- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-1329-924/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03505-2021-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Atsakovas
- R. S.-U.
- Ieškovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- N. K.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. S.-U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei R. S.-U., trečiasis asmuo N. K., dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovės R. S.-U. 1411,01 Eur skolą, kurią vėliau sumažino iki 1 368,98 Eur, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis ir atsakovė po gyvenamosios paskirties patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės yra pastato, esančio (duomenys neskelbtini), bendrųjų namo konstrukcijų bendraturčiai. Pastate yra trys gyvenamos patalpos, nuosavybės teise priklausančios bylos šalims ir trečiajam asmeniui. Ieškovas užsakė projektą, kad būtų galima įregistruoti atidalintas iš bendrosios nuosavybės patalpas su atsakove. Dėl to, atsakovei tenka ½ sumokėtos kainos dalis, t. y. 977,68 Eur už parengtą projektinę dokumentaciją (2020 m. spalio 8 d. PVM sąskaita faktūra NR. 0000645, 1 955,36 Eur kaina už paslaugas). Taip pat ieškovas užsakė ir atliko pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo/kaminų apskardinimo darbus. Už atliktus darbus atsakovei tenka 30,1 procento dalis sumokėtos kainos, t. y. 391,30 Eur (2020 m. spalio 10 d. pirkimo pardavimo kvitas Nr. WV612645-1, 1 300 Eur kaina už darbus). Ieškovas pažymėjo, kad pastatui, esančiam (duomenys neskelbtini), stogo/kamino apskardinimo darbų atlikimo momentu nebuvo paskirtas administratorius, pastato bendraturčiai nebuvo sudarę jungtinės veiklos sutarties ar įsteigę bendrijos. Nors ieškovas pasirūpino bendro naudojimo objektų išsaugojimu, tačiau atsakovė atsisako vykdyti butų savininkų prievolę proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas bei kitas įmokas. Atsakovė nereagavo į 2020 m. lapkričio 24 d. pateiktą ieškovo atstovo pretenziją sumokėti įsiskolinimą, taip pat į 2020 m. gruodžio 4 d. priminimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovas ieškinyje nurodytus veiksmus atliko savavališkai, veikdamas išimtinai savo rizika, kadangi bendraturčiai nebuvo priėmę jokių sprendimų dėl stogo remonto, darbų apimties ir finansavimo. Atsakovė laiko, kad ieškovui neįrodžius stogo darbų būtinumo, ji nėra atsakinga dėl ieškovo patirtų išlaidų. Atsakovė taip pat pabrėžė, kad ji davė sutikimą tik dėl patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau ieškovas savavališkai užsakė projektą, dėl kurio apmokėjimo atsakovė sutikimo nedavė. Ieškovas veikė savo rizika, todėl atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo patirtų išlaidų. Atsakovė papildomai nurodė, kad nors įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovės vertinimu, ji neprivalo apmokėti ieškovo reikalaujamų išlaidų.
4. Trečiasis asmuo N. K. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė sutinkanti su visais ieškinio argumentais, prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai – priteisė ieškovui V. A. iš atsakovės R. S.-U. 1 368,98 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (1 368,98 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 32 Eur žyminį mokestį, 1 040,60 Eur už teisines paslaugas.
6. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, atmetė kaip nepagrįstą atsakovės argumentą, kad atidalijus daiktą ji, priešingai nei ieškovas, neturėjo jokios realios naudos. Teismas pažymėjo, jog bylos duomenys patvirtino, kad po ieškovo iniciatyva ir lėšomis atlikto daikto atidalinimo ginčo šalys nebėra siejamos bendrosios dalinės nuosavybės ir gali savo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), valdyti išimtinai savo nuožiūra. Iki šių veiksmų atlikimo ginčo šalis siejo bendroji nuosavybė. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad UAB „Archigroup Lt“ atliktų darbų kaina sudarė 1 955,36 Eur sumą. Šią kainą sumokėjo ieškovas. Taigi atsakovei atitinkamai kyla prievolė ieškovui už atliktus darbus sumokėti ½ dalį kainos – 977,68 Eur. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir pateiktais motyvais, darė išvadą, kad ieškovo ir atsakovės patalpų atidalinimas buvo atliktas su atsakovės sutikimu ir abiejų bendraturčių naudai bei interesais.
7. Teismas vertino, kad ieškovas, užsakęs atlikti pastato stogo ir kamino apskardinimo darbus, tinkamai atliko savininko pareigą išsaugoti ir atnaujinti turtą. Sprendė, kad pastato stogas ir kaminas priklauso visiems trims pastato savininkams, ieškovas apmokėjo 2020 m. spalio 10 d. prekių (paslaugų) pirkimo pardavimo kvitą (1 300 Eur) (procesinis dokumentas Reg. Nr. DOK-71917 priedai), todėl kiekvienam bendraturčiui priskaičiuotina atitinkama procentinė dalis. Pagal atsakovės turimo turto dalį jai tenka 30,1 procento dalis (žr. procesinį dokumentą Reg. Nr. DOK-55886).
8. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, jog iš atsakovės priteistina suma už stogo remonto išlaidas skaičiuotina, atsižvelgiant į proporcingą gyvenamojo namo naudingojo ploto ir bendraturčiui nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto santykį. Konstatavo, kad rūsio patalpos yra laikytinos buto priklausiniu, jos nėra pagrindiniai daiktai ir CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme nepatenka į „kitų patalpų“ sampratą, todėl apskaičiuojant butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas už daugiabučio namo stogo remonto darbus, nėra įtrauktina į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus (žr. teismų praktiką, pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1413-642/2020 28 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019).
9. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ginčo išsprendimui teisinę reikšmę turi aplinkybė, kad ji iš ieškovo patyrė didelį psichologinį spaudimą (smurtą). Pirma, teismas pabrėžė, kad šios aplinkybės nėra susijusios su ginču dėl skolos priteisimo. Antra, atsakovė nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių tokias faktines aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, iš atsakovės ieškovui teismas priteisė 391,30 Eur skolą už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo/kaminų apskardinimo darbus (1 300 Eur x 30,1 procentas = 391,30 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovė R. S.-U. prašo panaikinti 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo V. A. ieškinį atmesti, arba panaikinti 2022 m. gegužės 27 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Patalpų atidalinimą inicijavo ieškovas, o atsakovė, gera valia nenorėdama trukdyti ieškovo tikslams, sutiko. Atsakovės sutikimą pagrindžia byloje esantys įrodymai: 2020 m. rugsėjo 29 d. Susitarimas Nr. 1, 2020 m. rugsėjo 29 d. Bendraturčių sutikimas. Tačiau teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, kadangi tiek 2020 m. rugsėjo 29 d. Susitarime Nr. 1, tiek 2020 m. rugsėjo 29 d. Bendraturčių sutikime, atsakovė davė sutikimą tik dėl patalpų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir sutiko įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovė nedavė jokio sutikimo, kad sutinka apmokėti projektinės dokumentacijos išlaidas, todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovas imdamasis tokių veiksmų veikė savo rizika. Ieškovas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, įrodymų, kodėl atsakovė turėtų apmokėti jo savarankiškais veiksmais patirtų išlaidų dalį, bet teismas remdamasis CK 6.59 straipsnio nuostata nurodė, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Nors atsakovei tokia prievolė nėra kilusi nei įstatymo, nei sutarties, nei kitu pagrindu.
1.2. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nežinojo ir negalėjo žinoti, jog geranoriškai davusi sutikimą ieškovui dėl atidalinimo dar turės ir netikėtai sumokėti ieškovo, kuris inicijavo patalpų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, patirtų išlaidų dalį. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas niekada nebuvo atsakovei pasakęs ar užsiminęs, kad atidalinimo išlaidas jie turės padengti kartu lygiomis dalimis, apie ieškovo reikalaujamą sumą atsakovė sužinojo tik po atliktų darbų. Dėl to, pripažįstant, kad atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovui pusę patirtų jo išlaidų, patirtų užsakant projektą, kad būtų galima įregistruoti atidalintas iš bendrosios nuosavybės patalpas, yra pažeidžiami teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Pažymėtina ir tai, kad pateikiamas mokestis yra sąskaitoje įvardijamas ne kaip turto atidalinimo, bet kaip statybos darbų pridavimo. O tai neabejotinai susiję tik su ieškovo asmeninio gerbūvio gerinimu, kūrimu. Jokie duomenys apie tai, kokia dalis pateiktoje sąskaitoje yra už turto atidalinimą nepateikiama, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir šios aplinkybės nevertino. Be to, UAB „Archigroup Lt“ darbuotoja žodžiu patvirtino atsakovei, kad jai už atidalinimą joks mokestis nebus taikomas, todėl ieškovas elgiasi nesąžiningai atsakovės atžvilgiu, reikalaudamas iš jos 1/2 kainos dalies ir teismas nepagrįstai šią skolą jam priteisė iš atsakovės.
1.3. Skundžiamas sprendimas naikintinas, nes ieškovas užsakydamas pastato stogo/kaminų apskardinimo darbus, veikė savo rizika. Atsakovė nebuvo davusi sutikimo minėtiems ieškovo darbams atlikti. Ieškovas neįrodė CK 4.83 straipsnio 2 dalies straipsnio taikymo ir teismas nepagrįstai rėmėsi šia nuostata. Ieškovas neįrodė nei kokios žalos reikėjo išvengti imantis savavališkų veiksmų, nei kokia grėsmė buvo kilusi pagrindinei gyvenamojo namo konstrukcijai – stogui, kurią būtinai, be atsakovės sutikimo, būtų reikėję pašalinti. Dėl to, ieškovas neįrodė, kad stogo remonto darbus atlikti buvo būtina, nepateikė dokumentų, kuriuose būtų nurodyti atliktinų darbų svarba, skuba, konkreti remontuotinos konstrukcijos ir stogo dangos būklė, vieta, nuotraukos (įrodančios, kad stogo/kamino būklė buvo kritinė) ir pan. Taip pat nepateikiami ir jokie sąmatą pagrindžiantys dokumentai. Todėl yra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, t. y. nepagrįstai remdamasis CK 4.83 straipsnio 2 dalimi tenkino šį ieškovo reikalavimą, nes ieškovas negalėjo atlikti stogo remonto darbų, kadangi bendrųjų namo konstrukcijų bendraturčiai nebuvo priėmę jokių sprendimų dėl stogo/kamino remonto, darbų apimties ir finansavimo ir tokiems darbams atlikti nebuvo būtinumo, reikalingumo.
1.4. Teismas nesilaikė teismų formuojamos praktikos ir nurodė, kad pirmiausia atsakovė savo paaiškinimus patvirtinančių įrodymų nepateikė, nors įrodinėjimo pareiga nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Todėl būtent ieškovas, kuris rėmėsi CK 4.83 straipsnio 2 dalimi, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo nurodomas aplinkybes, dėl būtinumo atlikti pastato stogo/kaminų apskardinimo darbus be kitų savininkų sutikimo, o ne atsakovė įrodinėti, kad darbų atlikti būtinybės nebuvo. Teismas įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė atsakovei, o tai lėmė įrodinėjimo taisyklių pažeidimą ir dėl to galėjo būti nepagrįstai taikytos CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 2-3 dalių nuostatos ar kitos teismo taikytos normos. Šios aplinkybės galėjo lemti neteisingo teismo sprendimo priėmimą.
1.5. Pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik ieškovo ir jo kviestos liudytojos N. K. parodymais, tačiau teismas nevertino atsakovės nurodomų aplinkybių, kurios prieštarauja ieškovo ir jo kviestos liudytojos N. K. parodymams. Be to, teismas visai neatsižvelgė ir nevertino atsakovės iniciatyva pakviesto liudyti liudytojo R. B. parodymų, kurie nors ir nėra tiesiogiai susijęs su konkrečiu atveju, bet įrodo, kad tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) buto savininkų, t. y. tarp ieškovo ir liudytojos N. K., yra vykdomas nesąžiningas susitarimas, siekiant visas mokėjimo išlaidas pateikti tik (duomenys neskelbtini) butui, t. y. atsakovei, tokiu būdu galimai siekiant pasipelnyti. N. K. nepateikė jokio mokėjimo už darbus patvirtinančio įrodymo – pinigų perdavimo–priėmimo kvito ar bankinio mokėjimo pavedimo. Taip pat tokio mokėjimo patvirtinimo nepateikė ir ieškovas. Dėl to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad už stogo/kaminų apskardinimo darbus savo dalį už paslaugas yra sumokėję ieškovas ir trečiasis asmuo, t. y. N. K..
1.6. Teismas nenagrinėjo atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ieškovas atliko ne tik stogo/kaminų apskardinimo darbus, kaip pats nurodo, bet ir statybos darbus, t. y. darbai buvo atlikti gerinant būtent ieškovo buto gerbūvį – padidėjo šių patalpų (palėpės) savininko buto tūris (patalpų aukštis), stogas uždengtas nauja danga. Tik ieškovo naudai padidėjo kvadratūra, pasikeitė konstrukcijos ir šiuos stogo statybos darbus atliko savo asmeninei gerovei pagerinti, todėl už šiuos darbus privalo sumokėti buto savininkas, t. y. ieškovas, o ne kiti pastato bendrųjų konstrukcijų bendraturčiai. Atsakovė šiuo pagerinimu niekaip nesinaudoja ir nėra su tuo susijusi, todėl ieškovo reikalavimas yra nepagrįstas.
1.7. Teismas netinkamai įvertino (duomenys neskelbtini) esančių trijų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį. Teismas nurodo, kad rūsio patalpos apskaičiuojant butų ir kitų patalpų savininkams tenkančias išlaidas už daugiabučio namo stogo remonto darbus, nėra įtraukiamos į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus. Vis dėlto, teismas šiuo konkrečiu atveju neatsižvelgė į tai, kad tariamai nenaudingame plote, priklausančiame (duomenys neskelbtini) butui, yra įrengta pirtis, sporto salė, įvesta trifazė elektra, buvo vykdoma ūkinė/komercinė veikla, nakvodavo žmonės, todėl neabejotinai šis plotas turėjo būti vertinamas ir įtraukiamas į daugiabučio namo palyginamuosius naudinguosius plotus.
Atsiliepimas
11. Ieškovas V. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą nepakeistą bei priteisti iš apeliantės ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
11.1. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog atsakovė nedavė jokio sutikimo, kad sutinka apmokėti projektinės dokumentacijos išlaidas, todėl ieškovas imdamasis tokių veiksmų veikė savo rizika. Ieškovas su tokiu apeliantės vertinimu nesutinka, nes atsakovės ir ieškovo patalpų atidalinimas iš bendro registro buvo atliktas su atsakovės raštišku sutikimu ir abiejų savininkų naudai. Priešingai nei teigia apeliantė, egzistuoja tiek sutartinis, tiek įstatyminis pagrindas reikalauti iš atsakovės atidalinimo iš bendros nuosavybės išlaidų kompensavimo. Kitu atveju, neatlyginant 1/2 ieškovo patirtų išlaidų atsakovė būtų nepagrįstai praturtėjusi ieškovo sąskaita.
11.2. Atmestini atsakovės argumentai, jog pripažįstant, kad atsakovė turi prievolę atlyginti ieškovui pusę patirtų jo išlaidų, patirtų užsakant projektą, kad būtų galima įregistruoti atidalintas iš bendrosios nuosavybės patalpas, yra pažeidžiami teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai. Priešingai nei teigia apeliantė, būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga, kad ieškovas, esant sutartiniam ir įstatyminiam pagrindui, turėtų apmokėti apeliantės išlaidas už jos nuosavybės teise priklausančio buto atidalinimo iš bendros nuosavybės ir jos buto kadastrinės bylos sudarymo darbus.
11.3. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai kelia abejonę dėl darbų pobūdžio, siedama tai išimtinai su ieškovo interesais. Apeliantės byloje esančių įrodymų traktavimas vertintinas kritiškai, kaip siekis nepagrįstai išvengti atsakomybės, kuri pirmosios instancijos teismo priskirta atsakovei. Atkreiptinas dėmesys, kad prašymo kviesti liudyti UAB „Archigroup Lt“ darbuotoją bylos nagrinėjimo metu apeliantė nereiškė, taip pat nereiškė jokių prašymų papildyti bylos medžiagą, kiek tai susiję su UAB „Archigroup Lt“ darbais. Pažymėtina, kad fakto, jog atidalinimo darbai atlikti, taip pat išlaidų dydžio atsakovė neginčijo, o taip pat neginčija ir apeliaciniu skundu.
Žemesnės instancijos teismas
11.4. Apeliantė ginčija teismo sprendimu priteistą 391,30 Eur sumą už ieškovo apmokėtus pastato stogo/kaminų apskardinimo darbus teigdama, kad ieškovas veikė savo rizika, atsakovė nebuvo davusi sutikimo minėtiems ieškovo darbams atlikti, o ieškovas neįrodė CK 4.83 straipsnio 2 dalies taikymo ir teismas nepagristai rėmėsi šia nuostata. Vis dėlto, tokie apeliantės teiginiai yra paneigti nuosekliai išdėstytuose pirmosios instancijos teismo argumentuose.
11.5. Apeliacinis skundas atmestinas, nes apeliantė pati neteikė įrodymų, taip pat neprašė teismo išreikalauti įrodymų susijusių su ieškinio reikalavimu dėl stogo/kaminų remonto darbų atlikimu ir/ar darbų kaina. Tuo tarpu ieškovas pateikė rašytinius įrodymus dėl tokių darbų atlikimo. Tai, kad stogas ir kaminas yra bendra namo konstrukcija yra akivaizdu ir neįrodinėtina, du iš trijų pastato savininkų priėmė sprendimą dėl darbų, informavo trečią bendraturtę, kuri savo valia atsisakė dalyvauti bendrų konstrukcijų darbų atlikime ir vėliau apmokėjime.
Šalies argumentai
11.6. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas įrodinėjimo naštą nepagristai perkėlė atsakovei, o tai lėmė įrodinėjimo taisyklių pažeidimą ir dėl to galėjo būti nepagrįstai taikytos CK 4.76 straipsnio, 4.82 straipsnio 3 dalies, 4.83 straipsnio 2 – 3 dalių nuostatos ar kitos teismo taikytos normos. Su tokiu apeliantės vertinimu nesutiktina, nes ieškovas ir trečiasis asmuo byloje bendraturtė, N. K., bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad tiek stogas, tiek ir kaminas buvo nesandarūs, leido vandenį ir suodžius, taip pat pateikė darbų atlikimo apmokėjimo įrodymą, o atsakovė savo argumentus pagrindžiančių įrodymų neteikė.
Atsiliepimas
12. Trečiasis asmuo N. K. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad atsakovės skundas nepagrįstas, todėl turėtų būti atmestas. Teigia, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai susitvarkyti jam priklausančius dokumentus į nuosavybės teisę. Dėl to, apeliantės teiginys, jog atsakovei priteisus ½ patirtų išlaidų sutvarkant minėtus dokumentus būtų galimai pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai, yra nesuprantamas. Atsakovė greičiausiai pamiršo, jog ateidavo skųstis, kad per kamino plyšius kabsi vanduo. Dėl prakiurusių latakų ir išlūžusio lietvamzdžio lyjant drėksta siena, rūsys nuolat užliejamas. Tai atsakovė puikiai žino. Name iki šiol yra iškabinti pranešimai apie šios problemos sprendimo svarbą, tačiau atsakovė į tai nereaguoja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
14. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas bendraturčio ieškinys dėl dalies patirtų išlaidų už patalpų atidalinimą iš bendros nuosavybės ir pastato stogo/kaminų apskardinimo darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl išlaidų už patalpų atidalinimą iš bendros nuosavybės atlyginimo
15. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dalyje dėl išlaidų, susijusių su patalpų atidalinimu iš bendros nuosavybės, atlyginimu. Apeliantė nurodo, kad nors ji davė sutikimą dėl patalpų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės ir sutiko įregistruoti nuosavybės teises Nekilnojamojo turto registre, tačiau neįsipareigojo ieškovui atlyginti dalį (½) projektinės dokumentacijos išlaidų. Todėl, apeliantės teigimu, ieškovas imdamasis veiksmų dėl patalpų atidalinimo iš bendrosios nuosavybės bei dėl to patyręs išlaidas veikė savo rizika bei atsakovei pareiga atlyginti dalį šių išlaidų nekilo. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka bei juos atmeta kaip nepagrįstus.
16. Pirmosios instancijos teismas 977,68 Eur (1 955,36 Eur / 2) sumą iš atsakovės priteisė už ieškovo užsakytos paslaugos, susijusios su patalpų atidalinimu iš bendros nuosavybės, išlaidų atlyginimu.
17. Pasisakant aptariamu klausimu svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti, o kurios – butų savininkų poreikiams tenkinti. Pastaruoju atveju tai būtų atlygintinių paslaugų santykiai, kuriuos reglamentuoja ne daiktinės (CK ketvirtoji knyga), o prievolių teisės normos. Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.
18. Byloje nustatyta, kad buvusi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininkė A. D., atstovaujama įgalioto atstovo V. A. (ieškovo ir dabartinio turto savininko), ir atsakovė R. S.-U. 2020 m. rugsėjo 29 d. susitarė atidalinti butą Nr. 2 iš bendros nuosavybės ir nuosavybę įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. R. S.-U. pasirašė sutikimą, kad A. D. (ankstesnė turto savininkė) atliktų statybos užbaigimo procedūrą, neprieštaravo, kad būtų atliekami visi reikalingi statybos užbaigimo darbai, įregistruota reikiama dokumentacija. 2020 m. rugsėjo 3 d. ieškovas, veikdamas A. D. interesais pagal įgaliojimą, ir UAB „Archigroup Lt“ sudarė statybos užbaigimo dokumentų pateikimo sutartį Nr. SU-30, pagal kurią buvo atlikti darbai, siekiant užregistruoti buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), atidalinimą iš bendrosios nuosavybės ir parengtos kadastrinės bylos atskiriems turtiniams vienetams, t. y. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „Archigroup Lt“ šių atliktų darbų kaina sudarė 1 955,36 Eur sumą, kurią sumokėjo ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su patalpų atidalinimu iš bendros nuosavybės, negali būti laikomas išlaidomis, reikalingomis turtui išlaikyt, išsaugoti ar pan. Tokios išlaidos yra susijusios ne su gyvenamojo namo išlaikymu ir išsaugojimu, o su asmenų, gyvenančių tame name, sutartiniais santykiais, o būtent su bendraturčių susitarimu dėl patalpų atidalinimo iš bendros nuosavybės. Apeliantė neginčija to, kad toks susitarimas tarp šalių buvo, tačiau teigia, jog ji neprisiėmė pareigos atlyginti su tuo susijusių išlaidų.
19. Šalys, įgyvendindamos CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl bendrosios nuosavybės teisės, savo valią dėl teisių į bendrąją nuosavybę pabaigos suderino ir išreiškė 2020 m. rugsėjo 29 d. susitarimuose. Ieškovui užsakant pas UAB „Archigroup Lt“ statybos užbaigimo procedūros paslaugą, dėl ko buvo užregistruotas buto (duomenys neskelbtini) atidalinimas iš bendros nuosavybės ir parengtos kadastrinės bylos, buvo siekiama įgyvendinti būtent šalių susitarimais suderintas sąlygas. Sutiktina su apeliante, kad šiuose susitarimuose nėra jos įsipareigojimo apmokėti ½ dalį išlaidų, susijusių su UAB „Archigroup Lt“ atliktomis paslaugomis. Tačiau, kita vertus, atsakovė byloje neįrodinėjo, kad buvo šalių susitarimas, jog tokių išlaidų atlyginimo našta tektų tik vienam iš buvusių buto, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčių, t. y. ieškovui. Atsakovė, kaip vidutiniškai atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti, kad, siekiant atidalinti patalpas iš bendros nuosavybės bus reikalinga parengti kadastrinių matavimų bylas atskiriems turtiniams vienetams ir kt., o šios paslaugos yra mokamos. Todėl, jeigu atsakovė už takias paslaugas neketino mokėti, turėjo elgtis protingai ir apdairiai, t. y., susitarti su ieškovu dėl išlaidų, susijusių su patalpų atidalinimu iš bendros nuosavybės, (ne)atlygintinumo. Nesant tarp bendraturčių tokio susitarimo, nebūtų sąžininga, protinga bei teisinga teismui spręsti, kad ieškovė neturi pareigos atlyginti ½ dalies ieškovo UAB „Archigroup Lt“ sumokėtų išlaidų, kurias ieškovas patyrė įgyvendindamas šalių susitarimą dėl patalpų atidalinimo iš bendros nuosavybės. Apeliantės abejonės dėl ieškovo nurodomų 1 955,36 Eur išlaidų pagrįstumo vertintinos kaip deklaratyvios ir niekuo nepagrįstos. Apeliacinio teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad PVM sąskaitoje faktūroje nurodyta, jog ji išrašyta už „Statybos darbų užbaigimo dokumentų ruošimą“, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas neįrodė, kad visos šios išlaidos yra susijusios būtent su bendraturčių susitarimu dėl patalpų atidalinimo iš bendros nuosavybės. Juo labiau kai tokių aplinkybių ieškovė iš esmės neginčijo pirmosios instancijos teisme. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovei tenka pareiga atlyginti ½ dalį tokių išlaidų, t. y. 977,68 Eur (1 955,36 Eur / 2).
Dėl išlaidų už pastato stogo/kaminų apskardinimo darbus atlyginimo
20. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 391,30 Eur (1 300 Eur x 30,1 proc.) išlaidas už pastato, esančio (duomenys neskelbtini), stogo/kaminų apskardinimo darbus. Atsakovės vertinimu, ieškovas neįrodė, kad stogo/kaminų remonto darbai buvo reikalingi ir būtini. Be to, apeliantės teigimu, nei ieškovas, nei trečiasis asmuo nepateikė įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai priteisė iš atsakovės. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir neteisingai sprendė dėl šio ieškovo reikalavimo pagrįstumo.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CK 4.76 straipsnį bendraturtis privalo atlyginti jo daliai tenkančias remonto išlaidas, dėl kurių jis nors nebuvo davęs sutikimo, tačiau jos susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kad atsirastų bendraturčio pareiga atlyginti nuostolius, statinys neprivalo būti avarinės būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489/2013). Kaip matyti iš CK 4.76 straipsnio, bendraturtis gali reikalauti iš kito savininko bendro turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų dalies, kaip patirtų nuostolių atlyginimo, jei kitas bendraturtis nevykdo savo pareigos prisidėti prie turto tvarkymo ir išlaikymo. Kadangi pagal bendrąjį principą turtu bendraturčiai turi naudotis bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), tai turto išlaikymo ir išsaugojimo išlaidų, patirtų be kito savininko sutikimo, atlyginimo galima reikalauti tik tada, kai jos buvo būtinos, protingos ir pagrįstos.
22. Išlaidos bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti yra suprantamos kaip išleidžiamos lėšos, kurių paskirtis – išsaugoti turtą nuo žuvimo ar jo vertės pablogėjimo. Jas apibūdina būtinumo ir protingumo kriterijai. Išlaidos daiktui gali būti pripažįstamos būtinomis, jei jos reikalingos turtui išsaugoti nuo žuvimo, jo naudingoms ir vertingoms savybėms palaikyti, neleisti turtui labai pablogėti. Tai daikto išlaikymo išlaidos, kuriomis išlaikoma esama turto vertė, bet nesiekiama daikto pagerinti. Tokių išlaidų antrasis kriterijus yra protingumas. Pagal jį įvertinama, kokio dydžio išlaidos, atsižvelgiant į konkretaus turto ypatybes ar savybes, yra reikalingos jam tinkamai išsaugoti ir išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-10-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2003, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-01-13 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-916/2021).
23. Ieškovas prašydamas priteisti išlaidas, susijusias su stogo/kaminų apskardinimo darbais, ieškinyje nurodė tik tai, kad vykdė pareigą dėl bendrojo naudojimo objektų remonto, o dublike dar papildė, jog šios išlaidos (1 300 Eur) buvo patirtos siekiant išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams. Ieškovas aplinkybę, kad šie darbai buvo būtini įrodinėjo tik kito bendraturčio, trečiojo asmens N. K., kuri kartu su ieškovu organizavo ir yra ieškovui atlyginusi jai tenkančią dalį (433,33 Eur) už stogo/kaminų apskardinimo darbus, parodymais. Tačiau sutiktina su apeliante, kad vien šio suinteresuoto asmens bei paties ieškovo deklaratyvūs teiginiai, kad bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms buvo būtinas remontas, nes per jas bėgo vanduo, nėra pakankami konstatuoti, jog šios išlaidos, patirtos be kito bendrasavininko sutikimo, buvo būtinos, protingos ir pagrįstos. Byloje jokių kitų duomenų, kad šalims, priklausančio bendrosios dalinės nuosavybės teise, stogas/kaminai neatitiko privalomųjų statinių techninės ir naudojimo priežiūros reikalavimų ir jį (stogą/kaminus) buvo būtina remontuoti nėra. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad ieškovo atlikti ginčo stogo/kaminų remonto darbai buvo būtini turto išsaugojimui ar išlaikymui, todėl vertintina, kad ieškovas bei trečiasis asmuo, prieš atlikdami stogo/kaminų remonto (apskardinimo) darbus ir siekdami gauti iš kito bendraturčio patirtų išlaidų atlyginimą proporcingą jo nuosavybės daliai, turėjo gauti atsakovės sutikimą atlikti tokius remonto darbus (CK 4.75 straipsnis). Byloje ginčo dėl to, kad atsakovė nebuvo davusi sutikimo remonto darbams atlikti ir atlyginti dalį dėl remonto patirtų išlaidų nėra, todėl ieškovo reikalavimas dėl 391,30 Eur (1 300 Eur x 30,1 proc.) priteisimo už stogo/kaminų remonto išlaidas laikytinas nepagrįstu (CPK 178, 185 straipsnis).
24. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinis skundas iš dalies yra pagrįstas, todėl pakeistinas Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimas dėl 1 368,98 Eur skolos priteisimo, priteisiant iš atsakovės 977,68 Eur (1 368,98 Eur - 391,30 Eur), t. y. priteisiant ieškovui iš atsakovės išlaidų už patalpų atidalinimą iš bendros nuosavybės atlyginimą, ir atmetant ieškovo reikalavimą dėl 391,30 Eur skolos už pastato stogo/kaminų apskardinimo darbus priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys buvo patenkintas 69 proc., atitinkamai ieškovas turi teisę į 69 proc. bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, atsakovė – 31 proc. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo patenkintų ir atmestų reikalavimų proporciją skaičiuoja nuo visos pradiniu ieškiniu pareikštos reikalavimo sumos, t. y. nuo 1411,01 Eur, nes ieškovas ieškinio reikalavimą sumažino tik po to, kai pirmosios instancijos teismas atnaujinęs civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės nustatė jam terminą patikslinti ieškinio faktinį pagrindą dėl išlaidų proporcingumo, apskaičiuojant atsakovei tenkančios skolos dalį.
17. Ieškovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1072,60 Eur (1 040,60 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti + 32 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 786,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Iš viso ieškovas patyrė 1859,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
18. Atsakovė pirmosios instancijos teisme iš viso patyrė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikė tai patvirtinančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teisme atsakovė patyrė 1032 Eur (1000 Eur už apeliacinio skundo parengimą + 32 Eur už žyminį mokestį) bylinėjimosi išlaidų. Iš viso atsakovė patyrė 2032 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Taigi, šios šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai priteistinos iš viena kitos, t. y. iš atsakovės ieškovui priteistina 1282,78 Eur (1859,10 Eur x 69 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovei – 629,92 Eur (2032 Eur x 31 proc.) bylinėjimosi išlaidų.
20. Kadangi bylos šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), teismas užskaito priešpriešines sumas ir iš atsakovės ieškovui priteisia 652,86 Eur (1282,78 Eur - 629,92 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
21. Byloje pirmosios instancijos teismas patyrė 11,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme tokių išlaidų patirta nebuvo. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, ieškovui tenkanti dalis sudaro 3,61 Eur (11,64 Eur x 31 proc.), atsakovei – 8,03 Eur (11,64 Eur x 69 proc.). Kadangi iš ieškovo valstybei priteistina dalis neviršija 5 Eur, išlaidos (8,03 Eur), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos tik iš atsakovės (CPK 92, 96 straipsniai). Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5662.
22. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl grąžinimo ieškovui V. A. 1 Eur žyminio mokesčio permokos (sumokėta 2021 m. birželio 1 d., mokėjimo nurodymas Nr. 6) nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl jos nepasisakoma bei ši teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimą dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. S.-U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 977,68 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 68 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą (977,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 652,86 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt du eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės R. S.-U. valstybei 8,03 Eur (aštuonis eurus 3 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.