju planavimo dokumentams rengti salygu rengimo ir išdavimo taisykliu 38 punkte, kuriame nurodyta, kad salygas detaliesiems planams, kuriu planavimo organizatorius yra savivaldybe, tvirtina savivaldybes valdyba (meras). Pareiškejo manymu, Kauno miesto savivaldybes administracijos Urbanistikos ir architekturos skyriaus pateiktoje išvadoje del planavimo proceso ir proceduros nurodyta supaprastinta detaliojo plano derinimo ir tvirtinimo, viešo svarstymo su visuomene tvarka neatitinka Taisykliu 56 punkte nurodytu atveju, kada detalieji planai gali buti rengiami supaprastinta tvarka. ˇemes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, vadovaujantis nurodytu planavimo tikslu (parengti ˛emes sklypo prie automobiliu stovejimo aikšteles detaluji plana (nustatyti ˛emes tvarkymo re˛ima)), turejo buti rengiamas, derinamas, viešai svarstomas su visuomene ir tvirtinamas bendra tvarka. Taip pat nurode, jog nebuvo parengta ir patvirtinta planavimo u˛duotis detaliajam planui rengti, ir tuo pa˛eista tvarka, nustatyta Taisykliu 32 punkte. Laike, jog esant šiems nurodytiems pa˛eidimams Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyrius negalejo 2003 m. spalio 16 d. išduoti Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. 331 su teigiama tikrinimo išvada. Be to, Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriaus 2003 m. spalio 16 d. surašytas Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. 331 neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruod˛io 8 d. isakymu Nr. 247 patvirtintu Apskriciu viršininku vykdomos teritoriju planavimo valstybines prie˛iuros taisykliu 14 punkte nurodytos dokumento patikrinimo akto formos. Pa˛ymejo, kad detaliajame plane nustacius sanitarines apsaugos zona, kuri didesne u˛ planuojamos teritorijos ribas, i šios zonos ribas pateko šalia planuojamos teritorijos esantys gyvenamosios ir kitos paskirties ˛emes sklypai. Sanitarine apsaugos zona nustatyta negavus specialiuju planavimo salygu iš igaliotos visuomenes sveikatos prie˛iuros istaigos, sprendiniai viešai neapsvarstyti ir nesuderinti – tuo pa˛eid˛iant treciuju asmenu teises. Pareiškejas taip pat nurode, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas su taisymais „I4-teritorijos in˛inierines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“, kuriu nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame bre˛inyje ir kuriu nesant buvo surašytas Teritoriju planavimo patikrinimo aktas bei pasiulyta tvirtinti detaliojo plano dokumenta, Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius negalejo patvirtinti pataisyto detaliojo plano dokumento, kol nebuvo atliktos istatyme nustatytos proceduros. Laike, kad tuo buvo pa˛eistos detaliojo plano rengimo metu galiojusios Teritoriju planavimo istatymo redakcijos 20 straipsnio 5 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos, o atsi˛velgiant i tai, kad ˛emes sklypas prie statiniu (duomenys neskelbtini), suformuotas pa˛eid˛iant istatymu normas, naikintini ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktai. Mane, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas kreiptis i teisma nebuvo pa˛eistas, kadangi termino tokiam prašymui paduoti eigos prad˛ia laikytina 2008 m. lapkricio 24 d., kai Kauno miesto apylinkes prokuraturoje buvo gauta Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos) atsiliepimu i prašyma (I tomas, b. l. 116 – 117) praše ji atmesti.

Kauno apskrities viršininko administracija nurode, kad Z. K. yra pretendentas atkurti nuosavybes teises i B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta 2,5 ha ˛emes. Pareiškejas teise atkurti nuosavybes teises i B. K. iki nacionalizacijos valdyta 2,5 ha ˛emes igijo 2005 m. gegu˛es 12 d., kai isiteisejo Kauno miesto apylinkes teismo sprendimas civilineje byloje Nr. 2-2058/2004, kuriuo buvo nustatytas juridine reikšme turintis faktas, kad E. K. iki mirties nuosavybes teisemis valde 2,5 ha ˛emes sklypa Kaune, esanti (duomenys neskelbtini), o po jos mirties ši ˛emes sklypa iki nacionalizacijos valde jos sunus B. K.. Tuo tarpu jau 2002 m. rugpjucio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1289 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimo“ automobiliu stovejimo aikštele ir kontroles postas, (duomenys neskelbtini), itraukti i privatizavimo objektu saraša. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas galiojantis ir nepanaikintas. Pa˛ymejo, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 2,1 ha ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaluji plana (sklypo pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis – kitos paskirties ˛eme, ˛emes naudojimo budas – teritorija in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti arba komercines paskirties ir smulkaus verslo objektu teritorija). Kauno miesto savivaldybes administracija 2006 m. bir˛elio 27 d. raštu Nr. (1727V125)-R-1716 kreipesi i Kauno miesto ˛emetvarkos skyriu del privatizavimo objektui priskirto ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) reikalingu dokumentu pateikimo. Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. rugsejo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Del valstybines ˛emes sklypu, priskirtu privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, atsi˛velgdamas i Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354, 2006 m. liepos 10 d. isakymu Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ nustate, jog privatizavimo objektui priskirtas 2,0693 ha valstybines ˛emes sklypas (paskirtis – kita, naudojimo budas – komercines paskirties objektu teritorija, pobudis – prekybos, paslaugu ir pramogu objektu statybos), esantis (duomenys neskelbtini), teiktinas parduoti privatizavimo objektu pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims. Pabre˛e, kad Administraciniu bylu teisenos istatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, jog skund˛iamas aktas (ar jo dalis) turi buti panaikintas, jeigu jis yra neteisetas iš esmes, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnes galios teises aktams. Pareiškejas nenurodo teises akto, kuriam prieštarauja iš dalies gincijamas Kauno apskrities viršininko isakymas. Esant Kauno miesto savivaldybes administracijos prašymui, automobiliu stovejimo aikštelei ir kontroles postui, (duomenys neskelbtini), esant privatizavimo objektu saraše, Kauno apskrities viršininkas turejo vykdyti jam priskirtas funkcijas ir priimti sprendima del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i prašyma (I tomas, b. l. 120 – 122, II tomas, b. l. 29 – 32) praše administracine byla nutraukti arba prašyma atmesti kaip nepagrista.

Kauno miesto savivaldybes administracija nurode, kad pareiškejo nurodyti pa˛eidimai yra formalaus pobud˛io, tai nedaro esmines itakos detaliojo plano teisetumui. Sprend˛iant, ar padaryti pa˛eidimai yra pakankamas pagrindas naikinti gincijama administracini akta, butina atsi˛velgti i tai, ar nustatytos detaliojo planavimo proceduros tvarkos nesilaikymas yra tik formalaus pobud˛io pa˛eidimas, ar juo pa˛eid˛iamos ir kokiu nors asmenu teises ar teiseti interesai arba jiems nustatomos tam tikros pareigos. Mane, kad pareiškejo nurodytais pagrindais gincijamas detalusis planas negali buti naikinamas, nes ir paciame prašyme nera nurodyta, kokios itakos šie pa˛eidimai turejo jo ginamam viešajam interesui. Pabre˛e, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes. Tuo tarpu pareiškejo prašymas grind˛iamas vien formalia nuoroda i teises aktu pa˛eidimus, taciau nera motyvuojama, koki konkreciai viešaji interesa pareiškejas siekia apginti, kokiu budu patikslintame prašyme nurodomi detaliojo planavimo proceduros pa˛eidimai itakoja bei turi esmines reikšmes asmenu, ju grupiu, valstybes ir visuomenes teisems bei teisetiems interesams. Todel mane, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai negali buti laikomi viešojo intereso gynimu. Be to, apie skund˛iama Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakyma bei apie jo tvirtinimo procese tariamai padarytus pa˛eidimus pareiškejas buvo informuotas dar 2007 m. vasario 7 d., kai Kauno apygardos prokuratura persiunte pareiškejui advokato G. B. skunda del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano. Laike, kad spresdama del galimybes kreiptis i teisma del tariamai neteiseto administracinio akto panaikinimo, Kauno miesto apylinkes prokuratura turejo surinkti papildoma informacija, patvirtinancia Z. K. atstovo skunde nurodytus pa˛eidimus. Taciau aplinkybe, jog i Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pareiškejas kreipesi tik 2008 m. spalio 6 d., patvirtina, jog duomenys kreipimuisi i teisma del viešojo intereso gynimo buvo renkami nepagristai ilga laikotarpi. Nurode, kad pareiškejas turejo galimybe kreiptis i kompetentingas institucijas dar 2007 m. prad˛ioje, taciau to nepadare. Atkreipe demesi, kad pareiškejas neprašo atnaujinti istatymo nustatyto vieno menesio termino administraciniam aktui gincyti, motyvuodamas tuo, jog termino eiga turetu buti skaiciuojama nuo 2008 m. lapkricio 24 d., kai Kauno apylinkes prokuraturoje buvo gauta Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, taciau ilgesnis nei vieneriu metu laikotarpis negali buti laikomas protingu terminu, per kuri turi buti surenkama informacija bei priimamas sprendimas, ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu. Del šiu prie˛asciu mane, kad pareiškejas laiku nesieme visu imanomu priemoniu ištirti administracinio akto teisetumui, ˛ymiai praleido istatymo nustatyta termina administraciniam aktui gincyti ir prašymo šiam terminui atnaujinti nepateike.

Treciasis suinteresuotas asmuo valstybes imone Valstybes turto fondas praše byla nutraukti, nes tapatus reikalavimai jau buvo išnagrineti administracineje byloje Nr. I-363-413/2007 arba prašyma atmesti kaip nepagrista (I tomas, b. l. 153 – 155).

Treciasis suinteresuotas asmuo Z. K. palaike pareiškejo argumentus ir praše prašyma patenkinti (I tomas, b. l. 130 – 135).

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsejo 21 d. sprendimu (II tomas, b. l. 84 – 90) pareiškejo prašyma atmete kaip nepagrista.

Teismas nustate, kad Z. K. yra pretendentas atkurti nuosavybes teises i B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta 2,5 ha ˛emes. Tokia teise atkurti nuosavybes teises i B. K. iki nacionalizacijos valdyta 2,5 ha ˛emes Z. K. igijo 2005 m. gegu˛es 12 d., kai isiteisejo Kauno miesto apylinkes teismo sprendimas civilineje byloje Nr. 2-2058/2004, kuriuo buvo nustatytas juridine reikšme turintis faktas, kad E. K. iki mirties nuosavybes teisemis valde 2,5 ha ˛emes sklypa (duomenys neskelbtini), o po jos mirties ši ˛emes sklypa iki nacionalizacijos valde jos sunus B. K.. Nuosavybes teise i B. K. tureta 2,5 ha ˛emes sklypa yra atkurta dalinai. Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 1 d. isakymu Nr. 02-01-10424 ir sprendimu Nr. 7524 gra˛inta natura turetoje vietoje 0,8071 ha ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini), pagal Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2007 m. bir˛elio 29 d. isakymu Nr. A-2230 patvirtinta laisvos ˛emes plana. Z. K. liko neatkurta nuosavybes teise i 1,6929 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdytos ˛emes prie (duomenys neskelbtini). Likusi ˛emes sklypo dalis – 1,6929 ha negali buti gra˛inta natura B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyto ˛emes sklypo vietoje, nes šioje vietoje yra automobiliu stovejimo aikštele ir šis objektas yra itrauktas i privatizuojamu objektu saraša Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. rugpjucio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. A-l354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino apie 2,1 ha ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaluji plana (sklypo pagrindine tiksline ˛emes naudojimo paskirtis – kitos paskirties ˛eme, ˛emes naudojimo budas – teritorija in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti arba komercines paskirties ir smulkaus verslo objektu teritorija). Kauno miesto savivaldybes administracija 2006 m. bir˛elio 27 d. raštu Nr. (1727V125)-R-1716 kreipesi i Kauno miesto ˛emetvarkos skyriu del privatizavimo objektui priskirto ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) reikalingu dokumentu pateikimo. Kauno apskrities viršininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2005 m. rugsejo 16 d. nutarimu Nr. 1023 „Del valstybines ˛emes sklypu, priskirtu privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“, atsi˛velgdamas i Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354, 2006 m. liepos 10 d. isakymu Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ nustate, jog privatizavimo objektui priskirtas 2,0693 ha valstybines ˛emes sklypas (paskirtis – kita, naudojimo budas – komercines paskirties objektu teritorija, pobudis – prekybos, paslaugu ir pramogu objektu statybos), esantis (duomenys neskelbtini), teiktinas parduoti privatizavimo objektu pirkimo-pardavimo sutartis pasirašiusiems asmenims. Teismas taip pat nustate, kad administracineje byloje Nr. I-363-413/2007 Z. K. praše panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakyma Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“, taciau Z. K. reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakyma Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ buvo atmestas, o administracine byla del reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ buvo nutraukta. Taip pat teismo buvo atmesti Z. K. reikalavimai administracineje byloje Nr. I-496-402/2008, kurioje jis praše ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija per viena menesi nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos kaip laisva (neu˛statyta) pa˛ymeti 16 929 kv. m ploto ˛eme, laisvos (neu˛statytos) ˛emes sklypo prie (duomenys neskelbtini) plane esancia tarp tašku 4, 3, 19 ir 20; ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija per tris menesius nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos teises aktu nustatyta tvarka parengti natura pareiškejui gra˛intinos 16 929 kv. m ploto ˛emes plana, ji patvirtinti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimui del nuosavybes teisiu atkurimo natura priimti; ipareigoti Kauno apskrities viršininka per tris menesius nuo Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus patvirtinto ˛emes sklypo plano, atitinkancio Z. K. natura gra˛intinos 16 929 kv. m ploto ˛emes ribas, gavimo dienos priimti sprendima atkurti pareiškejui nuosavybes teises i 16 929 kv. m ploto ˛eme, gra˛inant ja natura. Atkreipe demesi, kad Kauno miesto apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras, ginantis viešaji interesa, patikslintu prašymu, kaip ir Z. K. administracineje byloje Nr. I-363-413/2007, praše panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punkta. Teismas sprende, jog nustatytas terminas kreiptis i teisma nebuvo pa˛eistas, kadangi termino tokiam prašymui paduoti eigos prad˛ia laikytina 2008 m. lapkricio 24 d., kai Kauno miesto apylinkes prokuraturoje buvo gauta Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos išvada del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano, o atsakovo atstovu nurodyta aplinkybe, kad apie detaliojo plano tvirtinimo procese tariamai padarytus pa˛eidimus pareiškejas buvo informuotas dar 2007 m. vasario 7 d., kai Kauno apygardos prokuratura persiunte pareiškejui advokato G. B. skunda del ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano, nelaikytina reikšminga, nes advokatas G. B. minetame dokumente tik išreiške abejones del detalaus plano bre˛inio klastojimo fakto ir del to buvo pradetas ikiteisminis tyrimas. Akcentavo, jog Administraciniu bylu teisenos istatymo 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad istatymu nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, valstybes institucijos, istaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis i teisma su pareiškimu, kad butu apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybes, savivaldybes ir asmenu teises bei istatymu saugomi interesai. Ši prokuroro teise yra itvirtinta ir Prokuraturos istatymo, be kita ko nustatancio prokuroru statusa, kompetencija, teises ir pareigas, 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje istatymu leidejas nustate, jog prokurorai, nustate asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, viešaji interesa gina istatymu nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybes ar savivaldybiu institucijos arba istaigos pranešima, pasiulyma, pareiškima, skunda arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitu instituciju pareigunai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti ši interesa, nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti. Pagal Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkta, prokurorai, turedami pagrinda manyti, kad pa˛eisti teises aktu reikalavimai, gindami viešaji interesa turi igaliojimus kreiptis i teisma su ieškiniu, pareiškimu, prašymu. Prokuroro pareiga ginti viešaji interesa yra itvirtinta ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, nustatancioje, jog prokuroras istatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenes ir valstybes teises bei teisetus interesus. Atkreipe demesi, kad atsi˛velgusi i Konstitucinio Teismo 2003 m. gruod˛io 30 d., 2004 m. gruod˛io 13 d., 2004 m. gruod˛io 29 d., 2006 m. sausio 16 d nutarimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestine teiseju kolegija administracineje byloje Nr. A146–335/2008 konstatavo, kad viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisetas asmens ar grupes asmenu interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenes vertybes, kurias itvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija. Todel kiekvienakart, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, butina nustatyti aplinkybe, kad, nepatenkinus tam tikro asmens ar grupes asmenu intereso, butu pa˛eistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos, jos saugomos ir ginamos vertybes. Taciau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintos vertybes pa˛eidimas nera vienintelis reikalavimas, kad tam tikras interesas butu pripa˛intas viešuoju. Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad viešojo intereso kaip valstybes pripa˛into ir teises ginamo visuomeninio intereso igyvendinimas yra viena iš svarbiausiu pacios visuomenes egzistavimo ir raidos salygu (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi praktikos, kad viešasis interesas, taikant Administraciniu bylu teisenos istatyma, turetu buti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teise ginti viešaji interesa administraciniu bylu teisenoje apibre˛iama kaip istatymu numatytu asmenu teise, istatymo numatytais atvejais, kreiptis i administracini teisma ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A3-11/2004; 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis administracineje byloje Nr. A13-1725/2005). Pa˛ymejo, jog Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsejo 21 d. nutarimu atkreipe demesi ir i tai, kad tais atvejais, kai sprendima, ar tam tikras interesas turi buti laikomas viešuoju ir ginamas bei saugomas kaip viešasis interesas, turi priimti byla sprend˛iantis teismas, butina tai motyvuoti atitinkamame teismo akte. Priešingu atveju kiltu pagrista abejone, kad tai, kas teismo yra ginama ir saugoma kaip viešasis interesas, iš tikruju yra ne viešasis, bet privatus tam tikro asmens interesas. Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybes, visos visuomenes ar visuomenes dalies interesas, turi buti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teises yra konstitucines vertybes. Šios Konstitucijoje itvirtintos vertybes – asmens teisiu ir teisetu interesu apsauga bei gynimas ir viešasis interesas – negali buti priešpriešinamos, todel šioje srityje butina u˛tikrinti teisinga pusiausvyra (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegu˛es 6 d., 2004 m. gruod˛io 13 d. nutarimai). Taip pat pa˛ymejo, kad istatymu leidejas kaip viena iš aplinkybiu, kada prokuroras privalo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, nurodo kitu instituciju pareigunu, tarnautoju ar jiems prilyginti asmenu, privalanciu ginti viešaji interesa, nesiemima priemoniu pa˛eidimams pašalinti (Prokuraturos istatymo 19 str. 1 d.). Akcentavo, jog nagrinejamoje byloje prokuroras sieke apginti viešaji interesa teritoriju planavimo srityje, u˛ kuria visuomenes vardu veikia ir atsako vietos savivaldybiu administracijos ir apskriciu viršininku administracijos ir sieke panaikinti galimai neteisetai viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams. Teismas pripa˛ino, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymas Nr. A-4655, kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas yra neteisetas vien ta prasme, kad detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, o Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas su taisymais (ranka padaryti taisymai „I4-teritorijos in˛inierines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“), kuriu nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame bre˛inyje ir kuriu nesant buvo surašytas Teritoriju planavimo patikrinimo aktas bei pasiulyta tvirtinti detaliojo plano dokumenta. Teismo vertinimu, Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius negalejo patvirtinti pataisyto detaliojo plano dokumento, kol nebuvo atliktos istatyme nustatytos proceduros (suderinimas, viešas svarstymas, patikrinimas). Tuo buvo pa˛eistos detaliojo plano rengimo metu galiojusios Teritoriju planavimo istatymo redakcijos 19 straipsnio 3 dalies, 26 straipsnio 7 dalies ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu taisykliu 56 punkto nuostatos. Kadangi Kauno miesto savivaldybes institucijos, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus (Vietos savivaldos istatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa, todel teismas konstatavo, kad gincijamu aktu teisetumas ir pagristumas yra laikytinas viešuoju interesu. Taciau gincijamu aktu ydingumas, t. y. detaliojo plano rengimas supaprastinta tvarka, dokumento pakeitimai ir papildymai nesuderinti, viešai neapsvarstyti ir pan., iš esmes pa˛eid˛ia tik Z. K. teises, nes jis pretenduoja atsikurti nuosavybes teises i ˛emes sklypa, kuris patenka i gincijamo detalaus plano ribas. Tokiu budu, viešasis interesas sutampa su treciojo suinteresuoto asmens interesu. Teismas pabre˛e, kad Z. K. savo teise i teismine gynyba jau yra pasinaudojes, todel prokuroro prašyma atmete kaip nepagrista. Atkreipe demesi, kad Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, jog konstitucinis teisines valstybes principas suponuoja jurisprudencijos testinuma. Tokios pat (analogiškos) bylos turi buti sprend˛iamos taip pat, t. y. jos turi buti sprend˛iamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojancius su esamais, bet paisant jau itvirtintu. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamu teises nuostatu (normu, principu) turinio, taip pat šiu teises nuostatu taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnese bylose, inter alia anksciau sprend˛iant analogiškas bylas. Taigi remimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismu praktikos, kartu ir Konstitucijoje itvirtinto teisingumo principo, igyvendinimo salyga. Todel teismu precedentai negali buti nemotyvuotai ignoruojami. Teismo manymu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 31 d. nutartis administracineje byloje Nr. A822–1758/2008 reikšminga šiai administracinei bylai, kadangi minetos bylos ir šios bylos aplinkybes sutampa. Teismas neturi pagrindo kitaip vertinti tokias pat faktines aplinkybes. Administracineje byloje Nr. A822–65/2009 išplestine teiseju kolegija taip pat konstatavo, kad siekiant nustatyti, ar pareiškejas tinkamai gina viešaji interesa, nepakanka vien tik nustatyti fakta, kad ginamu interesu turinys atitinka viešuju interesu turini. Todel byla nagrinejantis teismas, spresdamas, ar pareiškejo ginamas interesas pripa˛intinas viešuoju interesu, taip pat turi nustatyti, ar pareiškejo keliami materialiniai reikalavimai yra pakankami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Pareiškejo, ginancio viešaji interesa, pareikšti materialiniai reikalavimai turi buti tinkami pa˛eistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administraciniu aktu panaikinimas ar kitu gynybos priemoniu taikymas (u˛draudimas atlikti veiksmus, ˛alos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra budas, kuriuo viešasis interesas gali buti apginamas. Kai viešojo intereso pa˛eidimas pasireiškia priimtais neteisetais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesu reiškia reikalavima apginti viešaji interesa, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Todel teismas, nagrinedamas prokuroro reikalavima panaikinti administracinius aktus, turi nustatyti, ar šiu aktu panaikinimas sukels siekiamas teisines pasekmes, t. y. ar realiai leis apginti viešaji interesa. Nenustacius, kad administraciniu aktu panaikinimas sukeltu realias teisines pasekmes viešojo intereso gynimui, pareiškejo reikalavimas turetu buti netenkinamas, nes keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas viešasis interesas. Pabre˛e, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. rugpjucio 14 d. nutarimu Nr. 1289 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimo“ automobiliu stovejimo aikštele ir kontroles postas, (duomenys neskelbtini), itraukti i privatizavimo objektu saraša. Šis Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimas galiojantis ir nepanaikintas. Tokiu budu, teismo nuomone, net ir tuo atveju, jei nagrinejamoje byloje butu nustatytas pagrindas panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punkta, viešasis interesas keliamu reikalavimu apimtimi realiai nebutu apgintas, nes jokiu teisiniu pasekmiu Z. K. nesukeltu.

III.

Pareiškejas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 94 – 100) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo 21 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – jo prašyma tenkinti. Apeliacinis skundas grind˛iamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Visuomene skelbimu, išspausdintu 2002 m. rugsejo 07 d. dienraštyje „Kauno diena“, buvo informuota, kad rengiamas sklypu formavimas prie esamu pastatu (duomenys neskelbtini). Sklypo naudojimo budas – komercines paskirties teritorija. Tuo tarpu veliau detaliojo plano rengimo metu buvo nustatyta ir Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinta, kad ˛emes sklypo, (duomenys neskelbtini), naudojimo budas – teritorija in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti. Atlikti detaliojo planavimo dokumento taisymai su visuomene apsvarstyti nebuvo, visuomene (aplinkiniu pastatu savininkai, namu savininkai bei gyventojai, gretimu ˛emes sklypu savininkai) neturejo galimybes išreikšti pasiulymu del rengiamo teritoriju planavimo dokumento projekto, kuriuo teritorija (˛emes sklypas) (duomenys neskelbtini), suformuota kaip in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti. Todel teises aktu, reglamentuojanciu detaliojo planavimo procedura nesilaikymas, pa˛eide ne tik treciojo asmens Z. K. interesus, bet ir pacios visuomenes (aplinkiniu pastatu savininku, gyvenamuju namu savininku ir gyventoju, gretimu ˛emes sklypu savininku) interesus. Gretimu ˛emes sklypu savininku interesai buvo pa˛eisti dar del to, kad ju ˛emes sklypams patekus i sanitarine apsaugos zona, jie neteko galimybes toje sklypo dalyje, kuri pateko i sanitarines apsaugos zona statyti gyvenamuju namu, viešosios paskirties statiniu, irengti rekreacijos zonu ir pan. (Sveikatos apsaugos ministro 2001 m. sausio 5 d. isakymu Nr. 10 patvirtintu „Sanitariniu apsaugos zonu nustatymo ir prie˛iuros tvarkos“ 10 p.).

2. Prokuratura i teisma kreipesi ir del to, kad pati Kauno miesto savivaldybes administracija, privalanti u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu istatymu ir kitu teises aktu reikalavimus (Vietos savivaldos istatymo 4 str. 1 d. 8 p.), nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai. Be to, netinkamai jai suteiktas teises igyvendino ir Kauno apskrities viršininko administracija, kuri nesieme priemoniu pa˛eidimams pašalinti, o butent matydama, kad po to, kai detaliojo planavimo dokumente buvo nustatyta sanitarines apsaugos zona, o detaliojo planavimo dokumentas nebuvo iš naujo suderintas ir viešai apsvarstytas, 2003 m. spalio 16 d. suraše patikrinimo akta Nr. 331 su teigiama išvada. Civilinio kodekso 1.109 straipsnyje nustatyta, kad civiliniu teisiu objektu gali buti tik identifikuotas ir istatymu nustatyta tvarka iregistruotas ˛emes sklypas. Tuo tarpu ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini), identifikuotas pa˛eid˛iant teises aktus, o privatizavimo objektu saraše kaip privatizuojamas objektas atsirado butent gincijamu administraciniu aktu pagrindu. I privatizavimo programa itraukti objektai (˛emes sklypai) turi buti formuojami, identifikuojami nepa˛eid˛iant teises aktu reikalavimu.

3. Tinkamas valstybes instituciju ir pareigunu funkciju vykdymas yra viešojo intereso dalis. Kiekvienas valstybes pareigunas ar institucija privalo be jokiu išlygu laikytis istatymu ir kitu teises aktu nustatytu reikalavimu. Jeigu valstybes institucija ar pareigunas pa˛eid˛ia istatyma arba kita teises akta, pakertamas pilieciu pasitikejimas valstybe, o kartu pa˛eid˛iamas ir viešasis interesas, kad valstybes instituciju veikloje butu u˛tikrintas teisetumas ir jos tarnautu ˛monems (Konstitucijos 5 str. 3 d.). Institucijos, nevykdancios joms priskirtos funkcijos, turi buti atsakingos u˛ atsiradusias tokiu veiksmu teisines pasekmes. Tokie Kauno miesto savivaldybes administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijos veiksmai, kuriais grubiai pa˛eid˛iamos teises normos, ne tik pa˛eid˛ia visuomenes ar asmens teises ir teisetus interesus, bet ir pakerta visuomenes pasitikejima valstybe, vald˛ios institucijomis, sumenkina ju autoriteta.

4. Kauno miesto savivaldybes administracija netinkami naudojosi jai suteikta teise, detaluji plana parenge pa˛eisdama teises aktus, todel laikytina, kad ji nebuvo sa˛ininga, veike nerupestingai ir neteisingai. Nerupestingai ir neteisingai veike ir Kauno apskrities viršininko administracija, kuri teritoriju planavimo srityje visuomenes vardu veikia igyvendinant viešaji interesa. Šiuo konkreciu atveju ji nesieme veiksmu, kad viešasis interesas butu apgintas.

5. Visuotinai pripa˛istama ir tai, kad piktnaud˛iaujant teise sukurtos teisines pasekmes nepripa˛istamos ir neginamos, o iš neteises negali atsirasti teise. Piktnaud˛iavimo draudimas yra bendrasis teises principas. Šio principo ignoravimas reikštu, kad tiek teismai, tiek kiti asmenys privalo pripa˛inti piktnaud˛iaujant sudarytus sandorius ar atliktus veiksmus bei ginti piktnaud˛iaujant igytas teises, o tai neabejotinai reikštu viešojo intereso pa˛eidima ir neigtu pacios teises prasme.

6. Nustacius, kad prokuroras gina ne viešaji interesa, turetu buti laikoma, kad prokuroras neturejo teises kreiptis i teisma del intereso, nelaikytino viešuoju, gynybos. Tokiu atveju pradetoji byla butu neteisetai prasidejusi ir turetu buti nutraukiama (Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 str. 1 p.). Skundas del viešojo intereso gynimo tenkintinas tik tais atvejais, kai nustatoma, kad materialines ar proceso teises normu pa˛eidimai yra tokio pobud˛io, jog tuo paciu pa˛eid˛ia ir viešaji interesa (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje A146-335/2008). Teismas ne tik pripa˛ino, kad detaluji piana rengiant supaprastinta tvarka, dokumento pakeitimus ir papildymus nederinant, viešai neapsvarstant, administracijos direktoriui tvirtinti pateikiant su taisymais (ranka padaryti taisymai „I4-teritorijos in˛inierines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“), kuriu nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame bre˛inyje ir kuriu nesant buvo surašytas Teritoriju planavimo patikrinimo aktas bei pasiulyta tvirtinti detaliojo plano dokumenta, buvo pa˛eistos detaliojo plano rengimo metu galioje materialines teises normos, bet pripa˛ino ir tai, kad buvo pa˛eistas ir viešasis interesas. Taigi, teismas konstataves materialines teises normu pa˛eidimus ir tai, jog juos tuo paciu pa˛eid˛ia viešaji interesa, turejo Kauno miesto savivaldybes administracijos 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ bei Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktus panaikinti.

7. Kauno miesto savivaldybes taryba 2007 m. gruod˛io 20 d. prieme sprendima Nr. T-665 „Del automobiliu saugojimo aikšteles ir kontroles posto (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Kauno miesto privatizavimo objektu papildomo sarašo“, kuriuo nusprende išbraukti automobiliu saugojimo aikštele (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kontroles posta (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esancius (duomenys neskelbtini), iš Kauno miesto privatizavimo objektu papildomo sarašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybes tarybos 2002 m. gegu˛es 30 d. sprendimu Nr. 119 „Del Kauno miesto privatizavimo objektu papildomo sarašo patvirtinimo“; ipareigoti Kauno miesto savivaldybes administracija kreiptis i Lietuvos Respublikos Vyriausybe del 1 punkte nurodytu automobiliu saugojimo aikšteles ir kontroles posto išbraukimo iš Privatizavimo objektu sarašo, organizuoti 1 punkte nurodyto turto pripa˛inimo nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti bei jo nurašymo ir išardymo proceduras, pa˛ymeti ˛emes sklypa (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) kaip laisva (neu˛statyta) ˛eme ir atsi˛velgiant i iki nacionalizacijos tureto ˛emes sklypo ribas, suformuoti ir patvirtinti Z. K. natura gra˛inamos laisvos (neu˛statytos) ˛emes sklypo plana. Kauno miesto savivaldybes taryba 2009 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. T-449 „Del Kauno miesto savivaldybes tarybos 2007 m. gruod˛io 20 d. sprendimo Nr. T-665 „Del automobiliu saugojimo aikšteles ir kontroles posto (duomenys neskelbtini) išbraukimo iš Kauno miesto privatizavimo objektu sarašo“ pakeitimo papilde 2007 m. gruod˛io 20 d. sprendima Nr. T-665 punktu, kuriuo nusprende nutraukti privatizavimo objekto – automobiliu saugojimo aikšteles, kontroles posto ir šiam objektui priskirto 2,0692 ha ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), privatizavimo programos igyvendinima. Šie Kauno miesto savivaldybes tarybos sprendimai nepanaikinti ir galiojantys.

8. Valstybes imone Valstybes turto fondas 2009 m. liepos 31 d. raštu Nr. (21)SR-1826 „Del privatizavimo objektu sarašo“ pateike Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimo projekta, kurio 2 priede kaip išbraukiamas iš privatizavimo objektu sarašo yra nurodomas ir Kauno miesto savivaldybei priklausantis turtas – automobiliu saugojimo aikštele (plotas 20 312 kv. m, asfaltuota, tvora, lauko tualetas, apšvietimo atramos), kontroles postas (plotas 11,98 kv. m, pastatas medinis, 1 aukšto) ir šiam objektui priskirtas 2,0692 ha ˛emes sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Prie pastabu nurodyta, kad šis objektas reikalingas igyvendinti valstybes prisiimtus isipareigojimus gra˛inti laisva (neu˛statyta) ˛eme natura pagal Lietuvos Respublikos pilieciu nuosavybes teisiu i išlikusi nekilnojamaji turta atkurimo istatyma. Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybes posedyje svarstytas 2009 m. rugsejo 30 d. Isigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimams iš esmes bus pradetas procesas, kurio rezultate Z. K. bus atkurtos nuosavybes teises i 1,6969 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta ˛emes sklypa prie (duomenys neskelbtini). Todel teismas priimdamas sprendima turejo i tai atsi˛velgti, kadangi proceduros, kuriu rezultate Z. K. ateityje bus atkurtos nuosavybes teises i 1,6969 ha B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta ˛emes sklypa prie (duomenys neskelbtini), jau buvo pradetos. Todel teismo teiginys, kad keliamu reikalavimu apimtimi nebutu apgintas viešasis interesas, yra nepagristas.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija (teisiu peremejas – Nacionaline ˛emes tarnyba prie ˇemes ukio ministerijos) atsiliepimu i apeliacini skunda (II tomas, b. l. 108 – 110) prašo apeliacini skunda atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. A-4655 buvo patvirtintas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas, kuris buvo rengiamas supaprastinta tvarka ir Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui buvo pateiktas tvirtinti su taisymais: „I4 – teritorijos in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“. Minetas pataisymas del ˛emes sklypo naudojimo budo atitiko Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrojo plano (t. y. aukštesnes galios teritoriju planavimo dokumentas) sprendinius ir šiame sklype esancio statinio paskirti. Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrasis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybes tarybos 2003 m. gegu˛es 29 d. spendimu Nr. T-242. Vadovaujantis Teritoriju planavimo istatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1996 m. rugsejo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Del visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatu patvirtinimo“ patvirtintais Visuomenes dalyvavimo teritoriju planavimo procese nuostatais Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrasis planas buvo svarstomas su visuomene ir ji turejo galimybe išreikšti pasiulymus del ginco teritorijos (˛emes sklypo (duomenys neskelbtini)), kurios naudojimo budas buvo numatytas „I4 – teritorijos in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“. Kauno miesto apylinkes prokuraturos argumentas, kad visuomene (aplinkiniu pastatu savininkai, namu savininkai bei gyventojai, gretimu ˛emes sklypu savininkai) neturejo galimybes išreikšti pasiulymu del rengiamo teritoriju planavimo dokumento projekto, kuriuo teritorija (˛emes sklypas) (duomenys neskelbtini), suformuota kaip in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti yra atmestinas.

2. Detaliojo plano rengimas supaprastinta tvarka, dokumento pakeitimai ir papildymai, Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymas Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“, kuriuo buvo priskirtas 2,0693 ha valstybines ˛emes sklypas privatizuojamam objektui iš esmes pa˛eide tik treciojo suinteresuoto asmens (Z. K.) teises, nes jis pretenduoja atsikurti nuosavybes teise i ginco ˛emes sklypa, o ne Lietuvos Respublikos Konstitucijoje itvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes.

3. Nagrinejant šia byla Kauno apygardos administraciniame teisme Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ nera pakeistas, o automobiliu saugojimo aikštele ir kiti statiniai, bei 2,0692 ha ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini), yra privatizavimo objektu saraše. Administraciniu aktu panaikinimas nesukeltu jokiu teisiniu pasekmiu Z. K., pretenduojanciam atkurti nuosavybes teises i B. K. iki nacionalizacijos nuosavybes teise valdyta 2,5 ha ˛eme, esancia ginco teritorijoje (˛emes sklype (duomenys neskelbtini)), o tuo paciu nebutu apgintas viešasis interesas keliamu reikalavimu apimtimi.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybes administracija atsiliepimu i apeliacini skunda (II tomas, b. l. 112 – 114) prašo ji atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Nors skelbiant viešai spaudoje apie ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), detaliojo plano svarstyma su visuomene, buvo nurodyta, jog tai komercines paskirties teritorija, nors Detaliojo plano sprendiniuose nustatytas ir kitas ˛emes sklypo naudojimo budas – in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti, taciau ši aplinkybe netrukde suinteresuotiems visuomenes atstovams igyvendinti savo teises – susipa˛inti su parengto detaliojo plano sprendiniais, reikšti pastabas, pasiulymus ar pretenzijas. Byloje nera pateikta irodymu, jog šis irašas detaliajame plane buvo padarytas jau po svarstymo su visuomene proceduros, taigi, nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog šie detaliojo planavimo dokumento taisymai nebuvo apsvarstyti su visuomene. Ginco teritorijoje esantis statinys – automobiliu stovejimo aikštele – irengtas ir eksploatuojamas pagal tiesiogine paskirti nuo 1977 metu, pagal detaliojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje nera numatyta keisti veiklos pobud˛io. Analogiškas ˛emes sklypo naudojimo budas (in˛inerines infrastrukturos teritorijos) buvo pa˛ymetas ir Kauno miesto savivaldybes teritorijos bendrajame plane. Nei bendrojo plano, nei gincijamo Detaliojo plano svarstymo su visuomene metu jokiu pastabu del teritorijos planavimo sprendiniu iš visuomenes atstovu nebuvo gauta. Pareiškejas taip pat nenurodo, kokias realias pasekmes visuomenei ar jos daliai sukele ir dabar sukelia tai, jog detaliuoju planu suformuotam ˛emes sklypui nustatyta sanitarine apsaugos zona, kokia visuomene del to patiria ˛ala. Visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai yra tariamojo pobud˛io. Taigi, apeliacinio skundo argumentai, jog gincijamas detalusis planas pa˛eide visuomenes interesus, yra nepagristi ir atmestini.

2. Teismo sprendime konstatuota, kad interesas, kuri gina pareiškejas, gali buti pripa˛intas viešuoju, nors jis bylos nagrinejimo metu nenurode, koki konkreciai viešaji interesa siekia apginti, taip pat neirode, kad jo nurodyti teises aktu itakoja ir turi esmines reikšmes visuomenes ar jos dalies teisems bei teisetiems interesams. Viešasis interesas negali buti suprantamas vien kaip butinybe besalygiškai naikinti administracinius aktus vien del formaliu teises aktu pa˛eidimu, todel teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, kad materialines teises normu pa˛eidimai yra esminiai, darantys itaka skund˛iamu administraciniu aktu teisetumui ir pagristumui.

3. Butent Kauno apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyrius tikrina, ar teritoriju planavimo dokumentu rengimo, derinimo, viešojo svarstymo proceduros atitinka teises normas, o sprendiniai – teritoriju planavimo normu savado reikalavimus (Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros bei statiniu naudojimo prie˛iuros nuostatu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1997 m. baland˛io 16 d. nutarimu Nr. 370, 12.1 p.). Taciau nagrinejamoje byloje pareiškejas nereiške reikalavimo del mineto patikrinimo akto panaikinimo. Taip pat jis negincijo administraciniu aktu, kuriais buvo nuspresta privatizavimo objekta (automobiliu stovejimo aikštele) itraukti i privatizavimo objektu saraša bei pritarti parengtam privatizavimo programos projektui, nors apeliaciniame skunde nurodo, jog i privatizavimo programa itrauktas ˛emes sklypas identifikuotas pa˛eid˛iant teises aktus. Kol mineti administraciniai aktai nera nugincyti teises aktu nustatyta tvarka, jie laikomi teisetais ir galiojanciais, todel visi pareiškejo motyvai del ju neteisetumo negali buti vertinami.

4. Gincijami administraciniai aktai buvo priimti rengiant i privatizavimo objektu saraša itrauktos automobiliu stovejimo aikšteles privatizavimo programa. Nei objekto itraukimo i privatizavimo objektu saraša, nei pacios privatizavimo programos pareiškejas negincija. Be to, automobiliu saugojimo aikštele – statinys, iregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o norint suformuoti šio statinio eksploatavimui reikalinga ˛emes sklypa reiketu rengti detaluji plana, nustatant ˛emes naudojimo paskirti, buda bei pobudi, taip pat ir sanitarines apsaugos zonas. Todel gincijamu administraciniu aktu panaikinimas, motyvuojant formaliais teises aktu pa˛eidimais, jokiu teisiniu pasekmiu visuomenei ar jos daliai nesukels.

Treciasis suinteresuotas asmuo valstybes imone Valstybes turto fondas atsiliepimu i apeliacini skunda (II tomas, b. l. 105 – 106) prašo apeliacini skunda atmesti.

Valstybes imone Valstybes turto fondas nurodo, kad pareiškejas šioje byloje nenurodo nauju aplinkybiu šio ginco išsprendimui, o kelia tapacius reikalavimus, kurie jau yra iš esmes ir galutinai išspesti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A556-154/2008. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Administraciniu bylu teisenos istatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu nutrauke administracine byla del pareiškejo Z. K. reikalavimo panaikinti atsakovo Kauno miesto savivaldybes administracijos 2004 m. bir˛elio 3 d. isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“, bei atmete pareiškejo Z. K. reikalavima del Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ panaikinimo. Tos pacios aplinkybes negali buti vertinamos šioje byloje kitaip, nei jas yra ivertines Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo sprendime.

Atsiliepimas

Treciasis suinteresuotas asmuo Z. K. atsiliepimu i apeliacini skunda (II tomas, b. l. 115 – 118) palaiko apeliacini skunda.

1. Teismas neivertino prie nagrinejamos bylos prijungtoje administracineje byloje Nr. I-363-413/2007 priimto Kauno apygardos administracinio teismo 2007 m. baland˛io 11 d. sprendimo, pasiremdamas tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 31 d. sprendimu, kuriuo teismas, nenagrinedamas detaliojo plano (duomenys neskelbtini) teisetumo, nutrauke administracine byla neatnaujines termino jam apskusti, t. y. klausimas del detaliojo plano (duomenys neskelbtini), teisetumo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme net nebuvo sprend˛iamas.

2. Teismas neivertino dalies dokumentu, esanciu prie šios administracines bylos prijungtoje administracineje byloje Nr. I-363-413/2007, kurie buvo svarbus priimant skund˛iama sprendima: Kauno miesto savivaldybes administracijos Miesto pletros departamento Urbanistikos skyriaus 2007 m. rugpjucio 9 d. rašto Nr. 40-90-235 „Del automobiliu stovejimo aikšteles (duomenys neskelbtini)“, kur paaiškinama, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus 2004 m. bir˛elio 3 d. isakymu Nr. A-1354 patvirtintu detaliuoju planu buvo suformuotas brangus ˛emes sklypas prie menkaverciu statiniu, detalusis planas buvo patvirtintas esant akivaizd˛iam prieštaravimui 1986 metu Kauno miesto generalinio plano sprendiniams. Butent 1986 metu Kauno miesto generalinis planas galiojo detaliojo plano (duomenys neskelbtini) rengimo metu ir jo sprendinius turejo atitikti tvirtinamas detalusis planas. Detaliuoju planu suplanuotoje teritorijoje 1986 metu Kauno miesto generaliniame plane buvo numatyta miško parku teritorija, todel detaliuoju planu (duomenys neskelbtini) formuojamas sklypas negalejo buti formuojamas automobiliu stovejimo aikštelei kaip in˛ineriniam statiniui eksploatuoti.

3. Teismas taip pat neivertino Valstybines teritoriju planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2009 m. baland˛io 17 d. rašto Nr. (6.3)-2D-902, kuriame nurodoma, kad Kauno miesto savivaldybes taryba arba savivaldybes administracijos direktorius tarybos pavedimu prieš tvirtindami ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini), prie naudojamos automobiliu stovejimo aikšteles detaluji plana, turejo paskelbti negaliojanciais Kauno miesto savivaldybes valdybos 1998 m. bir˛elio 2 d. sprendimu Nr. 584 ir 1999 m. gegu˛es 11 d. sprendimu Nr. 553 patvirtintus šios teritorijos detaliuosius planus.

4. Vien delto, kad jis yra pasinaudojes teise i teismine gynyba, neturetu nukenteti viešasis interesas paliekant galioti neteisetus skund˛iamus aktus, be to, pats teismas pripa˛ino prokuroro prašyma paduota ginant viešaji interesa.

Motyvuojamoji dalis

Teiseju kolegija konstatuoja:

IV.

Pareiškejas apeliaciniu skundu praše panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo men. 21 d. sprendima, kuriuo atmestas pareiškejo, ginancio viešaji interesa, prašymas panaikinti Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 07 10 isakymo Nr. 02-01-8549 „Del valstybines ˛emes sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ 2 ir 3 punktus.

Pirmos instancijos teismas sprendime nurode, kad nagrinejamojoje byloje prokuroras sieke apginti viešaji interesa teritoriju planavimo srityje, u˛ kuria visuomenes vardu veikia ir atsako vietos savivaldybiu administracijos ir apskriciu viršininku administracijos ir sieke panaikinti galimai neteisetus viešojo administravimo subjektu priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams. Teismas pripa˛ino, kad 2004 m. bir˛elio 3 d. Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakymas Nr.4655, kuriuo patvirtintas ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) detalusis planas yra neteisetas vien ta prasme, kad detalusis planas buvo rengiamas supaprastinta tvarka, o Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriui tvirtinti buvo pateiktas detalusis planas su taisymais( ranka padaryti taisymai „ 14-teritorijos in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“ (b.l. 106,1 tomas), kuriu nebuvo Kauno apskrities viršininko Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriui pateiktame patikrinti detaliojo plano dokumento pagrindiniame bre˛inyje ir kuriu nesant buvo surašytas Teritoriju planavimo patikrinimo aktas bei pasiulyta tvirtinti detaliojo plano dokumenta. Sprendime teigiama, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktorius negalejo patvirtinti pataisyto detaliojo plano dokumento, kol nebuvo atliktos istatyme nustatytos proceduros ( suderinimas, viešas svarstymas, patikrinimas). Tuo buvo pa˛eistos detaliojo plano rengimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos Teritoriju planavimo istatymo redakcijos 19 straipsnio 3 d., 26 straipsnio 7 d. ir Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkricio 15 d. isakymu Nr. 159 patvirtintu Detaliuju planu taisykliu 56 p. nuostatos. Kadangi Kauno miesto savivaldybes institucijos, privalancios u˛tikrinti, kad ju veikla bei visais ju veiklos klausimais priimti sprendimai atitiktu teises aktu reikalavimus ( Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 4 str. 1d. 8p.), nesieme istatymuose ir kituose teises aktuose itvirtintu priemoniu, kad nebutu priimti gincijami sprendimai, prokuroras privalejo kreiptis i teisma gindamas viešaji interesa. Teismas konstatavo, kad gincijamu aktu teisetumas yra laikytinas viešuoju interesu. Teiseju kolegija šiuos teismo argumentus pripa˛ista pagristais. Pa˛ymetina, kad šioje byloje prokuroras, gindamas viešaji interesa sieke panaikinti viešojo administravimo subjektu galimai neteisetai priimtus individualius aktus, nustatancius tam tikras teises ir pareigas konkretiems subjektams ir subjektu ratui. Teises teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratines visuomenes bei teisines valstybes pripa˛inimo principo, jog iš neteises negali atsirasti teise.

Taciau teismas, konstataves kad prokuroras pagristai del neteisetu aktu panaikinimo gindamas viešaji interesa kreipesi i teisma, nusprende, kad šie aktai pa˛eid˛ia tik treciojo suinteresuoto asmens Z. K. teises ir šiuo atveju viešasis interesas sutampa su treciojo suinteresuoto asmens interesais, o pastarasis savo teise i teismine gynyba yra pasinaudojes be to, skund˛iamu aktu panaikinimas nesukels Z. K. teisiniu pasekmiu ir tuo motyvu prokuroro prašyma atmete kaip nepagrista.

Teiseju kolegija tokias pirmos instancijos išvadas pripa˛ista nepagristomis .

Byloje nustatyta, kad detaliojo planavimo metu, laikotarpyje nuo 2003 m. sausio 21 d. iki 2003 m. vasario 17 d. t.y. po to, kai detalusis planas buvo apsvarstytas su visuomene ( viešas svarstymas su visuomene ivyko 2002 m. rugsejo 19 d.) detaliajame plane buvo nustatyta sanitarines apsaugos zona, o detaliojo planavimo dokumenta patikrinus Kauno apskrities viršininko Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros skyriuje ir šio skyriaus darbuotojams 2003 10 16 surašius Teritoriju planavimo dokumento patikrinimo akta Nr. 331 su teigiama tikrinimo išvada, detaliajame plane buvo ranka padaryti taisymai irašant „ 14-teritorijos in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti“. Šiuo irašu papildomai nustacius ˛emes sklypo (duomenys neskelbtini) naudojimo buda-teritorija infrastrukturos tinklams, objektams irengti ir eksploatuoti buvo pakeisti detaliojo plano sprendiniai, o nustacius sanitarines apsaugos zona, kuri didesne u˛ planuojamos teritorijos ribas, i šios zonos ribas pateko šalia planuojamos teritorijos esantys gyvenamosios ir kitos paskirties ˛emes sklypai. Patekus ˛emes sklypams i sanitarines apsaugos zona, tose sklypu dalyse veikla yra ribojama, tokiu budu pa˛eid˛iant ir kitu visuomenes nariu ( ne tik Z. K.) interesus. Detalusis planas- tai teritoriju planavimo dokumentas, kuriame yra nustatytos ˛emes sklypu ribos, teritorijos tvarkymo ir naudojimo re˛imas ( Lietuvos Respublikos Teritoriju planavimo istatymo 2 straipsnio 3 p.) Teritoriju planavimo istatymo 25 straipsnis numate, kad teritoriju planavimo procese turi teise dalyvauti ir visuomene. Visuomene-tai vienas ar daugiau fiziniu ar juridiniu asmenu, taip pat ju asociacijos, organizacijos arba grupes. Atlikti detaliojo planavimo dokumento taisymai su visuomene apsvarstyti nebuvo, visuomene ( aplinkiniu pastatu savininkai, namu savininkai bei gyventojai, gretimu ˛emes sklypu savininkai) neturejo galimybes išreikšti pasiulymu del rengiamo teritoriju planavimo dokumento projekto, kuriuo teritorija (duomenys neskelbtini) suformuota kaip in˛inerines infrastrukturos tinklams, objektams irengti bei eksploatuoti. Gretimu ˛emes sklypu savininku interesai buvo pa˛eisti ir del to, kad ju ˛emes sklypams patekus i sanitarines apsaugos zona, jie neteko galimybes toje sklypo dalyje, kuri pateko i sanitarines apsaugos zona, statyti gyvenamuju namu, viešosios paskirties statiniu, irengti rekreacijos zonu ir pan.(2001-01-05 LR Sveikatos apsaugos ministro isakymu Nr. 10 patvirtintu „Sanitariniu apsaugos zonu nustatymo ir prie˛iuros tvarkos“ 10 p.).

Taip pat nepagristas teismo argumentas, kad ir panaikinus skund˛iamus aktus, nebus apgintas viešasis interesas, nes administraciniu aktu panaikinimas nesukels treciajam suinteresuotam asmeniui Z. K. teisiniu pasekmiu. Pirmos instancijos teismas tokia išvada grind˛ia tuo, kad 2002 m. rugpjucio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1289 „Del Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ pakeitimo“ automobiliu stovejimo aikštele ir kontroles postas, (duomenys neskelbtini), itraukti i privatizavimo objektu saraša, todel net ir panaikinus skund˛iamus aktus, viešasis interesas realiai apgintas nebutu.

Taciau byloje yra duomenys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 1998 m. vasario 23 d. nutarimas Nr. 228 „Del privatizavimo objektu sarašo patvirtinimo“ 2009 m. rugsejo 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu Nr. 1220 yra pakeistas: iš privatizuojamu objektu sarašo yra išbraukta automobiliu saugojimo aikštele ( plotas 20312 kv. m. asfaltuota, tvora, lauko tualetas, apšvietimo atramos), kontroles postas ( plotas 11,98 kv. m. pastatas medinis 1 aukšto) ir šiam objektui priskirtas 2,0692 ha ˛emes sklypas (duomenys neskelbtini). Taigi ginco sprendiniais suplanuota teritorija iš privatizuojamu objektu sarašo minetu LR Vyriausybes nutarimu yra išbraukta, todel neliko pagrindo, kuriuo remiantis buvo atmestas prokuroro prašymas.

Prokuroro prašomo panaikinti Kauno apskrities viršininko 2006 07 10 isakymo Nr. 02-01-8549 dalis yra pripa˛inta netekusia galios ( Kauno apskrities viršininko 2009 m. lapkricio 25 d. isakymas Nr. 02-01-11493), todel prokuroro prašymas del šio akto dalies panaikinimo netenkinamas.

Atsakovo atstoves argumentai išdestyti apeliacines bylos nagrinejimo metu del termino kreipiantis i teisma ginant viešaji interesa paduoti eigos prad˛ios, atmestini kaip nepagristi. Termino prad˛ia viešaji interesa ginanciam subjektui kreiptis i teisma skaiciuojama nuo tada, kai pareiškejas gavo pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, Prokuroras nera gincijamu materialiniu teisiniu santykiu dalyvis . Prokuroras Prokuraturos istatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka gaves informacija apie asmens, visuomenes, valstybes teisiu ir teisetu interesu pa˛eidima, ne kiekvienu atveju turi pagrinda manyti, kad aktas pa˛eid˛ia viešaji interesa ir ar yra pagrindas kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo. Pirmiausia jis turi nustatyti ar administracinis aktas yra priimtas srityje, susijusioje su viešuoju interesu, ar šis aktas pa˛eid˛ia viešaji interesa. Tik nuo to momento, kai surenkama pakankamai duomenu, kad pa˛eistas viešasis interesas, prokurorui tampa suvokiama apie šio intereso pa˛eidima ir prasideda termino kreiptis i teisma eigos prad˛ia( LVAT teiseju kolegijos 2008 m.. liepos 25 d. nutartis). Byloje nustatyta, kad prokuroras duomenis apie viešojo intereso pa˛eidima gavo 2008 m. lapkricio 24 d., todel termino kreiptis i teisma ginant viešaji interesa, nepraleido. Atsakovo atstoves paminetas raštas prokuraturai del galimo dokumentu klastojimo, susijes su nusikalstamos veikos tyrimu, o ne viešojo intereso gynimu.

Remiantis išdestytais argumentais skund˛iamas teismo sprendimas naikinamas iš dalies.

Ivertinus bylos aplinkybes ir nustacius, kad Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriais isakymas Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ priimtas pa˛eid˛iant imperatyviuosius teritoriju planavimo istatymo reikalavimus, minetas isakymas naikintinas, tenkinant iš dalies prokuroro prašyma.

Vadovaudamasi Administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

nusprend ˛ i a :

Pareiškejo Kauno apylinkes vyriausiojo prokuroro apeliacini skunda iš dalies patenkinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsejo men. 21 d. sprendima iš dalies panaikinti.

Priimti nauja sprendima

Panaikinti 2004 06 03 Kauno miesto savivaldybes administracijos direktoriaus isakyma Nr. A-1354 „Del ˛emes sklypo prie statiniu (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“

Kitoje dalyje sprendima palikti nepakeista.

Sprendimas neskund˛iamas.

Teisejai Roma Sabina AlimieneRicardas PiliciauskasVaida Urmonaite – Maculeviciene