Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J. (R. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „S“ suvirintoju, gyvenantis bei deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, t. y. jis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinių medžiagų, iki 2021-07-29 apie 22.45 val., Dariaus ir Girėno g. 17, Vilnius, už ,,NESTE" degalinės esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, jam priklausančiame automobilyje BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pusės priekinių durelių kišenėje laikė 0,371 g narkotinės medžiagos – kanapių kol nurodytu laiku ir vietoje šią neteisėtai laikytą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai; be to, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotinių medžiagų, iki 2021-07-30 apie 03.29 val., (duomenys neskelbtini), laikė 62,802 g narkotinės medžiagos – kanapių, kol nurodytu laiku ir vietoje šią neteisėtai laikytą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Šiais veiksmais R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

1. Ant elektroninių svarstyklių (vokas Nr. 3), paimtų adresu (duomenys neskelbtini)2021-07-30 kratos atlikimo metu, paviršių rasti narkotinių medžiagų –– kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai.

2. Nuoplovose, paimtose nuo R. J. (vokas Nr. 5) rankų narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta.

3. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 1), paimta adresu (duomenys neskelbtini) 2021-07-30 kratos atlikimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,071 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 9,1 %.

4. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dviejų popieriaus lankstinukų (vokas Nr. 2) paimta adresu (duomenys neskelbtini) 2021-07-30 kratos atlikimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 3,881 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 14,4 %.

5. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio (vokas Nr. 4), paimta adresu (duomenys neskelbtini) 2021-07-30 kratos atlikimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 58,85 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,4 %.

6. Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš popieriaus lankstinuko (vokas Nr. 1), paimta iš automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių kišenės, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,371 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12, 7% (b.l. 73-78).

2021-09-10 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro Specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2092679-21 nurodyta, kad rankų pėdsakai ant objekto (svarstyklių), paimtų 2021-07-30 kratos metu (duomenys neskelbtini), netinka asmeniui identifikuoti (b.l. 83-85).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-N 1722/2021(01) matyti, kad R. J. šlapime (paimtas 2021-07-30, 06.10 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties (b. l. 135).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: likusios po Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto tyrimo kanapės (antžeminės dalys) (60,524 g) supakuotos į tris plastikinius uždaromus maišelius ir perduotos į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius) (b. l. 73-79); vokas, kurio viduje penki vokai su likusiais tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, 2021-09-24 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) 2021-09-30 kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005348) (b.l. 80-82); vokas, kurio viduje likęs tyrimo objektas – svarstyklės, 2021-09-24 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) 2021-09-30 kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005344) (b.l. 87-89).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 259 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pasitvirtino ir kaltinamojo R. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta. Kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, paaiškino veikos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų jo kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūno A. T. tarnybiniame pranešime bei ikiteisminio tyrimo metu apklausto pareigūno liudytojo V. K. apklausos protokole nurodyti faktiniai duomenys, kratos protokolai, specialisto išvados, ir kita bylos medžiaga. Kaltinamasis R. J. pripažino kaltinimą ir paaiškino, kad 2021 m. liepos pabaigoje iš nepažįstamo asmens įsigijo 100 g kanapių už 500 eurų. Kanapes įsigijo savo reikmėms, nes turi polinkį parūkyti. Dalį narkotinių medžiagų laikė paslėpęs namuose, tačiau nedidelę dalį turėjo ir automobilyje, nes pasislėpęs išeidavo parūkyti į lauką mašinoje. Įvykio vakarą buvo sustojęs prie degalinės, kai priėjo pareigūnai ir rado vairuotojo pusės priekinių durelių kišenėje nedidelį žolės lankstinuke, kuris buvo užsilikęs. Automobilyje kvapas buvo dėlto, kad ten buvo užsilikęs gabaliukas „žolės“, tą dieną jis rūkė prieš kokias 3 valandas. Šiuo metu narkotikų nevartoja, padarė išvadas, dirba. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas V. K. taip pat patvirtino kaltinime nurodytas aplinkybes, kad gavo patruliavimo metu automobilių stovėjimo aikštelėje prie „Neste“ degalinės pastebėjo važiuojanti automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas juos pastebėjęs nuvažiavo ir sustojo atokesnėje aikštelės vietoje už degalinės. Priėjus prie minėto automobilio ir vairuotojui pravėrus automobilio dureles, pajuto iš salono sklindantį aitrų augalinės kilmės narkotinių medžiagų kvapą. Vairuotojas pateikus vairuotojo pažymėjimą, buvo pasiteirauta ar jis neturi kokių tai draudžiamų medžiagų, vairuotojas atsakė neigiamai. Tačiau pašvitus į automobilio saloną, vairuotojo pusės priekinių durelių kišenėje pamatė lankstinuką, kurį išlanksčius buvo rasta žalios spalvos galimai augalinės kilmės narkotinės medžiagos. Paklausus R. J. apie rastą lankstinuką, jis nurodė, kad tai yra narkotinė medžiaga žolė, kurią jis norėjo parūkyti. Ši medžiaga buvo pateikta specialisto tyrimui ir nustatyta, kad tai yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,371 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 12, 7%. Taip pat atlikus kratą R. J. gyvenamojoje vietoje buvo rasta narkotinių medžiagų, kurios pateiktos specialisto tyrimui ir nustatyta, kad: Žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paimta adresu (duomenys neskelbtini) 2021-07-30 kratos atlikimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,071 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 9,1 %; žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš dviejų popieriaus lankstinukų, paimta adresu (duomenys neskelbtini) 2021-07-30 kratos atlikimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 3,881 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 14,4 %, ir žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga iš plastikinio maišelio, paimta adresu (duomenys neskelbtini) 2021-07-30 kratos atlikimo metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 58,85 g, ? 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 13,4 %, viso kratos metu buvo išimta 62,802 g. narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-01-06 įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) yra narkotinė medžiaga. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad pas R. J. kratos metu gyvenamojoje vietoje rastų narkotinių medžiagų (kanapių (antžeminių dalų) kiekis buvo 62,802 g, o popieriaus lankstinuke, paimtame iš R. J. automobilio BMW valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės durelių kišenės, rastų narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminės dalys) masė buvo 0,371 g, t. y. didesnė nei 5 g, kas pagal LR Sveikatos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas sudaro nedidelį kiekį, tačiau mažesnė nei 500 g., kuris sudaro didelį kiekį narkotinės medžiagos, todėl kaltinamojo veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis R. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad narkotinės medžiagos, kurias policijos pareigūnai rado pas jį automobilyje ir namie yra jo, jas jis naudojo savo reikmėms, ką iš esmės patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. Nr. T-N 1722/2021(01), kurioje nurodyta, kad R. J. šlapime (paimtas 2021-07-30, 06.10 val.) rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Tokiu būdu, byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad M. G. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), jas laikė neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamajame posėdyje kaltinamojo motina M. J. prašė perduoti kaltinamąjį R. J. jos atsakomybėn pagal laidavimą. Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jo laiduotoja paskiriant kaltinamojo motiną M. J.

Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-329/2013, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).

Kaip matyti iš bylos duomenų, R. J. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, BK 40 straipsnio 1 dalis), nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas), visiškai pripažino savo kaltę dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi ją padaręs (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), byloje civilinis ieškinys nepareikštas, turtinė ar neturtinė žala niekam nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos aplinkybės (pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų), privalomos nustatyti tam, kad būtų sprendžiama dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-127-628/2021).

Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-14 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu psichotropinių medžiagų neturint tikslo jų parduoti), skirta galutinė 4 MGL bauda, 2018-03-07 bauda sumokėta. Nors BK 97 straipsnio kontekste, asmuo padaręs baudžiamąjį nusižengimą nelaikomas teistu, tačiau šiuo atveju svarbu ir tai, kad asmuo jau buvo traukiamas atsakomybėn už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis), tai, kad jo atžvilgiu priimtas procesinis sprendimas neatgrasė jo nuo narkotinių medžiagų vartojimo, skirta bausmė buvo neefektyvi, nepasiekė jai keliamų tikslų. Kaip nurodė pats kaltinamasis teismo posėdžio metu, narkotines medžiagas jis naudojo reguliariai, buvo nusistatęs net dienos dozę, tai, kad narkotinės medžiagos buvo rastos ne tik jo automobilyje, tačiau namie, ir iš rasto kiekio darytina išvada, kad tai nebuvo atsitiktinis nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje padarymas, todėl nėra pakankamo pagrindo daryti išvados apie BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos egzistavimą.

Taip pat iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus matyti, kad R. J. ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (metų laikotarpyje): 2021-07-16 jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK) 416 straipsnio 4 dalį; 2021-07-20 – pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį; 2021-06-01 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį; 2021-05-14 pagal ANK 416 straipsnio 3 dalį; 2021-04-29 pagal ANK 432 straipsnio 1 dalį; 2021-06-10 pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį; 2020-07-04 pagal 416 straipsnio 6 dalį; 2020-07-30 pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį; 2020-06-26 pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, 2020-06-23 pagal 417 straipsnio 1 dalį. R. J. padaryti KET pažeidimai susiję ne tik su greičio viršijimu, tačiau ir su kitais kelių taisyklių pažeidimais, kelio ženklų nesilaikymu. Tokio pobūdžio administraciniai nusižengimai apibūdina jį kaip nedrausmingą vairuotoją, kas patvirtina, kad jis iš ankstesnių nusižengimų nepasimokė, tai rodo jo neatsakingumą, polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei ignoruoti teisės reikalavimus. Pažymėtina, ir tai, kad po nusikalstamos veikos, kurios padarymu šiuo metu kaltinamas, R. J. vėl padarė ANK nusižengimą, numatyta ANK 416 straipsnio 4 dalyje, dėl ko jam 2021-08-14 buvo surašytas ANP. Taip pat iš administracinių nusižengimų registro matyti, kad R. J. buvo du kartus baustas už tai, kad nevykdė Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatyme nustatytų karo prievolininko pareigų (b.l. 111-116). Šios kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančios aplinkybės rodo, kad R. J. elgesiui būdingas atsainus požiūris teisės aktų reikalvimus, kas nesuteikia pakankamo pagrindo manyti, kad R. J. vertas teismo pasitikėjimo, tai yra, kad laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismas taip pat pažymi, kad formuojamoje teismų praktikoje, taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis yra 24 metų amžiaus, jis savarankiška susiformavusi asmenybė, dirbęs ne vienoje darbovietėje (b. l. 106), šiuo metu taip pat dirbantis. Nei byloje, nei bendraujant su kaltinamuoju, jokių požymių, patvirtinančių jo nebrandumą, nesugebėjimą be autoritetą turinčio asmens elgtis taip, kaip reikalauja įstatymai, nėra. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad glaudūs santykiai su motina M. J. neatgrasė kaltinamojo nuo KET ar kitų pažeidimų darymo, be to, kaltinamojo motina iki šios nusikalstamos veikos padarymo nežinojo apie tai, kad sūnus kasdien vartoja narkotines medžiagas, taip pat tai, kad 2018-02-14 R. J. atžvilgiu buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo, kas kelia abejonių dėl laiduotojos ir jos sūnaus, kaltinamojo R. J. tarpusavio ryšio stiprimo, atvirumo, pasitikėjimo jų tarpusavio santykiuose, galėjimo daryti teigiamą įtaką sūnui, nes kaip nurodė pati M. J., sūnus jai nieko nesakė, ji nieko neįtarė, nieko nežino apie sūnaus gyvenimą. Minėtos teismo įvertintos aplinkybės nesuteikia teismui pagrindo nagrinėjamu atveju taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės laiduotoja paskiriant M. J.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis R. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka buvo sulaikytas 2021-07-29, 22.45 val., paleistas 2021-07-30, 16.49 val. (b.l. 127-128, 160). 2021-07-30 nutarimu kaltinamajam R. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 141).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis R. J. teisiamas pirmą kartą, šiuo metu teisiamas už nesunkų nusikaltimą. Kaltinamasis R. J. yra 24 metų amžiaus, nevedęs (b.l. 106-107), dirbantis, neteistas, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-02-14 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, skirta galutinė 4 MGL bauda, 2018-03-07 bauda sumokėta (b.l. 117-119, 120-122), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 111-116), psichiatrine tvarka negydytas (b.l. 93, 94), į Respublikiniame priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (b.l. 95). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybe sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Už BK 259 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikaltimą sankcijoje numatyta bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad asmuo yra dirbantis, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei nesant nustatytų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmę - baudą. BK 47 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 50 iki 2000 MGL, todėl kaltinamajam skirtina 75 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) bauda.

Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamasis prisipažino kaltu, todėl skiriant bausmę R. J. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme nuo 2021-07-29, 22.45 val. iki 2021-07-30, 16.49 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (BBND) dydžio baudai.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 259 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 75 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. J. skirti 50 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) (2500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021-07-29, 22.45 val. iki 2021-07-30, 16.49 val. (viena diena), kas vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 2 p. a) pp., atitinka 2 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND)) dydžio baudą. R. J. mokėtina bauda yra 48 MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (BBND) (2400 eurų).

R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: likusios po Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto tyrimo kanapės (antžeminės dalys) (60,524 g) supakuotos į tris plastikinius uždaromus maišelius ir perduotos į PD prie VRM Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlį-saugyklą (Liepyno g. 7, LT-08105 Vilnius) (b. l. 73-79); vokas, kurio viduje penki vokai su likusiais tyrimo objektais ir jų pakuotėmis, 2021-09-24 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) 2021-09-30 kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005348) (b.l. 80-82); vokas, kurio viduje likęs tyrimo objektas – svarstyklės, 2021-09-24 nutarimu perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugyklą (Buivydiškių g. 20, Vilnius) 2021-09-30 kvitas B, serija BBB Nr. 2PK005344) (b.l. 87-89), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti nuteistajam, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (pasirinktinai): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 6801.

Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas teismo priėmimo poskyrio tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Išaiškinti, jog baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22-25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Jeigu nuteistasis per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jam paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

BK 47 straipsnio 7 dalis numato, kad jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais.

BK 47 straipsnio 8 dalis numato, kad jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.