Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-10-27 · Administracinė byla Nr. I-496-402/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-10-27
Bylos Nr.
I-496-402/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė, Albina Rimdeikaitė
Pareiškėjas
Z. K.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
VĮ Valstybės turto fondo
Advokatai
Gintaras Balčiūnas, Sandra Bliuvaitė
Kategorijos
  • 4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-496-402/08Procesinio sprendimo kategorija 4.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės, Albinos Rimdeikaitės,

sekretoriaujant Vaidai Lepševičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui Z. K. , jo atstovams advokatui Gintarui Balčiūnui, advokato padėjėjai Sandrai Bliuvaitei,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vladai Banevičienei, Kauno apskrities viršininko administracijos atstovei Jolantai Garmuvienei,

trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės turto fondo atstovei Neringai Šilingaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. K. skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos administraciniame teisme 2007 m. sausio 23 d. priimtas pareiškėjo Z. K. skundas atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Kauno apskrities viršininko administracijai.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teismui pateikė patikslintą skundą, kuris buvo priimtas 2008 m. gegužės 13 d. posėdyje. Pareiškėjas prašė teismą ginčą nagrinėti pagal patikslintą skundą. Patikslintame skunde pareiškėjas prašo teismą:

1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kaip laisvą (neužstatytą) pažymėti 16929 kv.m. ploto žemę, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie Panerių g. 252 plane esančią tarp taškų 4, 3, 19 ir 20;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti natūrą pareiškėjui grąžintinos 16929 kv. m. ploto žemės planą, jį patvirtinti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti;

Šalies argumentai

3) įpareigoti Kauno apskrities viršininką per tris mėnesius nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, atitinkančio Z. K. natūra grąžintinos 16929 kv. m. ploto žemės ribas, gavimo dienos priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 16929 kv. m. ploto žemę, grąžinant ją natūra.

Patikslintame skunde pareiškėjas nurodė, jog jis 1992-03-26 pateikė Kauno miesto valdybai prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo senelės E. K. bei tėvo B. K. 2,5 ha ploto žemės sklypą tarp Panerių g. ir Neries upės prie buvusios Baisiogalos g. Kaune. Kadangi Kauno apskrities viršininko administracijai nepakako dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į pareiškėjo senelės ir vėliau tėvo iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą. 2003-12-31 pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. 2004-06-21 Kauno miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr.2-2058/2004 nustatė pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, kad žemės sklypą iki 1938 m. valdė jo senelė, o po jos mirties iki nacionalizacijos – pareiškėjo tėvas. 2005-10-18 Kauno apskrities viršininko administracijos raštu Nr.809 jis buvo informuotas apie parengtą planą laisvos (neužstatytos) žemės ribose. Susipažinus su planu paaiškėjo, kad jis neatitinka žemės sklypo ribų, apima tik dalį pareiškėjui natūra grąžintino žemės sklypo. Pareiškėjui dėl netikslumų paprieštaravus, planas kelis kartus buvo tikslinamas.

Paskutinis laisvos žemės sklypo planas pareiškėjui buvo pateiktas 2006-10-14 su 2006-10-11 Savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus raštu Nr.40-2-1513. Šiame rašte konstatavo, jog pareiškėjui natūra grąžintino žemės sklypo dalis, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie Panerių g. 252 plane esanti tarp taškų 4, 3, 19 ir 20, nėra laisva ir yra valstybės išperkama, kadangi joje įrengta Kauno m. savivaldybės tarybai nuosavybės teise priklausanti automobilių stovėjimo aikštelė ir kontrolės postas. Savivaldybės administracijai atsisakius minėtą žemės sklypo dalį pažymėti kaip laisvą bei tęsti jos atžvilgiu nuosavybės teisių atkūrimo natūra procedūras, 2007-10-01 viršininko administracijos sprendimu Nr.7524 pareiškėjui nuosavybės teisės natūra buvo atkurtos tik į 8 071 kv. m. žemės sklypo dalį. Nuosavybės teisės į likusią 16 929 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie Panerių g. 252 plane esančią tarp taškų 4, 3, 19 ir 20, nėra atkurtos iki šiol.

Savivaldybės administracija atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus motyvuodama tuo, kad ginčo žemė yra valstybės išperkama. Su savivaldybės administracijos atsisakymo veikti pagrindimu pareiškėjas nesutinka dėl kelių priežasčių:

Ginčo žemė detaliuoju planu nepriskirta joje esantiems statiniams eksploatuoti, todėl neatitinka įstatyme numatytų išperkamos ir natūra negrąžinamos žemės požymių.Ginčo žemei nėra jokio visuomenės poreikio, esančio pagrindu negrąžinti, o išpirkti žemę iš teisėto pretendento. Pareiškėjui kaip teisėtam pretendentui į ją. Sisteminė Atkūrimo įstatymo 12 str. nustatytų pagrindų žemę priskirti valstybės išperkamai analizė leidžia daryti išvadą, jog žemės išpirkimo atvejus jungia esminis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Teismų praktikoje pripažįstama, kad visuomenės poreikiai - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra (2002-05-10 Konstitucinio Teismo nutarimas). Atsižvelgiant į tai, žemė gali būti negrąžinama natūra ir yra išperkama valstybės, jeigu yra visos šios sąlygos: (i) atitinkamos žemės atžvilgiu yra visuomenės (jos dalies) interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; (ii) tie visuomenės (jos dalies) interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti; (iii) tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu žemė būtų grąžinta natūra.Esamoje situacijoje statinių ginčo žemėje buvimas nėra kliūtis ją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę bei grąžinti pareiškėjui natūra. Ginčo žemei nesant suformuotai joje esantiems statiniams eksploatuoti, be to, jos atžvilgiu nesant jokio visuomenės poreikio, galinčio būti pagrindu žemę iš Pareiškėjo išpirkti, nėra pagrindo Ginčo žemę pripažinti nelaisva ir valstybės išperkama žeme bei jos negrąžinti Pareiškėjui natūra. Pabrėžtina, kad esamomis aplinkybėmis statinių buvimas nėra kliūtimi Ginčo žemę žymėti kaip laisvą (neužstatytą) bei grąžinti Pareiškėjui natūra. Tokią išvadą patvirtina LVAT praktika, Atkūrimo įstatymo sisteminė analizė, tokią išvadą padarė ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Nurodytos aplinkybės ir teisiniai argumentai patvirtina, jog nepriklausomai nuo to, ar žemės laisvumas (užstatymas) bus vertinamas kaip savarankiškas pagrindas žemės negrąžinti teisėtam pretendentui, ar ne, ginčo žemė nelaikytina nelaisva (užstatyta), todėl gali bei turi būti žymima kaip laisva bei grąžinama pareiškėjui natūra. Toks pareiškėjo teisių ir įstatymų saugomų interesų pažeidimas šalintinas įpareigojant atsakovą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

Pareiškėjo teises ir teisėtus interesus nuosavybės teisių atkūrimo procese pažeidė ir Kauno apskrities viršininko administracija. Pagal Atkūrimo įstatymo 17 str. bei Nutarimo 106 p. prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę nagrinėja ir sprendimus atkurti nuosavybės teises priima Viršininkas. Teisės aktuose esant nustatytai tokiai Viršininko kompetencijai, pripažintina, kad būtent Viršininko atsakomybei tenka viso nuosavybės teisių atkūrimo proceso tinkamumo užtikrinimas. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad būtent Viršininkui priskirtos ir bendrosios laisvos valstybinės žemės fondo tvarkymo bei žemės reformos įgyvendinimo funkcijos (Apskrities valdymo įstatymo 10 str. 1-3 p.). Šios išvados nepaneigia ir tas faktas, jog į nuosavybės teisių atkūrimo procesą įsiterpia Savivaldybės administracijos kompetencija atlikti tam tikrus, labiau epizodinius veiksmus (parengti laisvos žemės sklypo planą, sklypą suformuoti ir t.t.). Šiuo aspektu būtent Viršininkas (Viršininko administracija) privalo imtis visų jam pagal kompetenciją priskirtų veiksmų, kad Savivaldybės administracijos veiksmai nuosavybės teisių atkūrimo procese būtų atliekami teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tik tokiu būdu gali būti tinkamai įgyvendinama Viršininko pareiga išnagrinėti asmenų prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir priimti teisėtą sprendimą atkurti nuosavybės teises. Šiuo atveju Viršininko administracija šių savo funkcijų tinkamai nevykdė. Nepaisant to, kad Savivaldybės administracija net kelis kartus pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie laisvą žemę pareiškėjo žemės sklypo ribose, be to, neteisėtai ir nepagrįstai atsisakė laisva (neužstatyta) žeme pripažinti ginčo žemę, dėl ko buvo teikiami nuolatiniai pareiškėjo skundai ir prašymai, Viršininko administracija nesiėmė veiksmų, kad nuosavybės teisės į ginčo žemę pareiškėjui būtų atkurtos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, taip pat įvertinus, jog Ginčo žemė nėra nelaisva (užstatyta) ir valstybės išperkama, todėl privalo būti pažymima kaip laisva (neužstatyta) bei grąžinama pareiškėjui natūra, šiuo atveju yra pagrindas ir Viršininko administraciją įpareigoti atlikti jos kompetencijai priklausančius veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese - priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises natūra į ginčo žemę.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog LR Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau -Atkūrimo įstatymas) 5 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, išskyrus žemę, pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. priskirtą valstybės išperkamai, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Atkūrimo įstatymo 12 str. 3 punkte numatyta, kokia miesto teritorijoje esanti žemė yra priskiriama valstybės išperkamos žemės kategorijai - tai žemė, kuri įstatymų nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Iš šių įstatymo nuostatų matyti, kad įstatymų nustatyta tvarka patvirtinti detalieji planai yra pagrindas laisvą (neužstatytą) žemę priskirti valstybės išperkamai. Taigi, tam, kad žemė būtų priskirta užstatytai ir valstybės išperkamai, turi būti galiojantis ir teisėtas nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Žemės sklypo, į kurio dalį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, detalusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių g. 252 detaliojo plano patvirtinimo". Šis detalusis planas parengtas ir patvirtintas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų: nustatyta tvarka suderintas, viešai apsvarstytas ir patikrintas teritorijų planavimo priežiūros institucijoje, todėl yra teisėtas ir nenaikintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas teigia, jog šiuo detaliuoju planu suplanuotos valstybinės žemės negalima priskirti valstybės išperkamai, nes šis žemės sklypas nėra skirtas joje esantiems statiniams eksploatuoti. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas adm. byloje Nr. A10-1630-05 pabrėžė, jog „asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė yra sukurta statybos darbais, naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Todėl ji atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą statinio sampratą ir laikytina statiniu". Tą patvirtina ir aikštelės teisinė registracija Nekilnojamojo turto registre (pagal LR Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str., būtent statiniai yra vienas iš nekilnojamojo turto kadastro objektų). Tai, jog įsakyme, kuriuo patvirtintas detalusis planas, nurodyti du alternatyvūs žemės naudojimo būdai: teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti arba komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, negali būti kliūtimi šį žemės sklypą laikyti valstybės išperkama žeme. Atkreiptinas dėmesys, pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, patvirtintą Kauno miesto savivaldybės tarybos 2003 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. T-242, ši teritorija pažymėta kaip infrastruktūros teritorija bei komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija, tokia pati žemės naudojimo paskirtis numatyta ir detaliajame plane. Be to, nei rengėjai, ruošdami žemės sklypo detaliojo plano projektą, nei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius, tvirtindamas parengtą detalųjį planą, negalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog dalis Panerių g. 252 sklypo patenka į pareiškėjui grąžintinos žemės sklypo ribas. Teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo būtent toje vietoje, įsiteisėjo tik 2005 m. gegužės 12 d., t.y., praėjus beveik metams po detaliojo plano patvirtinimo.

Pareiškėjas argumentuoja, kad aikštelės užimamo žemės sklypo dalis, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, negali būti priskiriama valstybės išperkamai žemei, nes šiai žemei nėra konkretaus ir aiškiai išreikšto visuomenės poreikio. Šis pareiškėjo argumentas klaidingas, kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei dėl to, kad jis priskirtas statinio eksploatacijai, o ne dėl to, kad reikalingas visuomenės reikmėms. Aikštelė - tai Kauno miesto savivaldybės nekilnojamasis turtas, nustatyta tvarka perduotas Kauno miesto savivaldybei, įtrauktas į apskaitą. Žemė aikštelės eksploatacijai naudojama nuo jos pastatymo 1977 metais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2002 pažymėta, kad ta žemės sklypo dalis, kuri buvo naudojama pastato eksploatacijai, t.y. faktiškai šiam statiniui buvo priskirta iki nuosavybės teisės atkūrimo proceso pradžios, gali būti pripažįstama valstybės išperkama pagal Atkūrimo įstatymo 12 str. nuostatas.

Atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija atsiliepime į skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas mano, kad šiuo metu Kauno apskrities viršininko administracijos disponuojama planinė medžiaga, gauta iš Kauno miesto savivaldybės, pareiškėjui yra netinkama. Tai patvirtina ta aplinkybė, kad jis prašo įpareigoti Kauno miesto savivaldybę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos patikslinti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo planą bei įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti natūra grąžinamo 2,50 ha žemės sklypo planą ir jį pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti. Taigi pareiškėjas iš esmės prašo įpareigoti, kad Kauno miesto savivaldybė paruoštų jį tenkinantį planą, perduotų j į Kauno apskrities viršininko administracijai (atitinkamam jos skyriui), o Kauno apskrities viršininko administracija, gavusi šią medžiagą, priimtų juos tenkinančius sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Todėl pagal nagrinėjamo skundo reikalavimo formuluotę ir bylos medžiagą, reikšdamas reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities administraciją per 3 mėnesius nuo planinės medžiagos gavimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą 2,50 ha žemės sklypą grąžinant jį natūra, pareiškėjas iš esmės prašo apginti tokias teises, kurias Kauno apskrities viršininko administracija galėtų pažeisti, jei gavusi pareiškėjo nurodomą (jį tenkinančią) planinę medžiagą per įstatymų nustatytus terminus nepriimtų atitinkamo sprendimo. Taigi pareiškėjas su nagrinėjamu skundo reikalavimu įstatymų nustatyta tvarka į teismą turėtų kreiptis, kai Kauno apskrities viršininko administracija gaus pareiškėjo nurodomą (jį tenkinančią) planinę medžiagą ir jos pagrindu per įstatymų nustatytus terminus nepriims atitinkamo sprendimo. Kauno apskrities viršininko administracijos nuomone pareiškėjas šiuo metu neturi teisės į reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities administraciją per 3 mėnesius nuo planinės medžiagos gavimo dienos atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į iki nacionalizacijos turėtą 2,50 ha žemės sklypą grąžinant jį natūrą.

Pareiškėjas ir jo atstovai posėdyje palaikė skunde išdėstytą poziciją.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Atsakovo Kauno apskrities viršininko administracijos atstovė palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Valstybės turto fondo atstovė posėdžio metu nurodė, jog Valstybės turto fondui teisės aktais nėra priskirtos funkcijos žemės teisinių santykių srityje, kiek tai nesusiję su privatizavimo objektams priskirtų žemės sklypų pardavimu. Vadovaujantis 1994 m. liepos 7 d. Vietos savivaldos įstatymo Nr.I-533 17 str. 26 p. - savivaldybės taryba priima sprendimus dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Jos manymu, Valstybės turto fondas neturi pakankamo pagrindo palaikyti nei pareiškėjo, nei atsakovų išdėstytų pozicijų. Sprendimą įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą Kauno miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantį statinį – automobilių stovėjimo aikštelę su priklausiniais- yra priėmusi Kauno miesto savivaldybės taryba ir tik šio sprendimo pagrindu Valstybės turto fondas įtraukė minėtą objektą į Privatizavimo objektų sąrašo projektą, kurį teisės aktų nustatyta tvarka patvirtino Vyriausybė.

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo teismą:

1) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kaip laisvą (neužstatytą) pažymėti 16929 kv.m. ploto žemę, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie Panerių g. 252 plane esančią tarp taškų 4, 3, 19 ir 20;

2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti natūrą pareiškėjui grąžintinos 16929 kv. m. ploto žemės planą, jį patvirtinti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti;

3) įpareigoti Kauno apskrities viršininką per tris mėnesius nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, atitinkančio Z. K. natūra grąžintinos 16929 kv. m. ploto žemės ribas, gavimo dienos priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 16929 kv. m. ploto žemę, grąžinant ją natūra.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas 1992-03-26 Kauno miesto valdybai pateikė prašymą atstatyti nuosavybės teises į jo senelės E. K. bei vėliau tėvo B. K. valdytą 2,5 ha ploto žemės sklypą tarp Panerių gt. ir Neries upės prie buvusios Baisiogalos gt. Kauno m. Pareiškėjui šio prašymo pagrindu yra atkurtos nuosavybės teisės į 0,8071 ha ploto žemės sklypą, į likusią 1,6929 ha ploto žemę nuosavybės teisių atkūrimo klausymas neišspręstas.

Byloje neginčijama pareiškėjo teisė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį. Ginčas kyla dėl šios teisės realizavimo būdo. Pareiškėjas siekia, kaip matyti iš teismui keliamų reikalavimų, kad jam nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra į buvusio savininko žemę turėtoje vietoje. Šios veiksmus pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus atlikti teismine tvarka.

Iš nuosavybės teisių atkūrimą (restituciją) reglamentuojančių teisės normų matyti, kad įstatymų leidėjas pasirinko ribotą restituciją. Įstatymais reguliuojant nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad per okupacijos metus susiformavo kiti žmonių turtiniai, socialiniai ir ekonominiai santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį) nebuvo įmanoma. Įstatymų leidėjas, nustatęs nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas, pabrėžė pirmenybę nacionalizuotą turtą susigrąžinti natūra. Tačiau kartu numatyta galimybė natūra turto negrąžinti, o jį iš buvusių savininkų išpirkti, nuosavybės teisę atkuriant kitais įstatyme numatytais būdais. Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pabrėžė, kad išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymų numatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikis – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, taip pat pažymėjo, kad visuomenės poreikiai - tai konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui.

Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Šio įstatymo preambulėje konstatuojama, kad piliečiams grąžinamas išlikęs nekilnojamasis turtas, o jei šios galimybės nėra – už jį teisingai atlyginama. Šio įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyti atvejai, kuriais valstybė žemę išperka. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad žemė išperkama valstybės, jeigu ji iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2002 m. gegužės 30 d. sprendimu Nr. 119 patvirtino papildomą Kauno miesto privatizavimo objektų sąrašą į kurį įtraukė automobilių saugojimo aikštelę ir kontrolės postą, esančius Panerių g. 252, Kaune. Šis objektas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr.1289 buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą. Vadovaujantis šiais teisės aktais, buvo parengtas aikštelė ir kontrolės posto, esančių Panerių g. 252, Kaune eksploatacijai reikalingo žemės sklypo detalusis planas.

Pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises į dalį žemės sklypo, kurio detalusis planas buvo patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių gt. 252 detaliojo plano patvirtinimo“ ( b.l. 29, t.1).

Pareiškėjas nurodo, kad ginčo žemė detaliuoju planu nepriskirta joje esantiems statiniams eksploatuoti, todėl neatitinka įstatyme numatytų išperkamos ir natūra negrąžinamos žemės požymių, kad ginčo žemei nėra jokio visuomenės poreikio, esančio pagrindu negrąžinti, o išpirkti žemę iš teisėto pretendento. Statinių ginčo žemėje buvimas nėra kliūtis ją žymėti kaip laisvą (neužstatytą) žemę bei grąžinti pareiškėjui natūra.

Nagrinėjamu atveju ginčo teritorija suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Taigi, konstatuotina, kad ginčo žemės poreikis visuomenei patvirtintas vieninteliu Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Detalusis planas, kuriame numatyta ginčo žemės naudojimo paskirtis, yra Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas ir konstatuojant žemės poreikį visuomenei nesivadovauti numatytais jo sprendiniais, nėra jokio įstatyminio pagrindo.

Detalusis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių gt. 252 detaliojo plano patvirtinimo“, kuriame numatyta žemės naudojimo būdas – teritorija inžinerinės infrastruktūros tinklams, objektams įrengti ir eksploatuoti arba komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektų teritorija. Šis įsakymas įstatymu nustatyta tvarka nėra nuginčytas. Teismas pažymi, kad pareiškėjas dėl šio įsakymo panaikinimo jau kreipėsi į teismą, tačiau 2008-01-31 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu šioje dalyje byla buvo nutraukta, kadangi nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti minėtą įsakymą (b.l. 37-46, t.2).

Teismas pažymi ir tą aplinkybę, kad ginčo teritorijos detalusis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymu. Taigi nei rengiant detalųjį planą, nei atsakovui tvirtinant detalųjį planą nebuvo galimybės atsižvelgti į aplinkybę, kad dalis Panerių g. 252 sklypo patenka į pareiškėjui grąžintinos žemės sklypo ribas, kadangi teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinis faktas, kad žemė, į kurią pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, buvo būtent toje vietoje, įsiteisėjo tik 2005 m. gegužės 12 d. (b.l. 31-35, t.1), praėjus beveik metams po detaliojo plano patvirtinimo. Ginčo žemės ploto dalis užimta statiniu – aikštele, kuri nustatyta tvarka perduota Kauno miesto savivaldybei. Žemė aikštelės eksploatacijai naudojama nuo jos pastatymo 1977 m. Žemės sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei dėl to, kad jis priskirtas statinio eksploatacijai. Žemė šiam statiniui buvo priskirta iki nuosavybės teisės atkūrimo proceso pradžios.

Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ (b.l. 54-55, t.1) ginčo žemės sklypas priskirtas prie Kauno miesto savivaldybės tarybos nuosavybės teise valdomų pastatų (Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pažymėjimas b.l. 56, t.1) ir teiktinas parduoti. Teismas pažymi, kad pareiškėjas dėl Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ panaikinimo jau buvo kreipęsis į teismą. 2008-01-31 Kauno vyriausiojo administracinio teismo sprendimu toks pareiškėjo reikalavimas buvo atmestas. Kaip vienas iš pagrindinių argumentų nurodytas tas, kad šis reikalavimas yra išvestinis iš reikalavimo dėl 2004-06-03 įsakymo panaikinimo, todėl nepanaikinus pastarojo teisės akto nėra pagrindo naikinti ir kito įsakymo.

Kauno miesto savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. priėmė sprendimą Nr. T-665, kuriuo nusprendė išbraukti Aikštelę iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją kreiptis į LR Vyriausybę dėl Aikštelės išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo, organizuoti jos pripažinimo nereikalingu ar netinkamu naudoti bei jos nurašymo ir išardymo procedūras, taip pat pažymėti žemės sklypą Panerių gt. 252 kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir, atsižvelgiant į iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, suformuoti ir patvirtinti Z. K. natūra grąžinamos laisvo (neužstatytos) žemės sklypo planą.

Vykdydama minėtą Tarybos sprendimą, Kauno miesto savivaldybės administracija 2007 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (A27V123)-R-3810 kreipėsi į VĮ Valstybės turto fondą su prašymu išbraukti Aikštelę iš privatizavimo objektų sąrašo.

Priimant procesinį sprendimą šioje byloje teismas privalo atsižvelgti į visas aplinkybes. Siekiant objektyviai išnagrinėti bylą, šios bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas Kauno apygardos administracinio teismo 2007-04-26 nutartimi (b.l. 11-12, t.2) iki įsiteisės Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. 1-363-413/2007, kadangi priimtas sprendimas tiesiogiai susijęs su šia nagrinėjama byla, tokias pačias aplinkybes patvirtino Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007-05-31 nutartimi (b.l.17-20, t.2). Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-31 priėmė naują sprendimą šioje byloje, ir priimtas sprendimas yra tiesiogiai susijęs su šia nagrinėjama byla, kaip jau buvo analizuota aukščiau, priimtu minėtu sprendimu nebuvo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymas Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių gt. 252 detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“. 2008-02-26 atnaujinus bylos nagrinėjimą, teismo posėdyje 2008-05-13 pareiškėjo prašymu, ir šalių pritarimu šiam prašymui bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, kadangi atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija, siekiant spręsti šį ginčą kreipėsi dėl Aikštelės išbraukimo iš privatizavimo objektų. Tačiau, kaip matyti iš pateikto byloje 2008-07-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio protokolo (b.l. 145, t.2) Aikštelė nebuvo išbraukta iš privatizavimo objektų sąrašo.

Pareiškėjas Z. K. Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė sekančius reikalavimus: įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos kaip laisvą (neužstatytą) pažymėti 16929 kv.m. ploto žemę, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie Panerių g. 252 plane esančią tarp taškų 4, 3, 19 ir 20; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka parengti natūrą pareiškėjui grąžintinos 16929 kv. m. ploto žemės planą, jį patvirtinti ir pateikti Kauno apskrities viršininko administracijai sprendimui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra priimti. Iš esmės Kauno miesto savivaldybės tarybai 2007 m. gruodžio 20 d. priėmus sprendimą Nr. T-665, kuriuo nusprendė išbraukti Aikštelę iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją kreiptis į LR Vyriausybę dėl Aikštelės išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo, organizuoti jos pripažinimo nereikalingu ar netinkamu naudoti bei jos nurašymo ir išardymo procedūras, taip pat pažymėti žemės sklypą Panerių gt. 252 kaip laisvą (neužstatytą) žemę ir, atsižvelgiant į iki nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribas, suformuoti ir patvirtinti Z. K. natūra grąžinamos laisvo (neužstatytos) žemės sklypo planą, galima spręsti, kad Kauno miesto savivaldybės taryba įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus, ir Kauno miesto savivaldybės administracija siekė juos įvykdyti. Tačiau dar šiuo metu Aikštelė iš LR Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo nėra išbraukta.

Kaip matyti, Kauno miesto savivaldybės tarybai 2007 m. gruodžio 20 d. priėmus sprendimą Nr. T-665, Kauno miesto savivaldybės taryba pripažino pareiškėjo reikalavimus pagrįstais ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją juos vykdyti, tačiau iki Aikštelė iš LR Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo neišbraukta, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija neturi galimybės pati įvykdyti jai keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas, nagrinėjant bylą, daug dėmesio skyrė įrodinėjant, kad planuojant teritorija nebuvo nustatytas ginčo žemei konkretus visuomenės poreikis, galintis būti pagrindu žemę iš pareiškėjo išpirkti, nėra pagrindo ginčo žemę pripažinti nelaisva ir valstybės išperkama žeme bei jos negrąžinti pareiškėjui natūra ir šis žemės sklypas nėra skirtas joje esantiems statiniams eksploatuoti, todėl nepagrįstai Aikštelė buvo įtraukta į privatizavimo objektų sąrašą. Tačiau, teismo nuomone, Kauno miesto savivaldybės tarybai 2007 m. gruodžio 20 d. priėmus sprendimą Nr. T-665, kuriuo nusprendė išbraukti Aikštelę iš Kauno miesto privatizavimo objektų papildomo sąrašo bei įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją kreiptis į LR Vyriausybę dėl Aikštelės išbraukimo iš privatizavimo objektų sąrašo bei atlikti kitus nuosavybės teisėms atkurti reikalingus veiksmus, ir Kauno miesto savivaldybei pradėjus vykdyti šios įpareigojimus šioje dalyje ginčo neliko, kadangi atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija savo veiksmais, bei Tarybos sprendimu Nr. T-665 pripažino šias aplinkybes. Tačiau, dėl susidariusių kliūčių atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija neturi galimybės pati įvykdyti šio sprendimo, dėl šios priežasties prašė suteikti laiko ir atidėti bylos nagrinėjimą kol ginčo objektas bus išbrauktas iš privatizavimo objektų sąrašo.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybės administracijai pareiškėjo keliami reikalavimai yra nepagrįsti, kadangi: ginčo žemės sklypas užstatytas – jame įrengta automobilių saugojimo aikštelė. Ginčo objektas (Aikštelė) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą, ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija neturi galimybės pati pakeisti šią situaciją. Vadovaujantis šiais teisės aktais, buvo parengtas aikštelės ir kontrolės posto, esančių Panerių g. 252, Kaune eksploatacijai reikalingo žemės sklypo detalusis planas. Detalusis planas patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004-06-03 įsakymu Nr. A-1354 „Dėl žemės sklypo prie statinių Panerių gt. 252 detaliojo plano patvirtinimo“, šis įsakymas įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas ir nenuginčytas, 2008-01-31 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimu šioje dalyje (dėl minėto įsakymo panaikinimo) byla nutraukta, nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą ginčyti minėtą įsakymą. Kauno apskrities viršininko 2006 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. 02-01-8549 „Dėl valstybinės žemės sklypo priskyrimo privatizavimo objektui“ nepanaikintas ir nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, 2008-01-31 Kauno vyriausiojo administracinio teismo sprendimu reikalavimas dėl šio įsakymo panaikinimo atmestas. Teritorinio planavimo dokumentai ir kiti išvardinti ir išanalizuoti dokumentai priimti dėl ginčo žemės sklypo šiuo metu galioja ir turi tiesioginių teisinių pasekmių pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą natūra įgyvendinimui.

Pareiškėjas kelia atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai reikalavimą - įpareigoti Kauno apskrities viršininką per tris mėnesius nuo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto žemės sklypo plano, atitinkančio Z. K. natūra grąžintinos 16929 kv. m. ploto žemės ribas, gavimo dienos priimti sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į 16929 kv. m. ploto žemę, grąžinant ją natūra. Toks reikalavimas galėtų būti keliamas atsakovui tuo atveju, jeigu atsakovas pažeistų pareiškėjo teises, t.y. turėdamas reikiamus dokumentus, nepriimtų sprendimo atkurti pareiškėjui nuosavybės teises. Iš esmės pareiškėjas prašo apginti tokias teises, kurias atsakovas galėtų pažeisti ateityje (per įstatymo nustatytus terminus nepriimtų atitinkamo sprendimo). Pagal keliamą reikalavimą atsakovas Kauno apskrities viršininko administracija šiuo metu nėra pažeidusi pareiškėjo teisių, reikalavimas išankstinis, todėl visiškai nepagrįstas ir atmestinas. Be to, pareikštas reikalavimas atsakovei Kauno apskrities viršininko administracijai yra išvestinis iš reikalavimų pareikštų atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, nepatenkinus Kauno miesto savivaldybės administracijai keliamų reikalavimų, nėra jokio įstatyminio pagrindo patenkinti reikalavimo keliamo Kauno apskrities viršininko administracijai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. K. skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Natalja Zelionkienė Asta Urbonienė Albina Rimdeikaitė