- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-22
- Bylos Nr.
- eI2-6613-423/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00354-2024-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- J. S.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S., atstovaujamo advokato D. K., skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo, kuriuo panaikinta nacionalinė viza, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimą, kuriuo panaikinta nacionalinė viza Nr. 004530441, išduota Indijos Respublikos piliečiui J. S. (Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimas Nr. 24S19663; toliau – ir ginčo Sprendimas).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nacionalinė D viza (galiojanti nuo 2023 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 29 d.) jam buvo išduota, pasirašius darbo sutartį su darbdaviu uždarąja akcine bendrove „Ravainė“ (toliau – ir Įmonė). Darbo sutartyje buvo nurodyta, kad pareiškėjui vieną kartą per mėnesį bus mokamas minimalus darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai. Todėl pareiškėjas turėjo pagrindą kreiptis dėl vizos ir atvykti į šalį Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio pagrindu. Pareiškėjas negalėjo pradėti dirbti Lietuvos Respublikoje, nes neturėjo darbui tinkamo vairuotojo liudijimo (krovinių vežimui keliais). Toks liudijimas pareiškėjui yra išduotas, tačiau galioja nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. Aplinkybė, kad negalės dirbti Europos Sąjungoje neturėdamas tinkamo vairuotojo liudijimo, pareiškėjui nebuvo žinoma. Taip pat jis negalėjo dirbti be teisės aktų nustatyta tvarka išduotos tachografo kortelės. Pareiškėjas, nors ir gavęs vizą, turėdamas darbo sutartį, negalėjo pradėti dirbti dėl nesuderintų teisės aktų nuostatų ir nustatytų kitų reikalavimų, o darbdavys negalėjo mokėti atlyginimo ir mokėti mokesčių. Nesutiko su ginčo Sprendime nurodyta aplinkybe, kad jis neturi lėšų pragyvenimui, pažymėjo, kad turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, tačiau jų nedeklaravo. Akcentavo, kad jis yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Ravainė”, kuri įsigaliojo nuo nacionalinės vizos gavimo, todėl turi teisę į atlyginimą, nustatytą darbo sutartyje. Prašė ginčo Sprendimą panaikinti ir priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nacionalinė D viza Nr. 004530441 pareiškėjui buvo išduota 2023 m. birželio 14 d., kaip atvykstančiam dirbti, UAB „Revainė“ kvietimu. UAB „Ravainė“ tarpininkavimo rašte nurodyta, kad darbo sutarties laikotarpiu Įmonė įsipareigoja pareiškėjui mokėti 1 386 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Patikrinimo metu, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –ir Sodra) informacinės sistemos duomenimis buvo nustatyta, kad pareiškėjas įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau darbo užmokestis jam nėra mokamas, jokių kitų pajamų (reguliarių pajamų), kurių pakaktų pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna. Ginčo Sprendimas, kuriuo pareiškėjui išduota viza buvo panaikinta, priimtas nustačius, kad pareiškėjas nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų. Pažymėjo, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Vizos panaikinimas imperatyviais Įstatymo numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų. Ginčo Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis, teisės aktų normomis, todėl teisėtas ir pagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2024 m. sausio 17 d. sprendimo Nr. 24S19663 (ginčo Sprendimas), kuriuo panaikinta pareiškėjui išduota nacionalinė viza Nr. 004530441 teisėtumo ir pagrįstumo.
Užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Lietuvos Respyblikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (Įstatymas), nustatantis užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką.
Įstatymo 19 straipsnyje, be kita ko, reglamentuojama, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu: jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 str. 1 d. 2 p.); nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį (Įstatymo 19 str. 1 d. 13 p.).
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas (toliau – ir Vizų kodeksas). Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepagrindžia numatomo tranzito per oro uostą tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. Reglamento (ES) Nr. 2016/399 nustatančio taisykles, reglamentuojančias asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodekso) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t. y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo į Šengeno valstybių zoną sąlygos: 1) jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą; 2) jie turi pagrįsti numatomo buvimo sąlygas; 3) jie turi pagrįsti, kad turi pakankamai pragyvenimų lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2024 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-645-821/2024; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016; 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014). Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, LVAT praktikoje pažymima ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui viza išduota 2023 m. birželio 14 d. kaip atvykstančiam į Lietuvos Respubliką dirbti tolimųjų reisų vairuotoju UAB „Ravainė“ kvietimu.
UAB „Ravainė“ 2023 m. birželio 8 d. tarpininkavimo rašte dėl nacionalinės vizos Nr. 20230608-105434 (toliau – ir Tarpininkavimo raštas) nurodė, jog pareiškėjas įmonėje dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, o jo mėnesinis darbo užmokestis bus 1 386 Eur.
Migracijos departamentas patikrinęs Sodros duomenis nustatė, kad pareiškėjas įmonėje įdarbintas nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d., tačiau nei vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas Tarpininkavimo rašte nurodytas mėnesinis darbo užmokestis (1 386 Eur), todėl priėmė ginčo Sprendimą, kuriuo panaikino išduotą vizą, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog yra gavęs vizą ir sudaręs darbo sutartį, tačiau negali pradėti dirbti dėl nustatytų kitų reikalavimų (neturi darbui tinkamo vairuotojo liudijimo ir tachografo kortelės), todėl darbdavys negali mokėti darbo užmokesčio, taip pat mokėti mokesčių, o Migracijos departamentas nepagrįstai konstatavo, kad jis neturi lėšų pragyvenimui.
Bylos duomenys patvirtina, jog pagal su Įmone sudarytą 2023 m. birželio 8 d. darbo sutartį pareiškėjui vieną kartą per mėnesį turėjo būti mokamas Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis atlyginimas, t. y. MMA, (padaugintas iš koeficiento 1,65) ir komandiruotpinigiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. spalio 7 d. nutarimu Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ patvirtinta 2023 m. taikoma minimali mėnesinė alga yra 840 Eur, tokiu būdu pareiškėjo sulygtas darbo užmokestis atitiko Tarpininkavimo rašte nurodytą 1 386 Eur (840 x 1,65) darbo užmokesčio sumą. Pažymėtina, kad lėšų dydis, pakankamas pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui yra 1 MMA (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymas Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“).
Nors pareiškėjui nacionalinė viza išduota 2023 m. birželio 14 d. kaip atvykstančiam dirbti į Lietuvos Respubliką, t. y. dirbti UAB „Ravainė“ tolimųjų reisų vairuotoju, tačiau pagal Sodros duomenis, pareiškėjui nuo jo įdarbinimo momento (pareiškėjas Įmonėje dirba nuo 2023 m. rugsėjo 4 d.) nei vieną darbo mėnesį darbo užmokestis nebuvo mokamas. Todėl atsakovas pagal Sodros informacinės sistemos duomenis nustatęs, kad pareiškėjui nėra mokamas darbo užmokestis ir jokių kitokių reguliariai gaunamų pajamų, kurių užtektų pragyventi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjas negauna, pagrįstai sprendė, kad asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų. Atitinkamai teismas vertina, jog atsakovas, pagrįstai priėmė ginčo Sprendimą, kadangi turėjo pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas negauna reguliarių pajamų, pakankamų pragyventi Lietuvos Respublikoje, kurias nurodė ketinąs gauti, kreipdamasis dėl nacionalinės vizos išdavimo.
Pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, jog jis yra sudaręs darbo sutartį su Įmone, o negali pradėti dirbti tik dėl nustatytų kitų reikalavimų (neturi vairuotojo liudijimo ir tachografo kortelės), nepaneigia aplinkybės, jog jis neturi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų. Kita vertus, pareiškėjui nacionalinė viza buvo išduota dar 2023 m. birželio 14 d., todėl pareiškėjas dar iki jam įsidarbinant Įmonėje (2023 m. rugpjūčio 22 d.) turėjo ir galėjo gauti skaitmeninę tachografo kortelę, kurią jis privalo naudoti dirbdamas. Duomenų, kad yra gavęs skaitmeninę tachografo kortelę pareiškėjas į bylą nepateikė.
Pareiškėjui išduotas vairuotojo liudijimas, leidžianti vairuoti ir dirbti Europos Sąjungoje, galioja nuo 2023 m. rugsėjo 11 d., tačiau minėta, jog Sodros duomenimis (2024 m. sausio 17 d. duomenys) jam darbo užmokestis nebuvo mokamas nei vieną mėnesį nuo įdarbinimo dienos (2023 m. rugpjūčio 22 d.), o tai nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų.
Pažymėtina ir tai, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, jog turi lėšų savo asmeninėje banko sąskaitoje, tik jų nedeklaravo, tačiau nei atsakovui, nei teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie šiuos jo teiginius galėtų pagrįsti.
Apibendrinant bylos duomenis, nurodytą teisinį reglamentavimą bei LVAT praktiką, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas ginčo Sprendimu pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą Nr. 004530441, nes pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) gauna reguliarių pajamų pakankamų tiek buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį bei nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų.
Teismo vertinimu, ginčo Sprendimo motyvai iš esmės yra aiškūs, ginčo Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, jį naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismas nenustatė jokių kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje numatytų galimų ginčo Sprendimo panaikinimo pagrindų, jį naikinti kitais motyvais taip pat nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Pareiškėjas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, nėra teisinio pagrindo pareiškėjui atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. S. skundą atmesti.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.