Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, byloje suinteresuotais asmenimis dalyvauja VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad 2014-10-30 mirė V. G. (b.l. 4). Mirties momentu ji buvo našlė (b.l. 4). Pareiškėja yra V. G. dukra (b.l. 5). Daugiau vaikų mirties momentu V. G. neturėjo. Iki mirties V. G. sudarė 2005-06-09 testamentą, notarinio registro Nr. 8-6723, kuriuo visą jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kurs jis bebūtų ir iš ko besusidėtų, ji paliko pareiškėjai (b.l. 6, 17). Po V. G. mirties paveldėjimo byla notarų biure nebuvo pradėta, Testamentų registre nėra registruotų V. G. palikimo priėmimo faktų (b.l. 35, CPK 179 str. 3 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d. numato, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Pagal CK 5.50 str. 3 d. šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.2 str. palikimo atsiradimo momentu yra laikomas palikėjo mirties momentas. Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad po V. G. mirties pareiškėja, būdama įstatyminė ir testamentinė jos įpėdinė (CK 5 str. 1 d. 1, 2 p., 5.11 str. 1 d. 1 p.), į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, kad įgyti teisę į palikimą pakanka motinos palikto testamento. Pareiškėja nurodė, kad nepaisant to, kad ji notarui nepateikė pareiškimo dėl palikimo priėmimo, ji motinos V. G. turtą po jos mirties pradėjo faktiškai valdyti ir šį faktą prašo teismo nustatyti, nes jis pareiškėjai turi juridinę reikšmę.

Pagal įstatymo nuostatas įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą, jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ją ginti nuo pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007). Įvertinus tai, kad V. G. yra mirusi, o savo teises į jos palikimą siekia įgyvendinti įstatyminė ir testamentinė jos įpėdinė – pareiškėja L. G., pripažintina, jog prašomas nustatyti faktas, kad pareiškėja priėmė savo motinos V. G. palikimą po jos mirties pradėdama turtą faktiškai valdyti, jai turi juridinę reikšmę (CPK 444 str. 1 d.), nes toks faktas sąlygotų paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą į pareiškėjos paveldėtą turtą po jos motinos mirties.

Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir jų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmais, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad sprendžiant dėl palikimo priėmimo faktinio valdymo svarbu ir tai, ar šiuos veiksmus įpėdinis atliko per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007, 2010-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2010, kt.).

Byloje nustatyta, kad V. G. mirties dieną jos nuosavybės teise nekilnojamojo turto registre buvo registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas 1992-09-10 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 20-7889 pagrindu, ir 177/1279 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytos 2003-11-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. VB7-1-5020 pagrindu (b.l. 21-24). Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, pareiškėjos rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad iki motinos mirties pareiškėja su motina gyveno bute (duomenys neskelbtini), šiame bute pareiškėja liko gyventi ir po motinos mirties, jame šiuo metu yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą. Po motinos mirties ji šiuo butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už butui (duomenys neskelbtini), teikiamas paslaugas, ką liudija pareiškėjos į bylą pateikti 2014-11-20, 2014-12-18, 2015-01-06, 2015-02-19, 2015-03-19, 2015-05-21 atlikti mokėjimai (b.l. 9-13, 15, 7-8). Teismo vertinimu, minėtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja visą turtą, kuris priklausė V. G. jos mirties dieną, kaip savo pradėjo valdyti iš karto po savo motinos mirties (CK5.50 str. 1 d., CPK 185 str.). Įvertinus tai, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2001) yra pripažįstama, kad ieškinyje dėl pripažinimo, o ne dėl priteisimo, reikalavimo performulavimas yra galimas, tai nėra laikytina užėjimu už ieškininių reikalavimo ribų. Pareiškėja pareiškimu prašymą teismui formulavo kaip prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos V. G. mirties priėmė jos palikimą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 177/1279 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pagal teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimą Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 13 p.) teismas, nustatydamas palikimo priėmimo, taip pat palikimo atsiradimo vietos faktus, neturi aiškinti ar konstatuoti (įvardyti) palikto turto kiekio, jo dalių, vietos. Duomenis, koks konkretus turtas yra likęs po palikėjo mirties, turi pateikti notarui įpėdinis (LR notariato įstatymo 29 str.). Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai yra reikšmingas po jos motinos V. G. mirties likusio palikimo priėmimo faktas kaip nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, todėl būtent šis faktas yra nustatytinas sprendimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 str. 2 d. 8 p., 448 str., 259-260 str., 263-270 str., teisėja

nutaria:

Pareiškėjos L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2014-10-30 jos palikimą priėmė pareiškėja L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama jį valdyti. Šis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui į turtą, priklausiusį V. G., išduoti pareiškėjai L. G..

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.