- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-16
- Bylos Nr.
- 2-1032-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00020-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis
- Ieškovas
- A. V., K. L.
- Atsakovas
- R. J., K. J.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublika, uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos šilas“, R. J., A. P., E. P., V. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. V. ir K. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-617-440/2015 pagal minėtų ieškovų ieškinį atsakovams R. J., K. J. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, tretieji asmenys Lietuvos Respublika, uždaroji akcinė bendrovė „Ignalinos šilas“, R. J., A. P., E. P., V. S..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento atsakovų R. J. ir K. J. 2010-04-07 sudarytą preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taikyti restituciją – priteisti R. J. iš K. J. 64 252,20 Eur avansą, sumokėtą pagal minėtą sutartį, priteisti ieškovams iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti vykdomą išieškojimą visų skolininkų atžvilgiu pagal vykdomuosius raštus, išduotus Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-198/2014 panaikino Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012 ir priteisė iš ieškovų pagal nagrinėjamoje byloje ginčijamą 2010-04-07 preliminariąją sutartį atsakovui R. J. 64 252, 20 Eur avansą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. vasario 24 d. nutartimi ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Teismas nurodė, kad ieškovai ieškinį grindžia aplinkybėmis, jog jų 2009-10-06 įgaliojimas, kurio naudojantis buvo sudaryta ginčijama preliminarioji sutartis su atsakovu R. J., atsakovui K. J. buvo suteiktas apgaulės būdu. Teismas nustatė, kad ieškovai buvo pradėję atskirą teisminį procesą dėl minėto įgaliojimo panaikinimo: Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013 netenkino ieškovų reikalavimo pripažinti negaliojančiu 2009-10-06 K. J. išduotą įgaliojimą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi sustabdė civilinės bylos Nr. 2A-609/2014 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta Akmenės rajono apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-107-922/2014, kurioje atsakovui K. J. yra pateikti kaltinimai, kad jis, veikdamas kartu su bendrininkais, suklastojo visus tariamų nuosavybės teisių atkūrimo į P. I. žemę dokumentus, apgaule ieškovus įkalbėjo pasirašyti 2009-10-06 įgaliojimą, o veikdamas pagal šį įgaliojimą įregistravęs nuosavybės teises į žemės sklypus ir juos pardavęs, pasisavino iš žemės sklypų pardavimo gautus pinigus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovai šioje byloje prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžia prielaidomis susijusiomis su kitais tiek civilinėje, tiek baudžiamojoje byloje ateityje galimai ieškovams priimtinais palankiais sprendimais bei abejonėmis dėl įsiteisėjusio ir privalomumo savybę turinčio teismo sprendimo pagrįstumo, o ne siekdami užtikrinti teismui pareikštų reikalavimų įvykdymą jų patenkinimo atveju. Sprendė, kad prašomos taikyti priemonės nagrinėjamu atveju nėra pakankamai susijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo šioje byloje apsauga.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovai atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, su ieškovų teisėtų lūkesčių apsauga ir bendrai su pasitikėjimu valstybės teisine sistema, nes šių priemonių nepritaikius, ieškovams kyla grėsmė prarasti visą savo turtą dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų.
2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad reikalavimas dėl 2009-10-06 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu yra prima facie nepagrįstas, nes jis netenkintas dar neįsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013. Po minėtos baudžiamosios bylos Nr. 1-18-922/2015 išnagrinėjimo, nustačius atsakovo K. J. nusikalstamas veikas, gali būti priimti ieškovams palankūs teismo sprendimai minėtoje Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013, o atnaujinus procesą – ir šioje byloje.
3. Skundžiamoje nutartyje teismas sutiko, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.) galimas, kai skolininkas inicijuoja bylą, ginčydamas sandorį, kurio pagrindu priimto teismo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013). Tokios praktikos laikosi ir Šiaulių apygardos teismas, taip pat ir bylose, kai ginčijamos asmeniškai kreditoriui prisiimtos prievolės (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2 -582-357/2015).
4. Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas nepažeistų išieškotojo interesų, nes visas ieškovų nekilnojamasis turtas yra areštuotas. Priešingu atveju, t. y. atsiradus pagrindui panaikinti įvykdytą teismo sprendimą, atkurti iki jo įvykdymo buvusią padėtį būtų neįmanoma (CK 4.96 str. 4 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo UAB „Ignalinos šilas“ prašo ieškovų skundo netenkinti ir Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškovai prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remdamiesi prielaidomis, susijusiomis su kitomis bylomis bei galimai ateityje jiems priimtinais palankiais teismų sprendimais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje priimto teismo sprendimo įvykdymo, net ir esant palankiam ieškovams teismo sprendimui, neapsunkins, tuo tarpu ieškovų prašymo patenkinimas pažeistų išieškotojo interesus. Pažymi, kad ieškovų prašymai stabdyti išieškojimo vykdymą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-373-124/2012, ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą teismų buvo ne kartą išnagrinėti ir netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai byloje netenkino ieškovų prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį raštą, išduotą įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu.
Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas bei nustatyta grėsmė, kad teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo įvykimas gali būti apsunkintas (CPK 144 str. 1 d.). Taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas išdėstytas CPK 145 straipsnio 1 dalyje. Viena iš jų yra išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 str. 1 d. 10 p.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014-02-12 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-198/2014 R. J. priteisė iš A. V. ir K. L. pagal 2010-04-07 sudarytą preliminariąją žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį sumokėtą sumą – 64 252,20 Eur avansą, kuris R. J. buvo grąžintinas šalims sutartu terminu nesudarius pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties.
Ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė aplinkybėmis, jog Lietuvos apeliaciniame teisme dar nėra išspręstas ginčas dėl atsakovui K. J. 2009-10-06 išduoto įgaliojimo nuginčijimo (c. b. Nr. 2A-609/2014), taip pat atsakovo K. J. atžvilgiu pradėta baudžiamąja byla, siekiant jam inkriminuoti nusikalstamą veiką dėl dokumentų klastojimo.
Nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi apeliantai argumentuoja tuo, jog apygardos teismas padarė neteisingą išvadą dėl preliminaraus ieškinio reikalavimų nepagrįstumo. Atmesdamas šį argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad ieškinio reikalavimą dėl preliminariosios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ieškovai grindžia aplinkybėmis dėl apgaule atsakovo K. J. 2009-10-06 gauto įgaliojimo bei šio įgaliojimo panaudojimo be ieškovų žinios. Tuo tarpu 2009-10-06 ieškovų suteikto įgaliojimo K. J. mastas buvo įvertintas ne tik jau minėtame Lietuvos apeliacinio teismo 2014-02-12 sprendime, civilinėje byloje Nr. 2A-198/2014, kuriame šis įgaliojimas pripažintas tinkamu šioje byloje ginčijamos preliminariosios sutarties sudarymui, bet ir atskirai ieškovų Šiaulių apygardos teisme pradėtoje civilinėje byloje Nr. 2-387-368/2013 dėl 2009-10-06 įgaliojimo pripažinimo negaliojančiu, kurioje apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Nors atskirajame skunde yra apeliuojama į tai, kad pastarasis teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs, tuo tarpu bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka buvo sustabdytas iki teismo sprendimo, priimtino Akmenės apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-18-922/2015, įsiteisėjimo, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šiuo atveju jau yra tam tikros prielaidos išvadai, jog ieškovai tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų, o kartu ir vienos iš ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo sąlygų (CPK 144 str. 1 d.). Ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo nepatvirtina ir aplinkybė, jog atsakovo K. J. atžvilgiu yra pradėta minėta baudžiamoji byla dėl dokumentų, tame tarpe ir 2009-10-06 įgaliojimo, klastojimo. Pažymėtina, jog duomenų apie tai, kad šio atsakovo atžvilgiu būtų priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nurodytos nusikalstamos veikos įvykdymo, nenustatyta, todėl aptariama aplinkybė pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertinta kaip prielaida (CPK 185 str.). Ieškovams preliminariai nepagrindus ieškinio reikalavimų (CPK 144 str. 1 d.), tai sudaro savarankišką jų atskirojo skundo atmetimo teisinį pagrindą.
Vertinant kitą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, pažymėtina, kad ši grėsmė grindžiama tuo, kad jei nebūtų sustabdytas išieškojimas vykdymo procese, o šioje byloje būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, tuomet kiltų sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, tačiau atkurti iki jo įvykdymo buvusią padėtį būtų neįmanoma (CK 4.96 str. 4 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas nėra pakankamai susijęs su galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo, t. y. preliminariosios pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir 64 252,20 Eur avanso R. J. iš K. J. priteisimu, nagrinėjamoje byloje įvykdymu. Aplinkybė, jog ieškovai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindžia sprendimo įvykdymo atgręžimu, patvirtina, kad jų prašymas yra susijęs ne su siekiu užtikrinti jiems palankaus teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.
Atskirojo skundo argumentas, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra galimas, kai skolininkas inicijuoja bylą, ginčydamas sandorį, kurio pagrindu priimto teismo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo, yra grindžiamas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-582-357/2015. Pažymėtina, kad nurodytas teismo procesinis sprendimas buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-606-186/2015, todėl apeliacinės instancijos teismas minėtos teismo nutarties aktualumo nagrinėjamam klausimui nevertina ir dėl šio skundo argumento nepasisako.
Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant ir į proporcingumo principą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Pritaikius ieškovų prašomą laikinąją apsaugos priemonę būtų pažeisti asmens, kuriam kitoje civilinėje byloje buvo priimtas palankus sprendimas, teisėti lūkesčiai. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos nutarties nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.