Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-02-08 · Administracinė byla Nr. I-1010-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-02-08Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-02-08
Bylos Nr.
I-1010-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03563-2016-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
K. N.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1010-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-03563-2016-9Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. N. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas K. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-8), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis nuo 2016-05-03 iki 2016-09-01 buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas. Kamerose įrengtose dviaukštėse lovose nebuvo kopėtėlių į antrą aukštą, be to, tarp jų nebuvo jokio atstumo. Dėl lovos padėties, nebuvo galimybės prieiti prie lango. Už lango grotų buvo šiukšlių, todėl nuo jo sklisdavo nemalonus kvapas. Dėl grotų įrengimo šiukšlių nebuvo galima surinkti, o dėl metalinio tinklo iš lauko pusės, į kamerą nepakankamai patekdavo natūralios dienos šviesos, todėl nuolat būdavo įjungtas dirbtinis apšvietimas, o tai kenkė sveikatai ir regėjimui. Naktinis apšvietimas buvo per stiprus.

Dėl netinkamos ventiliacijos, kamerose nuolat būdavo drėgna, rūbai nedžiūdavo ir imdavo pūti. Kamerose įrengtas stalas buvo skirtas tik 2 asmenims, tuo tarpu laikyti keturi, todėl pareiškėjas turėdavo valgyti sėdėdamas ant lovos. Kabelinės televizijos ar radijo taškas įrengtas 3 m aukštyje, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pasitildyti radijo, ar pajungti televizijos kabelį.

Pareiškėjas teigė, kad maistą turėjo laikyti tualete, nes spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti buvo įrengta priešais tualetą, be to, virš radiatoriaus, todėl maistas greitai džiūdavo ir gesdavo. Pareiškėjas neturėjo kur susidėti savo asmeninių daiktų, todėl laikė juos krepšiuose, po lova. Kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, vanduo tualete nenusileisdavo arba nusileisdavo blogai, tiekiamas tik šaltas vanduo. Nebuvo įrengta atskira sanitarinio mazgo ventiliacija, todėl visi kameroje buvę asmenys turėjo kęsti nemalonų kvapą iš tualeto.

Dušu pasinaudoti leisdavo tik kartą per savaitę, tačiau dušo patalpose buvo tik 2 purkštukai, o praustis vesdavo visus 4 kameroje buvusius asmenis.

Kamerų švarai palaikyti šluotos išduodamos be kotų, valymui skirto skysčio nebuvo. Kameros nedezinfekuojamos. Patalynė taip pat nebuvo dezinfekuota, joje veisėsi blusos, blakės ir kiti buitiniai parazitai, todėl pareiškėjas negalėjo ramiai miegoti. Užvalkalai sintetiniai, be to, pareiškėjui išduotos tik dvi paklodės ir pagalvės užvalkalas. Per mėnesį pareiškėjas gaudavo tik 1 ruloną tualetinio popieriaus, jo užtekdavo tik kelioms dienoms. Mėnesiui laiko išduodamas tik vienas skutimosi peiliukas, dantų pastos – 50 ml. Valantis dantis tris kartus per dieną, jos užtekdavo 2 sav.

Kamerų sienos ir lubos buvo avarinės būklės ir neatitiko higienos reikalavimų, pastato konstrukcijoje ir kanalizacijoje buvo asbesto, kuris kiekvieną dieną žalojo pareiškėjo sveikatą. Be to, pareiškėjo nuomone, vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore buvo nepakankamas.

Kamerose buvo draudžiama turėti pledus, ribojama elektra – įjungiama tik 6 val. ryto, todėl pareiškėjas iki to laiko negalėdavo išsivirti arbatos. Maisto energetinė vertė pareiškėjui, kaip sportuojančiam asmeniui, buvo nepakankama, tesiekė 1300–1500 kcal.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai atsisakydavo priimti iš jo skundus, grasindavo skirti nuobaudą, jei pareiškėjas skųsis dėl netinkamų laikymo sąlygų.

Dėl aukščiau išdėstytų laikymo sąlygų pareiškėjas teigia patyręs depresiją, pasidarė irzlus, agresyvus, nukentėjo jo sveikata, todėl mano, kad patyrė didelę neturtinę žalą.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti (b. l. 12-20). Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas skunde nurodytu laikotarpiu buvo laikomas Lukiškių TI-K, tačiau jam tekęs plotas kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų.

Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras, neigiamas laikymo sąlygų poveikis mažinamas, sudarant galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą pažymėjo, kad kameros yra vėdinamos natūraliai – pro langą, asmenys, kurie reguliariai vėdina savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Lukiškių TI-K administracija iš suimtųjų ir nuteistųjų nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, kamerų kriauklių ir unitazų valymui – kalcinuota soda. Lukiškių TI-K nurodė, kad yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus atliekančia įmone. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto suderintą planą ir turimus finansinius resursus. Visose kamerose yra stalas, taburetės ir lentynos maisto produktams ir higienos reikmenims susidėti, tačiau dėl mažo kamerų ploto ne visada galima įrengti papildomų baldų. Sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka nustatytus reikalavimus. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad nuolatinis suimtųjų ar nuteistųjų stebėjimas įstaigoje vykdomas, siekiant užkardyti konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą.

Pasak atsakovo atstovo, Lukiškių TI-K yra 48 pasivaikščiojimų kiemeliai. Pasivaikščioti lauke vienu metu vedami visi kameroje laikomi asmenys, tačiau tai yra nuteistųjų (suimtųjų) teisė be ne pareiga. Gofruoti ir kiti lakštai iš asbesto, panelės, plytelės ir panašūs dirbiniai Lukiškių TI-K nenaudojami.

Atsakovo atstovo nuomone, teismui pateiktame skunde pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos, skundą grindė abstrakčiais, bendro pobūdžio argumentais, nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė jo patirta žala, todėl pareiškėjo reikalavimą atlyginti neturtinę žalą Lukiškių TI-K laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.

Lukiškių TI-K taip pat nurodė, kad patyrė 1,56 EUR dokumentų kopijų rengimo išlaidas, t. y. bylinėjimosi išlaidas ir prašo jas priteisti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą, kildinamą iš netinkamų suėmimo vykdymo Lukiškių TI-K sąlygų laikotarpiu nuo 2016-05-03–2016-09-01.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Kadangi nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų ir dėl to patirtų sukrėtimų, yra aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, nustatantis, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, laikomi tardymo izoliatoriuose, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos nustato Baudžiamojo proceso kodeksas, šis ir kiti įstatymai. Suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta fundamentali žmogaus teisių apsaugos nuostata, jog vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atsižvelgus į jo ribotas galimybes rinkti įrodymus, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).

Pažymėtina, kad pareiškėjas teismui pateiktame skunde nenurodė konkrečių kamerų, kuriose laikymo sąlygos neatitiko nustatytų reikalavimų ir nepateikė jokių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, remiasi atsakovo atstovo į bylą pateiktais įrodymais.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose jam nebuvo užtikrintas pakankamas gyvenamosios vietos plotas.

Ginčo laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo įtvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte, kuriame nurodyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m.

Iš atsiliepime į skundą ir Kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b. l. 21-24) nurodytų duomenų apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius, kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus, matyti, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas kamerose Nr. 124, 204, 284, 343, 327, 120, 300, 292, 338, 281, 108, 358, 291, 331, 266, 106, 132, 280, 112, 329, 138, 307. Vienam asmeniui tenkančio ploto reikalavimai pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeisti 2016-05-08.

Iš nurodytų duomenų matyti, kad pareiškėjas 1 parą buvo laikomas kamerose, kuriose jam tenkantis plotas buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus. Tai patvirtina pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, kad jis Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto reikalavimus.

Teismas atmeta atsakovo atstovo argumentus, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti atvykstančių bei esančių įstaigoje suimtųjų ir nuteistųjų skaičiaus, kaip teisiškai nereikšmingus, sprendžiant klausimą dėl atsakovo veiksmų neteisėtumo, kadangi pagal Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, valstybė turi garantuoti, jog kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., Europos žmogaus teisių teismo 2000-10-26 sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96 ir kt.). Iš valstybės yra reikalaujama, neatsižvelgiant į jos logistinius bei finansinius sunkumus, organizuoti kalinimo įstaigų sistemą tokiu būdu, kad būtų gerbiamas žmogaus orumas (žr., pvz., EŽTT 2008-03-27 sprendimas byloje Choukhov prieš Rusiją, pareiškimo Nr. 63955/00 ir kt.).

Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.). Atsiliepime į skundą nurodoma, kad visų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, sanitariniai įrenginiai nuo likusio kameros ploto yra atitverti 1,5 m aukščio sienele, tačiau duomenų, apie visišką privatumo užtikrinimą (pertvarų su durimis, užuolaidomis ir pan.), byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K nebuvo visiškai užtikrinta teisė į privatumą ir tai turėjo įtakos jo kalinimo sąlygų bloginimui.

Pareiškėjas skunde teigė, kad tualete nebuvo įrengta atskira vėdinimo sistema, bendros gyvenamosios patalpos vėdinimas buvo nepakankamas, todėl kamerose laikydavosi drėgmė ir nemalonus kvapas.

Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė nuo 2015-11-01 įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma). Pagal HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; santykinė oro drėgmė turi būti 35–65 proc. (HN 134:2015 16 punktas). Vadovaujantis HN 134:2015 3 punktu, šios Higienos normos yra taikomos projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie Higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K Higienos normos įsigaliojimo metu buvo veikianti įstaiga, jam nėra taikomas reikalavimas kamerose įrengti atskiras sanitarinių mazgų vėdinimo sistemas. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos pro langus, analogiškos aplinkybės išdėstytos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – NVSC) 2016-05-16 patikrinimo akte, kur nurodyta, kad Lukiškių TI-K kamerą Nr. 124 (b. l. 27-28), kurioje pareiškėjas laikytas tikrinimui panašiu laikotarpiu, yra galimybė vėdinti pro langą. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde iš esmės tokios galimybės neneigė, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimų akte nurodyta, kad pareiškėjo kameroje Nr. 124 (b. l. 27-28) santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus. Tuo tarpu pareiškėjas pakankamai nekonkretizavo nusiskundimo dėl santykinės oro drėgmės viršijimo, nenurodė kamerų, kuriose santykinė oro drėgmė buvo viršyta ir kokiu būdu jis nustatė, kad santykinė oro drėgmė neatitinka Higienos normos reikalavimų, todėl nesant byloje pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo kamerose buvo viršyta santykinės oro drėgmės norma.

Pareiškėjas teigė, kad dėl metalinio tinklo ant lango rėmo į kamerą nepatekdavo pakankamai natūralios dienos šviesos, buvo sudėtinga pasiekti langą ar surinkti už grotų prikritusias šiukšles. Dirbtinis apšvietimas kenkė akims, naktį būdavo nepakankamai tamsu.

Ginčo laikotarpiui aktualios redakcijos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.1 punktas nustatė, kad kameros lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele, t. y. grotų ir apsauginių tinklų įrengimas ant laisvės atėmimo vietų langų atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

HN 134:2015 reikalavimo minimaliam natūraliam apšvietimui ar maksimaliam dirbtiniam naktiniam apšvietimui nenustato, todėl teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų tuo pagrindu, kad, pareiškėjo nuomone, natūralus dieninis apšvietimas buvo per silpnas, o naktinis per stiprus. Juo labiau, kad pareiškėjas šių nusiskundimų visiškai nepagrindė, nenurodė, kuo remdamasis teigė, kad apšvietimas buvo netinkamas, kurioje būtent kameroje ir kuriuo metu jo netenkino kameros apšvietimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde nurodyta, jog Lukiškių TI-K kamerose trūko priemonių kameros valymui, šepetys buvo be koto, nebuvo išduotas valymo skystis.

Pagal HN 134:2015 37 punktą patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas teigė, kad į kameras valymo inventorius išduodamas. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-18 ir 2016-03-21 patikrinimo aktų (b. l. 29-30, 32-34) matyti, kad į Lukiškių TI-K kameras yra išduodami šepečiai grindims, šluostės, šiukšlių semtuvėliai, kibirai ir valikliai. Tai paneigia pareiškėjo argumentus, jog Lukiškių TI-K nebuvo valymui skirto skysčio. Pažymėtina, kad pareiškėjas nekonkretizavo, kurių būtent kamerų valymo darbai buvo apsunkinti dėl tinkamų valymui priemonių neišdavimo (šepetys neturėjo koto), ar kad jo prašymu tinkamos priemonės nebuvo išduotos, o taip pat, kad dėl nurodytų priežasčių patyrė neigiamus išgyvenimus, kuriuos būtų galima prilyginti neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir ir neturtinės žalos buvimo fakto šiuo pagrindu.

Pareiškėjas teigė, jog Lukiškių TI-K kamerose buvo įrengtos dvi dviaukštės lovos, kurios nebuvo atskirtos viena nuo kitos, nebuvo kopėtėlių į antrą aukštą, stalas buvo per mažas pavalgyti visiems kameroje buvusiems asmenims, nebuvo baldų, skirtų susidėti asmeniniams daiktams.

Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.6 punkte nustatyta, kad kameroje turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti. Nurodytų taisyklių 14.7.–14.9 punktuose nustatyta, kad kamerose taip pat turi būti viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti bei viršutinių drabužių pakaba.

Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas draudimas, jog kamerose įrengtos lovos liestųsi viena su kita, taip pat nėra nustatytas kopėtėlių į antrą aukštą įrengimas, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo šiuo aspektu pripažinti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų. Asmeniniams daiktams laikyti skirtų dėžių įrengimas pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisykles nėra privalomas, tuo tarpu pareiškėjas neindividualizavo, kurioje būtent kameroje jam trūko inventoriaus susidėti asmeniniams daiktams ir kuriuo laikotarpiu, todėl įvertinus didelį pareiškėjo pakeistų kamerų kiekį, proporcingumo principo neatitiktų reikalavimas atsakovo atstovui paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Iš atsiliepimo į skundą matyti, kad pareiškėjas visą laikotarpį kamerose buvo laikomas vienas arba dviese. Pareiškėjas skunde teigė, kad visose kamerose buvo perteklinės lovos, todėl darytina išvada, kad savo asmeninius daiktus galėjo susidėti ant nenaudojamos lovos. Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų šiuo pagrindu.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog teisės aktuose nėra nustatyta konkreti vieta, kurioje turi būti įrengta spintelė maistui ir higienos reikmenims laikyti. Šios spintelės įrengiamos priklausomai nuo kameroje esančios laisvos vietos, atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo pripažinti, jog atsakovo atstovas pažeidė pareiškėjo teises minėtą spintelę įrengdamas netoliese tualeto ir radiatoriaus.

Pareiškėjas teigė, jog dėl per mažo stalo, jis turėdavo valgyti sėdėdamas ant lovos. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą neneigė, kad mažo kamerų ploto jose gali būti tam tikrų baldų trūkumas, tačiau pareiškėjo kameroje nebūdavo daugiau dviejų asmenų, todėl jam visuomet buvo užtikrinta galimybė valgyti prie stalo. Atsižvelgiant į tai, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dušu buvo galima pasinaudoti tik kartą per savaitę, jame veikė tik du purkštukai, kai praustis vienu metu buvo vedami visi kameroje laikyti asmenys.

Vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo akte (b. l. 32-34) nustatyta, kad Lukiškių TI-K yra galima ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti po dušu. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde tokios galimybės taip pat neneigė, todėl teismas neturi teisinio pagrindo pripažinti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

Kaip minėta, pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose niekada nelaikytas trise, todėl net ir Lukiškių TI-K dušinės patalpose esant įrengtiems tik dviem vandens purkštuvams, pareiškėjui nereikėjo laukti eilėje nusiprausti. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir pačios neturtinės žalos buvimo fakto šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigė, kad sanitariniuose įrenginiuose nebuvo tiekiamas karštas vanduo. Tualete vanduo blogai nusileisdavo arba visai nenusileisdavo.

HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, t. y. teisės aktai nenustato karšto vandens tiekimo į gyvenamąsias kameras, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų ir šiuo pagrindu.

Teigdamas, kad tualete nenusileisdavo vanduo, pareiškėjas šio nusiskundimo nekonkretizavo, nenurodė kameros numerio ir laikotarpio, kuomet negalėjo nuleisti vandens, nenurodė, kad kreipėsi į įstaigos administraciją, prašydamas sutaisyti vandens nuleidimo sistemą, tačiau jo prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, neturint duomenų, kada ir kuriose kamerose tualetas buvo techniškai netvarkingas, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip neįrodytas.

Pareiškėjas skunde teismui pažymėjo, kad jam nebuvo išduotas visas patalynės užvalkalų komplektas, t. y. pareiškėjas gavo tik dvi paklodes ir pagalvės užvalkalą. Užvalkalai buvo sintetiniai, patalynė nedezinfekuota, joje būdavo parazitų. Lukiškių TI-K draudė turėti pledus, vienam mėnesiui buvo išduotas tik vienas rulonas tualetinio popieriaus, 50 ml dantų pastos ir tik vienas vienkartinis skustuvas.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų materialinį aprūpinimą reglamentavo ginčo laikotarpiu aktualios redakcijos Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (toliau – Aprūpinimo normos), kurių 7 punkte nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodama 50 ml dantų pastos ir vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt. per metus). Minėtame teisės akte pateiktoje lentelėje įtvirtinta, kad vyrui išduodamas vienas rulonas tualetinio popieriaus vienam mėnesiui, du užvalkalai pagalvei bei keturios paklodės metams laiko.

Taigi, įvertinus Aprūpinimo normose nustatytą priklausančio išduoti inventoriaus kiekį, pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpį (4 mėn.), bei skunde nurodytą pareiškėjui išduotą inventoriaus kiekį – patalynės komplekto dalis, tualetinio popieriaus, dantų pastos ir skutimosi peliukų kiekį, spręstina, kad Lukiškių TI-K nepažeidė aprūpinimo normų reikalavimų.

HN 134:2015 42 punkte nustatyta, kad draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų, todėl turi būti atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka (HN 134:2015 20 punktas). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-02-02 įsakymu Nr. V-55 patvirtinto Privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo (dezinfekcijos, dezinsekcijos, deratizacijos) tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 4 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose organizuojamas ir atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, jų naikinimas. Stebėjimą organizuoja objektų savininkai ar jų įgalioti asmenys, o nariuotakojų ar (ir) graužikų privalomąjį profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinsekciją, deratizaciją) atlieka tai veiklai licencijuoti asmenys (Aprašo 5 punktas).

Iš NVSC 2016-05-16 patikrinimo akto, Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-18 ir 2016-03-21 patikrinimo aktų (b. l. 27-28, 29-30, 32-34) matyti, kad Lukiškių TI-K yra pildomas atliktų profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo darbų žurnalas, patvirtinantis, kad įstaigoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir kitų kenkėjų stebėjimas, esant poreikiui, ir jų naikinimas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti HN 134:2015 20 punkto pažeidimo faktą.

NVSC 2016-05-03 patikrinimo akte nustatyta, kad Lukiškių TI-K naudojimui paruoštas minkštasis inventorius buvo švarus (b. l. 36-37). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2016-03-21 patikrinimo akte (b. l. 32-34) nurodyta, kad Lukiškių TI-K minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės) po panaudojimo yra dezinfekuojami dezinfekavimo kamerose, įstaigoje pildomas dezinfekuojamų daiktų ir minkštojo inventoriaus registracijos žurnalas, kuriame nurodoma dezinfekavimo data, laikas, trukmė daiktų pavadinimai ir dezinfekuotojo parašai. Kiekviename Lukiškių TI-K korpuse yra įrengtos patalpos švaraus minkštojo inventoriaus laikymui. Minkštasis inventorius laikomas tam skirtose lentynose. Tuo tarpu pareiškėjas nenurodė, kuriuo būtent metu jam buvo išduotas nedezinfekuotas minkštasis inventorius, kuo vadovaudamasis sprendė, jog jam išduotas minkštasis inventorius nėra dezinfekuotas, t. y. negali būti naudojamas, ar kad kreipėsi šiuo pagrindu į įstaigos administraciją, prašydamas jį pakeisti, nenurodė, kad pastebėjęs buitinius kenkėjus, pranešė apie tai įstaigos administracijai, prašydamas imtis jų naikinimo darbų, ir tokie prašymai nebuvo patenkinti, atsižvelgiant į tai, minėti pareiškėjo argumentai atmestini kaip pernelyg abstraktūs ir neįrodyti.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su draudimu turėti pledus, pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 83 punktą suimtiesiems leidžiama naudotis sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduota patalyne (išskyrus pagalvę, čiužinį ir antklodę), jeigu suimtasis raštu atsisako Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nurodytos patalynės. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta galimybė suimtiesiems turėti pledus, teismas neturi teisinio pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimo fakto.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas teigė, kad kamerų sienos ir lubos buvo avarinės būklės, kameros nebuvo dezinfekuojamos, per aukštai įrengta televizijos kabelio jungtis ir radijo taškas, pastato konstrukcijoje buvo asbesto.

Tardymo izoliatorių eksploatavimo taisyklių 108 punkte įtvirtinta, kad tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas ilgiausiai vienoje kameroje (Nr. 343) buvo laikomas 21 parą, todėl tai, kad nurodytu laikotarpiu pareiškėjo akivaizdoje nebuvo atliekami dezinfekcijos darbai neįrodo, kad tokie darbai iš viso niekada neatliekami. Be to, pareiškėjas nenurodė, kad kreipėsi į administraciją, prašydamas dezinfekuoti patalpas, nenurodė, iš ko sprendė, kad tokia dezinfekcija iš viso buvo būtina. Teismo vertinimu, pareiškėjo nusiskundimas dėl patalpų nedezinfekavimo nepagrįstas jokiais papildomais argumentais ar įrodymais, todėl atmestinas.

Analogiškai pasisakytina ir dėl pareiškėjo nusiskundimų, susijusių su per aukštai įrengta kabelio jungtimi ir radijo tašku. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokio įrengimo negalėjo pasijungti televizijos kabelio ir pasitildyti radijo. Teismo vertinimu, šie pareiškėjo nusiskundimai yra per menki ir pernelyg trumpalaikiai, kad sukeltų žymias neigiamas pasekmes, kurias galima būtų pripažinti jo patirta neturtine žala, todėl nesudaro pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo šiuo aspektu.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K išduodamo maisto daviniai, neužtikrino jam kaip sportuojančiam asmeniui reikiamo kalorijų kiekio.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, teigdamas, kad maisto kaloringumas neviršijo 1300-1500 kcal, nenurodė, kokiu būdu tai nustatė, todėl nurodytas argumentas nelaikytinas pakankamai pagrįstu.

Suimtųjų ir nuteistųjų maitinimas organizuojamas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Pažymėtina, kad nurodytuose teisės aktuose nėra išskiriamas atskiras valgiaraštis sportuojantiems asmenims, todėl pareiškėjas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių gauti padidinto kaloringumo maisto davinį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo pripažinti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.

Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš elektros tiekimo Lukiškių TI-K kamerose ribojimo, dėl kurio iki 6 val. ryto jis negalėdavo išsivirti arbatos.

Suėmimo vykdymo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinta viena iš suėmimo vykdymo režimo užtikrinimo priemonių yra dienotvarkė. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas poilsiui skirtas laikas. Teismo vertinimu, galimybės naudotis elektros prietaisais nepertraukiamo miego metu nesudarymas nelaikytinas pareiškėjo teisių pažeidimu.

Pareiškėjas teigė, kad vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore yra per trumpas.

Vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, suimtiesiems kasdien suteikiama teisė į ne mažiau kaip vienos valandos pasivaikščiojimą gryname ore. Pareiškėjas neneigė, kad jam buvo leista vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, todėl konstatuotina, kad jo teisės nebuvo pažeistos.

Skunde teigiama, kad pastato konstrukcijoje, sienose ir kanalizacijoje buvo asbesto, tai kenkė pareiškėjo sveikatai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-08-28 nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), tačiau atsižvelgiant į tai, kad Lukiškių TI-K 2001 m. buvo veikianti įstaiga, šis reikalavimas jai nebuvo taikomas. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad įstaigoje nenaudojami dirbiniai iš asbesto. Teismas neturi pagrindo nesivadovauti šiais duomenimis, juo labiau, kad pareiškėjas nepaaiškino, kokiu būdu nustatė galimą asbesto buvimą Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad dėl asbesto kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją ar kitas atsakingas institucijas, kurios būtų vertinusios asbesto Lukiškių TI-K pastato konstrukcijose buvimo faktą ir galimą pavojų čia laikomiems asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, kad Lukiškių TI-K pastato konstrukcijoje yra asbesto, todėl šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K pareigūnai elgėsi netinkamai, nepriimdavo jo teikiamų skundų, grasindavo, tačiau nenurodė nei kokio pobūdžio skundus teikė pareigūnams, nei kada juos atsisakyta priimti, nei kada pareigūnai elgėsi nemandagiai ir ar dėl to pareiškėjas kreipėsi į įstaigos administraciją, kitas atsakingas institucijas. Teismo vertinimu, vien abstraktaus pobūdžio pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo Lukiškių TI-K pareigūnų elgesio, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus, todėl yra atmestini kaip neįrodyti.

Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013; 2008-12-02 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.). Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013-07-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).

Pareiškėjas nurodė, kad dėl Lukiškių TI-K pažeidimų jis patyrė depresiją, pasidarė irzlus, agresyvus, nukentėjo sveikata.

Byloje konstatuota, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K tik 1 parą buvo laikytas ploto reikalavimų neatitinkančioje kameroje, jam taip pat nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, kitokių pareiškėjo teisių pažeidimo faktų nenustatyta. Pareiškėjas skunde nusiskundimus išdėstė labai abstrakčiai, jų neindividualizuodamas ir nedetalizuodamas, todėl teismo vertinimu nelaikė jų itin reikšmingais. Pareiškėjas teigė, kad laikymo sąlygos pakenkė jo sveikatai, tačiau nepagrindė, kuomet ir kokie būtent sveikatos sutrikimai jam kilo, kokie konkretūs atsakovo atstovo veiksmai juos įtakojo. Tuo tarpu teismas neturi pagrindo išvadai, kad vienos paros ploto normos pažeidimas ir privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas galėjo įtakoti pareiškėjo sveikatą. Pažymėtina, kad nemažai laiko pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas, todėl darytina išvada, kad privatumo stoka nebuvo nuolatinio pobūdžio.

Teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningų Lukiškių TI-K veiksmų ar siekio išskirti pareiškėją iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Priešingai, atsakovo atstovas nurodė, kad esant perpildytoms kameroms, buvo stengiamasi, jog suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y., at­siradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Pareiškėjui buvo suteikiama galimybė naudotis pasivaikščiojimų ir sporto kiemeliais, biblioteka, koplyčia, socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba. Iš teismui pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų ir Lukiškių TI-K pranešimų „Dėl atliktų patikrinimų“ (b. l. 25-47) matyti, kad Lukiškių TI-K yra nuolat atliekami gyvenimo sąlygų patikrinimai, vertinamas jų atitikimas nustatytiems reikalavimams, o konstatuoti pažeidimai šalinami.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, bei įvertinus byloje nustatytą atsakovo atstovo pažeidimo laikotarpį, pobūdį ir mastą, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, darytina išvada, kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą.

Lukiškių TI-K prašė priteisti iš atsakovo 1,56 EUR bylinėjimosi išlaidas, nurodė, kad jas sudaro dokumentų kopijų rengimo išlaidos.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2016-07-01) proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei skundas tenkinamas iš dalies atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, proporcingą atmestų reikalavimų daliai. Kita vertus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016-01-19 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, kai įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Šiuo atveju atsakovo atstovas skundo priedus pateikė vykdydamas teismo įpareigojimą, be to, per Elektroninių paslaugų portalą, todėl darytina išvada, kad nepatyrė realių dokumentų kopijų darymo išlaidų. Esant nurodytoms aplinkybėms, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

pareiškėjo K. N. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2016 m. gegužės 8 d. buvo pažeista pareiškėjo K. N. teisė į minimalų kameros plotą.

Pripažinti, kad Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime 2016 m. gegužės 3 d.–2016 m. rugsėjo 1 d. laikotarpiu periodiškai buvo pažeista pareiškėjo K. N. teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais.

Likusią skundo dalį atmesti.

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė