Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI3-707-872/2022

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-11-23
Bylos Nr.: eI3-707-872/2022
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01719-2021-6
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Jovita Einikienė, Fausta Vitkienė, Saulius Jakaitis
Pareiškėjas: uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“
Atsakovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijai

Administracinė byla Nr. eI3-707-872/2022Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01719-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V.R.,atsakovės atstovei L.V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „KTVG“ (toliau – ir Pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Atsakovė, Administracija) direktoriaus pavaduotojos 2021 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. A30-1363/21 (toliau – ir Įsakymas) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad Įsakymas yra iš esmės neteisėtas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes, visų pirma, Įsakymą priėmusi Atsakovės direktoriaus pavaduotoja nebuvo tinkamai įgaliota priimti tokio turinio Įsakymą. Antra, Įsakyme nurodyti 30 194 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimo tikslai pažeidžia Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) 20 straipsnio 6 dalį, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau –ir Taisyklės) 2 punktą, kadangi patys savaime nėra savarankišku pagrindu projektui rengti. Trečia, Įsakyme nurodyti projekto rengimo tikslai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 daliai, 4.130 straipsnio 1 daliai. Ketvirta, Įsakymu siekiami tikslai yra detaliojo plano patvirtinto 2000 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“, 2012 m. gruodžio 19 d. Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967 „Dėl pritarimo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano statinių statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiuojamųjų kelių) tikslinimui“ (toliau – ir Detalusis planas) koregavimo dalykas ir sudaro prielaidas pažeisti sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kad. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) galiojančio Detaliojo plano sprendinius.

Dėl netinkamų Įsakymą priėmusios Atsakovės direktoriaus pavaduotojos įgaliojimų nurodo, kad nepriklausomai nuo to, ar Projekto rengimą inicijuoja kiti subjektai, ar jis rengiamas pačios savivaldybės iniciatyva, Projekto rengimo pradžia yra įforminama savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu rengti Projektą. Mano, kad iš Įsakymo turinio galima spręsti, jog šiuo atveju sprendimas rengti Projektą priimtas jo rengimą inicijuojant pačiai savivaldybės administracijai, nes Įsakyme nėra įvardintas joks asmuo, kurio iniciatyva toks sprendimas priimamas.

Pažymi, kad Įsakymą priėmė Atsakovės direktoriaus pavaduotoja, vadovaudamasi 2021 m. kovo 19 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D.N. įgaliojimų“, kuriuo jai pagal 1.1.2 punkto papunktį pavesta leisti įsakymus dėl leidimų rengti Projektus. Atsižvelgiant į tai, nurodo, kad Atsakovės direktoriaus pavaduotoja nebuvo įgaliota priimti Taisyklėse numatyto sprendimo rengti Projektą, o tai pagal lingvistinę reikšmę iš esmės skiriasi nuo leidimo (įgaliojimų suteikimo kitiems) rengti Projektą, o ypač Taisyklių 23 punkte numatytu atveju, nes šiuo atveju nusprendžiama dėl pačios savivaldybės iniciatyva pradedamo rengti Projekto, o ne tenkinamas trečiųjų asmenų prašymas ir tokiu būdu suteikiamas leidimas.

Dėl pagrindo rengti Projektą nebuvimo, pažeidžiant Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalį, Taisyklių 2 punktą, teigia, kad šiuose teisės aktuose pateiktas baigtinis atvejų, kurie yra savarankišku pagrindu pradėti rengti Projektą, sąrašas. Nurodo, jog atsižvelgiant į šias teisės aktų nuostatas, Įsakyme įvardintas Projekto rengimo tikslas – siūlymas nustatyti servitutus ir juos panaikinti – nėra priskiriamas atvejams, kuomet Projektas gali būti rengiamas. Atsižvelgiant į tai mano, kad Įsakymu neteisėtai nuspręsta pradėti rengti Projektą, nes jo rengimui pradėti nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Dėl Įsakymo tikslų prieštaravimo CK 4.124 straipsnio 1 dalies ir 4.130 straipsnio 1 dalies nuostatoms nurodo, jog pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, kuris reglamentuoja baigtinį servituto nustatymo pagrindų sąrašą, tame sąraše Projekto nėra. Taip pat pagal CK 130 straipsnio 1 dalį, kuris reglamentuoja servituto pabaigą, servituto pabaigos numatytas Projekte nėra įvardintas CK 4.130 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas mano, kad jei Projektu numatoma siūlyti nustatyti / panaikinti servitutus, tai pažeidžia Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalį ir 4.130 straipsnio 1 d.

Dėl Įsakymo tikslų, kaip Detaliojo plano koregavimo dalyko, ir sudaromų prielaidų pažeisti Sklype galiojančio Detaliojo plano sprendinius Pareiškėja nurodo, kad jei teritorijai rengiamas detalusis planas, Projektas yra draudžiamas. Remiantis Taisyklių 9 punktu projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1: 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos. Atsižvelgiant į tai, teigia, jog draudžiama rengti Projektus, jeigu planuojamai teritorijai jau yra rengiamas kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas.

Pabrėžia, kad būtent Detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Servitutų poreikio įvertinimas yra Detaliojo plano koregavimo savarankiškas tikslas. Atsižvelgiant į tai daro išvadą, jog norint naujai suplanuoti servitutų poreikį Sklype, šiuo atveju, galiojant Sklypo Detaliajam planui, turi būti rengiama Detaliojo plano korektūra, o ne Projektas.

Pažymi, kad Atsakovė ir asmenys, kurios interesais ji galimai veikia, šiuo atveju vengia teisėtos Detaliojo plano koregavimo procedūros. Mano, jog to priežastis - minėtų procedūrų skirtumai, tokie kaip visuomenės supažindinimo su rengiamais sprendiniais reikalavimai.

Pareiškėja pabrėžia, kad skundžiamu Įsakymu yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai. Paaiškina, kad laimėjusi konkursą, Sklype vykdo išskirtinę – (duomenys neskelbtini) turgavietės veiklą, kuri neabejotinai pasižymi dideliais klientų ir prekiautojų srautais. Atsižvelgiant į tai, teigia, kad neabejotinai yra suinteresuota, jog bet kokie servitutai Sklypui būtų nustatomi / keičiami tik griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų ir tik neišvengiamais atvejais.

Nurodo, kad turgavietę valdo ir rūpinasi viena, tuo tikslu patiria įvairias išlaidas. Žemės savininkams ir valstybinės žemės patikėtiniams nuostoliai dėl nustatytų servitutų turi būti atlyginami viešpataujančiuoju tampančio daikto savininko lėšomis, tačiau šiuo atveju Pareiškėja nėra savininkė ir jokie nuostoliai jai nebūtų padengiami.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepime į Pareiškėjos skundą prašo bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Netenkinus pirmojo prašymo, teismo prašo Pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Pareiškėjai jokių pasekmių nesukelia, nes skundžiamu Įsakymu nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai, taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimais. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo priimamas vadovaujantis Taisyklių V skyriumi, t. y. vadovaujantis Taisyklių 68 punktu priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą. Pažymi, kad būtent šis sprendimas sukeltų Pareiškėjai tam tikras teisines pasekmes.

Nurodo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (toliau – ir LVAT) pasisakoma, kad sprendimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu. Akcentuoja, kad LVAT vienoje byloje pasisakė, jog pareiškėjų ginčijamas įsakymas, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti kitos paskirties / bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos žemės sklypą, iš esmės laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuris negali būti skundo administraciniam teismui dalyku.

Pažymi, jog LVAT pasisakė, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai nurodo, kad Pareiškėjo skundžiamas Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis jam teisines pasekmes, todėl byla turi būti nutraukta, nes ji nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Nesutinka su pareiškime išdėstyta pozicija, jog nagrinėjamu atveju sprendimą dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo turėjo priimti Administracijos direktorius, o ne Administracijos direktoriaus pavaduotoja D.N.. Akcentuoja, kad Administracijos direktoriaus pavaduotoja D.N. buvo tinkamai įgaliota leisti Įsakymą bei nustatyti, jog pradedamas rengti 30 194 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Teigia, kad Įsakymo priėmimo metu Administracijos direktoriaus pavaduotojos įgaliojimai nebuvo pasibaigę, galiojo, pagal įgaliojimų prasmę turėjo teisę priimti Įsakymą, o vien lingvistinis Administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D.N. įgaliojimų“ 1.1.2. papunkčio aiškinimas negali būti laikomas tinkamu, teisėtu bei pagrįstu.

Nesutinka su Pareiškėjos pozicija, kad Įsakyme įvardintas Projekto rengimo tikslas – siūlymas nustatyti servitutus ir juos panaikinti – nėra priskirtinas atvejams, kuomet Projektas gali būti rengiamas. Paaiškina, jog remiantis tiek Žemės įstatymu, tiek Taisyklėmis, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra laikytinas žemėtvarkos planavimo dokumentu, priskiriamu žemės valdos projektams. Žemės valdos projektas - žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

Pažymi, jog žemėtvarkos planavimo dokumentu - žemės valdos projektu yra nustatomos žemės sklypo naudojimo sąlygos, tame tarpe ir servitutai. Akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus pavaduotojos Įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti žemės valdos projektas, kuriuo siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Pabrėžia ir tai, kad Taisyklių 4.5. punkte įtvirtinta nuostata, jog rengiant žemėtvarkos projektą, yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai.

Paaiškina, kad šiuo atveju žemės valdos projektas rengiamas nustatyti valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi sąlygą - servitutą, siekiant tikslinti jau įregistruoto ir galiojančio servituto aprašymą, nekeičiant galiojančio servituto ribų bei žymėjimų plane.

Atsakovė atkreipia dėmesį, jog pradėjo vykdyti procedūras dėl siūlymo keisti ginčo žemės sklypui nustatytą servitutą, tačiau Įsakymu nėra nustatinėjami servitutai, galutinį sprendimą dėl servituto nustatymo priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Atsižvelgiant į tai, daro išvada, jog Pareiškėjos argumentai, kuriais siekiama pagrįsti Įsakymo prieštaravimą CK 4.124 straipsnio 1 dalies bei 4.130 straipsnio 1 dalies normoms, laikytini absoliučiai nepagrįstais.

Dėl Įsakymo tikslų bei atitikties Detaliojo plano sprendiniams Atsakovė nurodo, kad Detalusis planas yra teritorijų planavimo dokumentas, kurio brėžinyje yra pažymėtas tik servitutų projektinis pasiūlymas. Detaliuoju planu žemės servitutai nėra nustatomi. Tuo tarpu projektinis pasiūlymas - tai tik vienas iš galimų sprendimo būdų ateityje, servituto žemės sklypo įbraižymas žemės sklypo plane nereiškia servituto nustatymo.

Pažymi, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti panaikinamas tik institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti servitutą, priimtu sprendimu tokį servitutą panaikinti. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja privalomumą nustatytą ginčo žemės sklypui servitutą naikinti tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, tad deklaratyvaus pobūdžio Pareiškėjo teiginiai, jog Administracija siekia išvengti Detaliojo plano korektūros procedūrų dėl tariamų palankesnių sąlygų rengiant Projektą, laikytini nepagrįstais. Pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad Administracija nenustatinėja servituto, o Įsakymu tik siūlo jį nustatyti, patvirtina Pareiškėjo teiginių deklaratyvumą ir absoliutų nepagrįstumą.

Nesuprantamais laiko Pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su bendraturčių pritarimu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui, kadangi visas ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Paaiškina, kad šiuo nagrinėjamu atveju vienintelis subjektas, kurio pritarimas reikalingas ginčo žemės sklype nustatant servitutą yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tuo tarpu Pareiškėja, kaip ginčo žemės sklypo dalies nuomininkė, turi teisę susipažinti su Įsakymu ir su rengiamu projektu bei pateikti pasiūlymus.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti. Atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė bylos nagrinėjimą nutraukti arba pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Administracijos direktoriaus pavaduotojos 2021 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. A30-1363/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 4 d. Vilniaus miesto savivaldybė ir Pareiškėja sudarė (duomenys neskelbtini) turgavietės nuomos sutartį Nr. 14-262, kuria Pareiškėjai buvo išnuomotas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausantis (duomenys neskelbtini) turgavietėje esantis nekilnojamasis turtas.

2012 m. kovo 7 d. tarp Administracijos ir UAB „KTVG“ buvo sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. 29-35(1.2.16-AD4), kurios pagrindu Pareiškėjai buvo išnuomota 28 933 kv. m. ploto valstybinės žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ginčo žemės sklypas) dalis (viso valstybinės žemės sklypo plotas - 30 194 kv. m.).

Teritorijai, kuriai priklauso Ginčo žemės sklypas, buvo parengtas ir 2000 m. kovo 23 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 678V „Dėl teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ patvirtintas detalusis planas (toliau - Detalusis planas). Šis Detalusis planas buvo patikslintas 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967 „Dėl pritarimo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano statinių statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiuojamųjų kelių) tikslinimui“.

2015 m. lapkričio 13 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 30-3634 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ buvo patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - pasiūlyti nustatyti kelio ir inžinerinių tinklų servitutą ir jo sprendiniai. Minėtu Administracijos direktoriaus įsakymu, be kita ko, buvo siūlomas patvirtinti ir 2 889 kv. m ploto susisiekimo ir inžinerinių tinklų servitutas, suteikiantis teisę naudotis keliu su turgavietės administratoriumi suderintu turgavietės nedarbo laiku, tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus, akcinei bendrovei „Lesto“ eksploatuoti transformatorinę pastotę. Servitutas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre.

2020 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1927-(14.49.109.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo ir servitutų nustatymo“ Ginčo žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, suteikiantis teisę naudotis keliu turgavietės administratoriumi suderintu turgavietės nedarbo laiku, tiesti ir aptarnauti inžinerinius tinklus, elektros operatoriui eksploatuoti transformatorinę pastotę. 2018 m. buvo gauti valstybinės žemės sklype esančių statinių savininkų prašymai sudaryti su jais valstybinės žemės nuomos sutartis, dėl ko buvo pradėtos vykdyti valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esamiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį tenkančių dalių nustatymo procedūros.

2021 m. balandžio 21 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1928 „Dėl valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) esantiems statiniams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį tenkančių dalių nustatymo ir šių dalių nuomos“. Šio tarybos sprendimo protokoliniu įrašu buvo nuspręsta įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrių nedelsiant pradėti servituto turinio tikslinimo procedūrą, kad nebūtų pažeistos bendrasavininkų teisės.

Ginčijamu 2021 m. balandžio 23 d. Administracijos direktoriaus pavaduotojos Įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti 30 194 kv. m. ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Administracijos direktoriaus pavaduotojos Įsakymu, 2021 m. gegužės 24 d. kreipėsi į teismą dėl jo panaikinimo. Nurodo, jog Įsakymas yra iš esmės neteisėtas, savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, nes Įsakymą priėmusi Administracijos direktoriaus pavaduotoja nebuvo tinkamai įgaliota priimti tokio turinio Įsakymą. Be kita ko, Įsakyme nurodyti Projekto rengimo tikslai pažeidžia teisės aktų reikalavimus, kadangi patys savaime nėra savarankišku pagrindu Projektui rengti, o Įsakymu siekiami tikslai yra Detaliojo plano koregavimo dalykas ir sudaro prielaidas pažeisti Žemės sklype galiojančio Detaliojo plano sprendinius.

Atsakovė nesutinka su Pareiškėjos argumentais, pažymėdama, kad pats Įsakymas Pareiškėjos teisių ar interesų niekaip negali pažeisti, kadangi galutinį sprendimą dėl servituto panaikinimo ar nustatymo priima Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Vien ta aplinkybė, jog Pareiškėja nesutinka su siūlymu nustatyti servitutą (nustatant, jog keliu galima naudotis ne tik nedarbo valandomis) ginčo žemės sklype, savaime nelemia Įsakymo neteisėtumo ar jo nepagrįstumo.

Kaip matyti iš Skundžiamo Įsakymo turinio, Įsakymo 1 punkte nustatyta, kad „pradedamas rengti 30 194 (trisdešimties tūkstančių vieno šimto devyniasdešimt keturių) kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, kurio tikslas - siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai“. Skundžiamo įsakymo 2 punkte pavesta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriui: „2.1. parengti 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimus; 2.2. nustatyta tvarka kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių dėl 1 punkte nurodyto projekto rengimo reikalavimų pateikimo.“

Nagrinėjamam ginčui taikytinas Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau - Žemės įstatymas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – Taisyklės, aktuali 2020-02-01 redakcija).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami šiais atvejais: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Taisyklių 2 punkte reglamentuota, kad Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Vadovaujantis Taisyklių II skyriaus 23 punktu, kuris numato, jog tais atvejais, kai Projekto rengimą inicijuoja savivaldybės administracija, Projektas pradedamas rengti savivaldybės administracijos direktoriui priėmus sprendimą pradėti rengti Projektą.

Taisyklių V skyriaus 68 punktas įtvirtina, jog savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba Projektas grąžinamas Projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Projekto gavimo dienos).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra laikytinas žemėtvarkos planavimo dokumentu, priskiriamu žemės valdos projektams. Žemės valdos projektas - žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai) (Žemės įstatymo 2 straipsnio 27 punktas).

Taigi, žemėtvarkos planavimo dokumentu - žemės valdos projektu yra nustatomos žemės sklypo naudojimo sąlygos, tame tarpe ir servitutai.

Nagrinėjamu atveju Administracijos direktoriaus pavaduotojos Įsakymu buvo nustatyta, jog pradedamas rengti žemės valdos projektas, kuriuo siūloma nustatyti ar panaikinti žemės servitutus. Taisyklių 4.5. punkte įtvirtinta nuostata, jog rengiant žemėtvarkos projektą, yra siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai. Šiuo atveju žemės valdos projektas rengiamas nustatyti valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi sąlygą - servitutą, siekiant tikslinti jau įregistruoto ir galiojančio servituto aprašymą, nekeičiant galiojančio servituto ribų bei žymėjimų plane.

Paminėtina, jog atsakovo atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog šiuo atveju žemės valdos projektas rengiamas nustatyti valstybinio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi sąlygą - servitutą, siekiant tikslinti jau įregistruoto ir galiojančio servituto aprašymą, nekeičiant galiojančio servituto ribų bei žymėjimų plane. Be to, ji pažymėjo, jog Administracija Įsakymu nenustatinėja servituto, o tik siūlo NŽT nustatyti ar panaikinti žemės servitutus.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog servitutas Ginčo žemės sklype buvo nustatytas ne Detaliuoju planu ar 2012 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-967 „Dėl pritarimo teritorijos tarp (duomenys neskelbtini) gatvių nedidelių veiklos mastų detaliojo plano statinių statybos zonos ir susisiekimo komunikacijų (įvažiuojamųjų kelių) tikslinimui“ atliktu Detaliojo plano tikslinimu, tačiau administraciniu aktu - 2020 m. lapkričio 16 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 49SK-1927-(14.49.109.). Vadovaujantis Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalimi, administraciniu aktu nustatytas servitutas gali būti panaikinamas tik institucijos, priėmusios sprendimą nustatyti servitutą, priimtu sprendimu tokį servitutą panaikinti. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja privalomumą nustatytą Ginčo žemės sklypui servitutą naikinti tik Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu, tad vien ta aplinkybė, kad Administracija nenustatinėja servituto, o Įsakymu tik siūlo jį nustatyti, patvirtina Pareiškėjos teiginių nepagrįstumą.

Šiuo atveju sutiktina su atsakovės pozicija, jog Sprendimo pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams. Todėl darytina išvada, jog Sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą Pareiškėjai teisinių pasekmių nesukelia, nes skundžiamu Įsakymu nėra nustatomi žemės sklypo naudojimo būdai, taip pat nėra nustatomi ir projekto rengimo reikalavimai. Galutinis sprendimas dėl projekto tvirtinimo turi būti priimamas vadovaujantis Taisyklių V skyriumi, t. y. vadovaujantis Taisyklių 68 punktu priimamas sprendimas dėl projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti projektą. Būtent šis sprendimas sukeltų Pareiškėjai tam tikras teisines pasekmes.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje taip pat pasisakoma, kad sprendimas dėl formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartyje Nr. eAS-412-602/2016 pasisakė, kad pareiškėjų ginčijamas įsakymas, kuriuo buvo leista pradėti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas suformuoti kitos paskirties/bendro naudojimo (miestų, miestelių ir kaimų ar savivaldybių bendro naudojimo) teritorijos žemės sklypą, iš esmės laikytinas tarpiniu procedūriniu sprendimu, kuris negali būti skundo administraciniam teismui dalyku. Teismas pasisakė, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Teismas taip pat pažymėjo, kad argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Kitaip tariant, administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl tam tikrą administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo, gali nagrinėti ir tarpinių (procedūrinių) aktų (sprendimų), kurie atskirai administraciniam teismui neskundžiami, teisėtumą ir pagrįstumą bei jų poveikį galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

LVAT yra išaiškinęs, kad vientisos administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011).

Be to, nesutiktina su Pareiškėjos teiginiu, jog Administracijos direktoriaus pavaduotoja neturėjo įgaliojimų priimti sprendimą rengti Projektą. Pažymėtina, jog ginčo Įsakyme nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas Įsakymas, tame tarpe ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 40-144/21 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos D.N. įgaliojimų“ 1.1.2. papunktis. Minėtame papunktyje įtvirtinta nuostata, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja D.N. įgaliojama leisti įsakymus dėl leidimų rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Kadangi Įsakymo priėmimo metu Administracijos direktoriaus pavaduotojos įgaliojimai nebuvo pasibaigę, galiojo, pagal įgaliojimų prasmę ji turėjo teisę priimti Įsakymą, todėl šis Pareiškėjos teiginys laikytinas nepagrįstu.

Kaip jau minėta, LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies (anksčiau galiojusio įstatymo redakcija) nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A7‑121/2004). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjos skundžiamas Įsakymas nėra galutinis sprendimas, sukeliantis jai teisines pasekmes, skundžiamas Įsakymas priimtas įgalioto asmens, darytina išvada, jog Pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos 2021 m. balandžio 23 d. įsakymas Nr. A30-1363/21 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ yra neteisėtas, todėl Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi, 107–108 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „KTVG“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jovita EinikienėSaulius JakaitisFausta Vitkienė