Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. E. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal M. E. A. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

25.11. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

26. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Migracijos departamento 2023 m. balandžio 17 d. sprendimo „Dėl atsisakymo išduoti Nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo Egipto Arabų Respublikos piliečiui M. E. A. M.“ teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų kodekso (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Pagrindinius klausimus, susijusius su nacionalinės vizos, kurią išduoti byloje atsisakyta, išdavimu, reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. Reglamentu (EB) Nr. 810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas, Įstatymas bei Aprašas.

31. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą (t. y. visoje valstybių narių teritorijoje galiojančią vizą), nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – nagrinėdami prašymą konsulatai arba centrinės valdžios institucijos gali pagrįstais atvejais surengti pokalbį su prašymą išduoti vizą pateikusiu asmeniu ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.

32. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: <...> ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; <...> arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo“. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad Vizų kodekso, be kita ko, 32 straipsnio 1 dalis aiškintina taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12).

33. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato ir Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu užsienietis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad, be kita ko, dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru; ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

34. Be kita ko, įgyvendinant Įstatymo 21 straipsnio 9 dalį, patvirtintas Aprašas, kurio 87 punkte (2019 m. liepos 15 d. įsakymo Nr. 1V-636/V-214 redakcija) nustatyta, kad, nustatęs kurį nors iš atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindų, išvardytų Įstatymo 19 straipsnyje, vizų tarnybos valstybės tarnautojas priima sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą (10 priedas), o Aprašo 70.10 punkte (2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1V-905/V-323 ir 2021 m. balandžio 15 d. įsakymo Nr. 1V-317/V-130 redakcija) nustatyta, kad nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui: „kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens (toliau – įmonė), įsteigto per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos per pastaruosius vienerius metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.“

35. Minėto reglamentavimo kontekste vertinant, ar užsienietis, siekiantis gauti nacionalinę vizą tikslu, kaip antai nurodytu pareiškėjo prašyme, nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo, yra svarbios aplinkybės, susijusios tiek su pareiškėjo pareiškimų patikimumu, tiek su įmonės, kuri tarpininkauja dėl vizos išdavimo, vykdoma veikla bei užsieniečių įdarbinimo joje praktika (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3733-624/2020; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3865-821/2022), taip pat pagrįstų abejonių dėl dokumentų, kuriais inter alia (be kita ko) grindžiami jo pareiškimai, autentiškumo arba jų turinio teisingumo.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje akcentuojama, jog sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016). LVAT praktikoje, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, pažymėta ir tai, kad kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019).

37. Byloje nustatyta, kad 2023 m. vasario 28 d. pareiškėjas pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo pagal Aprašo 70.10 papunktį tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas. Migracijos departamentas nustatė, jog pareiškėjas į Šengeno erdvę atvyko su Prancūzijos Respublikos išduota daugkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2022 m. lapkričio 19 d., buvimo laikas – 30 d. Pasibaigus turimos Šengeno vizos galiojimui, minėtas užsienietis išvyko ir vėl kreipėsi dėl naujos Šengeno vizos išdavimo. Į Šengeno erdvę jis atvyko 2023 m. vasario 22 d. su Nyderlandų Karalystės išduota vienkartine Šengeno viza, kuri galiojo nuo 2023 m. vasario 5 d. iki 2023 m. kovo 22 d., buvimo laikas – 30 d. Migracijos departamento duomenimis, abi šios vizos jam buvo išduotos turizmo tikslais, pirminis ir galutinis tikslas atitinkamai nurodyta Prancūzijos Respublika ir Nyderlandų Karalystė, o Lietuvos Respublika, kaip viena iš kelionės su viza tikslų, nebuvo nurodyta.

38. Kartu su prašymais išduoti nacionalines vizas M. E. A. M., E. A. H. A. ir H. E. A. M. taip pat pateikė 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis. 2022 m. spalio 10 d. ir 2022 m. spalio 11 d. sutartyse nurodoma, jog užsieniečiai kiekviena sutartimi iš UAB (duomenys neskelbtini) įgijo po 20 vnt. Bendrovės akcijų, t. y. po 20 procentų Bendrovės akcijų, o 2022 m. spalio 12 d. sutartimis – 10 vnt. Bendrovės akcijų, t. y. 10 procentų Bendrovės akcijų. Pareiškėjas visas bendrovės akcijas įsigijo iš UAB (duomenys neskelbtini), kuri žinoma kaip juridinis asmuo, tarpininkaujantis trečiųjų šalių piliečiams, siekiantiems legalizuotis Šengeno erdvėje, yra įsteigusi virš 300 naujų bendrovių ir organizacijų. Bendrovės registracijos adresu įsteigta daugiau nei 200 įmonių. 2023 m. sausio 27 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu Nr. 2023/01/30 pareiškėjas ir antrasis bendrovės akcininkas Egipto Arabų Respublikos pilietis E. A. H. A. nusprendė pakeisti bendrovės buveinės registracijos adresą į (duomenys neskelbtini). 2023 m. vasario 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 230222/508 patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo išnuomoti UAB (duomenys neskelbtini) negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Nuomos terminas prasideda nuo 2023 m. kovo 1 d. Nuomos sutartį UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė jos direktorius H. E. A. M. Pareiškėjas prašymą išduoti nacionalinę vizą Migracijos departamentui pateikė 2023 m. vasario 28 d. Taigi, UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir akcininkai tik prieš kreipdamiesi į Departamentą dėl nacionalinių vizų išdavimo nusprendė pakeisti bendrovės buveinę. Iš JAR 2023 m. kovo 16 d. išrašo taip pat nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini) kontaktinė informacija (telefono numeris ir elektroninio pašto adresas), skelbiama JAR, taip pat pakeista likus kelioms dienoms iki pareiškėjo bei kitų dviejų užsieniečių, susijusių su UAB (duomenys neskelbtini), kreipimosi į Migracijos departamentą, t. y. 2023 m. vasario 21 d.

39. Taip pat kartu su prašymu išduoti nacionalines vizas užsieniečiai pateikė 2023 m. vasario 24 d. darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią H. E. A. M. priimamas direktoriaus pareigoms nuo nacionalinės vizos gavimo dienos, jam bus mokamas 850 Eur darbo užmokestis (nustatoma darbo laiko norma – 40 val. per savaitę), kai tuo tarpu minimalioji mėnesio alga – 840 Eur. Bylos duomenimis, nuo bendrovės įsteigimo įdarbintas tik vienas darbuotojas, t. y. nuo 2023 m. vasario 24 d., likus kelioms dienoms iki prašymo dėl nacionalinės vizos išdavimo pateikimo, įdarbinta buhalterė A. Š.

40. Įvertinęs šias aplinkybes, Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas bendrovės akcijas įgijo ne teisėtos veiklos vykdymo tikslu, o siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti. Migracijos departamentas konstatavo, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo bei sąlygų, nes neatitinka Aprašo 70.10 reikalavimų.

41. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais; taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – teismo vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Be to, bylos proceso dalyvių pareikšta nuomonė dėl įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo negali saistyti teismo vidinio įsitikinimo dėl įrodymų vertinimo, pagrįsto minėta įrodymų vertinimo taisykle.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, kuriais pareiškėjas siekė įrodyti atitikimą Aprašo 70.10 punkto reikalavimams, atliko išsamų aptariamo prašymo išnagrinėjimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą ir padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas neatitiko Aprašo 70.10 punkto reikalavimų, taip pat pagrįstai pareiškėjo veiksmus įvertino kaip neskaidrius, keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, nepaisant to, jog pareiškėjas yra bendrovės akcininkas, jis neįrodė, jog siekia užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kad jo atvykimo tikslas yra siekis užsiimti verslu Lietuvoje. Pareiškėjo veiksmai patvirtina Migracijos departamento išvadą, kad pareiškėjas juos atliko siekdamas formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti, o ne pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas.

43. Ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamą sprendimą priėmęs Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo pareiškimus, juos patvirtinti turinčius dokumentus, turėjo pagrindą vertinti, kad pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų, nes nustatė, kad: i) pareiškėjas 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. spalio 11 d. ir 2022 m. spalio 12 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų Nr. 659, 661, 663; kasos pajamų orderių Nr. 865, 867, 869 sudarymo ir pasirašymo bei 2022 m. spalio 12 d., 2023 m. sausio 27 d., 2023 m. sausio 30 d. visuotinių akcininkų surinkimuose dalyvavimo metu Šengeno erdvėje (Lietuvos Respublikoje) nebuvo ir negalėjo būti, tai patvirtina minėto užsieniečio pase Nr. A22181428 esantys Šengeno išorės sienos kirtimo spaudai; ii) pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad bendrovėje buvo vykdoma reali veikla – reklama ir rinkos tyrimai ir (arba) kt.; iii) pareiškėjui buvo išduotos Prancūzijos Respublikos bei Nyderlandų Karalystės Šengeno vizos turizmo tikslais, pirminis ir galutinis tikslas atitinkamai nurodyta Prancūzijos Respublika ir Nyderlandų Karalystė, o Lietuvos Respublika, kaip viena iš kelionės su viza tikslų, nebuvo nurodyta. Į Šengeno erdvę pareiškėjas atvyko 2023 m. vasario 22 d. su Nyderlandų Karalystės išduota vienkartine Šengeno viza turizmo tikslais, o 2023 m. vasario 28 d. jau pateikė prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo tuo pagrindu, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkas.

44. Taigi, Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatytos aplinkybės apibūdina pareiškėjo – bendrovės akcininko – veiksmus kaip neskaidrius ir keliančius įtarimų dėl tikrojo pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sudaro pagrindo įtarimams, kad prašymas ir dokumentai dėl nacionalinės vizos išdavimo buvo teikiami siekiant tik formaliai atitikti reikalavimus nacionalinei vizai gauti.

45. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad Migracijos departamentas pareiškėjo prašymą išnagrinėjo tinkamai, laikydamasi anksčiau išvardytų teisės aktų nuostatų. Migracijos departamentas nustatė objektyvias priežastis, kurių pagrindu nusprendė neišduoti vizos pareiškėjui, skundžiamame Sprendime nurodė aiškų atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindą. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad Migracijos departamentas šiuo atveju būtų peržengę jam suteiktas diskrecijos ribas, todėl darytina išvada, kad Migracijos departamentas priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui vizą ir jį naikinti nėra pagrindo.

46. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vadovavosi negaliojančiais teisės aktais, t. y., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintomis Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėmis ir Buhalterinės apskaitos įstatymu, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundžiamame sprendime atsakovas padarė nepagrįstą išvadą, jog užsieniečio (pareiškėjo) pateiktas bendrovės kasos pajamų orderis įformintas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, skundžiamas sprendimas nėra grindžiamas vien tik argumentu dėl, atsakovo vertinimu, pažeidžiant teisės aktus įforminto kasos pajamų orderio. Klaidingai nurodytas vienas iš sprendimo motyvų savaime nelemia viso skundžiamo sprendimo atsisakyti išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą neteisėtumo.

47. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi išimtinai atsakovo pateiktais argumentais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis, nereiškia, kad priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

48. Kiti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

49. Apibendrinant konstatuotina, kad ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra teisinio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. E. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.